Administracinė byla Nr. eTA-11-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00150-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) teisių ir pareigų perėmėja) (toliau – ir atsakovo atstovas) 3 530 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2022 m. vasario 14 d. buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Šiaulių TI (nuo 2023 m. sausio 1 d. Šiaulių kalėjimas). Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 76 ir Nr. 44, kartu su juo buvo laikomi 2–3 asmenys. Kamerų plotą mažino gultų, baldų sanitarinio mazgo užimtas plotas, t. y. asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas neturėjo galimybės laisvai judėti patalpoje. Kamerose buvo nuolat jaučiamas nemalonus sanitarinio mazgo (tualeto) kvapas, sanitariniai mazgai neremontuoti, neatnaujinti. Kadangi sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo likusio kameros ploto, buvo pažeidžiamas ir pareiškėjo privatumas.
3. Pareiškėjas skundėsi netinkamomis gyvenimo sąlygomis kamerose – neįrengta vėdinimo sistema, kamerose oras nėra ventiliuojamas, langai yra nesandarūs, nėra rankenėlių atidaryti langus, pro juos nuolat pučia oras ir patenka drėgmė. Dėl nepakankamos (neįrengtos) ventiliacijos kamerose yra drėgna, langai aprasoję, drabužiai ir patalynė yra drėgni. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 76 jis buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu, kuris rūkė kameroje, o tai darė neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai. Kamerose esantys langai yra maži, todėl pro juos patenka tik labai mažai natūralaus apšvietimo. Kameroje nebuvo radijo taško, pareigūno skubaus (aliarminio) iškvietimo mygtuko, todėl pareiškėjas buvo priverstas stipriai daužyti duris, kad išsikviestų pareigūną, kas sukėlė skausmą, pavojų susižaloti.
4. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo per mažai (mėnesio laikotarpiui) išduodama priemonių kameros švarai palaikyti, šios priemonės itin prastos kokybės, todėl neįmanoma buvo palaikyti švarą. Rūbams laikyti kamerose yra išduodamos vonelės (dėžės), kurios tam nepritaikytos, nėra dangčio, užtikrinančio oro cirkuliaciją, drabužiai įgauna pelėsio kvapą, todėl juos apsirengus pareiškėjas jautėsi nemaloniai. Išduodama patalynė ir minkštasis inventorius yra nusidėvėję, netinkami naudoti, todėl pareiškėjas nuolat juto diskomfortą. Kadangi pareiškėjui nepakanka išduodamų skalbimo miltelių, jam kyla poreikis dažniau skalbti drabužius nei nustatyta grafike, jis už naudojimąsi skalbykla turi mokėti. Tačiau Šiaulių kalėjime nesant galimybės dirbti ir bent minimaliai užsidirbti, pareiškėjas susimokėti už skalbyklos paslaugas negali, kas tiesiogiai riboja jo galimybes pačiam išsiskalbti ir naudotis švariais drabužiais. Pareiškėjas tik kartą per mėnesį gali pasinaudoti skalbykla.
5. Pareiškėjas nurodė, kad jis bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje paprastoje grupėje, jam privaloma skirti kasdien ne mažiau kaip po pusantros valandos pasivaikščioti gryname ore. Nors šis reikalavimas yra vykdomas, tačiau pasivaikščiojimo sąlygos kiemelyje yra netinkamos, t. y. stogas uždengtas senu asbestiniu šiferiu (kuris neabejotinai kenkia sveikatai), kiemelyje nėra suoliuko ant kurio pasivaikščiojimo metu būtu galima bent trumpam atsisėsti, todėl jis turi arba vaikščioti, arba stovėti.
6. Pareiškėjas skundėsi, kad dušo patalpos blogai apšviestos, esant prietemai galima susižaloti (paslysti ir pan.). Prausiantis duše nėra užtikrintas privatumas, kadangi kabinose nėra užuolaidų, jį gali stebėti kiti asmenys. Duše ne visuomet būna skysto muilo, nuteistieji neaprūpinami šampūnu. Barzdos skutimuisi kas mėnesį išduodami 4 vienkartiniai skutimosi peiliukai, kurių faktiškai užtenka tik 2 savaitėms.
7. Pareiškėjas nurodė, kad jam nesudaromos sąlygos reguliariai lankytis koplytėlėje, nors tokia patalpa Šiaulių kalėjime yra. Pareiškėjui Šiaulių kalėjimas nesuteikia jokio darbo, todėl pareiškėjas neturi galimybės nors šiek tiek save išlaikyti. Pareiškėjo vertinimu, jam nepakankamai taikomos socialinės reabilitacijos programos, šiuo klausimu jis kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuri įpareigojo Šiaulių kalėjimą skirti daugiau dėmesio pareiškėjo resocializacijai ir užimtumui ir pan., tačiau šie įpareigojimai nevykdomi.
8. Pareiškėjas tvirtino, kad Šiaulių kalėjimas yra įpareigotas jį laikyti pataisos namų sąlygomis, tačiau šio įpareigojimo nevykdo, t. y. laiko kalėjimo sąlygomis. Pareiškėjui priklauso trijų valandų pasivaikščiojimas gryname ore, kas Šiaulių kalėjime jam nebuvo užtikrinta. Kalintys pataisos namų sąlygomis asmenys gali skalbti rūbus nemokamai kiekvieną savaitę, o Šiaulių kalėjime už skalbimo paslaugas buvo reikalaujama susimokėti. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo išduotas virdulys, dėl ko jis negalėjo praustis šiltu vandeniu, pasidaryti arbatos, nebuvo šaldytuvo, patalpos maistui laikyti, veidrodžio. Jam nebuvo suteiktas darbas, nebuvo vykdoma jokia resocializacija, jis nepagrįstai neįtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, pareiškėjui pasiskundus dėl blogų sąlygų, sulaukdavo pareigūnų spaudimo.
9. Pareiškėjas teigė, kad jis skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiančiomis orumą, nežmoniškomis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, todėl patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, psichologinį ir fizinį smurtą. Nežmoniškos kalinimo sąlygos darė neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, lėmė bendravimo galimybių sumažėjimą su administracija ir su kitais asmenimis, su kuriais yra kamerose, taip pat ir su jo artimaisiais, esančiais laisvėje. Sutriko jo vidinė pusiausvyra, atsirado nemiga, nerimas, baimė bendrauti su administracijos pareigūnais, dėl savo pablogėjusios vidinės (psichologinės) sveikatos būsenos pareiškėjas turėjo kreiptis į gydytojus. Pareiškėjas vertino, kad jam skundžiamu laikotarpiu (nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2023 m. vasario 1 d. (įskaitytinai)) padaryta 3 530 Eur neturtinė žala (t. y.10 Eur už teisės aktų reikalavimus neatitinkančią kalinimo dieną).
10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas kamerose Nr. 76 ir Nr. 44 atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
12. Dėl sanitarinių magų kamerose įrengimo atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų Nr. 76 ir Nr. 44, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, sienelių atitvarų aukštis buvo 1,82 m–2,33 m, iš ko akivaizdu, kad asmuo, besinaudojantis sanitariniu mazgu, negali būti matomas. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo į Šiaulių TI administraciją nė karto nesikreipė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, todėl pareiškėjo netenkinantis kvapas negali būti vertinamas kaip žalą sukeliantis veiksnys. Pagal teisės aktų reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, t. y. ir patalpų vėdinimas priklauso nuo jų valios. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.
13. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) įsigaliojimo, todėl taikytini tik šiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, kurie nesusiję su pastato rekonstrukcija ir kapitalinio remonto darbais.
14. Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams atsakovo atstovas nurodė, kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – ir NVSC) nustatė higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimus, kurie nedelsiant buvo ištaisyti, tačiau pažeidimų, susijusių su drėgme patalpose, nepakankamu vėdinimu, nenustatė. Atsakovo atstovas paaiškino, kad teisės aktais nėra reglamentuojamas gyvenamųjų kamerų langų dydis, be to, dėl įstaigos statuso (pastatas yra nekilnojamoji vertybė) langų angų didinimo darbai nėra galimi. NVSC specialistai nėra konstatavę dirbtinės apšvietos normų pažeidimų gyvenamosiose kamerose, kuriose skundžiamu laikotarpiu buvo pareiškėjas.
15. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pataisos įstaigoje suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaromos galimybės palaikyti kamerose švarą, jie aprūpinami reikiamu inventoriumi ir priemonėmis. NVSC atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių valymo ir / ar dezinfekavimo tvarkos pažeidimų. Pareiškėjas skunde neginčijo, kad administracija periodiškai aprūpina valymo priemonėmis, skalbimo milteliais, kurių kiekis atitinka teisės aktuose nustatytas normas. Atsakovo atstovas paaiškino, kad skalbti galima ne tik skalbimo milteliais, bet ir ūkišku muilu, kuris išduodamas įstaigoje laikomiems asmenims, valymo priemonių, skalbiklių nuteistieji (suimtieji) gali įsigyti ir laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, taip pat perduoti daiktus išskalbti artimiesiems. Minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, jis yra dezinfekuojamas, netinkamas iš karto būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra netinkami, neatitinka tikrovės.
16. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatai, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą stogo dangoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, skiriančios suimtuosius (nuteistuosius), esančius dušo patalpose, jos yra pakankamai aukštos, todėl šalia esančioje dušo patalpoje nematyti kitų suimtųjų. Užuolaidų ar durų įrengimo dušo patalpose teisės aktai nenumato. NVSC atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyti higienos reikalavimų pažeidimai dušo patalpose.
17. Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas teikė prašymą jį paskirti į kamerą, kurioje laikomi rūkantys suimtieji arba nuteistieji. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą perkelti į nerūkančiųjų kamerą arba kad į tokį prašymą įstaigos administracija nebūtų atsižvelgusi. Dėl radijo taško ir pagalbos mygtuko atsakovo atstovas nurodė, kad nėra įtvirtinto reikalavimo įstaigai nuteistuosius aprūpinti radiju valstybės lėšomis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o ir pats pareiškėjas konkrečių situacijų nenurodo. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.
18. Atsakovo atstovas detalizavo, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl galimybės dirbti Šiaulių TI, tačiau vėliau prašė jo nenagrinėti. Pareiškėjas išreiškė sutikimą užsiimti laisvės atėmimo vietos pasiūlyta darbine veikla, t. y. jis nuo 2023 m. sausio 30 d. užsiėmė trumpalaikio pobūdžio darbine veikla – režiminio korpuso 2 aukšto žaidimo kambario remontu. Tačiau pareiškėjas yra įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, todėl jo galimybės įsitraukti į įstaigos siūlomą darbinę veiklą yra ribotos dėl minėtoje įskaitoje esantiems asmenims taikomų ribojimų.
19. Dėl pareiškėjo galimybių susitikti su dvasininku, dalyvauti įvairiose resocializacijos programose, atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas neišreiškė noro susitikti su dvasininku, pareiškėjo skundo teiginiai dėl sulaukiamų grasinimų ar psichologinio spaudimo iš pataisos įstaigos pareigūnų yra nekonkretizuoti ir nepagrįsti. Atsakovo atstovas nurodė užimtumo programas, kuriose dalyvavo pareiškėjas ir kurių gausa patvirtina, kad pareiškėjo užimtumas organizuojamas, be to, pareiškėjas aktyviai mokosi Šiaulių suaugusiųjų mokyklos 9 klasėje bei pagal sudaromą savaitinį užimtumo grafiką lankosi užimtumo patalpose (sporto salė, biliardas, tenisas, krepšinio aikštelės, žaidimų kambariai). Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 30 d. pradėjo užsiimti jam siūloma darbine veikla, kreipėsi dėl darbo Šiaulių kalėjime, tačiau 2023 m. kovo 24 d. atsisakė jam pasiūlytos nuolatinės darbo vietos virtuvėje.
20. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjui užtikrinamos sąlygos, kurios taikomos pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, tačiau pareiškėjas ne visomis jomis naudojasi. Pareiškėjas nėra buvęs nei viename pasimatyme, pasimatymus keičia į papildomus skambučius, pasivaikščiojimai kasdien užtikrinami po tris valandas, tačiau dažniausiai pats pareiškėjas neišbūna viso suteikiamo laiko. Atsakovo atstovo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjo teisės nebūtų įgyvendintos dėl atsakovo atstovo kaltės.
21. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjui siūlomas užimtumas, sanitarinis švarinimasis ar galimybė dirbti nesiskiria esant skirtingomis laikymo sąlygomis. Paprastoje grupėje laikomų nuteistųjų skirtumai esant pusiau atviro ir uždaro tipo bausmės atlikimo vietų sąlygomis yra tik skambučių, pasimatymų skaičiumi ir pasivaikščiojimui skirtu laiku. Šiaulių kalėjime esantys asmenys laikomi uždaro tipo kamerose, tačiau asmenys, kurie paskirti į ūkio aptarnavimo būrį, gyvena nerakinamose kamerose ir gali laisvai judėti tam tikroje teritorijoje. Kadangi pareiškėjas pats savo valia atsisakė dirbti ir būti perkeltas į ūkio aptarnavimo būrį, jis tuo pačiu savo pasirinkimu iš esmės sutiko ir toliau atlikti bausmę uždaro tipo kamerose. Nors pareiškėjas nurodo, kad už skalbimo paslaugas turėjo susimokėti, tačiau tai neatitinka realybės – skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo nemokus ir galėjo pasinaudoti jam siūlomomis nemokamomis skalbimo paslaugomis, tačiau prašymo dėl viršutinių rūbų skalbimo nei karto neteikė.
II.
22. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 26 d. sprendimu bylos dalį pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 21 d. per mažo kameros ploto, sanitarinio mazgo įrengimo, vėdinimo, laikymo su rūkančiais asmenimis, atlyginimo priteisimo nutraukė, kitą skundo dalį atmetė.
23. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 21 d. (dėl per mažo kameros ploto, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, vėdinimo, laikymo kartu su rūkančiais asmenimis), atlyginimo priteisimo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 21 d. (dėl per mažo kameros ploto, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, vėdinimo, laikymo kartu su rūkančiais asmenimis), atlyginimą nutraukė.
24. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kameroje, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kuriame nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
25. Teismas vertino pareiškėjo kalinimo laikotarpį nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. vasario 1 d. ir nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 76 kameroje (buvo 1–2 asmenys, vienam iš jų teko nuo 4,62 kv. m iki 9,24 kv. m ploto); kameroje Nr. 44 (buvo 2 asmenys, vienam iš jų teko 8,96 kv. m ploto). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
26. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismas apskaičiavo, jog išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
27. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad nebuvo užtikrinamas pareiškėjos privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, teismas nustatė, kad tualetai nuo kamerų likusių patalpų, kuriose buvo pareiškėjas, atskirti OSB plokštės sienele, sienelės aukštis 2,33 m (kameroje Nr. 46) ir 1,82 m (kameroje Nr. 76); įėjimai į sanitarinius mazgus atskirti durimis, tai patvirtino į bylą pateiktos fotonuotraukos. Teismo vertinimu, nebuvo galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį. Teismas pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklių 12.5 punkte nustatytas reikalavimas nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Teismas konstatavo, kad sanitariniai mazgai kamerose Nr. 44 ir Nr. 76 nebuvo atitverti pertvara iki kameros lubų, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas privatumo pažeidimo nesiejo su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodė, kad tualetas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą, o pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo atmetė.
28. Vertindamas blogo kvapo buvimą kameroje, teismas pastebėjo, kad toks kvapas kameroje galėjo būti dėl ne visiškai izoliuoto sanitarinio mazgo, tačiau nurodė, jog teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki viršaus, taip pat atmetė argumentus dėl blogo kvapo kameroje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai skundų dėl blogo kvapo kamerose neteikė.
29. Teismas analizavo pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos sąlygų gyvenamosiose patalpose (dėl drėgmės, nepakankamos ventiliacijos, patalpų temperatūros), vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, nustatė, kad NVSC 2022 m. birželio 3 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2835 užfiksuota, kad kameroje Nr. 76 (pareiškėjas buvo nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d.) nustatytas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas dėl netinkamo šviestuvų gaubtų pritvirtinimo, tačiau kitų veiksnių, galinčių lemti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta; santykinės oro drėgmės matavimai šioje kameroje atitiko normas. Teismo vertinimu, šie patikrinimo rezultatai, patvirtino, kad yra sudaryta galimybė kamerą vėdinti per langą, paneigė pareiškėjo nusiskundimus dėl drėgmės gyvenamojoje patalpoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad kameroje Nr. 76 nustatytas pažeidimas buvo pašalintas.
30. Teismas taip pat iš NVSC 2022 m. birželio 22 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2759 nustatė, kad NVSC tikrino kamerą Nr. 44 (joje pareiškėjas buvo nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. vasario 1 d.), nustatė higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą, t. y. kad kameroje buvo techniškai netvarkingas šviestuvas, tačiau kitų pažeidimų nenustatė. Teismas pažymėjo, kad nustatytas pažeidimas buvo pašalintas, grįžtamosios kontrolės metu jokių pažeidimų nenustatyta, pareiškėjas kameroje Nr. 44 buvo apgyvendintas jau po nustatytų pažeidimų pašalinimo, o vėliau dėl kameros būklės skundų neteikė.
31. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimų dėl iškvietimo mygtuko neįrengimo. Teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualių Eksploatavimo taisyklių 12.11 punktą kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, ir konstatavo, kad atsakovo atstovas šio reikalavimo nesilaikė. Tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundėsi abstrakčiai, šių aplinkybių nekonkretizavo, todėl pareiškėjo pretenzijas šiuo aspektu atmetė. Konstatavęs, jog teisės aktai nenustato pareigos atsakovo atstovui pareiškėją aprūpinti radijo imtuvu, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl radijo taško neįrengimo.
32. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dušo patalpose nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas, teismas nurodė, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų nustatė, jog dušuose įrengtos pertvaros, pastatyti suoliukai, atlikto patikrinimo metu NVSC higienos pažeidimų nenustatė, duše buvo higienos priemonių. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir vertinti, kad pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Teismo vertinimu, byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą dėl muilo ar kitų priemonių trūkumo.
33. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 2 d. pateikė Šiaulių TI prašymą būti paskirtam į kamerą su rūkančiais asmenimis, pareiškėjo sveikatos istorijoje kaip žalingi įpročiai įrašytas rūkymas. Teismo vertinimu, nebuvo duomenų, jog pareiškėjas savo valią būtų pakeitęs, teikęs prašymą būti laikomam kameroje su nerūkančiais asmenimis.
34. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo trukmės, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, nurodė, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą praleisti gryname ore. Teismo vertinimu, ši teisė atsakovo atstovo direktoriaus įsakymais buvo užtikrinta, t. y. pareiškėjas pripažino, jog ji buvo vykdoma, nesiskundė dėl tokio pobūdžio pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai abstraktaus pobūdžio dėl stogo dangoje esančio asbesto, teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo trukmės ir būklės atmetė.
35. Teismas atmetė nedetalizuotus pareiškėjo teiginius dėl valymo, skalbimo priemonių, kito inventoriaus trūkumo. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu kreipėsi į Šiaulių TI dėl informacijos, apie tai, kaip dažnai jis gali skalbti drabužius, kadangi buvo nemokus, pareiškėjui atsakymas buvo pateiktas. Teismo vertinimu, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl nesudarytų galimybių išsiskalbti, taip pat minkštojo inventoriaus kokybe ir / ar būtų prašęs jį pakeisti.
36. Teismas iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų nustatė, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu prašymų ar skundų dėl teismui teiktame skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su laikymo (kalinimo) sąlygomis, t. y. dėl higienos priemonių per mažo kiekio išdavimo, dušo, sanitarinio mazgo, pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pan., neteikė. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo atstovo duomenimis, Šiaulių kalėjime nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku apie tai iš anksto pareiškę norą (pateikę prašymą Resocializacijos skyriaus specialistui), tačiau pareiškėjas dalyvauti tokio pobūdžio susitikimuose nereiškė; taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs prašymus ar skundus dėl to, jog nėra tenkinamas jo prašymas nuvesti į įstaigos koplyčią. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė užsiimti religinėmis apeigomis.
37. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas, kad jam netinkamai organizuojamas užimtumas, resocializacijos priemonės ir pan., teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė ir išsamiai aptarė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymais įsidarbinti, jo dalyvavimu įvairiose užimtumo priemonėse, darbinėje veikloje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo resocializacija yra vykdoma, pareiškėjas dalyvavo įvairiose veiklose, programose. Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjui nepakako taikomų priemonių, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
38. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis Šiaulių TI (Šiaulių kalėjime) turėjo būti laikomas pataisos namų laikymo sąlygomis, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 34 straipsniu, aptarė esmines sąlygas, kokiomis turi būti laikomi nuteistieji pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Teismas vertino, kad pareiškėjui užtikrinamas trijų valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, tačiau dažniausiai pats pareiškėjas neišbūna viso suteikiamo laiko pasivaikščiojimo kiemeliuose, t. y. šių aplinkybių nepaneigė ir pats pareiškėjas. Teismas nurodė, kad Šiaulių kalėjime esantys asmenys laikomi uždaro tipo kamerose. Kadangi pareiškėjas pats savo valia atsisakė dirbti ir būti perkeltas į ūkio aptarnavimo būrį, teismas nurodė, kad jis sutiko ir toliau atlikti bausmę uždaro tipo kamerose; be to, pats pareiškėjas 2022 m. balandžio 22 d. pranešimu teisingumo ministrei nurodė, kad dėl jo saugumo jis negali atlikti bausmės niekur kitur, tik Šiaulių kalėjime, kuris pagal savo veiklos specifiką atitinkamai skiriasi nuo pataisos namų režimo. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo teigti, jog pareiškėjo teisės pažeidžiamos vien tuo, kad nebuvo užtikrinamos pataisos namų režimui analogiškos sąlygos.
39. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Nenustatęs nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, kaip būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.
III.
40. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 3 530 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, neišreikalavo iš atsakovo atstovo visų būtinų duomenų, kad tinkamai būtų įvertintos visos jo (pareiškėjo) laikymo Šiaulių TI (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Šiaulių kalėjime) sąlygos. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo kreipęsis į atsakovo atstovą dėl blogų kalinimo sąlygų ir jų gerinimo, tačiau į tai neatsižvelgta. Šiaulių kalėjimo pastatas yra senas, jame nuolat juntama drėgmė, temperatūra patalpose priklauso nuo oro sąlygų lauke.
42. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino sanitarinio mazgo įrengimą, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo sanitariniame mazge nebuvo unitazo (tik skylė), nepaisant aukštų pertvarų, pareiškėjas buvo matomas ir kitų asmenų, ir pareigūnų, kadangi sanitariniame mazge yra 60 cm aukščio pakyla.
43. Pareiškėjas pažymi, kad jis į Šiaulių TI atvyko 2022 m. vasario 14 d., o planas sudarytas ir resocializacijos priemonės buvo taikytos tik po aštuonių mėnesių, atsakovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
44. Pareiškėjas nurodo, kad jam bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, o į Šiaulių TI pareiškėją perkėlus, jo laikymo režimas atitinka kalėjimui taikomą režimą. Šiaulių TI buvo nurodyta perkelti pareiškėją į ūkio būrį ir jam taikyti pataisos namų režimą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
45. Pareiškėjas teigia, kad jam, skirtingai nei pataisos namuose, nesudarytos galimybės kartą per savaitę skalbti visus drabužius, jis negalėjo tris valandas pasivaikščioti gryname ore (pataisos įstaigos administracija sutrumpino pasivaikščiojimo trukmę iki pusantros valandos). Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė melstis koplytėlėje, nors jo tokia teisė įtvirtinta BVK.
46. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevertino, kad jis nepagrįstai buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, pareiškėjui visos aplinkybės nežinomos, o atsakovo atstovas savavališkai neteikė darbo pasiūlymų, kad pareiškėjas galėtų dirbti.
47. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neišdavė pakankamo kiekio valymo priemonių, nebuvo pareigūno iškvietimo signalizacijos, o teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjas pažymi, jog jis nebuvo davęs sutikimo bausmę atlikti kalėjimo sąlygomis, o ir pats atsakovo atstovas pripažįsta, kad jį laiko griežtesnėmis sąlygomis, nei nustatyta teismo sprendimu. Be to, pareiškėjas yra nerūkantis, jis atsisakė žalingų įpročių, o teismas, pasisakydamas dėl šių nusiskundimų, negalėjo vadovautis pareiškėjo 2012 metais duotu sutikimu.
48. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
49. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde ir kurias teismas sprendime detaliai įvertino. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
50. Bylos dalykas – neturtinės žalos, patirtos dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI (nuo 2023 m. sausio 1 d. Šiaulių kalėjime), atlyginimo priteisimas M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.
51. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 21 d. (dėl nepakankamo gyvenamojo ploto, sanitarinio mazgo įrengimo, laikymo kartu su rūkančiais, vėdinimo), atlyginimo priteisimo, kitą skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, susijusių pareiškėjo gyvenimo sąlygomis (privatumu sanitariniame mazge, sanitarinio mazgo įrengimu, ventiliacija ir oro drėgme kamerose, pasivaikščiojimo trukme, kitomis pareiškėjui taikomo bausmės atlikimo režimo sąlygomis, laikymu su rūkančiu asmeniu, galimybės dirbti neužtikrinimu, užimtumo ir resocializacijos programų taikymu).
52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad jos skundas turėjo būti tenkintas, nesutinka, jog jo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišreikalavo iš atsakovo atstovo visų būtinų duomenų, kad būtų priimtas teisingas sprendimas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, ši patalpa netinkamai įrengta, pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos, neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, pareiškėjas laikomas ne pataisos namų, o kalėjimo sąlygomis, pažeidžiamos kitos jo teisės – skalbti drabužius kas savaitę, pasivaikščioti tris valandas gryname ore, varžoma galimybė įsidarbinti, atlikti religines apeigas koplyčioje, nepakankamai ir nesavalaikiai jam taikytos resocializacijos ir užimtumo programos.
53. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) ir įvertinus tai, jog yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas. Dėl to šioje byloje tikrinama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas.
55. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su jo kalinimo sąlygomis, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
56. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
57. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
58. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
59. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo privatumo pažeidimo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, akcentuotina, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog sanitariniai mazgai nuo kameros ploto buvo atskirti dalinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis, o praėjimai atitverti durimis, atitvarų aukštis – nuo 1,82 iki 2,32 m. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija, nenurodo jokių bylos įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis tualetu jį matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo konkretizavęs, jog dėl sanitariniame mazge įrengtos pakylos jį naudojantis sanitariniu mazgu galėjo matyti kiti asmenys.
60. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
61. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).
62. Taigi pareiškėjas skunde privalėjo detalizuoti jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o ne jas nurodyti apeliaciniame skunde.
63. Nagrinėjamu atveju įvertinus esančias pertvaras, konstatuotina, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas jam naudojantis sanitariniais įrenginiais.
64. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimo dėl netinkamos ventiliacijos Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, ir sklindančio blogo kvapo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl nemalonaus kvapo pripažino subjektyviais ir pažymėjo, pareiškėjas skundų dėl netinkamo kvapo kamerose neteikė, teisės aktai nenustatė pareigos Šiaulių TI visiškai izoliuoti sanitarinių mazgų vietas nuo likusio kameros ploto.
65. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje vertintu laikotarpiu (nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2023 m. vasario 1 d.) dalį jo pareiškėjas kameroje buvo laikoms ne vienas (kameroje Nr. 76 nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 24 d.; 2022 m. kovo 7–9 dienomis; nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. vasario 1 d. kamerose Nr. 76 ir Nr. 44 įskaitant pareiškėją gyveno 2 asmenys, išskyrus 2022 m. gruodžio 21 d., kai pareiškėjas gyveno dar su dviem asmenimis).
66. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis), kamerose pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; kt.).
67. Vertindama pareiškėjo bendro ir deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad kamerose buvo netinkama temperatūra, pareiškėjo netenkino kitos higienos sąlygos, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant higienos sąlygas tardymo izoliatoriuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.).
68. Įvertinusi skundo argumentus, byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus minėtu aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo atstovas pateikė įrodymus, jog kameros, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo tikrintos NVSC, į bylą buvo pateikti patikrinimo aktai, kuriuose nurodomų pareiškėjo pažeidimų nenustatyta (išskyrus tai, kad kamerose buvo techniškai netvarkingi šviestuvai, tačiau šie neatitikimai pakankamai greitai pašalinti), konstatuota, kad į kameras išduodamos valymo priemonės ir inventorius, asmenys aprūpinami švaria patalyne ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, byloje esančių įrodymų vertinimu, nereiškia, kad jo nusiskundimai nebuvo analizuoti ar netinkamai įvertinti.
69. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog pareiškėjas kameroje Nr. 76 buvo laikomas su rūkančiu asmeniu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, jog nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; kt.).
70. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; kt.).
71. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kameroje Nr. 76 su kitu asmeniu buvo laikomas 2022 m. vasario 22–24 d. ir 2022 m. kovo 7–9 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2012 metais sutiko būti laikomas kameroje su rūkančiu asmeniu. Atsakovo atstovas, be kita ko, nurodė, kad atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras (rūkančių ir nerūkančių); pasikeitus situacijai, asmuo apie norą būti laikomam kito tipo kamerose gali pateikti prašymą dėl perkėlimo. Įvertinusi šiuos bylos duomenis ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laisvės atėmimo vietos administracijai teikė prašymus (skundus) dėl jo laikymo toje pačioje kameroje su rūkančiu asmeniu ginčui aktualiu laikotarpiu, pakeitė savo valią dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos, o apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
72. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo. Dėl šio pažeidimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; kt.).
73. Vertindama, ar pagrįstos pareiškėjo pretenzijos, kad jam Šiaulių TI nebuvo užtikrintos laikymo pataisos namuose sąlygos, viena iš jų – teisė pasivaikščioti gryname ore ne trumpiau nei tris valandas, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 73 straipsnis (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XII-3023 redakcija) įtvirtino paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Tokia pati pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nuteistiesiems, laikomiems pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir priskirtiems paprastajai grupei, nustatyta ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame BVK (34 str. 4 d. 3 p.). Pareiškėjas skundėsi, kad trijų valandų trukmės pasivaikščiojimas jam nėra užtikrinamas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, konstatavo, kad pataisos įstaiga užtikrina teisę pareiškėjui pasivaikščioti tris valandas gryname ore, tačiau pats pareiškėjas šia teise visa apimtimi nesinaudoja. Apeliaciniame skunde ginčydamas šią pirmosios instancijos išvadą, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad tokios trukmės pasivaikščiojimas jam nesuteikiamas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs, kad kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės, kad jam nebuvo sudarytos galimybės pasivaikščioti tris valandas. Akcentuotina, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo atstovo pateiktų duomenų, jog jam (pareiškėjui) tokie pasivaikščiojimai buvo užtikrinti, tačiau jis pats visa apimtimi šia teise nesinaudojo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas, įrodymus, patvirtinančius apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 ir 8 p.).
74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų sąrašą, tačiau, jo teigimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Šie argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo pretenzijas dėl jo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų sąrašą ir argumentus dėl jo patirtos neturtinės žalos.
75. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki atvykimo į Šiaulių TI į linkusių užpulti įskaitą buvo įtraukas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu, atvykęs į Šiaulių TI, pareiškėjas į linkusių užpulti įskaitą buvo įtrauktas Šiaulių TI direktoriaus 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 55-6 „Dėl nuteistojo M. Š. buvimo linkusių užpulti įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo“. Pažymėtina, kad pareiškėjas, reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl jo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų įskaitą, nepateikė įrodymų, jog minėtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas yra panaikintas. Pagal bylos duomenis jis yra galiojantis. Nors į bylą pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus 2023 m. kovo 20 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-1474, priimta išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl galbūt nepagrįsto jo palikimo šioje įskaitoje Šiaulių TI pareigūnų veiksmais, kurioje išdėstytos pastabos dėl procedūrinių pažeidimų, administracinio akto motyvacijos trūkumų ir kuri vertintina atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo elgesio, charakterio, asmenybės pokyčius, suponuojančius akivaizdų atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, paliekant pareiškėją linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje, įrodymų, kad atsakovo atstovas nepagrįstai ir neteisėtai yra nustatęs, jog pareiškėjas yra linkęs užpulti.
76. Priešingai nei tvirtina apeliaciniame skunde pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiškėjo teisių pažeidimo, kad pareiškėjas neturi galimybės skalbti viršutinių drabužių kartą per savaitę. Pažymėtina, kad ginčydamas šią išvadą, pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos, įtvirtinančios laisvės atėmimo vietos pareigą nemokamai skalbti nuteistųjų viršutinius drabužius kartą per savaitę. Be to, pareiškėjas pats skunde nurodė, kad jis galėjo nemokamai skalbti viršutinius drabužius kartą per savaitę, byloje netvirtino, kad skundėsi Šiaulių TI administracijai dėl būtinybės išsiskalbti viršutinius drabužius dažniau.
77. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo nusiskundimus dėl nepakankamo užimtumo, galimybės apsilankyti koplyčioje, įsidarbinti, teisėjų kolegija primena, jog ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Konstatuotina, kad atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju į bylą pateikė įrodymus, kurių pakanka išvadai, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI (nuo 2023 m. – Šiaulių kalėjime) buvo organizuojamos užimtumo programos, jis jose dalyvavo, jam buvo sudaryta galimybė įsidarbinti, o vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog šių priemonių nepakako (ar jos neatitiko pareiškėjo lūkesčių), nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
78. Nustačius, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, nors kitos pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala.
79. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.).
80. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
81. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).
82. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).
83. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o ne apsiribojama pažeidimo pripažinimu.
84. Pareiškėjas prašo priteisti jam 3 530 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
85. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde yra suformulavęs reikalavimą apeliacinės instancijos teismui išreikalauti reikiamus dokumentus, tačiau nenurodo, kokie konkretūs dokumentai turėtų būti išreikalauti ir kokias konkrečias šios bylos ginčo aplinkybes jie patvirtintų ar paneigtų, todėl šis reikalavimas netenkinamas.
86. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir pateikti papildomi įrodymai kartu su apeliaciniu skundu nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kitos skundo dalies nepagrįstumo, todėl kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144
straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Bylos dalį pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 21 d. (dėl per mažo kameros ploto, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, vėdinimo, laikymo kartu su rūkančiais asmenimis), atlyginimo priteisimo nutraukti.
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė