Administracinė byla Nr. A-605-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02709-2016-2

 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 16.2.2; 16.6

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. L., R. R.-M., D. S., atsakovo Neringos savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. B., L. G., M. S., A. A. A., M. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. L., R. R.-M. ir D. S. skundus ir patikslintą skundą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B., L. G., M. J., A. A. A., I. A., M. S., L. V., R. V., V. Č., J. M. ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.       Pareiškėjai G. L., R. R.-M. ir D. S. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 13SD‑1337‑(14.13.104) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Neringoje“, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas išformuoti ir išregistruoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Neringos mieste; 2) panaikinti NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. ISS‑219-(8.5) (toliau – ir NŽT sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymas dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 13SD-1337-(14.13.104.) panaikinimo bei įpareigoti atsakovą pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo; 3) įpareigoti NŽT priimti sprendimą pertvarkyti valstybinės žemės sklypus, atstatant jų ribas, kurios galiojo iki Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, kurioje yra ir sklypai (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtinimo ir įpareigoti NŽT pateikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui sklypui, kuris apimtų iki 2016 m. lapkričio 17 d. detaliojo plano patvirtinimo įregistruotų valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijas, registruoti.

2.       Pareiškėjai nurodė, jog 2011 m. (duomenys neskelbtini) namų butų savininkai (toliau – ir savininkai) pateikė prašymą Neringos savivaldybės administracijai, siekdami parengti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje (toliau – ir žemės sklypai), detalųjį planą, sujungiant nuomos teise valdomus sklypus į vieną sklypą, numatant buvusio ūkinio pastato-sandėlių atstatymą, išnagrinėjant inžinerinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūros galimybes. Neringos savivaldybės administracija 2011 m. spalio 21 d. atsakyme nurodė, kad tarybos posėdyje pritarta didesnės teritorijos detaliojo plano rengimui; savininkų pateiktame prašyme nurodytus tikslus bus galima pasiekti rengiant viso kvartalo detalųjį planą. 2015 m. gruodžio 22 d. vykusio detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo metu, kuriame buvo svarstomas pirmasis detaliojo plano sprendinių variantas, (duomenys neskelbtini) butų savininkai išreiškė žodžiu ir pateikė raštu pasiūlymus dėl vieno žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo, numatant galimybę atstatyti gaisro metu sudegusį ūkinį pastatą-sandėlius, kurie priklausė tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) butų savininkams. Tačiau naujai parengtuose detaliojo plano sprendiniuose, kurie buvo svarstomi 2016 m. balandžio 28 d. viešame susirinkime, nebebuvo formuojamas vienas sklypas, kuriame būtų galimybė atstatyti buvusį ūkinį pastatą-sandėlius, ūkinio pastato-sandėlių atstatymas (duomenys neskelbtini) butų savininkams apskritai detaliajame plane nebuvo numatytas, o (duomenys neskelbtini) formuojamo sklypo užstatymo plotas nepagrįstai padidintas. Pareiškėjai raštu pateikė Neringos savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau Neringos savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 18 d. atsakymu Nr. (4.17)V15-1070 į pareiškėjų pasiūlymus neatsižvelgė. Pareiškėjų nuomone, Neringos savivaldybės administracija neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus.

3.       Pareiškėjų teigimu, atsakovas Neringos savivaldybės administracija nepagrįstai tvirtina, jog negali būti tenkinamas pasiūlymas formuoti vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) namams tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) savininkai nesutinka su tokiu pasiūlymu. Nė vienas teritorijų planavimo procesą reglamentuojantis teisės aktas nenumato, kad valstybinės žemės sklypų nuomotojai ar planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai privalėtų duoti sutikimus dėl tam tikrų planavimo tikslų įgyvendinimo. Be to, planuodama (duomenys neskelbtini) sklypus, savivaldybė vadovaujasi neteisėtu teritorijos, kurioje yra ir sklypai (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 121 (toliau – ir 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalusis planas), dėl to atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo užstatymo reglamentai nustatyti pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Savivaldybė neatsižvelgė į pareiškėjų pasiūlymus ir dėl susisiekimo infrastruktūros galimybių. Be to, kol nėra išspręstas klausimas, kurioje vietoje bus atstatomas buvęs ūkinis pastatas-sandėliai (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams (ne tik (duomenys neskelbtini)namo butų savininkams), nebuvo galima nustatyti kelio-pravažiavimo vietos. Savivaldybė taip pat nepateikė argumentų, kodėl ji, turėdama teisę siūlyti įtraukti pastatą (duomenys neskelbtini) į kultūros vertybių registrą, pasiūlė tai padaryti patiems pareiškėjams.

4.       Pareiškėjai nurodė, kad nesutikdami su Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymu Nr. (4.17)V15-1070, jį apskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir Klaipėdos TPSVPS), Inspekcijos viršininko pavaduotojui bei Inspekcijos viršininkui, kurie sprendė, kad Neringos savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 18 d. atsakymu Nr. (4.17)V15-1070 tinkamai atsakė į pareiškėjų pasiūlymus. Pareiškėjų teigimu, Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 2D-9521(16.2) bei Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas yra nemotyvuoti ir neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS nepatikrino, ar, atmesdamas pasiūlymą, planavimo organizatorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ar tinkamai įvykdė teismų sprendimus ir pan.

5.       Pareiškėjai taip pat nesutiko su Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2D-15832(1.8) dalimi, kurioje konstatuota, kad pavaduotojo atsakyme pagrįstai nebuvo nagrinėjamas savivaldybės atsakymo ir Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS atsakymo teisėtumas. Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu iš esmės išnagrinėjo savivaldybės ir Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

6.       Neringos savivaldybės taryba 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, Neringoje, detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo yra suformuoti du atskiri žemės sklypai – Nr. 11 (adresas: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 12 (adresas: (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo Nr. 11 (adresas: (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje suformuotas kelias (pravažiavimas), „užeinantis“ ant ūkinio pastato-sandėlio, kurio atstatymas buvo nustatytas kaip vienas pagrindinių detaliojo plano rengimo tikslų, pamatų. Ši Detaliojo plano dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes formavimo ir tvarkymo sprendiniai neatitinka vieno iš esminių Detaliojo plano tikslų – formuoti vieną žemės sklypą su galimybe atstatyti buvusį ūkinį pastatą-sandėlius tiek (duomenys neskelbtini) namų butų savininkams, užtikrinant šios teritorijos tinkamą tvarkymą, suformuoti tinkamą susisiekimo infrastruktūrą, numatant automobilių parkavimo vietas ir pan. Sprendiniai taip pat neatitinka viešojo intereso tikslų – užtikrinti teritorijos tinkamą apsaugą ir darnią plėtrą, įgyvendinant nekilnojamojo turto kultūros vertybių apsaugos reikalavimus. Be to, Detaliojo plano sprendiniais pažeidžiami (duomenys neskelbtini) namo savininkų teisėti lūkesčiai, kad jų 2011 metų prašymas bus tenkintas rengiant viso kvartalo detalųjį planą, taip pat (duomenys neskelbtini) namo savininkai pastatomi į nelygiavertę padėtį juos lyginant su (duomenys neskelbtini) namo savininkais, kadangi pagal Detaliojo plano sprendinius užstatymo plotas didinamas tik numatome sklype Nr. 11, kuris pagal sprendinius yra formuojamas tik (duomenys neskelbtini) namo savininkams. Detaliuoju planu nesuformavus žemės sklypo abiem namams, (duomenys neskelbtini) namo savininkai apskritai netenka teisės atstatyti jiems priklausiusį sudegusį ūkinį pastatą-sandėlius. 

7.       (duomenys neskelbtini) teritorija yra viena kultūros paveldo apsaugos teritorija, todėl Detaliojo plano sprendiniai, kuriais formuojami atskiri žemės sklypai, taip pat kuriais žemės sklype Nr. 11 ((duomenys neskelbtini)) nustatyta užstatymo zona atstatyti ūkinį pastatą-sandėlius tik namo (duomenys neskelbtini) butų savininkams, yra nesuderinami su teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, galiojančiu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu bei teismų sprendimais, kuriais panaikintas 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalusis planas.

8.       Pareiškėjai paaiškino, kad ūkinis pastatas, kurio atstatymas yra vienas iš Detaliojo plano tikslų, sudegė 1991 metais. Po sandėlių gaisro (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams visą laiką buvo žadama juos atstatyti. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai šią problemą bando spręsti laikinų sandėlių pastatymu šalia namo, tačiau laikini sandėliai nėra tinkamas ilgalaikis sprendimas. Pareiškėjų teigimu, visiems (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams sandėliai buvo ir yra reikalingi malkoms ir kitiems ūkio įrenginiams laikyti. Pagal istorinius planus vilos (duomenys neskelbtini) ūkiniai pastatai buvo keli. Vienas jų – šiuo metu esantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kitas – ūkinis pastatas, buvęs už (duomenys neskelbtini) namo. Buvusio (sudegusio) ūkinio pastato-sandėlių atstatymas yra suderinamas ir su istorine vilos (duomenys neskelbtini) aplinka. Tačiau Detaliojo plano sprendiniuose numatytas vien tik sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymas. Tiek paties pastato ploto išplėtimas, tiek teritorijos užstatymo tankis nesuderinamas su šios teritorijos kaip nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijos statusu. Tokių sprendinių įgyvendinimas akivaizdžiai padidintų ir taip probleminės teritorijos naudojimo intensyvumą, transporto srautus, sukeltų papildomų parkavimo vietų poreikį, o toks veiklos intensyvinimas prieštarautų saugomos teritorijos tikslams bei darytų neigiamą įtaką vilos (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto, apsaugai. Numatytas žemės sklypas Nr. 11, kuriame yra (duomenys neskelbtini) namas, savo dydžiu yra neadekvatus ir negali būti laikomas racionaliu vien tik (duomenys neskelbtini) namo eksploatacijai. Pagal VĮ Registrų centre esančius planus, iki teismų sprendimais panaikinto 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliojo plano patvirtinimo, (duomenys neskelbtini) namai buvo viename žemės sklype, kuriame iki 1991 m. gaisro buvo ūkinis pastatas-sandėliai, kurie buvo tiek namo (duomenys neskelbtini), tiek namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai.

9.       Detaliajame plane žemės sklypų Nr. 11 (adresas: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 12 (adresas: (duomenys neskelbtini)) ribos ir plotas buvo nustatyti remiantis 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu, kuris administracinių teismų sprendimais buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl rengiant naują detalųjį planą, 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu nustatytomis sklypų ribomis ir plotu nebuvo galima vadovautis, nes panaikinus 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalųjį planą, žemės sklypų plotai ir ribos turėjo būti grąžinti į ankstesnę padėtį. Aplinkybė, kad vykstant teisminiam ginčui dėl 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliojo plano panaikinimo, buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys pagrindu imant 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu nustatytas žemės sklypų ribas ir plotus, nereiškia, kad rengiant naują Detalųjį planą neturi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais reikalavimais.

10.       Detaliuoju planu nėra išspręstas nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) namams automobilių parkavimo vietų klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) namas yra kultūros vertybė, kuri turi būti matoma ir galima apžiūrėti, yra pagrįsta spręsti dėl automobilių parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų butų savininkams įrengimo teritorijoje, esančioje už (duomenys neskelbtini) namo ties (duomenys neskelbtini) gatve.

11.       Pareiškėjai nesutiko su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mažinimu iš šiaurinės pusės, vietoj dalies išlikusių buvusio ūkinio pastato-sandėlių pamatų, numatant kelią-pravažiavimą, taip eliminuojant pareiškėjų teisę atstatyti buvusį ūkinį pastatą-sandėlius būtent šioje vietoje. Tai prieštarauja pareiškėjų interesams, neatitinka Detaliojo planavimo tikslo atstatyti ūkinį pastatą-sandėlius.

12.       Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypui Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) nustatomas A1 režimas, o (duomenys neskelbtini) – T3 režimas. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) negali būti nustatomas T3 režimas, nes didelė jo dalis yra priskirta paveldo teritorijai. Be to, visai (duomenys neskelbtini) teritorijai turi būti taikomas toks pats tvarkymo režimas.

13.       Pareiškėjai nurodė, jog iš Detaliojo plano sprendinių matyti, kad rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą buvo vadovaujamasi rengiamu Juodkrantės gyvenvietės specialiuoju planu, kuris apskritai nėra patvirtintas ir, kaip nurodyta Detaliojo plano sprendiniuose, nėra patvirtintas, nes jame nurodyti reglamentai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano reglamentų. Tai reiškia, kad ginčijama Detaliojo plano dalis prieštarauja galiojančiam Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui, patvirtintam 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (toliau – ir Tvarkymo planas).

14.       Pareiškėjai taip pat nurodė, kad jie 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydami išformuoti ir išregistruoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 13SD-1337-(14.13.104) pareiškėjų prašymo netenkino. Sprendime buvo nurodyta, kad teismai nebuvo nuspendę dėl sklypų išformavimo ir išregistravimo, be to, valstybinės žemės sklypai iki 2009 m. gruodžio 31 d. galėjo būti formuojami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260.

15.       Pareiškėjai pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypai buvo suformuoti ir įregistruoti neteisėto 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliojo plano pagrindu, todėl nepagrįsti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus argumentai, kad teismai dėl sklypų išformavimo ir išregistravimo nesprendė. Valstybinės žemės sklypai nebuvo formuojami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260, todėl nepagrįstai NŽT teritorinio skyriaus sprendime nurodoma, kad žemės sklypai buvo teisėtai ir pagrįstai suformuoti pagal minėtą Vyriausybės nutarimą. Pagal istorinius namų valdos duomenis, esančius nekilnojamojo turto kadastro byloje, valstybinės žemės sklypai iki neteisėto 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliojo plano patvirtinimo buvo vienas žemės sklypas, kuriame buvo namas (duomenys neskelbtini), namas (duomenys neskelbtini) ir abiejų namų butų savininkams priklausęs ūkinis pastatas-sandėliai. Šiuo metu abu namai (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir dalis valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra saugomojoje kultūros paveldo vertybių teritorijoje, todėl siekiant užtikrinti abiejų namų butų savininkų interesus, o taip pat ir viešąjį interesą užtikrinti tinkamą teritorijos apsaugą, kultūros paveldo objekto tinkamą priežiūrą, plėtojimą ir pan., yra būtina atkurti iki neteisėto 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliojo plano patvirtinimo buvusią teisinę padėtį.

16.       NŽT teritorinio skyriaus sprendimą apskundė NŽT, tačiau NŽT skundą atmetė, kadangi pasikeitė situacija ir naujajame Detaliajame plane nėra numatytas valstybinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sujungimas. NŽT, kaip išankstinio ne teismo tvarka ginčų nagrinėjimo institucija, privalėjo išnagrinėti pareiškėjų skundą ir patikrinti NŽT teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visa apimtimi, nes NŽT teritorinis skyrius priėmė sprendimą iki Detaliojo plano patvirtinimo. Be to, NŽT teritorinis skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl kitų priežasčių, nesusijusių su Detaliojo plano patvirtinimu. NŽT pažeidė individualiam administraciniam aktui keliamus Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

17.       Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovai nurodė, jog Detalusis planas buvo rengiamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nes Neringos savivaldybės tarybos sprendimas dėl Detaliojo plano rengimo pradžios buvo priimtas 2011 m. lapkričio 17 d. Visų institucijų, dalyvavusių rengiant Detalųjį planą, rašytiniai suderinimai bei 2016 m. lapkričio 7 d. Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS patikrinimo išvada leidžia pagrįstai teigti, kad Detalusis planas ir jo sprendiniai atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

19.       Atsakovai tvirtino, kad gavęs pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Šiuo atveju, pasiūlymus pateikusių asmenų atžvilgiu planavimo organizatoriui numatyta tik pareiga motyvuotai atsakyti raštu. Atsakovas Detaliojo plano rengimo metu dėjo maksimalias pastangas, kad Detaliojo plano sprendiniai atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat siekė suderinti teritorijos, kuriai rengiamas Detalusis planas, valdytojų ir naudotojų interesus. Administracija buvo inicijavusi net ir antrą viešą svarstymą, kad būtų sudarytos sąlygos kilusiems klausimams aptarti bei pasiūlymams išdėstyti. Patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai iš esmės išreiškia optimaliausią, su visuomene suderintą sprendimą, kuris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Administracija 2016 m. gegužės 18 d. raštu motyvuotai atsakė pareiškėjams į esminius jų iškeltus klausimus. Detaliuoju planu žemės sklypai (duomenys neskelbtini) nebuvo sujungti, nes šiam siūlymui nepritarė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 4-2443-(1.3), sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 13.6-6364, todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad atsakovas, nejungdamas dviejų sklypų, vadovaujasi panaikintu 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu. Pareiškėjai nenurodė teisinio reglamentavimo, kuris įpareigotų sujungti žemės sklypus. Detaliojo plano patvirtinimas netrukdo pareiškėjams sujungti žemės sklypus į vieną, rengiant žemės valdos projektą.

20.       Į Detaliojo plano sprendinius nebuvo įtraukta galimybė atstatyti sudegusius sandėlius, nes 1991 m. sudegę sandėliai nebuvo tinkamai apskaityti ir inventorizuoti bei įregistruoti nekilnojamojo turto objektų registravimo funkciją atliekančio subjekto. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų nuosavybės teises į sudegusius sandėlius. Be to, sudegusių sandėlių atstatymas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo kontekste būtų nauja statyba, tuo tarpu pagal Tvarkymo plano sprendinius nauja statyba šioje teritorijoje nenumatoma.

21.       Atsakovui kelia abejonių pareiškėjų tikslai, dėl kurių jie siekia atstatyti prieš 25 metus sudegusius statinius, nes į namą (duomenys neskelbtini) yra įvestas vietinis centrinis šildymas, todėl nepagrįstai teigiama, kad sandėliuose bus laikomos malkos. Kitas pareiškėjų pasiūlymas – koreguoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje numatyto kelio-pravažiavimo vietą, iš viso neturi nieko bendra su pareiškėjų teisėmis ir teisėtais interesais. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš šiaurinės pusės numatoma sumažinti tiek, kiek tai reikalinga numatomai privažiavimo gatvės atkarpai įrengti. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sumažinamas nuo 1328 kv. m iki 1215 kv. m, o šalia esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sumažinamas nuo 2449 kv. m iki 2228 kv. m. Abiejų minėtų žemės sklypų naudotojai sutiko su šiais sprendiniais. Pareiškėjų pasiūlymas nemažinti želdinių teritorijos šalia namo (duomenys neskelbtini) ir nenumatyti želdinių teritorijoje automobilių stovėjimo aikštelės buvo aptartas atsakovo 2016 m. gegužės 18 d. rašte.

22.       Pareiškėjai siūlė įtraukti namą (duomenys neskelbtini), kaip buvusį vilos (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, į kultūros vertybių registrą. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad jie gali kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kad šis įvertintų minėto pastato vertę. Taigi, į visus pareiškėjų pasiūlymus buvo atsakyta iš esmės.

23.       Atsakovai pažymėjo, kad jo 2016 m. gegužės 18 d. rašto turinys yra identiškas jo 2016 m. sausio 29 d. raštui, todėl pareiškėjai turėjo skųsti 2016 m. sausio 29 d. raštą. Minėtuose raštuose yra išdėstyti motyvai, kodėl atmetami pareiškėjų siūlymai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sujungimo, ūkinio pastato-sandėlių atstatymo, automobilių stovėjimo vietų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sumažinimo, siekiant įrengti pravažiavimo kelią želdynų teritorijoje. Atsakovo 2016 m. sausio 29 d. rašto pareiškėjai neskundė, nors žinojo, kad jų pasiūlymai yra atmesti. Ši bylos dalis turėtų būti nutraukta, praleidus skundo padavimo teismui terminą.

24.       Atsakovai taip pat nesutiko su pareiškėjų skundo dalimi dėl NŽT priimtų sprendimų bei prašymo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007 nebuvo išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės sklypų, kuriuos apėmė panaikintas 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalusis planas, išformavimo bei išregistravimo, valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo. Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir įregistravimo pagrindas yra Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 4-2443-(1.3), o valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir įregistravimo pagrindas yra Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 13.6-6364 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 4‑7128-(1.3). Šie įsakymai, kurie ir yra ginčijamų žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo registre pagrindas, nėra ginčijami ar nuginčyti. Tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra išnuomoti, tačiau pareiškėjai nenurodo jokio teisinio pagrindo, kodėl reikėtų bloginti valstybinės žemės nuomininkų, teisėtai įgijusių teises ir pareigas pagal sudarytas ir galiojančias nuomos sutartis, padėtį. Tuo labiau, kad valstybinės žemės nuomos sutartys su minėtais nuomininkais nėra ginčijamos.

25.       Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26.       Inspekcija, įvertinusi Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymo Nr. (4.17) V15-1070 pagrįstumą, sprendė, kad pareiškėjams buvo atsakyta tinkamai. Planavimo organizatorius turi diskreciją į pasiūlymus atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tokį atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

27.       Inspekcija pažymėjo, jog pareiškėjams teisines pasekmes sukelia Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 2D-9521(16.2), tačiau ne Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas Nr. (6.3)-2D-12295 ar Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. atsakymas Nr. 2D-15832. Inspekcijos viršininko pavaduotojo atsakymas vertintinas kaip apibendrintas skundžiamų aktų įvertinimas, o Inspekcijos viršininko atsakymas – informacijos apie nagrinėjamu atveju taikytiną skundų nagrinėjimo tvarką pateikimas.

28.       Inspekcija akcentavo, jog Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS, patikrinęs Detaliojo plano sprendinius, 2016 m. lapkričio 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-456 konstatavo, kad Detaliojo plano procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

29.       Inspekcija nesutiko su pareiškėjų skundo dalimi dėl NŽT sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. NŽT, priimdama 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. ISS-219-(8.5), pagrįstai vadovavosi šiuo metu galiojančiu Detaliuoju planu, nurodydama, kad jame nėra numatytas sprendinys sujungti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

30.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31.       NŽT nurodė, kad valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)4 ir valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, dydis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis buvo nustatyti detaliajame plane, patvirtintame Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151, ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre tik 2007 m. Visi Nekilnojamojo turo registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2007 m. balandžio 2 d. L. G., M. S., I. A., A. A. A., M. J., R. R.-M., A. B., G. L. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydami išnuomoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas pastate – gyvenamajame name esantiems nuosavybės teise priklausantiems butams eksploatuoti, pateikdami žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, parengtas pagal 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalųjį planą. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V13-68 patvirtino valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą, nustatė žemės sklypo naudojimo sąlygas. Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 4-2443-(1.3) nusprendė įregistruoti valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, nustatė nuomojamas žemės sklypo dalis, atsižvelgdamas į asmenims priklausančias gyvenamojo namo dalis, išnuomojo 0,1070 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis penkiolikos metų laikotarpiui. Buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys su asmenimis, pateikusiais prašymus išsinuomoti žemės sklypo dalis, reikalingas nuosavybės teise valdomiems butams eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas analogiškai kaip ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

32.       NŽT nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007 nebuvo išspręstas klausimas dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų patvirtinti minėtų žemės sklypų ribas, plotą, žemės sklypų naudojimo sąlygas, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų, kurių pagrindu valstybiniai žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, panaikinimo, minėtų žemės sklypų išformavimo ir išregistravimo iš nurodytų registrų bei sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių panaikinimo. Prieš tai minėti įsakymai, kurie ir yra ginčijamų žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo registre pagrindas, nėra ginčijami ir nėra nuginčyti.

33.       Priėmus sprendimą išregistruoti ir išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro, šie sklypai galės būti vėl registruojami pagal parengtus kadastrinius matavimus, kurie turės būti atlikti pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35.       Departamentas nurodė, jog pareiškėjų nuosavybės teise valdomos valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto (vila (duomenys neskelbtini)) dalys patenka į planuotoje teritorijoje esantį žemės sklypą (adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantė, plane Nr. 12), kurio ribos Detaliuoju planu nebuvo keičiamos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistruotas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 4-2443-(1.3) pagrindu, o pareiškėjai G. L. ir R. R.-M. nuo 2007 m. spalio mėn. yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai, jog nekilnojamieji daiktai (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas vila (duomenys neskelbtini)) yra nekilnojamosios kultūros vertybės (Juodkrantės gyvenvietės, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pagrindas – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vertinimo tarybos 2008 m. sausio 9 d. aktas Nr. KPD-RM-571. Pareiškėjų skunde minėto ūkinio pastato atstatymo klausimas nėra siejamas su pareiškėjų valdomu turtu ir naudojamu žemės sklypu, be to, vienu iš planavimo tikslų buvo buvusio ūkinio pastato atstatymo galimybės numatymas, kas iš esmės Detaliojo plano sprendiniuose realizuota. Ūkinis pastatas nebuvo ir nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl jo atstatymo galimybė turėtų būti sprendžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iš ginčijamo Detaliojo plano brėžinio matyti, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nėra sutapatintos su žemės sklypų ribomis, todėl artimiausiu metu parengus kultūros paveldo objekto (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ribų planą ir vertinimo aktą, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apskaitos duomenys bus patikslinti, tačiau tai nereiškia, kad dėl to bus keičiamos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų ribos ar jungiami suformuoti žemės sklypai. Atmestini pareiškėjų argumentai, kad pastatų (duomenys neskelbtini) teritorija yra viena kultūros paveldo teritorija, kurioje taikomas vienodas teisinis režimas. Toks teiginys prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintų tipinių reglamentų nuostatoms.

36.       Tretieji suinteresuoti asmenys L. V., R. V., V. Č. ir J. M. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37.       Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjai, skųsdami atsakovų priimtus sprendimus, neįrodė nuosavybės teisių į prieš 25 metus sudegusį ūkinį pastatą-sandėlius. Be to, naudojimosi faktas savaime nesukuria nuosavybės teisinių santykių. Nepagrįstas pareiškėjų lūkestis, kad savivaldybė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sujungimo prašymą išspręs teigiamai, t. y. prašymą patenkins rengiant viso kvartalo Detalųjį planą, nes atsakovo raštuose nėra patvirtinimo, kad pareiškėjų prašymus dėl sklypų sujungimo bus galima tenkinti. Žemės sklypų sujungimas pablogintų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų ir žemės sklypo valdytojų teises. Pareiškėjų siekiamas tariamai teisėtų interesų patenkinimas sklypų sujungimo būdu įmanomas tik (duomenys neskelbtini) gyventojų interesų sąskaita. Turi būti ginami ir paisomi teisėti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesai, kurie yra kildinami iš teisėtai sudarytų ir galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių. Pareiškėjai klaidingai nurodo, jog žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo pagrindas yra neteisėtas ir negaliojantis. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir išnuomotas tretiesiems asmenims ((duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkams) Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 13.6-6364, kuris yra galiojantis, pagrindu. Žemės sklypas yra naudojamas pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkų būtiniesiems poreikiams tenkinti – įvažiavimui į sklypą, automobilių parkavimui, kietojo kuro (malkų), kuriuo šildomi butai pastate, sandėliavimui. Pareiškėjai turi įsirengę laikinuosius statinius pagalbiniams daiktams laikyti, tuo pačiu tikslu gali būti naudojamas ir šio namo rūsys. Be to, statinys (duomenys neskelbtini) yra šildomas centrinio šildymo pagalba, du iš trijų pareiškėjų nuolat negyvena (duomenys neskelbtini).

38.       Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjų argumentais, kuriais prieštaraujama Detaliojo plano sprendiniams dėl sklypo (duomenys neskelbtini) sumažinimo turint tikslą įrengti privažiavimo gatvės atkarpą. Dėl šio atsakovo sprendinio (duomenys neskelbtini) sklypo valdytojai neprieštarauja. Visi paveldosaugos reikalavimai gali būti įgyvendinami esant atskiriems sklypams, todėl taip pat nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai priklauso vienai kultūros paveldo vertybės teritorijai, reikėtų juos sujungti. Pareiškėjai detaliojo planavimo procedūrų metu buvo nekonstruktyvūs ir nebendradarbiavo su procese dalyvaujančiais kitais asmenimis, paisė tik savo interesų, todėl nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad atsakovas nederino skirtingų grupių interesų. Galiojant Tvarkymo plano 9.2.2.16 punkto nuostatai, nėra galima naujų statinių statyba nei esant atskiriems (duomenys neskelbtini) sklypams, nei juos sujungus. Patenkinus pareiškėjų reikalavimus ir sudarius prielaidas sklypų sujungimui, statybos teisinis reglamentavimas nepasikeistų.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. 2017 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu, o A. B. ir I. A. 2017 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė sutinkančios su pareiškėjų skundu ir prašė juos tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. 2017 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose nurodė palaikanti pareiškėjų skundą.

 

II.

 

40.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjų skundus ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus; administracinės bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. (6.3)-2D-12295 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 2D‑15832(1.8) panaikinimo nutraukė; atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.

41.       Teismas, vertindamas Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo (atsakymo) Nr. (4.17)V15-1070 bei Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 2D-9521(16.2) teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjai 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl Detaliojo plano sprendinių, siūlydami: 1) rengiamame detaliajame plane formuoti vieną žemės sklypą vietoje detaliojo plano sprendinių, pažymėtų Nr. 11 ir Nr. 12 dviejų sklypų, teritorijos naudojimo reglamente numatant buvusio ūkinio pastato-sandėlių atstatymą, automobilių parkavimo vietas, pėsčiųjų takus ir kitus su šios teritorijos naudojimu būtinus sprendinius; 2) koreguoti sklypo Nr. 11 šiaurinėje dalyje numatyto kelio-pravažiavimo vietą, išsprendus ūkinio pastato-sandėlių vietos ir automobilių parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) namams klausimą; 3) nemažinti želdinių teritorijos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui (Koncepcijoje pažymėta S2), numatyti želdinių teritorijas visoje detaliojo plano teritorijoje; 4) teikti siūlymą (duomenys neskelbtini), kaip buvusį vilos (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Neringos savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (4.17)V15-1070 nusprendė neatsižvelgti į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus. Minėtą savivaldybės raštą pareiškėjai apskundė Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS, kuris 2016 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2D-9521(16.2) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdami su minėtais administraciniais aktais, pareiškėjai kreipėsi į Inspekcijos viršininko pavaduotoją ir Inspekcijos viršininką. Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (6.3)‑2D‑12295 bei Inspekcijos viršininkas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 2D-15832(1.8) pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

42.       Teismas taip pat nustatė, kad Neringos savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 18 d. atsakyme Nr. (4.17)V15-1070 nurodė, jog: 1) žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sujungimas neplanuojamas, nes 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. vykusio viešo svarstymo metu su tokiu pasiūlymu nesutiko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkai; 2) nė vienas iš teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, apibrėžtų Teritorijų planavimo įstatyme, neapima reikalavimo detaliajame plane nustatyti konkrečių asmenų nuosavybės teisių į suplanuotus atstatyti ar rekonstruojamų pastatų objektus, todėl detaliajame plane tokie klausimai nesprendžiami; 3) dėl automobilių stovėjimo vietų sklypuose buvo diskutuota 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. viešų susirinkimo metu ir nutarta, kad Detaliojo plano sprendiniuose bus nurodyta, jog automobilių stovėjimo vietų bei takų įrengimas sklypuose turi būti sprendžiamos vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, žemės sklypų nuomininkams rengiant techninius projektus; 4) žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) numatoma mažinti tiek, kiek būtina numatomai privažiavimo gatvės atkarpai įrengti; 5) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nustatyti du žemės naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos ir atskirųjų želdynų teritorijos. Atskirųjų želdynų teritorijos dalyje užstatymas negalimas, tačiau numatytas servitutas (S2) gaisrinių automobilių privažiavimui išlygintu sutankino grunto paviršiumi, sudarant nuolydžius, užtikrinančius natūralų paviršinio vandens nuotėkį ir kt.; 6) dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į kultūros vertybių registrą pasiūlyta pareiškėjams kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių, kad pastato vertę įvertintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

43.       Teismas, įvertinęs Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymą Nr. (4.17)V15-1070, konstatavo, kad jis pareiškėjams sukelia teisines pasekmes ir todėl gali būti skundžiamas teismui. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytą argumentą, kad šioje byloje pareiškėjai privalėjo skųsti tik 2016 m. sausio 29 d. raštą, o ne 2016 m. gegužės 18 d. raštą (atsakymą) Nr. (4.17)V15-1070 ir dėl to praleido skundo padavimo teismui terminą. Teismas taip pat akcentavo, kad Neringos savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (4.17)V15-1070 tinkamai atsakė į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus, t. y. ginčijamas raštas (atsakymas) atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovas įvertino visus pareiškėjų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, o juos atmesdamas, atsakymą tinkamai motyvavo ir argumentavo, nurodė, dėl ko pareiškėjų pasiūlymai nėra tenkinami. Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS pareiškėjų skundą dėl pasiūlymų teritorijų planavimo dokumentui atmetimo išnagrinėjo ir priėmė argumentuotą 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 2D-9521(16.2), kuriame konstatavo, jog planavimo organizatorius motyvuotai atmetė pareiškėjų pasiūlymus. Įvertinęs Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymo Nr. (4.17)V15‑1070, kuriuo buvo atmesti pareiškėjų pasiūlymai, turinį ir ginčijamo Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas, turinį, teismas padarė išvadą, kad šiuose administraciniuose aktuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, todėl jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Teismas nenustatė, kad vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindu aptartus administracinius aktus pripažinti neteisėtais.

44.       Iš to teismas sprendė, jog Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. raštas (atsakymas) Nr. (4.17)V15-1070 bei Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 2D-9521(16.2) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

45.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai išvestiniais reikalavimais taip pat skundžia Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (6.3)-2D-12295 bei Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2D-15832(1.8). Teismas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, jog Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS sprendimas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, o ne Inspekcijos viršininko pavaduotojui ar Inspekcijos viršininkui. Iš Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. (6.3)-2D-12295 turinio teismas nustatė, jog rašte analizuojami teisės aktai bei pateikiama argumentuota nuomonė dėl Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymo Nr. (4.17)V15-1070 ir Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 2D-9521(16.2) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (6.3)-2D-12295 buvo analizuojamas ir Neringos savivaldybės administracijos bei Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS priimtų administracinių aktų pagrįstumas, tačiau Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (6.3)-2D-12295 pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes aptartų administracinių aktų patikrinimas yra būtent teismo prerogatyva, o ne Inspekcijos viršininko pavaduotojo. Tai reiškia, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. (6.3)-2D-12295 teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas. Inspekcijos viršininkas 2016 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 2D-15832(1.8) iš esmės tai akcentavo, todėl nesprendė klausimo dėl Neringos savivaldybės administracijos bei Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, o nurodė, kad dėl minėtų administracinių aktų teisėtumo patikrinimo pareiškėjai privalo tiesiogiai kreiptis į teismą. Iš to teismas sprendė, kad pareiškėjams Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (6.3)-2D-12295 bei Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 2D‑15832(1.8) teisinių pasekmių nesukelia, nes net ir panaikinus juos, liktų galioti Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. raštas (atsakymas) Nr. (4.17)V15-1070 bei Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 2D-9521(16.2). Dėl šios priežasties teismas administracinės bylos dalį dėl Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo (rašto) Nr. (6.3)-2D-12295 bei Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-15832(1.8) panaikinimo nutraukė, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

46.       Teismas, spręsdamas dėl Detaliojo plano dalies teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad pareiškėjai prašė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtinto Detaliojo plano dalį, kuriuo suformuoti du atskiri žemės sklypai – Nr. 11 (adresas: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 12 (adresas: (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo Nr. 11 (adresas: (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje suformuotas kelias (privažiavimas), „užeinantis“ ant ūkinio pastato-sandėlio, kurio atstatymas buvo nustatytas kaip vienas pagrindinių detaliojo plano rengimo tikslų, pamatų.

47.       Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-180 pritarė Detaliojo plano rengimui, kurio tikslai – žemės sklypų suformavimas, sujungimas, ribų tikslinimas; <...> numatyti galimybę rekonstruoti pastatus bei buvusio ūkinio pastato-sandėlių atstatymą; nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus; išnagrinėti inžinerinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūros įrengimo galimybes. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 6 d. patvirtino planavimo darbų programą (užduotį) detaliojo planavimo dokumentui rengti. Šiame dokumente nurodyti planavimo tikslai – žemės sklypų suformavimas, sujungimas, ribų tikslinimas; <...> numatyti galimybę rekonstruoti pastatus bei buvusio pastato-sandėlių atstatymą. Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-139 patvirtintoje Detaliojo plano koncepcijoje nustatyti šie tikslai: 1) žemės sklypų suformavimas, sujungimas, ribų tikslinimas; 2) žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Neringoje) naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš gyvenamosios teritorijos į rekreacinę; 3) numatyti senojo vertingo apstatymo pastatų restauravimo ir atstatymo galimybes; 4) numatyti galimybę rekonstruoti pastatus bei buvusio ūkinio pastato-sandėlių atstatymą; 5) nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus; 6) išnagrinėti inžinerinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūros įrengimo galimybes.

48.       Neringos savivaldybės taryba 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtino Detalųjį planą, iš kurio sprendinių teismas nustatė, jog jais buvo keičiamos esamų žemės sklypų Nr. 11 ir Nr. 13 ribos ir plotas (žemės sklypo plotas mažinamas nuo 1328 kv. m. iki 1215 kv. m.), formuojami du nauji žemės sklypai Nr. 4 ir Nr. 15, be to, sklypui Nr. 11 (adresu (duomenys neskelbtini)) numatyta nauja galima statyba atkuriant sunykusius pastatus. Iš Detaliojo plano sprendinių teismas taip pat nustatė, jog jais buvo keičiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas ir pobūdis (keitimas iš gyvenamosios teritorijos į rekreacinę), numatytos senojo vertingo apstatymo pastatų restauravimo ir atstatymo galimybės, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, išnagrinėtos inžinerinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūros įrengimo galimybės.

49.       Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendė, jog Detaliojo plano sprendiniais iš esmės buvo įgyvendinti planavimo tikslai, išskyrus tai, jog Detaliojo plano sprendiniais nebuvo sujungiami du valstybinės žemės sklypai. Teismas kartu akcentavo ir tai, jog Detaliojo plano sprendinys dėl galimos naujos statybos iš esmės buvo įgyvendintas, nes žemės sklypui Nr. 11 (adresu (duomenys neskelbtini)) yra numatyta nauja galima statyba atkuriant sunykusius pastatus.

50.       Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, jog vienam iš planavimo tikslų – valstybinės žemės sklypų sujungimui – 2015 m. gruodžio 22 d. vykusio Detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo metu nepritarė (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomininkai ir šioje žemėje esančio pastato bendraturčiai. Atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 22 d. vykusio Detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo susirinkimo metu pateiktus pasiūlymus, buvo pakoreguoti Detaliojo plano sprendiniai. Šie sprendiniai buvo pakartotinai viešai svarstomi 2016 m. balandžio 28 d. vykusio Detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo susirinkimo metu ir derinami su suinteresuotais asmenimis. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovas Neringos savivaldybės administracija siekė suderinti visų suinteresuotų asmenų interesus, t. y. tiek (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomininkų, tiek (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomininkų. Neringos savivaldybės administracija nusprendė nesujungti valstybinės žemės sklypų iš esmės esant objektyvioms aplinkybėms, t. y. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomininkams ir šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo gyventojams nesutinkant.

51.       Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 4-2443-(1.3) pagrindu. 2007 m. spalio 8 d., 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. birželio 4 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 14 d. 2009 m. liepos 14 d., 2010 m. lapkričio 30 d. su G. L., R. R.-M., M. S., A. B., M. J., A. A. A. ir L. G. atitinkamai iki 2022, 2023 ir 2024 metų sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 13.6-6364 ir 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 4-7128-(1.3) pagrindu. 2007 m. sausio 11 d. su L. V., R. V., V. Č. ir J. M. iki 2031 m. sausio 11 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Šie Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai yra galiojantys bei nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo sklypai bei sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, buvo priimti prieš 10 metų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai anksčiau būtų ginčiję Klaipėdos viršininko įsakymus ar valstybines žemės nuomos sutartis, ar kitaip būtų siekę apginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Tai reiškia, kad pareiškėjai per visą šį laikotarpį iš esmės sutiko su tokiu valstybinės žemės sklypų valdymu. Atsižvelgiant į tai, kad teisės ir pareigos, kylančios iš minėtų valstybinės nuomos sutarčių, turi įstatymo galią tiek pareiškėjams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl Neringos savivaldybė, rengdama Detalųjį planą, pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis bei galiojančiomis valstybinės žemės nuomos sutartimis. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų argumentas, jog sujungiant du skirtingus valstybinės žemės sklypus, kuriuos teisėtai valdo skirtingi subjektai, atsakovas neprivalėjo gauti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkų sutikimo, laikytinas nepagrįstu. Taip pat nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad atsakovas neteisėtai vadovavosi 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu nustatytomis žemės sklypų ribomis ir plotu.

52.       Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl to, kad Detaliuoju planu nebuvo suformuota tinkama susisiekimo infrastruktūra, nenumatytos automobilių parkavimo vietos ir pan., nustatė, jog Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Susisiekimo sistema“ nurodyta, kad planuojamos teritorijos šiaurinėje ir rytinėje pusėje yra D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvė ir gatvelė, jungianti (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), kurios padengtos asfaltbetonio danga. Esamas gatvių plotis apie 4 m. <...> Iš (duomenys neskelbtini) gatvės patenkama į sklypus Nr. 5, 6 ir 8, iš jungiančios gatvelės – į sklypus Nr. 9, 10, 11 ir 12 (į sklypą Nr. 10 pateikimas servituto teisėmis naudojamas per sklypą Nr. 9, tačiau įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, į sklypą Nr. 10 bus galimybė patekti iš naujai planuojamos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (sklypo Nr. 15). Iš pietinės pusės teritorija ribojasi su D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve, kuri padengta asfaltbetonio danga. <...> Iš šios gatvės patenkama į sklypą Nr. 2. Iš vakarinės pusės teritorija ribojasi su pėsčiųjų ir dviračių taku link Baltijos jūros. <..> Šiuo taku galima patekti į sklypus Nr. 1, 2 ir 4. Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Inžinerinė infrastruktūra“ nurodyta, jog inžinerinių komunikacijų atžvilgiu detaliuoju planu planuojama teritorija aprūpinta. Teritorijoje yra elektros, šilumos, vandentiekio, buitinių nuotekų, ryšių tinklai, kurie prijungti prie miesto inžinerinių tinklų“. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastabose nurodyta, jog konkrečios automobilių stovėjimo vietos bus sprendžiamos sklypų nuomininkams rengiant techninius projektus, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė išvadą, jog Detaliuoju planu buvo tinkamai išspręstas susisiekimo infrastruktūros klausimas. 

53.       Teismas nurodė, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objekto (pavadinimas vila (duomenys neskelbtini), unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorija adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2004 m. gruodžio 31 d. yra įregistruota Kultūros vertybių registre (prieiga internete: http://kvr.kpd.lt). Teritorijos plotas – 1700 kv. m. Iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad abu ginčo žemės sklypai (adresu (duomenys neskelbtini)) patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių teritoriją. Iš to teismas padarė išvadą, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos turi sutapti su esamų sklypų ribomis. Teismas kartu akcentavo, jog vertinimo tarybos nustato ir kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas. Taigi, atsižvelgus į Detaliojo plano sprendinius, vertinimo taryba galės pakeisti kultūros paveldo apsaugos zonų ribas, jas sutapatinti su esamų žemės sklypų (adresu (duomenys neskelbtini)) ribomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas nagrinėjamoje byloje nurodė, jog artimiausiu metu parengus kultūros paveldo objekto (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ribų planą ir vertinimo aktą, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apskaitos duomenys bus patikslinti. Kultūros paveldo departamentas pažymėjo, jog tai nereiškia, kad dėl to bus keičiamos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turo registre žemės sklypų ribos ar jungiami suformuoti žemės sklypai. Iš to teismas sprendė, jog Detaliojo plano sprendiniai, kuriais vienoje nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorijoje formuojami atskiri žemės sklypai Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 11 ((duomenys neskelbtini)), nepažeidžia teisės aktų nuostatų.

54.       Teismas iš pagrindinio Detaliojo plano brėžinio nustatė, jog valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mažinamas iš šiaurės pusės, dalyje, kuri nesiriboja su pareiškėjų valdomu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jiems nuosavybės teise priklauso ar galėtų priklausyti kokie nors statiniai, esantys valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir dėl to jie turėtų subjektinę teisę ginčyti Detaliojo plano sprendinius numatomus šiam žemės sklypui. Pareiškėjai nėra vieni iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie turėtų teisę ginti viešąjį interesą. Tai reiškia, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Detaliojo plano sprendinius tuo aspektu, kiek tai susiję su išskirtinai žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) teisėtų valdytojų teisėmis ir pareigomis.

55.       Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai tvirtina, jog siekia atstatyti pastatą-sandėlius, kad ten galėtų laikyti malkas, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. vasario 7 d. išrašo matyti, kad pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame pastate – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, yra įrengtas vietinis centrinis šildymas. Minėti duomenys paneigia pareiškėjų teiginį, jog sandėliai jiems reikalingi malkoms laikyti. Be kita ko, iš minėto išrašo taip pat matyti, jog vietinis centrinis šildymas neįrengtas būtent gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, gyventojams.

56.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad Detaliojo plano dalis, susijusi su pareiškėjų teisėmis ir teisėtais interesais, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti.

57.       Teismas, spręsdamas dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 13SD-1337-(14.13.104) teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad šiuo sprendimu netenkintas pareiškėjų prašymas išformuoti ir išregistruoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Neringos mieste. Sprendimas Nr. 13SD-1337-(14.13.104) argumentuojamas tuo, jog: 1) pareiškėjai neturi teisės teikti prašymą už kitus asmenis, turinčius nuosavybės teise priklausančius statinius (jų dalis) valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini); 2) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro; 3) pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, namų valdų žemės sklypai galėjo būti formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d. T. y., namų valdos žemės sklypai iki 2009 m. gruodžio 31 d. galėjo būti suformuoti ir pagal namų valdos techninės apskaitos nustatytas ribas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų; 4) pagal naujai rengiamo Detaliojo plano sprendinius nėra numatyta sujungti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną sklypą.

58.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu („namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos“), sprendė, jog namų valdos žemės sklypai iki 2009 m. gruodžio 31 d. galėjo būti suformuoti nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Teismas nustatė, kad G. L., R. R.-M. ir tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydami išnuomoti žemės sklypo dalis, reikalingas pastate – gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini), Neringa) esantiems nuosavybės teise priklausantiems butams, eksploatuoti. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V13-18, vadovaudamasis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinta tvarka, 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu patvirtino naudojamo valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribas ir plotą – 1070 kv. m. Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 4-2443-(1.3) nustatė 0,1070 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, nuomojamas žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į piliečiams priklausančią gyvenamojo namo dalį bei išnuomojo 0,1070 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, atitinkamas dalis (A. B. 0,0191 ha, L. G. 0,0142 ha, M. S. 0,0119 ha, R. R.-M. 0,0151 ha, sutuoktiniams A. A. A. ir I. A. 0,0119 ha, M. J. 0,0178 ha) 15 metų laikotarpiui. Teismas taip pat nustatė, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V13-266, vadovaudamasis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinta tvarka, 2001 m. rugsėjo 5 d. Detaliuoju planu, patvirtino naudojamo valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribas ir plotą – 1328 kv. m. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 13.6-(6364) nustatė 0,1328 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa mieste, nuomojamas žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į piliečiams priklausančią gyvenamojo namo dalį bei išnuomojo 0,1328 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, atitinkamas dalis šiems gyventojams 24 metų laikotarpiui.

59.       Teismas apibendrino, kad valstybinės žemės sklypai pastatams eksploatuoti buvo formuojami ir nuomojami vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 bei atsižvelgiant į 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalųjį planą, kuris buvo panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑1377‑609/2007. Tačiau minėtu sprendimu teismas nesprendė klausimo dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo ar valstybinės žemės sklypų išformavimo bei išregistravimo, todėl net ir panaikinus 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalųjį planą, nenustojo teisinės galios nei Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus, nei Klaipėdos apskrities viršininko priimti administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bei išnuomoti valstybinės žemės sklypai.

60.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu panaikinus 2001 m. rugsėjo 5 d. Detalųjį planą, žemės sklypų ribos privalėjo būti grąžintos į ankstesnę padėtį. Be to, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo teisėti nuomininkai ir jame esančio pastato bendraturčiai nesutinka su valstybinės žemės sklypo sujungimu, todėl NŽT teritorinis skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 13SD‑1337‑(14.13.104) pagrįstai nurodė, kad valstybinės žemės sklypo nuomininkai adresu (duomenys neskelbtini) yra neįgalioti teikti prašymą už kitus asmenis, turinčius nuosavybės teisę į statinius (jų dalis) valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringos mieste. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 13SD-1337-(14.13.104) taip pat nurodė, kad naujai rengiamame Detaliajame plane nėra numatyta sujungti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną sklypą. Teismas, remdamasis aptarta nuostata bei įvertinęs tai, kad savivaldybė Detaliuoju planu sprendė nesujungti valstybinės žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) į vieną sklypą, pažymėjo, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 13SD-1337-(14.13.104) pagrįstai nurodė, jog naujai rengiamas Detalusis planas nesudaro pagrindo išformuoti ir išregistruoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Neringos mieste. Iš to teismas sprendė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. 13SD-1337-(14.13.104) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

61.       Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo reikalavimus dėl NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. ISS-219-(8.5) bei įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus, nurodė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. 13SD-1337-(14.13.104) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjų skundo reikalavimus ir panaikinti NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. ISS-219-(8.5) bei įpareigoti NŽT atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus.

62.       Teismas iš NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. ISS-219-(8.5) turinio nustatė, jog pareiškėjų skundas netenkintas iš esmės dėl to, kad NŽT kompetencijai nepriskirta teisė priimti sprendimus išformuoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus žemės sklypus. Teismas pažymėjo, jog teritorijų planavimas pagal kompetenciją priskirtinas savivaldybėms, todėl atsižvelgiant į tai, kad patvirtintame Detaliajame plane valstybinės žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) nejungiami, sprendė, kad nėra pagrindo juos išformuoti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro. Taigi, NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendime Nr. ISS-219-(8.5) iš dalies pasisakyta dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendime nurodytų motyvų. Teismas nustatė, kad NŽT teritorinio skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. ISS-219-(8.5) ir įpareigoti NŽT pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo ar įpareigoti priimti sprendimą pertvarkyti valstybinės žemės sklypus ir kt.

63.       Teismas nurodė, kad nei Neringos savivaldybės vidaus administravimo struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo Neringos savivaldybės tarybai ir Neringos savivaldybės administracijai pasitelkti advokatą atstovauti teisme, todėl atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

 

III.

 

64.       Atsakovas Neringos savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo (toliau – ir KLAAT) 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo Neringos savivaldybės administracijai iš pareiškėjų ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – tenkinti Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

65.       Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmąja instancija, jis patyrė 2407,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. KLAAT, priimdamas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atsakovui, iš esmės pažeidė ABTĮ normas, suteikiančias teisę proceso šaliai gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66.       KLAAT nepagrįstai nurodė, kad Neringos savivaldybės administracijos Juridiniame, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirba 4 asmenys, todėl neva gali būti užtikrintas atstovavimas bylose pačios institucijos vidiniais pajėgumais. Iš tiesų du specialistai iš šio skyriaus visiškai neužsiima atstovavimu teismuose (personalo valdymo specialistas ir viešosios tvarkos bei viešųjų pirkimų specialistas), o skyriaus vedėjas ir pavaduotojas turi teisę bei pareigą atstovauti savivaldybę teismuose, tačiau, be šios funkcijos, vykdo dar daugybę kitų funkcijų. Be to, nagrinėjamos bylos pradžioje Neringos savivaldybės administracija neturėjo skyriaus vedėjo. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą, kuriuo nuo 2016 m. gruodžio 30 d. atleido skyriaus vedėją. Nauja šio skyriaus vedėja pradėjo savo darbą tik nuo 2017 m. vasario 3 d. Neringos savivaldybės administracija turi 13 nebaigtų bylų. Neringos savivaldybės administracijos tarnautojai faktiškai dirba Nidoje, kuri yra daugiau nei 50 km nutolusi nuo bet kurio teismo Klaipėdoje.

67.       Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju, kai viena proceso šalis yra teisėja, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo motyvus (ir dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo iš pareiškėjos-teisėjos) išdėstyti itin argumentuotai, kad būtų išvengta bet kokių abejonių teismo nešališkumu kolegės atžvilgiu.

68.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjų skundai ir patikslinti skundai ir nutraukta administracinės bylos dalis. Taip pat prašo panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (4.17) V15- 1070, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 2D-9521(16.2), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (6.3)-2d-12295, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2D‑15832 (1.8.) dalį, kuria pripažinta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (6.3)-2d-12295 nebuvo nagrinėjamas Neringos savivaldybės 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (4.17) VI5-1070 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 2D-9521(16.2), teisėtumas, ir kuria Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. (6.3)-2d-12295 paliktas galioti; panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių Juodkrantės gyv., Neringoje detalųjį plano dalį, kurioje nustatyti žemės sklypų – Nr. 11 (adresas: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 12 (adresas: (duomenys neskelbtini)) sprendiniai, ir kurioje žemės sklypo Nr. 11 (adresas: (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje suformuotas kelias (pravažiavimas), „užeinantis“ ant ūkinio pastato-sandėlių pamatų; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 13SD-1337-(14.13.104) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Neringoje“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-219-(8.5.) „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“, ir / arba įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjų skundą iš naujo, ir /arba įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą pertvarkyti valstybinės žemės sklypus, atstatant jų ribas, kurios galiojo iki Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, kurioje yra ir sklypai (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtinimo ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pateikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui sklypui, kuris apimtų iki 2016 m. lapkričio 17 d. detaliojo plano patvirtinimo įregistruotų valstybinės žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini) teritorijas, registruoti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byla turėtų būti iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai prašo grąžinti bylą KLAAT nagrinėti iš naujo.

69.       Pareiškėjai nurodo, kad aplinkybė, jog Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendime (atsakyme) Nr. (4.17)V15-1070 bei Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendime Nr. 2D-9521(16.2) yra išdėstyti tam tikri argumentai, dar nereiškia, kad šie argumentai yra teisėti ir kad šiais argumentais remiantis galima atmesti pareiškėjų teiktus pasiūlymus. Pareiškėjai savo skunde nurodė išsamius argumentus dėl kiekvieno iš minėtuose sprendimuose nurodyto argumento teisėtumo ir pagrįstumo. KLAAT šių pareiškėjų argumentų nenagrinėjo, o tik formaliai įvertino, ar Neringos savivaldybės administracija ir Inspekcija pateikė pareiškėjams atsakymą. Pareiškėjai prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis visais jų skunde KLAAT išdėstytais argumentais dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo, išnagrinėti juos iš esmės ir panaikinti šią sprendimo dalį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

70.       KLAAT administracinės bylos dalį dėl Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. (6.3)-2D-12295 bei Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 2D- 15832(1.8) panaikinimo nutraukė nepagrįstai konstatavęs, kad šie administraciniai sprendimai nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjų vertinimu, Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (6.3)-2D-12295 buvo iš esmės spręstas Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo (atsakymo) Nr. (4.17)V15-1070 bei Inspekcijos Klaipėdos TPSVPS 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 2D‑9521(16.2) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taigi, Inspekcijos viršininkas, nustatęs, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojas išnagrinėjo pareiškėjų skundą, nors pagal ginčo santykiui taikomus teisės aktus tokio skundo nagrinėjimas yra teismo kompetencija, privalėjo panaikinti šį sprendimą, kaip priimtą nekompetentingo subjekto. Šie sprendimai sukėlė pareiškėjams teisines pasekmes, nes dėl nurodytos klaidingos apskundimo tvarkos ir skundo nagrinėjimo neturint tokios kompetencijos ženkliai užsitęsė Neringos savivaldybės administracijos sprendimo nagrinėjimo ikiteismine tvarka procesas, per tą laiką detaliojo plano rengimo procesas ženkliai pasistūmėjo į priekį, nebeliko galimybės operatyviai išspręsti Neringos savivaldybės administracijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

71.       Pareiškėjai pažymi, kad KLAAT visiškai nenagrinėjo sprendinio, kuriuo žemės sklype Nr. 11 (adresu (duomenys neskelbtini)) numatyta nauja statyba atkuriant sunykusius statinius, tikslo ir subjektų, kuriems tokio statinio atkūrimas yra aktualus, t. y. teismas tik formaliai įvertino, ar toks sprendinys yra galimas planuojamoje teritorijoje. Sunykusio statinio atkūrimas reiškia, kad bus atstatomas sunykęs statinys, kuriuo naudojosi tam tikri asmenys. Iš esmės nė vienas iš bylos dalyvių neginčija, kad ūkiniu pastatu-sandėliais naudojosi (duomenys neskelbtini) namų butų savininkai. Teismas taip pat nenagrinėjo aplinkybių, kad šio teritorijų planavimo dokumento rengimo tikslas – sklypų sujungimas ir ūkinio pastato-sandėlių atstatymas – atsirado būtent namų (duomenys neskelbtini) namų butų savininkų iniciatyva, t. y. 2011 m. iniciavus detaliojo plano rengimo procedūrą, kuria buvo planuota rengti teritorijos, apimančios (duomenys neskelbtini) teritorijas, planą, sujungiant šias dvi teritorijas į vieną ir nustatant sprendinį – ūkinio pastato-sandėlių atkūrimą. Neringos savivaldybės administracijai nusprendus rengti viso kvartalo detalųjį planą, šis planavimo tikslas, susijęs su sklypų (duomenys neskelbtini) sujungimu ir ūkinio pastato-sandėlių atstatymu būtent abiejų namų butų savininkams, išliko. Detaliojo plano sprendinys, kai ūkinio pastato-sandėlių atkūrimas yra nustatytas žemės sklype Nr. 11, nesujungus žemės sklypų į vieną, t. y. toks sprendinys, pagal kurį ūkinį pastatą-sandėlius gali atkurti tik (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai, prieštarauja planavimo tikslui, kuris buvo nustatytas abiem namams, yra nesuderinamas su Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimais, kad turi būti suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, toks sprendinys diskriminuoja (duomenys neskelbtini) namo butų savininkus (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų atžvilgiu.

72.       Teismas nenurodė jokio teisės akto ir konkrečios normos, kurios pagrindu teritorijų planavimo organizatoriui atliekant valstybinės žemės teritorijų planavimą, kiekvienam sprendiniui formuoti turi būti gaunamas valstybinės žemės nuomininko sutikimas. Sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys nėra kliūtis teritorijų planavimo organizatoriui savarankiškai rengti teritorijų planavimo dokumentą. Teritorijų planavimo įstatyme yra nustatytas įvairių subjektų interesų derinimo principas, tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomininkai privalo duoti sutikimą dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Jeigu būtų nustatytas toks ribojimas teritorijų planavimo organizatoriui įgyvendinant teritorijų planavimo procedūrą, teritorijų planavimo procesas apskritai negalėtų tinkamai funkcionuoti.

73.       Pareiškėjai pažymi, kad priėmus Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, į kurią įėjo ir sklypai (duomenys neskelbtini), detalusis planas, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras inicijavo administracinę bylą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151 panaikinimo (prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta KLAAT administracinė byla Nr. 1‑1377-609/2007), kurioje buvo sprendžiamas viso Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. KLAAT 2007 m. gruodžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1377-609/2007 pasisakė ir dėl sklypų 1-F, 9-N (šių sklypų teritorija iš esmės sutampa žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija), nurodydamas, kad „detaliojo plano sprendiniais sklypo 9-N gyvenamojo naudojimo būdo teritorijoje numatoma formuoti naują sklypą, sklype 1-F vietoje demontuotų ūkinių pastatų numatoma statyti naują vieno aukšto ūkinį pastatą, o rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje (sklypas 4-J) numatoma regeneruoti buvusį užstatymą, remiantis istoriniais duomenimis. <...> Darytina išvada, kad detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą ((duomenys neskelbtini)), rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje numatant statyti naują pastatą ((duomenys neskelbtini)) akivaizdžiai prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zonos teritorijos naudojimo reglamentams.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1678/2008, palikdamas nepakeistą KLAAT 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą, konstatavo, kad „detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą (sklypai 1-F, 9-N), rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje numatant statyti naują pastatą (sklypas Nr. 4-J), akivaizdžiai prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zonos teritorijos naudojimo reglamentams“. Taigi, pagal nurodytus teismų sprendimus ginčo teritorijoje nauja statyba yra negalima.

74.       Tik pasibaigus šiam teisminiam ginčui, pareiškėjai pradėjo veiksmus, siekdami atstatyti iki neteisėto detaliojo plano patvirtinimo buvusią padėtį. Pareiškėjai, įvertindami Neringos savivaldybės finansines galimybes imtis veiksmų siekiant rengti naują detalųjį planą, matydami, kad Neringos savivaldybė neinicijuoja naujo plano rengimo, ėmėsi veiksmų ir 2011 m. kreipėsi į Neringos savivaldybę su prašymu leisti rengti teritorijos, apimančios (duomenys neskelbtini) teritoriją, detalųjį planą. Gavę atsakymą, kad netrukus bus inicijuojamas viso kvartalo detaliojo plano rengimas, pareiškėjai neturėjo pagrindo tokius savivaldybės veiksmus vertinti kaip neveikimą, nesuderinamą su pareiškėjų interesais. Tuo labiau, kad visi tuometiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų butų savininkai buvo pateikę prašymą rengti detalųjį planą, sujungiant abu sklypus į vieną su tikslu atkurti ūkinį pastatą-sandėlius, kurie būtų naudojami visų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojų reikmėms. Taigi, pareiškėjai ir kiti (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai negalėjo numatyti, kad (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai vėliau pakeis savo nuomonę ir nebesutiks, kad sklypai būtų jungiami ir kad būtų atstatomas ūkinis pastatas-sandėliai visų (duomenys neskelbtini) namų būtų savininkų poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės parodo, kad, priešingai nei teigia KLAAT sprendime, pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų pačiu racionaliausiu būdu taikiai spręsti po Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151 panaikinimo susidariusią situaciją, grąžinant abiejų sklypų teisinę padėtį į tą padėtį, kuri buvo iki Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151 priėmimo, kai buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai – (duomenys neskelbtini).

75.       Susisiekimo sistemų organizavimas yra priskirtas privalomam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Iš patvirtinto Detaliojo plano sprendinių matyti, kad kai kuriems sklypams (sklypas Nr. 2) automobilių stovėjimo vietų klausimas yra sprendžiamas, Detaliojo plano sprendiniuose pažymint automobilių stovėjimo vietas. KLAAT sprendime nevertintos aplinkybės, kodėl vienuose sklypuose yra formuojama susisiekimo sistema, įskaitant automobilių stovėjimo vietų nustatymą, o kituose tokie sprendiniai nėra nustatomi. Pareiškėjų vertinimu, vieniems sklypams nustatant automobilių stovėjimo vietas, o kitiems sklypams jų nenustatant, sklypų, kuriems automobilių stovėjimo vietos nenustatomos, naudotojai nepagrįstai pastatomi į nevienodą padėtį, užkraunant jiems tiek organizacinę, tiek finansinę naštą rengti techninius projektus.

76.       KLAAT nenagrinėjo jokių aplinkybių, susijusių su namo (duomenys neskelbtini), kaip buvusio vilos (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, statusu, kuris ir yra pagrindas šiam namui kartu su namu (duomenys neskelbtini) būti įtrauktam į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritoriją. Tai, kad rengiamame specialiajame plane, tiksliau jo koncepcijoje, teritorijai, kuri Detaliajame plane yra nurodyta kaip sklypas Nr. 11 ((duomenys neskelbtini)), yra numatytas T3 režimas, kuris leidžia esamos struktūros keitimą ir naujos struktūros kūrimą, nereiškia, kad toks planas bus patvirtintas ir apskritai kad toks režimas gali būti nustatytas teritorijai, kuri jau yra įrašyta į kultūros paveldo vertybių teritoriją.

77.       Pareiškėjai turi teisę kelti klausimą ir reikalauti, kad sklypui Nr. 11 nustatytas tvarkymo režimas atitiktų galiojančio Tvarkymo plano reikalavimus, taip pat kad namas (duomenys neskelbtini), kaip vilos (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, detaliojo plano sprendiniais būtų pasiūlytas įtraukti į kultūros vertybių registrą. Kaip matyti iš Detaliojo plano sprendinių, jų 3.5 punkte esančioje 4 lentelėje yra pateiktas sąrašas objektų, kurie siūlomi įtraukti į kultūros vertybių registrą, taigi tokią funkciją Neringos savivaldybės taryba turi.

78.       Namui (duomenys neskelbtini) centrinis šildymas buvo atjungtas atjungus šį namą nuo prekybinio-ūkinio komplekso, prasidėjus privatizavimo procesams iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys teismui nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. vasario 7 d. išraše yra nurodyti neteisingi duomenys dėl centrinio šildymo. Dėl šios priežasties pareiškėjai prašo pridėti prie bylos UAB Neringos energija 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. S63, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) name nėra centrinio šildymo.

79.       Pareiškėjai mano, kad jie turi subjektinę teisę ginčyti visus sprendinius, susijusius su ūkinio pastato-sandėlių atstatymu. Sprendinys, kuriuo formuojamas kelias-pravažiavimas toje vietoje, kurioje turi būti atstatomas ūkinis pastatas-sandėliai, nedera su sprendiniu atstatyti ūkinį pastatą-sandėlius. KLAAT iš esmės nenagrinėjus šio sprendinio teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, pareiškėjai prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis jų skunde ir paaiškinimuose išdėstytais argumentais.

80.       Pareiškėjai pateikė į bylą reikšmingą įrodymą – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1 punkte nurodytas vienas nekilnojamojo turte registruotas turtas, 2 punkte nurodyti abu pastatai – gyvenamieji namai – adresais (duomenys neskelbtini), 2.3–2.8 punktuose nurodyti sandėliai (išrašo suformavimo data – 2017 m. vasario 7 d., šį išrašą į KLAAT nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-523-162/2017 pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas kartu su atsiliepimu). KLAAT šio įrodymo nevertino, t. y. nevertino aplinkybių, kad abu namai Nekilnojamojo turto registre yra registruoti vienu registro numeriu, kad 1991 m. yra fiksuoti duomenys apie pastatus-sandėlius, kad šie duomenys yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Būtent šie duomenys patvirtina, kad pastatai, esantys registruoti vienu registro numeriu, kuriems yra priskiriami ir sandėliai, turi būti viename žemės sklype. Kitaip yra neįmanoma realizuoti jokių teisių į sandėlius, tarp jų ir teisės juos atstatyti (pagal nurodytą išrašą sandėliai nėra priskirti išskirtinai gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini)). Taigi, pareiškėjų manymu, teismas visapusiškai neįvertino bylos aplinkybių ir netyrė reikšmingų bylai įrodymų.

81.       NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir NŽT sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra aktualus tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškėjų skundą dėl Detaliojo plano dalies panaikinimo. Panaikinus Detaliojo plano dalį, joks teritorijų planavimo dokumentas ginčo teritorijai nebegaliotų, o tai reiškia, kad ginčo sklypai turėtų būti grąžinti į tą teisinę padėtį, kuri buvo iki sklypų išskyrimo į du atskirus sklypus. Pareiškėjai pateikė prašymą NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui tuo metu, kai Detalusis planas dar nebuvo patvirtintas. Todėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sprendime nurodyti argumentai, kad rengiamame Detaliajame plane nėra numatyta sujungti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną sklypą, negalėjo būti pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą. Pareiškėjų vertinimu, KLAAT sprendimo argumentai, patvirtinantys, kad rengiamo (bet nepatvirtinto) Detaliojo plano sprendiniai gali būti pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą, yra neteisėti ir nepagrįsti.

82.       Nagrinėjamu atveju žemės sklypai (duomenys neskelbtini) negalėjo būti suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, nes žemės sklypo planas, esantis gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) kadastro byloje, kuris galimai galėjo būti pagrindas formuoti žemės sklypą (šis planas pateiktas į bylą su kitais iš VĮ Registrų centro bylos teiktais dokumentais), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą yra vientisas vieno žemės sklypo, apimančio (duomenys neskelbtini) namus, planas. Iki neteisėto Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano jokių žemės sklypų planų, kurie būtų parengti atskirai (duomenys neskelbtini) namų teritorijoms, VĮ Registrų centras byloje nėra. 2007 metais priimti Neringos savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai, kurių pagrindu buvo įregistruoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo priimti išimtinai remiantis neteisėtu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintu detaliuoju planu. Jokių kitų pagrindų suformuoti šiuos žemės sklypus nebuvo. Todėl nepagrįsti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir KLAAT argumentai, kad ginčo žemės sklypai galėjo būti formuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą.

83.       NŽT privalėjo imtis veiksmų, siekdama atstatyti iki neteisėto Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano buvusią padėtį, tačiau to nepadarė. Tai laikytina viešojo administravimo subjekto klaida, ir šią klaidą turėjo pripažinti KLAAT. Nagrinėjamu atveju dėl viešojo administravimo subjektų klaidos susiklostė tokia situacija, kai rengiant naują Detalųjį planą, žemės sklypai, kurie buvo suformuoti neteisėto Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliuoju plano pagrindu, buvo įregistruoti ir išnuomoti. Taigi, iš esmės nauju Detaliuoju planu buvo sudarytas pagrindas antrą kartą įteisinti neteisėtu detaliuoju planu nustatytas žemės sklypų ribas. Pareiškėjų teigimu, siekiant ištaisyti viešojo administravimo subjektų padarytą klaidą ir atstatyti teisingumą pareiškėjų atžvilgiu, o taip pat užtikrinti viešąjį interesą, kad teismų sprendimai būtų įgyvendinami visa apimtimi, yra būtina išregistruoti žemės sklypus, suformuotus ir įregistruotus detaliojo plano pagrindu.

84.       NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. ISS-219-(8.5) buvo priimtas tuo metu, kai jau buvo patvirtintas Detalusis planas, nors pareiškėjai skundą NŽT pateikė dar 2016 m. rugsėjo 19 d., t. y. likus beveik 2 mėnesiams iki Detaliojo plano patvirtinimo. NŽT nenurodė priežasčių, kodėl ji pareiškėjų skundą išnagrinėjo praleidusi įstatymo nustatytą terminą. NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundą, jau esant patvirtintam Detaliajam planui, nenagrinėjo tų NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 13SD-1337-(14.13.104) motyvų, kurie susiję su situacija, kai Detalusis planas dar nebuvo patvirtintas.

85.       Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., L. G., M. S., A. A. A., I. A., M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir tenkinti pareiškėjų skundą.

86.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, nesąžiningas, teismas nevertino visų svarbių duomenų, neanalizavo, kodėl kilo problema, o tik formaliai pritarė atsakovų ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicijai.

87.       (duomenys neskelbtini) gyventojai turi vienodas teises atstatyti sudegusius sandėlius, tačiau ginčijamais administraciniais sprendimais tokia galimybė buvo palikta tik (duomenys neskelbtini) gyventojams, neatsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus. Visuose susirinkimuose dėl detaliojo plano buvo tenkinami tik (duomenys neskelbtini) gyventojų interesai. Pirmoje plano versijoje buvo numatyta, kad vietoje (duomenys neskelbtini) vieno sklypo bus suformuoti 2 sklypai. Tačiau (duomenys neskelbtini) gyventojams nesutikus, antram susirinkimui buvo pateikta nauja plano versija, kurioje (duomenys neskelbtini) sklypas buvo numatytas kaip vienas su didele užstatymo zona. Tai rodo, kad Neringos savivaldybė vykdė visus (duomenys neskelbtini) gyventojų pageidavimus, tačiau niekaip nesprendė klausimo, kaip bus atstatyti sandėliai (duomenys neskelbtini) gyventojams.

88.       Visais laikais iki 2001 m. detaliojo plano patvirtinimo, namai (duomenys neskelbtini) buvo vienoje teritorijoje, jiems priklausė ūkinis pastatas-sandėliai. Tai patvirtina bylos dokumentai. Smarkiai apdegus sandėliams, buvo nesąžiningai pasinaudota šia situacija ir 2001 m. detaliuoju planu vietoj likusios po gaisro sandėlių dalies buvo numatyta statyti visiškai naują namą. Dėl to, kad šioje teritorijoje negalima statyti naujų pastatų, 2007 ir 2008 m. nusprendė teismai. 2011 m. Neringos savivaldybė prižadėjo, kad rengiant naują detalųjį planą bus numatytas sandėlių atstatymas ir (duomenys neskelbtini) gyventojams. Tačiau naujame plane sandėlių atstatymas (duomenys neskelbtini) gyventojams taip ir liko nenumatytas.

89.       M. S. ir A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad centrinis šildymas name atjungtas iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo pradėtas privatizuoti buitinis kompleksas, kuriame buvo įrengta katilinė, aptarnaujanti visą namų kvartalą. Teismas visiškai nesivadovavo šiais paaiškinimais. (duomenys neskelbtini) gyventojai yra įsirengę krosnis, židinius, kūrenasi malkomis. Todėl ūkiniai sandėliai šio namo gyventojams reikalingi lygiai taip pat, kaip ir (duomenys neskelbtini) gyventojams.

90.       Bylos dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namas istoriškai yra buvęs namo (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas. (duomenys neskelbtini), kaip buvusi vokiečių vila, yra saugomas objektas. Abu namai yra saugomoje kultūros vertybių teritorijoje, vilų kvartale. (duomenys neskelbtini), kaip buvęs vilos ūkinis pastatas, taip pat turi būti pripažintas saugomu ir atkurtas pagal istorinius duomenis. Šie abu namai turi būti tvarkomi kaip kultūros vertybės ir turi būti vienoje teritorijoje su vienodais reikalavimais šiai teritorijai.

91.       Tretiesiems suinteresuotiems asmenims nesuprantama, kodėl panaikinus 2001 m. detalųjį planą, žemės sklypų ribos buvo nepanaikintos. Jei detalusis planas yra panaikinimas, turi būti panaikinami ir visi kiti jo pagrindu patvirtinti dokumentai. Tik taip gali būti atstatomas teisingumas. Šiuo atveju buvo taip, kad, nors 2001 m. detalusis planas ir buvo panaikintas, bet realiai jis liko galioti, nes jį panaikinus niekas nebuvo pakeista. Galiausiai rengiant naują detalųjį planą, Neringos savivaldybė aiškino, kad nors žemės sklypai ir įregistruoti pagal neteisėtą planą, bet jų registracija nepanaikinta, todėl naujas detalusis planas negali kitaip nustatyti žemės sklypų ribų. Tačiau iš tiesų naujas detalusis planas būtent ir turi atstatyti tą teisingumą, kuris iki šiol po 2001 m. detaliojo plano panaikinimo nėra atstatytas. Patvirtinus naują detalųjį planą, iš esmės dar kartą buvo patvirtintas neteisėtas 2001 m. detalusis planas.

92.       Neringos savivaldybės teigimu, naujas detalusis planas yra derinamas su dar tik rengiamu tvarkymo planu. Tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, kad žemesnio lygmens detalusis planas turi būti derinamas su galiojančiais aukštesnio lygmens planais, o ne su dar tik rengiamais specialiaisiais planais. Naujas 2016 m. detalusis planas kitaip reglamentuoja (duomenys neskelbtini) teritoriją nei galiojantis tvarkymo planas. Dėl to naujas detalusis planas turi būti naikinamas kaip neatitinkantis aukštesnio lygmens plano. NTŽ turi prisiimti atsakomybę ir ištaisyti savo padarytą klaidą, t. y. išformuoti ir išregistruoti 2001 m. detaliojo plano pagrindu įregistruotus sklypus.

93.       NŽT atsiliepime į atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį išnagrinėti pagal savo vidinį įsitikinimą.

94.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad šie skundai tiek, kiek jie yra susiję su kultūros paveldo apsauga, yra nepagrįsti ir atmestini. Šiuos klausimus pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išnagrinėjo išsamiai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime kartoja savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus.

95.       Atsakovas Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jam iš kitų apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

96.       Atsakovas atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kartoja savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus. Taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai akcentavo, kad savo teisėtą interesą į sudegusius sandėlius kildina iš sudegusių sandėlių naudojimo fakto. Pirma, pareiškėjai neįrodė tokio naudojimo fakto jokiais kitais įrodymais, išskyrus žodinius paaiškinimus. Antra, naudojimo faktas pats savaime nesuteikia asmeniui jokių teisių į pastatą, jo atkūrimo/statybos darbus. Trečia, visi be išimties pareiškėjai pripažino, kad asmeniškai nesinaudojo sudegusiais sandėliais: pareiškėja R. R.-M. teigė jais naudojusis dar tada, kai butas (duomenys neskelbtini) priklausė jos seneliams, o pareiškėjai D. S. ir G. L. pripažino, kad apskritai niekada jais nesinaudojo (nes tapo butų (duomenys neskelbtini) name savininkais tik 2016 m. ir 2000 m.). Taigi pareiškėjai neturi jokių materialiųjų teisių į sudegusių sandėlių atstatymą, dėl ko planavimo organizatorius turėjo teisę atmesti pareiškėjų pasiūlymus.

97.       Bylos nagrinėjimo metu seniausieji (duomenys neskelbtini) gyventojai minėjo, kad ūkinių sandėlių buvo įvairiose vietose, net ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie visi buvo neįteisinti, tad kalbėti apie (duomenys neskelbtini) pastato gyventojų teises į sudegusius ūkinius sandėlius (duomenys neskelbtini) sklype nėra jokio teisinio pagrindo.

98.       Pareiškėjai su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Neringos energija“ raštą, kuriame teigiama, kad namas (duomenys neskelbtini) nėra prijungtas prie centrinio šildymo sistemos. Tačiau šis raštas nepagrindžia pareiškėjų teiginių, neva jie šildosi būtent kietuoju kuru. Net ir atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos, yra galimybė šildytis elektriniais ar dujiniais įrenginiais.

99.       Pareiškėjai R. R.-M. ir G. L. valstybinės žemės nuomos sutartis sudarė 2007 m. spalio mėnesį, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl 2001 m. rugsėjo 5 d. detaliojo plano panaikinimo (sprendimas priimtas 2007 m. gruodžio mėnesį). Taigi patys pareiškėjai savo veiksmais pripažino, kad panaikintasis 2001 m. rugsėjo 5 d. detalusis planas neturi jokio tiesioginio ryšio su žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimu bei įregistravimu.

100.        Pareiškėjų apeliacinio skundo teiginys, kad pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I‑1377‑609/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1678/2008 ginčo teritorijoje nauja statyba yra negalima, yra netikslus ir klaidinantis. Iš tiesų minėti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti galiojant kitiems teritorijų planavimo dokumentams, tuo tarpu 2012 m. buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas. Šie dokumentai nustatė naujas gaires dėl statybos įvairiose Neringos savivaldybės vietose.

101.        Apeliaciniame skunde pareiškėjai mini, kad pateikė į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog viename išraše yra ir abu gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), ir sandėliai. Tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims iki šiol nėra žinoma, kaip byloje atsirado minėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kurio duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems Nekilnojamojo turto registro išrašams. Pareiškėjų minimas Nekilnojamojo turto registro išrašas yra su žyma „tik tarnybiniam naudojimui“, todėl toks dokumentas negali būti laikomas oficialiu įrodymu byloje. 2017 metų Nekilnojamojo turto registro išraše negali būti jokių duomenų apie 1991 metais sudegusius sandėlius.

102.        Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, o trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą tenkinti.

103.        Pareiškėjai pažymi, kad skyriaus vedėjo pareigybės neužėmimas nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d. yra visiškai nepagrįstas argumentas, siekiant pateisinti advokato paslaugų būtinumą. Visų pirma, pirmasis skundas KLAAT buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 30 d., teismas išsiuntė skundą Administracijai 2016 m. gruodžio 7 d., taigi, atsiliepimas teismui turėjo būti pateiktas per laikotarpį, kai visos teisines funkcijas vykdančių savivaldybės tarnautojų pareigybės buvo užimtos. Antra, byla paskirta nagrinėti 2017 m. vasario 14 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas 2017 m. vasario 22 d. Taigi, teismo posėdis ir visi tolesni procesiniai veiksmai vyko tuo metu, kai visos teisines funkcijas vykdančių savivaldybės tarnautojų pareigybės buvo užimtos ir buvo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui. Administracija nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie galėtų suponuoti išvadą, kad be skyriaus vedėjo skyriuje neliko nė vieno tarnautojo, kuris galėtų parengti teismui procesinius dokumentus. Be to, teritorijų planavimo dokumento rengimo procese esminį vaidmenį atlieka savivaldybės tarnautojai, dirbantys Administracijos Architektūros skyriuje. Architektūros skyriuje dirba net 5 savivaldybės tarnautojai. Tuo tarpu aplinkybė, kad Neringos savivaldybės administracija turi 13 nebaigtų bylų, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nereiškia, jog būtent nagrinėjamoje byloje buvo būtina pasitelkti advokatą.

104.        Administracijos nurodytos patirtos teismo išlaidas yra nepagrįstos ir dėl jų dydžio. Byla iš esmės buvo išnagrinėta 2017 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2017 m. rugsėjo 5 d., nes Administracijos atstovė negalėjo pateikti visų su byla susijusių dokumentų, kuriais disponuoja Neringos savivaldybė ir Administracija, taip pat jos prašymu pripažinti kito viešojo administravimo subjekto – NŽT – dalyvavimą būtinu. 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis vyko dėl tų pačių teisinių aplinkybių, kurios jau buvo iš esmės išnagrinėtos 2017 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje, todėl Administracijos nurodytos 522,72 Eur pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo išlaidos vertintinos kaip nepagrįstos.

105.        Nors Administracija nurodė, kad ji turėjo 563,56 Eur išlaidų, susijusių su papildomos medžiagos analize ir atsiliepimo į patikslintą skundą rengimu, tačiau iš Administracijos pateikto pirminio atsiliepimo turinio ir atsiliepimo į patikslintą skundą turinio matyti, jog šie atsiliepimai iš esmės nesiskiria, yra pateikiami tik keli nauji argumentai, todėl vertintina kaip nepagrįsta 563,56 Eur išlaidų suma papildomai medžiagos analizei ir atsiliepimo rengimui.

106.        Nors Administracija nurodė, kad ji turėjo 81,68 Eur išlaidų, susijusių su papildomų dokumentų pateikimu teismui, tačiau 2011 metų Administracijos atsakymas pareiškėjams ir visi su šiuo atsakymu susiję dokumentai yra Administracijos dokumentai, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu yra nustatomas mokestis už dokumentų, esančių Administracijos dispozicijoje, teikimą teismui. Pagal LVAT praktiką, viešojo administravimo subjektai privalo teikti teismui dokumentus, jeigu jie susiję su jų administracinėmis procedūromis, tačiau mokestis už tokių dokumentų teikimą pagal teismo pareikalavimą iš proceso dalyvių negali būti imamas. Atsižvelgiant į tai, nurodytos 81,68 Eur išlaidos yra nepagrįstos.

107.        Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos tiek, kiek jie susiję su Inspekcijai priskirtų funkcijų vykdymu, atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas ir Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje, todėl administracinės bylos dalis dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo pagrįstai buvo nutraukta.

108.        Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., L. G., M. S., A. A. A., I. A. ir M. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovui turėjo atstovauti jo Juridinio skyriaus darbuotojai, o ne samdomas advokatas, kurio suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti patirta išlaidų suma yra neadekvati suteiktų paslaugų kokybei.

109.        Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

110.        Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos įgaliota atstovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teismo procese už apeliacinio skundo (196,02 Eur) ir atsiliepimo į du apeliacinius skundus (637,07 Eur) surašymą, taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

111.        Pareiškėjai pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinančius paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su Detaliojo plano sprendiniu įrengti servitutą (S2) gaisrinių automobilių privažiavimui mažinant želdynų plotus, nors iš tiesų buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, šie argumentai pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo išnagrinėti.

112.        Pareiškėjai pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir prašymą prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto paveldo tarnybos 2018 m. liepos 24 d. aktą Nr. KPD-RM2610/1, kuriuo priimtas sprendimas statinių kompleksui (duomenys neskelbtini) suteikti nekilnojamojo turto vertybės statusą. Pareiškėjų argumentai dėl to, kad rengiant detalųjį planą turėjo būti atsižvelgta į tai, jog (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto vertybės, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo vertinami.

113.       Pareiškėjai pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir prašymą prijungti prie bylos Inspekcijos raštus, susijusius su savavališka statyba (duomenys neskelbtini) (savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštele), kas yra susiję su administracinės bylos ginčo dalyku – Detaliojo plano sprendiniais sumažinti žaliąją zoną, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę ir panaikinant želdynų teritoriją. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino aplinkybių, susijusių su Detaliajame plane numatytu servitutu gaisrinių automobilių privažiavimui (šioje teritorijos dalyje įrengta prieš tai paminėta automobilių stovėjimo aikštelė), o padarė tik abstrakčias išvadas, jog Administracijos atsakymas yra motyvuotas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

114.        Pareiškėjai G. L., R. R.-M. bei tretieji suinteresuoti asmenys A. B., L. G., M. S., A. A. A., I. A., M. J. yra žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), dalių nuomininkai. Šis žemės sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu nuo 2007 m. liepos 23 d. Apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo pagrindu (I t., b. l. 100–102). Neringoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas, kuriame suformuoti 7 atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių savininkai yra pareiškėjai G. L., R. R.-M., D. S. bei tretieji suinteresuoti asmenys A. B., L. G., M. S., A. A. A., I. A., M. J.. 

115.       Tretieji suinteresuoti asmenys L. V., R. V., V. Č., J. M. yra žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), dalių nuomininkai. Šis žemės sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu nuo 2008 m. balandžio 23 d. Apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymų pagrindu (I t., b. l. 103–104). Neringoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas, kuriame suformuoti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių savininkai yra tretieji suinteresuoti asmenys L. V., R. V., V. Č., J. M..

116.        Žemės sklypai, esantys Neringoje, (duomenys neskelbtini), yra vienas šalia kito. Šie sklypai, kartu su kitais sklypais, pateko į detaliųjų planų, kurie buvo patvirtinti 2001 ir 2016 metais, ribas. Dėl 2001 metais patvirtinto detaliojo plano yra išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą. Dėl 2016 metais patvirtinto detaliojo plano vyksta ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

117.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą (administracinė byla Nr. I-1377-609/2007), be kita ko, nusprendė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-1, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. spalio 30 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A822-1678/2008 apeliacine tvarka.

118.        Neringos savivaldybės taryba 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)o gatvių Juodkrantės gyv., Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių Juodkrantės gyv., Neringoje detalųjį planą (toliau – ir 2016 m. detalusis planas).

119.        Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas su Neringos savivaldybe ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl 2016 m. detaliojo plano patvirtinimo bei suinteresuotos visuomenės (pareiškėjų, dalies trečiųjų asmenų) keltų reikalavimų detaliojo planavimo metu. Dėl šių reikalavimų buvo iškeltos dvi administracinės bylos, kurias pirmosios instancijos teismas sujungė. Be to, nagrinėjant bylą pradėtas ginčyti minėtų žemės sklypų suformavimas, taigi pradėti ginčyti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai.

120.        Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-407 pakeistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, ir jis išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Remiantis 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalimi iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Neringos savivaldybė nurodė, kad, kadangi Neringos savivaldybės tarybos sprendimas dėl Detaliojo plano rengimo pradžios buvo priimtas 2011 m. lapkričio 17 d., detalusis planas buvo rengiamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Taigi nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2004 m. gegužės 1 d. redakcija.

 

V.

 

121.        Apeliantų (pareiškėjų bei dalies trečiųjų suinteresuotų asmenų) vienas iš pagrindinių nesutikimo su 2016 m. detaliuoju planu argumentų yra tai, kad šiuo planu nebuvo sujungti du valstybinės žemės sklypai, esantys Neringoje, (duomenys neskelbtini), į vieną sklypą. Apeliantų (pareiškėjų bei dalies trečiųjų suinteresuotų asmenų) tvirtinimu, Neringos savivaldybė tikino, kad šis klausimas bus išspręstas. 

122.        2011 m. rugpjūčio 22 d. gyvenamųjų namų, esančių Neringoje, (duomenys neskelbtini), savininkai pateikė Neringos savivaldybei prašymą perduoti šių sklypų detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas (III t., b. l. 55–56). Planavimo tikslu buvo nurodytas sklypų sujungimas, numatant galimybę atstatyti buvusį ūkinį pastatą–sandėlį.

123.        Neringos savivaldybės tarybos posėdžiuose, kurie vyko 2011 m. rugsėjo mėnesį, nutarta žemės sklypų, esančių Neringoje, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo nesvarstyti ir taryboje netvirtinti, o rengti viso kvartalo detalųjį planą (III t., b. l. 48–52). Neringos savivaldybės administracija 2011 m. spalio 21 d. nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašyme įvardintus tikslus (žemės sklypų sujungimą, numatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, buvusio ūkinio pastato–sandėlio atstatymą, išnagrinėti inžinierinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūros įregimo galimybes) bus galima pasiekti rengiant viso kvartalo detalųjį planą (VII t., b. l. 78). 

124.        Neringos savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 17 d. sprendime „Dėl Detaliojo plano rengimo pradžios“, kuriuo nuspręsta pritarti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Juodkrantės gyv., Neringoje, detaliojo plano rengimui, buvo nurodyti šie planavimo tikslai: žemės sklypų suformavimas, sujungimas, ribų tikslinimas; <...> numatyti galimybę rekonstruoti pastatus bei buvusio ūkinio pastato–sandėlių atstatymą <...> (VI t., b. l. 6). 

125.        Viešo svarstymo, vykusio 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. susirinkimų protokolai (V t., b. l. 76–86) patvirtina, kad parengtas detalusis planas, kuriame sklypai, esantys Neringoje, (duomenys neskelbtini), nėra sujungiami vieną sklypą. Neringos savivaldybės procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad žemės sklypai nebuvo sujungti, nes detaliojo plano rengimo metu tam prieštaravo žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), nuomininkai.

126.        Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

127.        Neringos savivaldybė, rengdama kvartalo detalųjį planą, neatsižvelgė į vieno iš valstybinės žemės sklypo nuomininkų siūlymą sujungti jų nuomojamą sklypą su kitu valstybinės žemės sklypu, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad detalusis planas negali prieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei kitiems teisės aktams. Tai, kad Neringos savivaldybė, rengdama kvartalo detalųjį planą, neatsižvelgė į vieno iš valstybinės žemės sklypo nuomininkų siūlymą sujungti jų nuomojamą sklypą su kitu valstybinės žemės sklypu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad detalusis planas yra neteisėtas, nes teisės aktai neįtvirtina pareigos atsižvelgti į visus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad neatsižvelgus į suinteresuotos visuomenės (patalpų savininkų bei sklypo nuomininkų) pasiūlymą, yra pažeidžiamos ar ribojamos teisės, kurias reikėtų ginti.

128.        Nei minėta Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, nei kitos teisės normos neįtvirtina, kad patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas yra neteisėtas, jeigu jį patvirtinus nėra įgyvendinami visi tikslai, kurie buvo iškelti pradedant rengti dokumentą. Šiame kontekste pastebėtina, kad į 2016 m. detaliojo plano rengimo ribas pateko 15 žemės sklypų (III t., b. l. 14), suformuotų ar svarstomų suformuoti. Tai, kad pradedant rengti detalųjį planą buvo nurodyti bendro pobūdžio tikslai, tarp kurių įvardintas sklypų sujungimas, visiškai nepatvirtina, jog buvo planuojama sujungti būtent du konkrečius sklypus iš visų penkiolikos planuojamų sklypų.

129.        Minėti bylos dokumentai nepatvirtina, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes, apeliantų tvirtinimu, Neringos savivaldybė tikino, jog šis klausimas bus išspręstas. Minėti bylos dokumentai nepatvirtina, kad Neringos savivaldybė būtų priėmusį administracinį sprendimą, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl apeliantų teisių ir pareigų įgijimo, susijusių su sklypų sujungimu. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad suinteresuotų asmenų įgytos teisės buvo paneigtos. Tai, kad Neringos savivaldybė paaiškino pareiškėjams, jog klausimas dėl sklypų sujungimo bus sprendžiamas rengiant detalųjį planą, negali būti vertinama kaip konkrečios teisės įgijimas.

130.       Neturi reikšmės 2016 m. detaliojo plano teisėtumui apeliantų argumentai, kad detaliuoju planu nebuvo numatyta galimybė atstatyti buvusį ūkinį pastatą–sandėlius.

131.       Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) konkretus teritorijos naudojimo tipas; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona; 6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija); 7) servitutai; 8) susisiekimo sistemų organizavimas. 

132.        Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įtvirtino reikalavimą rengiant detaliuosius planus nustatyti statinių statybos zoną. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintomis Detalių planų rengimo taisyklėmis (galiojusiomis iki 2014 m. sausio 25 d.), statinių statybos zona buvo apibrėžiama kaip žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius), statybos riba – linija, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, ar statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastato (statinio) gatvės fasado projekcija, išskyrus inžinerinius tinklus (43.5 p.).

133.        Remiantis minėtu reguliavimu detaliajame plane turėtų būti nurodoma statinių statybos zona (žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius), statybos riba – linija, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, ar statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastato (statinio) gatvės fasado projekcija), kurios nurodymas teritorijos planavimo dokumente negali būti suprantamas kaip konkrečios teisės atstatyti (pastatyti) statinį suteikimas. Vykdant teritorijos planavimą ir nurodant statybos zoną, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės atstatyti buvusį pastatą, nes tai nėra teritorijų planavimo dalykas, tai yra statybą leidžiančio dokumento išdavimo dalykas.

134.        Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su susisiekimo sistemų organizavimu (konkrečiai dėl automobilių stovėjimo vietos) žemės sklype, esančiame Neringoje, (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai sprendė, kad šie argumentai neturi esminės reikšmės 2016 m. detaliojo plano teisėtumui.

135.        Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su nekilnojamojo kultūros paveldo ypatumais ginčo teritorijoje, ir pagrįstai sprendė, kad šie argumentai neturi esminės reikšmės 2016 m. detaliojo plano teisėtumui.

136.        Pareiškėjų nuosavybės teise valdomos valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto (vila (duomenys neskelbtini) objekto unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) dalys patenka į planuotoje teritorijoje esantį žemės sklypą (adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantė), kurio ribos detaliuoju planu nebuvo keičiamos. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai, jog nekilnojamieji daiktai (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas vila (duomenys neskelbtini)) yra nekilnojamosios kultūros vertybės (Juodkrantės gyvenvietės, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, įregistravimo pagrindas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vertinimo tarybos 2008 m. sausio 9 d. aktas Nr. KPD-RM-571.

137.       Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pagrįstai visuose procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad iš ginčijamo Detaliojo plano brėžinio matyti, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nėra sutapatintos su žemės sklypų ribomis, todėl parengus kultūros paveldo objekto unikalus kodas (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų planą ir vertinimo aktą, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apskaitos duomenys būtų patikslinti, tačiau tai nereiškia, kad dėl to būtų keičiamos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų ribos ar jungiami suformuoti žemės sklypai.

138.        Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-549 straipsnio redakcija) nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-549 straipsnio redakcija) 2 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Kompleksinių kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai prilyginami kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planams ir rengiami bei tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai.

139.        Teritorijos detaliojo planavimo procesas, remiantis Teritorijų planavimo įstatymu, ir nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos bei tvarkymo planų, kuriuose nustatomi paveldosaugos reikalavimai, rengimas, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, yra atskiri procesai, kuriuos vykdo skirtingos institucijos skirtinga tvarka, todėl pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų (bei procesinių dokumentų paduotų pirmosios instancijos teismui) argumentai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir Neringos savivaldybė jų negalėjo išspręsti rengdama ir tvirtindama detalųjį planą. Detaliojo planavimo procese dalyvavo už nekilnojamojo turto apsaugą atsakinga institucija ir tinkamai atliko jai pavestas funkcijas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad detaliojo planavimo metu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos.

140.        Kiti apeliantų (pareiškėjų bei dalies trečiųjų suinteresuotų asmenų) argumentai neturi esminės reikšmės 2016 m. detaliojo plano teisėtumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma šiame baigiamajame teisės akte. 

141.        Apibendrinant spręstina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti teisės aktuose nustatyti pagrindai, kuriems esant 2016 m. detalusis planas (pareiškėjų ginčyta dalis) turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl 2016 m. detaliojo plano (pareiškėjų ginčytos dalies) panaikinimo.

142.        Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjų teikti papildomi dokumentai ir argumentai dėl faktinių aplinkybių pasikeitimo po ginčijamo sprendimo priėmimo. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016). Naujų faktinių aplinkybių atsiradimas po ginčijamo sprendimo priėmimo gali sudaryti pagrindą priimti naują administracinį sprendimą arba pakeisti priimtą sprendimą, tačiau naujų faktinių aplinkybių atsiradimas po ginčijamo sprendimo priėmimo paprastai neturi įtakos priimto administracinio sprendimo teisėtumui.

 

VI.

 

143.        Minėta, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas su Neringos savivaldybe ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl 2016 m. detaliojo plano patvirtinimo bei suinteresuotos visuomenės (pareiškėjų, dalies trečiųjų asmenų) keltų reikalavimų detaliojo planavimo metu iki 2016 m. detaliojo plano patvirtinimo.

144.        Pareiškėjai skundė teismui Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymą Nr. (4.17)V15-1070, kuriame nurodyta, kad: 1) žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sujungimas neplanuojamas, kadangi 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. vykusio viešo svarstymo metu su tokiu pasiūlymu nesutiko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkai; 2) nė vienas iš teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, apibrėžtų Teritorijų planavimo įstatyme, neapima reikalavimo detaliajame plane nustatyti konkrečių asmenų nuosavybės teisių į suplanuotus atstatyti ar rekonstruojamų pastatų objektus, todėl detaliajame plane nesprendžiami klausimai, susiję su konkrečių asmenų nuosavybės teisių į suplanuotus ar numatomus atstatyti statinius; 3) dėl automobilių stovėjimo vietų sklypuose buvo diskutuota 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. viešų susirinkimo metu ir nutarta, kad Detaliojo plano sprendiniuose bus nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietų bei takų įrengimas sklypuose turi būti sprendžiamos vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, žemės sklypų nuomininkams rengiant techninius projektus; 4) žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) numatoma mažinti tiek, kiek būtina numatomai privažiavimo gatvės atkarpai įrengti; 5) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nustatyti du žemės naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos ir atskirųjų želdynų teritorijos. Atskirųjų želdynų teritorijos dalyje užstatymas negalimas, tačiau numatytas servitutas (S2) gaisrinių automobilių privažiavimui išlygintu sutankino grunto paviršiumi, sudarant nuolydžius, užtikrinančius natūralų paviršinio vandens nuotėkį ir kt.; 6) dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į kultūros vertybių registrą pasiūlyta pareiškėjams kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių, kad pastato vertę įvertintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

145.        Pareiškėjai taip pat prašė teismą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 2D-9521(16.2); Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (6.3)-2D-12295; Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2D-15832(1.8). Šiais raštais buvo išnagrinėti pareiškėjų skundai dėl Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymo Nr. (4.17)V15-1070, kuriuo atsakyta į pareiškėjų pasiūlymus, teiktus rengiant detalųjį planą.

146.       Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 įstatymo Nr. XI-1865 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

147.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjams buvo motyvuotai atsakyta į pateiktus pasiūlymus, taigi nebuvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis.

148.        Neturi esminės reikšmės apeliantų argumentai, kad teismas nepasisakė plačiau dėl visų Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakyme Nr. (4.17)V15-1070 nagrinėtų klausimų.

149.        Suinteresuota visuomenė, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie dalyvavo Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka teritorijų planavimo procese, gali kreiptis į teismą, jeigu teritorijų planavimo organizatorius nepagrįstai neatsižvelgė į pasiūlymus, dėl ko patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu pažeidžiamos asmens teisės. Suinteresuotos visuomenės teikti argumentai, iškelti teritorijų planavimo proceso metu, gali turėti reikšmės bylos, kurioje ginčijamas jau patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas, išnagrinėjimui. Tokioje byloje turėtų būti patikrintas visuomenės teritorijų planavimo proceso metu iškeltų argumentų pagrįstumas, kitaip negali būti apgintos visuomenės (nagrinėjamu atveju pareiškėjų, dalies trečiųjų suinteresuotų asmenų) teisės, jeigu pasiūlymai yra atmesti, o teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas.

150.        Pirmosios instancijos teismas faktiškai pasisakė dėl esminių pareiškėjų teiktų pasiūlymų pagrįstumo nagrinėdamas pareiškėjų bei dalies trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, susijusius su 2016 m. detaliojo plano teisėtumu ir, kaip jau minėta, pagrįstai šiuos argumentus atmetė. Dėl dalies argumentų Neringos savivaldybė pagrįstai akcentuoja savo procesiniuose dokumentuose, jog jie nėra susiję su pareiškėjų teisėmis, todėl negali turėti reikšmės šios bylos išsprendimui. Būtent pareiškėjų teisėms ir pareigoms negali turėti reikšmės argumentai dėl detaliojo plano dalių, kurie nėra susiję su pareiškėjų nuomojamu sklypu ir nuosavybės teise valdomu pastatu.

151.        Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui apeliantų argumentai dėl raštų, kuriais buvo išnagrinėti pareiškėjų skundai dėl Neringos savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. atsakymo Nr. (4.17)V15-1070, kuriuo atsakyta į pareiškėjų pasiūlymus, teiktus rengiant detalųjį planą. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą šioje dalyje. Patvirtinus detalųjį planą esminę reikšmę pareiškėjų, kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, teisėms turi klausimas dėl detaliojo plano teisėtumo, dėl kurio pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai pasisakė skundžiamame sprendime.

 

VII.

 

152.        Minėta, kad pareiškėjai ginčija žemės sklypų suformavimą, būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus. Pareiškėjų argumentai yra susiję su tuo, kad teismui panaikinus 2001 m. patvirtintą detalųjį planą, negalėjo būti suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai tokie, kokie buvo suplanuoti teismo sprendimu neteisėtu pripažintame 2001 m. detaliajame plane.

153.        Būtent pareiškėjai prašė: panaikinti NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. ISS‑219-(8.5), kuriuo netenkintas pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymas dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 13SD‑1337‑(14.13.104.) panaikinimo bei įpareigoti atsakovą NŽT pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo; įpareigoti atsakovą NŽT priimti sprendimą pertvarkyti valstybinės žemės sklypus, atstatant jų ribas, kurios galiojo iki Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, kurioje yra ir sklypai (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtinimo ir įpareigoti NŽT pateikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui sklypui, kuris apimtų iki 2016 m. lapkričio 17 d. detaliojo plano patvirtinimo įregistruotų valstybinės žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini) teritorijas, registruoti.

154.        Minėta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą (administracinė byla Nr. I-1377-609/2007, iškelta 2007 m. sausio 19 d.), be kita ko, nusprendė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr.151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-1, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. spalio 30 d. išnagrinėjus administracinę bylą (Nr. A822‑1678/2008) apeliacine tvarka.

155.        Minėta, kad pareiškėjai G. L., R. R.-M. bei tretieji suinteresuoti asmenys A. B., L. G., M. S., A. A. A., I. A., M. J. yra žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), dalių nuomininkai. Šis žemės sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu Apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo pagrindu. Tretieji suinteresuoti asmenys L. V., R. V., V. Č., J. M. yra žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), dalių nuomininkai. Šis žemės sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu Apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymų pagrindu.

156.        Žemės sklypas, esantis Neringoje, (duomenys neskelbtini), įregistruotas Apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo pagrindu. Šis įsakymas, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl sklypo įregistravimo, dalių nustatymo ir nuomos, buvo priimtas, be kita ko, remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu (VII t., b. l. 30).

157.        Žemės sklypas, esantis Neringoje, (duomenys neskelbtini), įregistruotas Apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymų pagrindu. Apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymas, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl sklypo įregistravimo, dalių nustatymo ir nuomos, buvo priimtas, be kita ko, remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu (VII t., b. l. 36).

158.        Apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymas dėl sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini) įregistravimo, dalių nustatymo ir nuomos priimtas, kai dar nebuvo iškelta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. I-1377-609/2007. Apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymas dėl sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini) įregistravimo, dalių nustatymo ir nuomos priimtas, kai jau buvo iškelta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. I-1377-609/2007, tačiau teismo sprendimas dėl detaliojo plano panaikinimo nebuvo priimtas.

159.        Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I‑1377-609/2007, 2007 m. sausio 19 d. nutartimi (vėliau ir kitomis nutartimis) buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtent buvo sustabdytas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-I, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ galiojimas dalyje dėl detaliojo plano sprendinių žemės sklypams 1-F, 4-J, 5-I, 6-L. Vėliau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas panaikintas dėl detaliojo plano sprendinių žemės sklypams 1-F ir 5-I.

160.        2001 m. detaliajame plane sklypas, esantis Neringoje, (duomenys neskelbtini), pažymėtas kaip 10‑P sklypas, o sklypas, esantis Neringoje, (duomenys neskelbtini), pažymėtas kaip 9-N sklypas.

161.        Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1377-609/2007, ir šioje byloje sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nebuvo sustabdytas viso 2001 m. detaliojo plano galiojimas, o buvo sustabdytas tik dalies 2001 m. detaliojo plano galiojimas, o dėl sklypų, esančių Neringoje, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano galiojimas nebuvo sustabdytas.

162.        Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustatė, kad skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo ginčijamo administracinio sprendimo vykdymą. Teritorijų planavimo įstatymas nenustatė, kad skundo dėl detaliojo plano padavimas teismui sustabdo sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo vykdymą. Ginčijamos sprendimo dalies dėl 2001 m. detaliojo plano patvirtinimo nebuvo sustabdęs administracinę bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Esant šioms aplinkybėms, institucijos neturėjo pagrindo nevykdyti sprendimo dėl 2001 m. detaliojo plano patvirtinimo ir pagrįstai priėmė minėtus įsakymus dėl sklypų suformavimo.

163.        Pagal ABTĮ skundo padavimas administraciniam teismui nesustabdo skundžiamo administracinio sprendimo vykdymo, jeigu pagal specialius atitinkamą sritį reguliuojančius įstatymus skundo padavimas administraciniam teismui nesustabdo skundžiamo administracinio sprendimo vykdymo ir nei viešojo administravimo subjektas savo sprendimu nesustabdo šio sprendimo vykdymo, nei teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nesustabdo šio sprendimo vykdymo, administracinis sprendimas turi būti vykdomas, nors dėl jo ir yra paduodamas skundas administraciniam teismui. Taigi administraciniam teismui apskųstas sprendimas paprastai turi būti vykdomas nedelsiant (ar per teisės aktuose nustatytus terminus), jeigu teisės aktuose nenustatytas administracinio sprendimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas, t. y. nėra nustatyta, kad skundo padavimas sustabdo administracinio sprendimo vykdymą, ar jo vykdymas nėra sustabdomas viešojo administravimo subjekto sprendimu arba teismo nutartimi.

 

VIII.

 

164.        Atsakovas Neringos savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo Neringos savivaldybės administracijai iš pareiškėjų. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmąja instancija, jis patyrė 2407,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. KLAAT, priimdamas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atsakovui, iš esmės pažeidė ABTĮ normas, suteikiančias teisę proceso šaliai gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

165.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).

166.        Įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors byla yra didelės apimties, tačiau byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais. Byloje nagrinėti teisiniai klausimai nesudaro pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Be to, byloje buvo ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, kurį priėmė Neringos savivaldybė, taigi institucija turėjo būti įsigilinusi į priimamus sprendimus detaliojo teritorijos planavimo metu. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą.

167.        Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl išlaidų atlyginimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjų G. L., R. R.-M., D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. B., L. G., M. S., A. A. A., M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas       Veslava Ruskan       Vaida Urmonaitė-Maculevičienė