Civilinė byla Nr. e2-135-931/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07266-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.6.1.4; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

sekretoriaujant Godai Varkauskaite,

dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

atsakovui E. B., jo atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei,

trečiajam asmeniui, byloje pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, trečiasis asmuo pareiškęs byloje savarankiškus reikalavimus – R. V., išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė 2019 m. vasario 11 d. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo palikti pavardes: B. ir B.;

nepilnamečio sūnaus V. B. nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su ieškove;

priteisti iš atsakovo kiekvieną mėnesį sūnaus V. B. išlaikymui 440 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pervedant į ieškovės J. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini);

nustatyti, kad atsakovas E. B. turi teise bendrauti su nepilnamečiu sūnumi vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vieną kartą per mėnesį - kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, nuo 10 val. iki 12 val. ar kitomis šalių sutartomis valandomis, šalių sutartoje vietoje, kartu asmeniškai dalyvaujant ir ieškovei J. B. bei privačiai praktikuojančiam psichologui, kurio dalyvavimu susitikimuose bei apmokėjimu už jo paslaugas pasirūpins atsakovas E. B.. Praėjus metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas E. B. su nepilnamečiu sūnumi V. B. turi teisę bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą savaitgalį) nuo 11.00 val. iki 14.00 val., dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje, ne vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat kitose šventėse, kurios yra skirtos vaikui ir rengiamos ne vaiko gyvenamojoje vietoje;

priteisti ieškovei J. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vertė - 154 000 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šaldytuvą „Samsung“ – 200 Eur; orkaitę „Zanussi“ – 100 Eur; indaplovę „Electrolux“ – 200 Eur; kaitlentę „Bosch“ – 200 Eur; gartraukį – 20 Eur; lentyną 8 skyrių – 20 Eur; virtuvinį komplektą – 500 Eur; oro kondicionierius - 200 Eur vertės; sekciją - 500 Eur vertės; kilimą - 30 Eur vertės; sieninę dviejų durų spintą su veidrodžiais - 400 Eur vertės; Svečių kambaryje esantys: minkštą kampą - 500 Eur vertės; patalynės dėžę - 50 Eur vertės; miegamojo komplektą ( dvigulė lova, komoda, du naktiniai staliukai) - 500 Eur vertės; keturias lentynas (keturių skyrių) - 50 Eur; televizorių „Tunex“ 50 Eur vertės; įmontuotą sieninę trijų durų spinta su veidrodžiu - 400 Eur vertės; skalbyklę „Whirlpool“ - 200 Eur vertės; žoliapjovė elektrinė 100 Eur vertės; krūmapjovė akumuliatorinė su pakrovėju - 50 Eur vertės;

priteisti atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise: automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) motociklą (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); mikrobangų krosnelę „Daewoo“ – 20 Eur; stalą – 100 Eur; komodą – 100 Eur; du dviviečius fotelius ir sofą - 500 Eur; žurnalinį staliuką - 100 Eur vertės; televizorių „Samsung“ - 150 Eur vertės; pintų baldų komplektą ( stalas, du foteliai ir dvivietis fotelis) - 200 Eur vertės; dulkių siurblį „Samsung“ - 50 Eur vertės; seifą - 50 Eur; komodą – 60 Eur; džiovyklę „Whirlpool“ - 200 Eur vertės; žoliapjovę akumuliatorinę su pakrovėju - 100 Eur vertės; aukšto slėgio plovimo įrenginį -50 Eur vertės;

nustatyti, kad J. B. pagal 2004 m. lapkričio 24 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles AB „Swedbank“ vykdo asmeniškai, tačiau J. B. ir E. B. prieš kreditorių AB „Swedbak“ atsako kaip solidarūs skolininkai. J. B. įvykdžiusi prievolę (sumokėjusi skolą) kreditoriui AB „Swedbank“ neturi teisės reikalauti jokių sumokėtų sumų kreditoriui AB „Swedbank“ iš E. B.; įpareigoti ieškovę J. B. sumokėti atsakovui E. B. 33 190 Eur  piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusį didesnės vertės turtą, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant dviem metams.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos iširimą sąlygoja abiejų sutuoktinių skirtingas požiūris į abipusius santykius, tarpusavio bendravimą, todėl nei vienai iš šalių neturint konkrečių įrodymų dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo.

Dėl nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydžio nurodė, kad nepilnametis sūnus turi įgimtą (duomenys neskelbtini), jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir nuolatinės slaugos poreikis. Šiuo metu, po (duomenys neskelbtini) gydymo pagal (duomenys neskelbtini). Taikyta (duomenys neskelbtini) padarė neigiamą poveikį judėjimui, sukėlė (duomenys neskelbtini), sutriko (duomenys neskelbtini). Siekiant išvengti komplikacijų, rekomenduojama lankyti kineziterapijos užsiėmimus mažiausiai du kartus per savaitę. Dėl (duomenys neskelbtini), pažintinių funkcijų lavinimo reikalinga nuolatinė logopedo pagalba. Kineziterapeuto ir logopedo paslaugos mokamos, nes medicininės reabilitacijos, kurią kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas, nepakanka. Tenkinti vaiko poreikius per mėnesį reikalinga 1100 Eur suma, pridedama vaiko poreikių lentelė. Esant tokiam vaiko neįgalumui ir toliau progresuojant sveikatos sutrikimams, man vienai sunku užtikrinti būtinųjų poreikių tenkinimą. Šiuo atveju padeda tokios poreikius tenkinti mano mama ir patėvis. Neįgaliam sūnui yra skirta – 240 Eur šalpos neįgalumo pensija. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi skirta 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (70 Eur). Atsižvelgiant į išmokas, kiekvienai šaliai tenkanti išlaikymo dalis nepilnamečiam sūnui V. sudaro po 440 Eur per mėnesį.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti.

Atsižvelgiant į sūnaus sveikatos būklę, neįmanoma taikyti įprastos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Be to, atsakovas daugiau kaip metus laiko nebendravo su nepilnamečiu sūnumi, todėl būtinas ryšio atnaujinimas, atsižvelgiant į vaiko būklę, siekiant nesukelti ar nepadidinti psichologinių komplikacijų.

Dalijant šalių nekilnojamąją turtą, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes su ieškove nustatoma nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, kuriam nustatytas sunkus neįgalumas, jam būtina nuolatinė, specifinė priežiūra, tam pritaikyta gyvenamoji aplinka. Ieškovė dėl nuolatinės priežiūros reikalaujančios sūnaus sveikatos būklės negali dirbti įprastinio darbo režimo darbo, o sūnui augant, esant nuolatiniams sveikatos sutrikimams, būtinas nuolatinis rūpinimasis. Šiuo atveju nukrypstant nuo lygių dalių principo ieškovė prašo atsižvelgti į sunkiai neįgalaus sūnaus interesus, jo teisę į gyvenamąją aplinką, į ieškovės, kaip mamos interesus, susijusius su neįgalaus sūnaus nuolatine, daugybės pastangų reikalaujančia priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti jai nuosavybės teise namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigoja pagal 2004 m. lapkričio 24 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles AB „Swedbank“ vykdyti asmeniškai, tačiau J. B. ir E. B. prieš kreditorių AB „Swedbak“ atsako kaip solidarūs skolininkai.

J. B. įvykdžiusi prievolę (sumokėjusi skolą) kreditoriui AB „Swedbank“ neturi teisės reikalauti jokių sumokėtų sumų kreditoriui AB „Swedbank iš E. B.

Ieškovė paaiškino, kad teikiant pirminį ieškinį nebuvo nurodytas kreditorius R. V., kuris šalims gyvenant santuokoje pagal paskolos raštelius šeimos poreikiams tenkinti paskolino 40 000 litų (11 584 Eur). Prasidėjus santuokos nutraukimo bylai, šis asmuo pareiškė, kad šalys yra skolingos ir nori būti užtikrintas, kad skola bus gražinta.

2019 m. spalio 18 d. ieškovė patikslino reikalavimus dėl atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžio, t. y. prašė įpareigoti ieškovę J. B. sumokėti atsakovui E. B. 31 658 Eur  piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusį didesnės vertės turtą, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant dviem metams.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas savo asmeniniams poreikiams panaudojo (duomenys neskelbtini)pagal draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas P. B., 2017 m. lapkričio 16 d. E. B. išmokėtą 3 064,41 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovui tenkanti turto dalis turėtų būti mažinama.

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio sūnaus V. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą 550 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d.; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką ir baldus priteisti natūra ieškovei, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti motociklą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš ieškovės 4 590,50 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalytino kilnojamojo turto dalį; padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 57,79 procentus, o ieškovei 42,21 procentus nekilnojamojo turto, nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei natūra, o už atsakovo dalį iš ieškovės priteisti 69 410,74 Eur piniginę kompensaciją; prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2004 m. lapkričio 24 d. su UAB Sampo bankas (dabar AB „Swedbank“) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariąja prievole, nurodant, kad po teismo sprendimo priėmimo, ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūra, visus mokėjimus (paskolą ir palūkanas) pagal minėtą kredito sutartį kreditoriui vykdo ieškovė; prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. gruodžio 18 d. ir priteisti atsakovui iš ieškovės 2535,78 Eur, t. y. ½ dalį išlaidų patirtų pagal kredito sutartį ir sumokėtų nekilnojamojo turto draudimo, žemės mokesčių ir sodo bendrijos nario įmokų. 

Tiek priešieškinyje, tiek atsiliepimuose į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė dažniausiai buvo nelojali sutuoktiniui, šeimos gyvenimo klausimus spręsdavo ne abipusių susitarimu, nepaisė atsakovo nuomonės ir sprendimus priimdavo vienašališkai, dažniausiai skatinama bei patariama savo motinos bei kitų asmenų. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ir nepakankamą dėmesį vaikų auklėjimui. Nuo 2016 metų, kuomet buvau atleistas iš (duomenys neskelbtini) ir liko be nuolatinio pajamų šaltinio, buvo dar labiau ieškovės ir jos artimųjų psichologiškai spaudžiamas. Nesulaukdavo iš ieškovės nei moralinės paramos, nei paskatos. 2017 metų pradžioje ieškovė pareiškė, kad nebemato šalių bendro gyvenimo karu. 2017 metais gegužės mėnesį ieškovė kartu su sūnumi išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) pas savo motiną gyventi į (duomenys neskelbtini).  Kai atsakovas 2017 metų pabaigoje išsakė abejones dėl jos lojalumo ir atvirumo, susijusio su (duomenys neskelbtini), ieškovės elgsena ypatingai tapo priešiška, ji uždraudė bendrauti su vaikais, įžeidinėjo, provokavo ir žemino atsakovą.

2017 m. gruodžio 17 d. ieškovės ir sūnaus P. B. buvo apkaltintas (duomenys neskelbtini). Atsakovas steigia, kad jis nepažeidė jokių savo kaip sutuoktinio pareigų dėl ko bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Atsakovas visada rūpinosi šeimos poreikių tenkinimu, dirbo, išlaikė šeimą.

Atsakovas nurodė, kad jis visada rūpinosi sūnumi V. B., niekada nebuvo nusišalinęs nuo jo auklėjimo ir išlaikymo, todėl nuo 2017 m. gruodžio 18 d., atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, valstybės vaikui paskirtas ir mokamas išmokas, savo nepilnamečiui sūnui kas mėnesį teikė 150 Eur dydžio išlaikymą, o ieškovės prašymu teismui priteisus laikiną išlaikymą nuo 2018 m. lapkričio 5 d. teikia 200 Eur dydžio išlaikymą. Mano, kad 350 Eur dydžio išlaikymas nepažeistų nei sūnaus, nei atsakovo interesų.

Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės siūloma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka ir jokių savo papildomų reikalavimų nereiškia.

Atsakovas prašė nekilnojamąjį turtą - baldus bei buitinę techniką ieškovei priteisti natūra, jam priteisiant iš jos 4 590,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už jai tenkančią didesnę dalytino kilnojamojo turto dalį, kadangi jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir savo nekilnojamojo turto, kuriame turėtų galimybę jį laikyti.

Atsakovas prašo įvertinti tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 13 d. namo įrengimui ir daliai solidarios skolos padengti panaudojo 14 550 Lt asmeninių lėšų, kurių dydis sudaro 7,79 procentus nuo 2004 m. lapkričio 16 d. Žemės sklypo ir įgyjamo namo pirkimo sutartyje nurodyto turto vertės - 188 000 Lt, nukrypti 7,79 procentais nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 57,79 procentus, o ieškovei 42,21 procentus nustatytos nekilnojamojo turto vertės. Atsakovas prašo priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, ja priteisti iš ieškovės 69 410,74 Eur piniginę kompensaciją.

Atsakovas nurodė, kad už 2004 m. lapkričio 19 d. parduotą iki santuokos įsigytą nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), gautas lėšas ( 53 157,60 Lt) panaudojo 2004 m. lapkričio 16 d. įsigytam namui įrengti. Iš atsakovo asmeninių lėšų buvo apmokėti namo viduje atlikti šie darbai: betonuotos pirmojo ir antrojo aukšto bei garažo grindys, kabinamos gipso plokščių lubos pirmame bei antrame aukštuose, glaistomos, dažomos sienos ir lubos, pirmajame ir antrajame aukštuose klojamas laminatas, dalis grindų ir sienų klijuojamos keraminėmis plytelėmis, įrengtas vandentiekis ir šildymo sistema (vamzdynas, radiatoriai, gyvatukas, kieto kuro šildymo katilas, grindinis šildymas), vandentiekio-kanalizacijos sistema (vamzdynas, hidroforas, boileris), elektros instaliacija, sumūrytas židinys, lauke įrengta kanalizacija, iškastas vandens šulinys. Be to, dalį asmeninių lėšų - 5 000 Lt, atsakovas 2004 m. gruodžio 11 d. įnešė į ieškovės banko sąskaitą, atsiskaitymui su asmenimis, atliksiantiems dalį namo vidaus sienų apdailos (tinkavimas, dažymas) darbus. Kadangi nuo 2004 metų nepavyko išsaugoti informacijos apie asmenis, kuriems už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas buvo sumokėtos lėšos grynaisiais ir pirminių pirkimo dokumentų - rašytinių įrodymų, patvirtinančių 2004-2006 metais atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą darbų gyvenamojo namo įrengimui bei kitų įgytą turtą patvirtinančių dokumentų.

Atsakovo sąskaitų judėjimo bankuose išrašai bei (duomenys neskelbtini) banko pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia aplinkybę, kad iš savo asmeninių lėšų laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 13 d. atsakovas padengė dalį 7 550 Lt solidarios skolos (paskola ir palūkanos) pagal kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su (duomenys neskelbtini) banku.

Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos prieš kreditorių, tačiau prašo, ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūra, įpareigoti ieškovę nuo teismo sprendimo dienos visa apimtimi pradėti vykdyti prievolę ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį bei mokėti įmokas.

Atsakovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai je faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 18 d. r priteisti iš ieškovės pusę jo vien asmeniškai nuo 2017 m. gruodžio 18 d. sumokėtų išlaidų pagal kredito sutartį (paskolai ir palūkanoms), 194 Eur  nekilnojamojo turto draudimo įmokų, 14 Eur - žemės mokesčio bei 70 Eur - sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario mokesčio, viso 5071,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašė iš ieškovės priteisti 2535,78 Eur, t. y. ½ dalį patirtų išlaidų.

2020 m. vasario 26 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašymu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovės naudai priteisiant 2/3  nekilnojamojo turto dalis, o atsakovui 1/3 dalį, kadangi aplinkybė, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, turinti negalią, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsakovas nesutinku, kad padalijus kilnojamąjį turtą nebūtų mokama piniginė kompensacija už didesnę dalį priteisto dalytino turto.

Nurodė, kad be kreditoriaus AB „Swedbank“ daugiau jokių kreditorių ir skolų neturi. Apie ieškovės teismui pateiktus ieškovės paskolos iš R. V. raštelius jam nieko nebuvo ir nėra žinoma.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašo 49.50 – 50.15 min) sutiko teikti po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečiui sūnui V. B. išlaidos, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, sudaro 1000 Eur per vieną mėnesį. Ieškovė dėl sunkiai neįgalaus nepilnamečio vaiko negali dirbti, nes privalo dalyvauti jo kasdieninių poreikių tenkinime. Ieškovė savo asmeninius poreikius riboja dėl šalių nepilnamečio sūnaus poreikio. Akivaizdu, kad ieškovė su kuria gyvena nepilnametis vaikas turi daugiau išlaidų, nei su vaiku negyvenantis tėvas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3900 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Paaiškino, kad atsakovo E. B. įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui V. B. nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios dienos (2017 m. gruodžio 17 d.) iki šių patikslintų reikalavimų pateikimo sudaro 7 750 Eur (atsakovas nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. teikė išlaikymą po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo 2018 m. lapkričio 5 d. teikia po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. (11 mėn. x350 Eur) – 3 850 Eur ir laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. (13 mėn. x 300 Eur) – 3900 Eur.

Atsakovas pateikė savo banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad piniginės lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, pervestos 2004 m. gruodžio 6 d. į atsakovo banko sąskaitą ir per kelis kartus atsakovo išgrynintos (kitą dieną – 2004 m. gruodžio 7 d. išgryninta 29 990 Lt; 2004 m. gruodžio 13 d. – 9900 Lt; ir t.t.). Šios piniginės lėšos panaudotos asmeniams atsakovo poreikiams tenkinti. Tuo tarpu atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas akivaizdžiai patvirtina, kad visos pinginės lėšos gautos po santuokos sudarymo, kurios laikomos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, visi ieškovo nurodomi mokėjimai atlikti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų.

Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

Trečiasis asmuo R. V. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš J. B. ir E. B. 11 584 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Ieškinyje nurodė, kad pagal 2013 m. rugsėjo 21 d. skolos raštelį paskolino 22 000 litų ir 2010 m. lapkričio 27 d. skolos raštelį paskolino 18 000 litų J. B. ir E. B. šeimos poreikiams tenkinti. Paskolinti pinigai buvo skirti J. B. ir E. B. poreikių tenkinimui, atsakovo pritarimas pinigų skolinimusi buvo, sutuoktiniai pinigus panaudojo išimtinai šeimos ūkiui, jo pagerinimui, todėl jų prievolė gražinti paskolintas lėšas yra solidari.

Ieškovė J. B. su trečiojo asmens R. V. pareikštais savarankiškais reikalavimais sutinka. Atsiliepime į pareikštus reikalavimus nurodė, kad neginčija aplinkybės, kad R. V. jos šeimos poreikiams paskolino nurodytą pinigų sumą. Atsakovui E. B. puikiai žinoma, kad nurodyta pinigų suma buvo perduota grynais pinigais. Perduodant nurodytas pinigų sumas R. V. paprašė jos, kad pasirašytų dėl paskolos suteikimo paskolos raštelį, nurodydamas, kad neaišku, kas gali įvykti ateityje, ir kaip galės paskui atgauti paskolintus pinigus. Apie tai buvo žinoma E. B. 

Paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, perkami baldai, buitinė technika, automobiliai, tvarkomas gyvenamojo namo gerbuvis, nes iš šeimos pajamų to padaryti negalėjo. Pateiktas teismui banko išrašas patvirtina, kad ieškovei į banko sąskaitą laikotarpyje nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. motina, močiutė ir patėvis pervedė 15 373 Eur (53080 Lt) sumą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pinigų skolinimasis iš artimųjų šeimos narių nebuvo pavienis ir šeimos poreikių tenkinimui buvo būtinos papildomos lėšos.

Atsakovas E. B. su R. V. pareikštais reikalavimais nesutinka. Atsiliepime į pareikštus reikalavimus nurodė, kad jis iš R. V. niekada nesiskolino jokių pinigų. Apie tai, kad sutuoktinė J. B. būtų pasiskolinusi pinigų iš savo motinos R. V. sutuoktinio R. V., jam taip pat nežinoma. Nei ji, nei jos motina, nei R. V. niekada nėra sakę apie jokią J. B. ar šeimos skolą R. V.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 500 Eur ir nuo šios sumos skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus.

Atsakovas teismo posėdžių metu su ieškovės reikalavimais sutiko dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Kitoje dalyje su ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinio reikalavimus.

Atsakovo atstovė su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai.

Trečiasis asmuo R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigus paskolino J. B. šeimos poreikiams. Paskolos raštelius būtent 40 000 Lt sumai paprašė pasirašyti, kadangi tuo metu pykosi su savo sutuoktine, J. B. motina R. V., todėl siekė apsaugoti savo interesus. Nurodė, kad dėl skolos gražino termino nebuvo susitarę. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei santykiai su ieškovės motina ir ieškovės santykiai su atsakovu būtų likę geri, skolos nebūtų reikalavęs grąžinti, o paskolintą pinigų sumą būtų dovanojęs.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“ AB apie teismo posėdžius informuotas tinkamai, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovės J. B. ir atsakovo E. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys turi nepilnametį sūnų V. B., gimusį (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Ieškovė J. B. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo tarpu atsakovas E. B. prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės J. B. kaltės.

Atsakovas, prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką teismui 2020 m. birželio 3 d. pateiktame priešieškinyje nurodė, kad ieškovės, kaip sutuoktinis, pareigų pažeidimas pasireiškė psichologinio smurto naudojimu prieš atsakovą, atsakovo žeminimu, vaikų nuteikimu prieš jį, atsakovo nuomonės santuokos metu nepaisymu, vienasmeniškai ieškovei priimant sprendimus susijusius su šeima. Atsakovas prašė pripažinti, kad santuoka nutrūko ir teisines pasekmes sukelia nuo 2017 m. gruodžio 18 d.  Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu teigė, buvęs šeimai lojalus, visuomet stengėsi išsaugoti tarp šalių sudarytą santuoką, o ieškovė sugriovė jo viltis turėti darnią šeimą.

Tuo tarpu ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad abu sutuoktiniai nebuvo visiškai vienas kitam lojalūs, tiek vienas, tiek kitas pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, todėl sutinka ir kelia reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės teigimu santuoka nutrūko dėl šeimoje iškilusių sunkumų ir skirtingo požiūrio tiek į šeimą, tiek į vaikų auklėjimą, skirtingų charakterio savybių.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-127/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės ne lojalumo šeimai, tuo, kad ji sprendimus priimdavo su juo nepasitarusi, žeminimo jį dėl jo finansinės padėties, negalėjimo be ieškovės tėvų pagalbos išlaikyti šeimos, vaikų nuteikinėjimo prieš jį, t. y. ieškovės nesilaikymo sutuoktinių pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai (CK 3.27 str. 1 d.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Byloje atsakovą visos bylos nagrinėjimo metu atstovavo atstovas – advokatė. Taigi tiek atsakovui, tiek jo atstovei buvo žinoma, kad turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytą, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodė, kad jau 2017 m. pradžioje ieškovė jam yra sakiusi, kad nemato jų, kaip sutuoktinių, bendro gyvenimo kartu. Ieškovė, pasak atsakovo, 2017 m. gegužės mėnesį su šalių sūnumi V. B. išvažiavo pas jos motiną į (duomenys neskelbtini), ieškovė su vaiku vyko į (duomenys neskelbtini), vežė vaiką į (duomenys neskelbtini) terapiją. Tačiau tai buvo iš anksto nesuderinta su atsakovu, neišklausyta jo nuomonė šiuo klausimu.

Teismas, išklausęs abiejų šalių paaiškinimus dėl santuokos nutraukimo aplinkybių, taip pat paaiškinimus dėl vaikui skiriamo išlaikymo dydžio, pažymi, kad itin skiriasi šalių požiūris tiek į sūnaus sveikatos būklę, tiek į sūnaus poreikių įvertinimą. Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad V. B. turi specialių poreikių, vaikui nuo gimimo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad deda ir esant galimybei dės visas įmanomas ir neįmanomas pastangas, kad suteikti sūnui kuo įmanoma geresnį gydymą, priežiūrą ir pagalbą. Tuo tarpu net atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės dedamos pastangos, investavimas į įvairias procedūras užsiėmimas, duoda vaikui teigiamų rezultatų. Šiuo atveju, atsakovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovė viena, padedama motinos, nuvežė vaiką į (duomenys neskelbtini) terapiją, teismo vertinimu įrodo skirtingą šalių požiūrį į vaikus, į vaikų gydymą, priežiūrą, auklėjimą, o ne tai, kad ieškovė buvo sutuoktiniui nelojali, ir kaip 2020 m. rugsėjo 29 d,. baigiamosiose kalboje pažymėjo, daugiau dėmesio skyrė vaikams, nei sutuoktiniui.

Atsakovas teigė, kad sutuoktinė nuteikinėjo vaikus prieš jį, konkrečiai sūnų P. B. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal E. B. ieškinį P. B. dėl tėvystės nuginčijimo. Bylą išnagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad ieškovas žinojo ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas P. B. nėra jo biologinis sūnus nuo pat (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovas pripažino tėvystę (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek apklausti liudytojai pripažino, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų būtent ieškovas E. B. dalyvavo P. B. socialiniame gyvenime, aktyviais veiksmais visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią sūnui: juo rūpinosi, augino, domėjosi P. B. interesais, nuveždavo į ugdymo įstaigas. Duomenų, kad vaiku būtų rūpinęsis kitas asmuo, byloje nėra. Priešingai, atsakovas P. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo biologinis tėvas nedomina, yra svetimas, nepažįstamas žmogus ir su juo neketina palaikyti ryšio ateityje, todėl ir nenori, kad tėvystė būtų nuginčyta. Remiantis išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas duodą pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad ne ieškovė J. B. darė įtaką sūnui P. B. dėl bendravimo su tėvu, o paties atsakovo veiksmai įtakojo jo ir sūnaus P. B. bendravimą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į jau minėtoje byloje dėl tėvystės nuginčijimo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis., t. y. kad atsakovas pats pripažinęs ieškovės sūnaus tėvystę, kai vaikas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir jo gimimo dokumentuose tėvu iki to laiko buvo įrašytas kitas asmuo, vėliau (duomenys neskelbtini) rūpinęsis vaiku kaip tėvas, sūnui laikant jį savo tėvu, kreipiasi į teismą su prašymu nuginčyti tėvystę.

Ir priešieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas akcentavo, kad ieškovė nuolat išvykdavo pas motiną, taip pat itin pabrėžė 2017 metų gegužės birželio mėnesius, kai ieškovė išvyko ir paliko jį (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nei aplinkybė, kad ieškovė nurodė, jog nemato šalių bendros ateities, nei kad ieškovė išvyko pas motiną, nei kad išvyko į vaiko reabilitacijos užsiėmimus nepranešusi atsakovui, nebuvo pagrindas inicijuoti tarp šalių sudarytos santuokos nutraukimą. Atsakovas ir toliau pasirinko gyventi kartu su ieškove. Tokį faktą priėmęs ir jo, kaip pagrindo nutraukti santuoką, nevertinęs asmuo vėliau jį gali nurodyti kaip santuokinio gyvenimo pobūdį iliustruojantį veiksnį, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju praranda teisinį pagrindą juo remtis kaip pakankamu išimtinės kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad iš šalių paaiškinimų, trečiojo asmens paaiškinimų darytina išvada, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo pradžios kartu ar atskirai nuolat važiuodavo pas ieškovės motiną į (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovas vis nurodydavo, kad šalių santuoką nutrūko tai 2017 m. gruodžio 18 d., kai jis buvo priverstas išsikraustyti iš namų, tai nuo 2017 m. jau sausio mėnesio kai nustojo gyventi kaip sutuoktiniai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio mėnesį ir tik po dviejų metų bylą nagrinėjant teisme, atsakovas pateikė priešieškinį, teigdamas, kad santuoka vis dėlto iširo būtent dėl ieškovės kaltės.

Atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, teigia, kad jis visada buvo lojalus šeimai, viską darydavo tik pasitaręs, atsiklausęs nuomonės ir visada tik šeimos interesais. Tačiau kaip paaiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu, atsakovas darė pavedimą 5000 Lt tretiesiems asmenims, tačiau negalėjo paaiškini nei kokiu tikslu ir kodėl apie šį faktą neinformavo savo sutuoktinės.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. E. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl dalies sukaupto kapitalo išsiėmimo. Pagal šį prašymą jam 2017 m. lapkričio 16 d. išmokėta 3064,41 Eur suma. Duomenų, kad šį sprendimą atsakovas būtų priėmęs pasitaręs ar bent informavęs sutuoktinę, byloje nėra.

Teismas sutinka, kad viso bylos nagrinėjimo metu buvo matyti, kad tarp ieškovės, jos motinos ir patėvio susiklostę itin artimi santykiai. Duomenų, kad ieškovės ir jos motinos šeimos santykiai itin geri tapo tik 2017 metais, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina išvada, kad tokie buvo ir iki santuokos sudarymo ir visu šalių santuokos laikotarpiu. Tuo tarpu atsakovas priėmė tokius sutuoktinės santykius su jos šeima, t. y. šalys pasirinko tokį gyvenimo modelį ir gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini).

Teismas pabrėžia, kad atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovė naudojo prieš jį psichologinį smurtą.

Atsakovas bylos nagrinėjimu metu nurodė, kad ieškovė ruošėsi santuokos nutraukimui, kad buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, kad ieškove surežisavo visą konfliktinę situaciją, ko pasėkoje buvo (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnai ir atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė, ko pasėkoje atsakovas išsikraustė ir šeimos gyvenamosios patalpos. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas ir nurodė teismui, kad jau 2017 m. sausio mėnesį ieškovė jam nurodžiusi, kad nenori gyventi kartu kaip sutuoktinai, todėl aplinkybė, kad ieškovė ruošėsi santuokos nutraukimui, kad buvo atliktas nekilnojamo turto vertinimas, neįrodo ieškovės ne lojalumo. Priešingai, ieškovė buvo nuoširdi ir atvira, bandė kalbėtis apie susiklosčiusią šeimoje situacija, t. y. kad nepavyksta jiems kartu kaip sutuoktiniams spręsti šeimą užgulusių problemų.

Tai, kad ieškovė melagingai iš anksto pasiruošusi iškvietė policijos pareigūnus (duomenys neskelbtini), byloje nėra įrodyta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš šalių elgesio, paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad tarp šalių susiklostę santykiai yra įtempti, vienas kitam turi daug neišsakytų priekaištų ir jaučia ilgalaikes nuoskaudas. Teismo posėdžio metu atsakovas ir pats nurodė, kad jo temperamentas yra kitoks nei ieškovės. Ieškovė tvirtino, kad jų santuoką nutrūko dėl nugebėjimo spręsti iškilusias problemas. Pažymėjo, kad atsakovas linkęs užsidaryti savyje ir nebendrauti iškilus problemai. Teismas pabrėžia, kad šios šalių nurodytos aplinkybės tik patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad santuoka iširo ir dėl skirtingų šalių charakterių.

Teismas pažymi, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktinai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas byloje neįrodė, jog ieškovė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys) ir nepateikė į bylą įrodymų, nenurodė argumentų apie tai, kad jis dėjo maksimalias pastangas išsaugoti santuoką.

Atsižvelgusi į tai, teismas daro išvadą, kad abi šalys abejingai reagavo į sutuoktinių pareigas vienas kitam ir susiklosčiusią šeimoje situaciją, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų spręsti nesutarimus. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, koks įvykis ar veiksmas buvo pagrindas dėl ko iširo tarp šalių sudaryta santuoka.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo ir nutraukiama dėl abiejų šalių kaltės.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Atsakovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo jų gyvenimo skyrium, t.y. nuo 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė su šiuo reikalavimu nesutiko. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė. Nors ieškovė nesutinka su minėtu priešieškinio reikalavimu, tačiau pati prašo būtent nuo šios datos priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, 2017 m. lapkričio 16 d. gautą išmoką teigia atsakovas panaudojęs ne šeimos poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo, jog šalys po 2017 m. gruodžio 18 d. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, nėra, ir esant atsakovo prašymus, konstatuoja, kad turtines pasekmes santuokos nutraukimas sukelia sutuoktiniams nuo 2017 m. gruodžio 18 d.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad išlaikymas sutuoktiniams nėra reikalingas, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl pavardžių

Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė teismo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos motu įgytą pavardę. Teismas palieka ieškovei santuokos metu turėtą pavardę –B. 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. šalys kartu negyvena. Šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo visą laiką gyvena su ieškove. Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepareiškė. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad tai atitinka geriausiai vaiko interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šalių nepilnamečio sūnaus V. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus V. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove tenkinamas.

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taikaus vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan.

Byloje nustatyta, kad šalims 2017 m. gruodžio 18 d. pradėjus gyventi skyrium, V. B. liko gyventi su ieškove. Atsakovas nuo to laiko su sūnumi nebendrauja. V. B. nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis iki (duomenys neskelbtini) ir pirmo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl V. B. specialiųjų poreikių). Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų spręstina, jog sūnaus ir tėvo ryšys yra beveik nutrūkęs. Tėvas sūnaus šiuo metu nelanko. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos, teismas nustato ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, kadangi ji geriausiai atitinka šalių sūnaus interesus.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

Šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį registruotą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Šalys sutiko ir prašė nutraukiant santuoką padalinti gyvenamajame name esančius kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą „Samsung“, mikrobangų krosnelė „Daewoo“ , orkaitę „Zanussi“, indaplovę „Electrolux“, kaitlentą „Bosch“, gartraukį, parduotuvėje „IKEA“ pirktą aštuonių skyrių lentyną, stalą, komodą, virtuvinį komplektą (trys pastatomos ir trys pakabinamos su apšvietimu spintelės), du dviviečius fotelius ir sofą „IKEA“, žurnalinį staliuką, televizorių „Samsung“, oro kondicionierių, sekciją, -kilimą, įmontuotą sieninė dviejų durų spinta su veidrodžiais, - dirbtinio pluošto ratano lauko baldų komplektas (stalas, du foteliai ir dvivietis fotelis), dulkių siurblį „Samsung“, minkštą baldų komplektą, patalynės dėžę, miegamojo komplektą (dvigulė lova, komoda, du naktiniai staliukai), keturios „IKEA“ lentynos (keturių skyrių), įmontuotą sieninę trijų durų spintą su veidrodžiu, seifą, skalbimo mašiną „Whirlpool“, džiovinimo mašiną „Whirlpool“ , žoliapjovę akumuliatorinę su pakrovėju, žoliapjovę elektrinę, krūmapjovė akumuliatorinė su pakrovėju, aukšto slėgio plovimo įrenginį.

2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu šalims pavyko susitarti dėl dalies dalintino kilnojamojo turto, todėl teismas šios daiktus padalina atsižvelgdamas į šalių valią, išreikštą 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu.

Po santuokos nutraukimo nekilnojamuosius daiktus (namų apyvokos daiktus ir buitinę techniką) teismas dalina sekančiai:

Mikrobangų krosnelė „Daewoo“, 20 Eur vertės, atitenka atsakovui.

Orkaitė „Zanussi“, 100 Eur vertės, atitenka atsakovui.

Indaplovė „Electrolux“, 50 Eur vertės, atitenka ieškovei,

Kaitlentė „Bosch“ , 200 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Gartraukis, 20 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Komoda, 100 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Virtuvinis komplektas (trys pastatomos ir trys pakabinamos su apšvietimu spintelės), 500 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Žurnalinis staliukas, 100 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Oro kondicionierius, 200 Eur vertės, atitenka atsakovui.

Sekcija, 400 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Kilimas, 30 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Įmontuota sieninė dviejų durų spinta su veidrodžiais, 400 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Dirbtinio pluošto ratano lauko baldų komplektas (stalas, du foteliai ir dvivietis fotelis), 50 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Dulkių siurblys „Samsung“, 50 Eur vertės, atitenka atsakovui.

Minkštas kampas „Nida“ atitenka ieškovei, atsakovui atitenka du dviviečiai foteliai ir sofa „IKEA“, šalys kompensacijos vienas iš kito už šiuos baldus nereikalauja.

Patalynės dėžė, 50 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Miegamojo komplektas (dvigulė lova, komoda, du naktiniai staliukai), 520 Eur vertės, atitenka ieškovei.

Įmontuota sieninė trijų durų spinta su veidrodžiu, 400 vertės, atitenka ieškovei.

Skalbyklė „Whirlpool“, 200 Eur vertės, atitenka ieškovei, Džiovyklė „Whirlpool“, 200 Eur vertės atitenka atsakovui. Atsižvelgus į tai, kad jų kaina vienoda, teismas konstatuoja, kad ieškovei priteisus skalbyklę, o atsakovui džiovyklę, kompensacija už šios daiktus neskaičiuojama.

Žoliapjovė akumuliatorinė su pakrovėju atitenka atsakovui, žoliapjovė elektrinė atitenka ieškovei, šalys viena iš kitos už šios daiktus kompensacijos nereikalauja.

Krūmapjovė akumuliatorinė su pakrovėju ieškovei, aukšto slėgio plovimo įrenginys atsakovui, kompensacijos viena iš kitos nereikalauja.

Likusius kilnojamuosius daiktus šalys prašė padalinti teismo.

Ieškovė prašė šaldytuvą „Samsung“ priteisti jai. Atsakovas sutiko su šaldytuvo padalijimo būdo, tačiau ginčas kilo dėl šaldytuvo vertės. Ieškovė nurodo, kad šaldytuvo vertė 200 Eur, atsakovas teigia, kad jo vertė 300 Eur. Šalims teismas siūlė atlikti byloje kilnojamųjų daiktų ekspertizę jų vertei atlikti, tačiau šalys su ekspertizės skyrimu nesutiko. Atsakovas, kilus ginčui dėl šaldytuvo vertės prašė taikyti medianą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutiko su ekspertizės skyrimu, teismas taiko šalių nurodytų kainų vidurkį, ieškovei priteisia šaldytuvą „Samsung“, kurį įvertina 250 Eur.

Ieškovė prašė jai priteisti aštuonių skyrių „IKEA“ lentyną. Ieškovė, įvertinusi lentynos nudėvėjimą, teigia, kad lentynų vertė 20 Eur. Atsakovas sutiko, kad lentyna atitektų ieškovei, tačiau teigia, kad jos vertė 60 Eur. Teismas šalims nesutikus atlikti ekspertizės daikto vertei nustatyti, lentynos kainą nustato lygią šalių nurodytų kainų vidurkiui, t. y. 40 Eur ir priteisia ieškovei.

Šalys santuokos metu įgijo ąžuolinį stalą, kurio vertė įsigijimo metu buvo 144 Eur. Teismas negali sutikti su ieškovo nurodoma aplinkybę, kad stalo vertė naudojant stalą pakilo, t. y. pagal atsakovą, teismas stalo vertę turėtų nustatyti tokią, kokia buvo stalo vertė be stalo įsigijimo metu stalui pritaikytos nuolaidos. . Todėl stalo vertę nustato lygią šalių ieškovės nurodytos ir stalo įsigijimo kainos (144 Eur) vidurkiui – 122 Eur. Ieškovė prašė stalą priteisti atsakovu, atsakovas teigė, neturintis gyvenamosios vietos ir kur laikyti stalą. Teismas, įvertinęs tai, kad virtuvinis baldų komplektas, virtuvėje esanti komodą ir visas namas po santuokos nutraukimo lieka ieškovei, vadovaudamasis protingumo principu, kad iš esmės stalas buvo pirktas įvertinus tiek virtuvės baldų komplektą, tiek virtuvėje esančią komodą, stalą priteisia ieškovei.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė jai priteisti keturias lentynas „IKEA“ (keturių skyrių), kurias vertina 50 Eur. Atsakovas sutiko, kad lentynos turėtų likti ieškovei. Tačiau atsakovas nesutiko su kainą, kuria ieškovė įvertino lentynas, teigė, kad lentynų vertė 104 Eur. Šalims nesusitarus dėl lentynų kainos, teismas taiko šalių nurodytų kainų vidurkį ir nustato, kad ieškovei priteisiamos lentynos, kurių vertė 77 Eur.

Ieškovė prašė priteisti atsakovui seifą. Abi šalys nurodė seifo vertę –50 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys neginčijo, kad seifas įgytas santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau pats atsakovas nurodė, kad seifas įgytas atsakovo poreikiams, t. y. tuo metu laikyti jo savigynai skirtą ginklą. Tačiau atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis ginklo jau neturi ir seifo jam nereikia. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad seifas, kurio nereikia atsakovui, turėtų būti priteistas ieškovei, kuriai seifo ginklui laikyti niekuomet ir nereikėjo. Šalims sutikus dėl seifo kainos, teismas seifą, 50 Eur vertės, priteisia atsakovui.

Ieškovė šalių įgytą televizorių „Tunex“ prašė priteisti jai. Taip pat prašė televizorių Philips 100 Eur vertės priteisti atsakovui. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys santuokos nutraukimo metu neturi nei televizoriaus Philips nei „Tunex“.

Ieškovė pripažino, kad televizoriaus Philips neturi, kadangi santuokos metu atsakovas televizorių išvežė savo tėvams, o vietoj jo buvo nupirktas naujas televizorius „Samsung“.

Teismas pažymi, kad padalintas gali būti tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta reikalavimą dalinti televizorius, kurie santuokos nutraukimo pabaigoje šalims nepriklauso. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai, kad 2010 m. gruodžio 18 d. buvo pirktas televizorius Philips, nepatvirtina, kad santuokos nutraukimo metu televizorius šalims realiai priklauso ir gali būti dalintinas. Kilus šalių ginčui dėl šio televizoriaus priklausymo šalims bendrosios nuosavybės teise, teismas atsižvelgia ir į ieškovės priminį ieškinį, kuriame ieškovė neprašė šio daikto dalinti.

Dėl televizoriaus „Tunex“ ieškovė prašė jį priteisti jai. Atsakovas teigė, kad toks televizorius šalims bendrosios nuosavybės teise taip pat nepriklauso ir kompensacijos už šį televizorių iš atsakovės nereikalauja, todėl teismas minėto daikto taip pat nutraukdamas šalių santuoką nedalina.

Abi šalys sutiko, kad šalys įgijo, santuokos nutraukimo metu realiai egzistuoja televizorius Samsung. Pirminiame ieškinyje 20148 m. kovo 7 d. ieškovė televizorių įvertino 500 Eur ir prašė priteisti atsakovui, patikslintame ieškinyje nurodė, kad televizoriaus vertė tik 150 Eur ir prašė televizorių priteisti atsakovui. Atsakovas nesutiko nei kad televizorius būtų priteistas jam, nei su daikto verte.

Teigė, kad išsikraustant iš namų, televizorius buvo beveik naujas, todėl jį vertina 387 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė televizoriumi naudojasi nuo 2017 m. gruodžio 17 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sutiktų televizorių pasilikti vaikui, t. y. iš esmės neprieštaravo, kad televizorius liktu kartu su gyvenamuoju namu, daro išvadą, kad televizorius priteistinas ieškovei. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodė televizoriaus vertę 387 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, kad naujas televizorius Samsung tokios pat įstrižainės kainuoja 385,11 Eur. Taip pat 2020 m. rugsėjo 11 d. DOK-182366 pateikė fotonuotrauką televizoriaus, bei paaiškino, kad televizoriaus išorę yra apibraižęs sūnus. Teismas vadovaudamasis protingumo principu, daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja kompensacijos už daugiau kaip trijų metų naudojimo televizorių kaip už naują, taip pat įvertina aplinkybę, kad šis televizorius buvo pirktas vietoj seno televizorių kuris buvo išvežtas atsakovo tėvams, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra protinga ieškovės nurodyta televizoriaus vertė – 150 Eur.

Ieškovei atitenka kilnojamųjų namų apyvokos daiktų ir buitinės technikos, kurių vertė 3658,5 Eur, atsakovui 2620 Eur.

Teismas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės priteisiamas motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 900 Eur vertės, ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės, ieškovei teismas priteisia automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2650 Eur vertės.

Bendrai sumai ieškovei atitenka turto (kilnojamieji daiktai ir transporto priemonės) 6305,5 Eur, o atsakovui 5020 Eur. Šalys sutiko, kad dalijant šiuos daiktus, nebūtų nukrypta nuo lygių dalių principo, t. y. kompensaciją priteisiant laikant kad šalių nuosavybės teisės į šiuos daiktus yra lygios.

Teismas atsižvelgia į šalių prašymą ir priteisia atsakovui iš ieškovės 642,75 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių vertę.

Šalys sutiko, kad santuokos metu padalijus šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypas su namu natūra būtų priteisiamas ieškovei, o atsakovui priteista kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Teismas tenkina šį šalių prašymą.

Nustatyti, kad E. B. ir ieškovė J. B. (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) banku (2016 m. birželio 4 d. kredito sutarties pakeitimas sudarytas su „Swedbank“ AB). Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. negražinta būsto paskolos dalis sudaro 33471,51 Eur.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas).

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

Ieškovė su ieškiniu pateikė Turto vertės nustatymo pažymą, pagal šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. gruodžio 19 d. yra 154 000 Eur. Atsakovas neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Nereiškė reikalavimo turtą vertinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į turto kainą ir prievolės, kurios užtikrinimui hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, teismas laiko, kad dalintino turto vertė yra 120528,49 Eur.

Tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo dalijant nekilnojamąjį šalių turtą nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

Atsakovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinus aplinkybę, kad namo įrengimui jis panaudojo asmenines lėšas. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad vienas iš kriterijų, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, kt.).

Tačiau tokiu atveju, atsakovas turi įrodyti, kad buvo panaudotos ir kokia dalimi jo asmeninės lėšos.

Atsakovas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 19 d. pardavė iki santuokos įsigytą nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini) už 53 157,60 Lt.

Atsakovas teigia, kad jo sąskaitų judėjimo bankuose išrašai bei (duomenys neskelbtini) banko pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia aplinkybę, kad iš savo asmeninių lėšų laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) padengti dalį solidarios skolos (paskola ir palūkanos) pagal kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį (duomenys neskelbtini) bankui pervedė 7 550 Lt.

Bendrai rašytiniais įrodymais atsakovo vertinimu pagrįstas laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 13 d. namo įrengimui ir daliai solidarios skolos padengti panaudotų 14 550 Lt jo asmeninių lėšų dydis, o tai sudaro 7,79 procentus nuo 2004 m. lapkričio 16 d. Žemės sklypo ir įgyjamo namo pirkimo sutartyje nurodyto turto vertės - 188 000 Lt. 

Atsakovas paaiškino, kad iš jo asmeninių lėšų buvo apmokėti namo viduje atlikti šie darbai: betonuotos pirmojo ir antrojo aukšto bei garažo grindys, kabinamos gipso plokščių lubos pirmame bei antrame aukštuose, glaistomos, dažomos sienos ir lubos, pirmajame ir antrajame aukštuose klojamas laminatas, dalis grindų ir sienų klijuojamos keraminėmis plytelėmis, įrengtas vandentiekis ir šildymo sistema (vamzdynas, radiatoriai, gyvatukas, kieto kuro šildymo katilas, grindinis šildymas), vandentiekio-kanalizacijos sistema (vamzdynas, hidroforas, boileris), elektros instaliacija, sumūrytas židinys, lauke įrengta kanalizacija, iškastas vandens šulinys. Atsakovas kaip įrodymą pateikė kvitą, kad dalis asmeninių lėšų - 5 000 Lt buvo įnešta įnešė į ieškovės banko sąskaitą atsiskaitymui su asmenimis, atliksiantiems dalį namo vidaus sienų apdailos (tinkavimas, dažymas) darbų. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovo nurodyta 5000 Lt suma buvo pervesta ne ieškovei J. B., o kitam asmeniui (tuo pačiu vardu ir pavarde), kaip nurodė atsakovas – (duomenys neskelbtini), o įrodymai byloje atsirado per klaidą. Taigi šį atsakovo argumentą ir pateiktą įrodymą, atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovas teismo vertinimu niekaip nepagrindė, kad 5000 Lt buvo išleista iš jo asmeninių lėšų atsiskaityti už atliktus namo remonto darbus.

Dėl atsakovo nurodomo įmokų už kreditą. Visų pirma, kaip kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, kt.).

Tuo tarpu atsakovas teigia, kad iš asmeninių savo lėšų padengė dalį (7 550 Lt) solidariosios prievolės. Teismo vertinimu tokiu atveju, atsakovas, įrodęs, kad solidarioji prievolė buvo dengiama jo asmeninėmis lėšomis, turėtų teisę į reikalauti puse sumokėtų įmokų dalies (1093, 31 Eur). Visų antra, atsakovo pateikti išrašai neįrodo, kad solidarioji prievolė buvo dengiama išskirtinai iš ieškovo asmenių lėšų. Atsakovo pateikti bankų išrašai patvirtina, kad atsakovas gaudavo darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), taip pat išmokas 2638 Eur iš valstybinės mokesčių inspekcijos, darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) biuro, A. B., iš kurios sutuoktiniai pirko nekilnojamąjį turtą, pagal susitarimą, neatlikus tam tikrų darbų, grąžino pirkėjams E. B. ir J. B. 26 618 Litų, 2004 m. gruodžio 20 d.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui – šeimai kurti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo pagal atsakovo reikalavimą dalijant šalių nekilnojamą turtą, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas prisidėjo prie bendro turto kūrimo, ieškovės panaudotos asmeninės (dovanotos) lėšos. Nagrinėjamu atveju namo įrengimui buvo naudojamos pirmiausiai A. B. sutuoktiniams pervestos lėšos 26 618 Litų, taip pat ir E. B. gaunamas atlyginimas. Teismo vertinimo, atsakovo pateikti sąskaitų išrašai nepatvirtino, atsakovas neįrodė teismui, kad namo įrengimui buvo panaudota 14 550 Lt jo asmeninių lėšų.

Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus.

Teismas sutinka su atsakovo ir jo atstovės argumentais, kad pagal kasacinio teismo praktiką, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų, interesus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004). Nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečio ginčo šalių vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos, nes gyvenamasis namas natūra priteisiamas ieškovei.

Tačiau teismas nesutinka, kad konkrečiu atveju aplinkybė, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis neįgalus šalių vaikas, kuriam konstatuotas sunkus neįgalumo laipsnis, kuriam pripažintas nuolatinis priežiūros (pagalbos) poreikis, kas akivaizdžiai riboja ieškovei, nuolat prižiūrinčiai nepilnametį vaiką, galimybes dirbti, ieškovė nedirba, kadangi privalo nuolat prižiūrėti ir rūpintis sunkų neįgalumą turinčiu šalių nepilnamečiu vaiku, nėra pagrindas nenukrypti nuo lygių dalių principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 konstatavo, kad išlaikymo vaikams priteisimo (CK 3.194 straipsnis) faktas, savaime nepašalina nepilnamečių vaikų interesų kaip pagrindo, į kurį teismas turi atsižvelgti padalydamas sutuoktinių bendrą turtą nelygiomis dalimis (CK 3.123 straipsnis). CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas turtą pagal CK 3.123 straipsnį.

Byloje nustatyta, kad šalių sūnui nustatyta sunkus neįgalumo laipsnis, įgimtas (duomenys neskelbtini) su gretutinėmis ligomis. Vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra (pagalba). Kaip paaiškino ieškovė, V. B. nei dabar, nei paaugęs savimi vienas savarankiškai pasirūpinti negali ir negalės.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir šioje byloje neturinčius reikšmės atsakovo 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad jo pažįstami asmenys augina neįgalų vaiką ir tiek vaiko tėvas, tiek motina dirba. Visų pirma, teismas neturi duomenų apie atsakovo nurodytų asmenų vaiko neįgalumo laipsnį, sveikatos būklę, amžių ir galėjimą savimi pasirūpinti. Visų antra, nagrinėjamoje byloje neįgalus vaikas gyvena išskirtinai tik ieškove, ne su abiem tėvais, kurie galėtų pasikeisdami prižiūrėti neįgalų sūnų po darbo, poilsio (nakties) metu. Nagrinėjamu atveju ši pareiga tenka ieškovei vienai, kuri vaiką prižiūri neturėdama galimybės pasikeisti su vaiko tėvu. 

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė priteistas visas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, taip pat ieškovė sutinka įsipareigoja šalių vidiniuose santykiuose kad būtų nustatyta, jog visą solidarią šalių prievolę 33471,51 Eur vykdyti viena, nereikalaudama dalies įvykdytos prievolės iš kito solidaraus skolininko.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje konstatavo, kad solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimas vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise yra svarbi aplinkybė paskirstant turtą sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), taip pat nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: nepilnamečio, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, kurios galimybės dirbti yra apribotos dėl neįgaliam vaikui reikalingas nuolatinės priežiūros (pagalbos), viso įkeisto turto priskyrimas ieškovei, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrą turtą, ieškovei priteisiant 60 procentų, atsakovui 40 procentų nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė su ieškiniu pateikė Turto vertės nustatymo pažymą, pagal šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. gruodžio 19 d. yra 154 000 Eur. Atsakovas neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Nereiškė reikalavimo turtą vertinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Atsižvelgus į turto kainą ir prievolės, kurios užtikrinimui hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, teismas laiko, kad dalintino turto vertė yra 120528,49 Eur.

Ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą natūrą, atsakovui priteistina iš ieškovės 40 procentų turto vertės atskaičius prievolės dydį, t. y. 48211,39 Eur.

Dėl prievolės kreditoriui „Swedbank“ AB

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju kreditoriaus sutikimas dėl solidariosios prievolės pakeitimo ar padalijimo nebuvo gautas, šalys sutarė, atsakovas neginčijo, jog sutinka likti solidariai atsakingas kreditoriui, todėl teismas konstatuoja, kad buvę sutuoktiniai lieka solidariosios prievolės subjektai. Teismas išaiškina šalims, kad prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V. , bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad šalių vidiniuose santykiuose nustatyti, kad visą likusią prievolės dalį pagal kredito sutartį moka ieškovė J. B., t. y. solidariąją pareigą įvykdžiusi skolininkė J. B. regreso tvarka nereikalaus iš kito bendraskolio (atsakovo) lygiomis dalimis to, ką ji įvykdys.

Abiem šalims pareiškus reikalavimą šalių vidiniuose santykiuose nustatyti, kad prievolę kreditoriui vykdys ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad toks susitarimas pagal kasacinio teismo išaiškinimus vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose yra galimas, teismas nustato, kad prievolę vykdys J. B. Konstatuoja.

Nustatyti, kad E. B. ir ieškovė J. B. pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. birželio 4 d. pakeitimas sudarytas su „Swedbank“ AB) atsako solidariai. Vidiniuose šalių santykiuose pripažinti, kad J. B. privalo vykdyti „Swedbank“ AB kreditorinį įsipareigojimą pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kreditavimo sutartį kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti ½ dalį už solidariosios prievolės „Swedbank“, AB įvykdymą

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2535,78 Eur, t. y. ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą su Swedbank, AB, nuo gyvenimo skyrium pradžios (4793,56 Eur), taip pat 194 Eur nekilnojamojo turto draudimo įmokų, 14 Eur žemės mokesčio bei 70 Eur sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario mokesčio (viso 5071,56 Eur).

2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovas pateikė papildomus įrodymus, t. y. laikotarpi 2020 m. birželio 1 d. sumokėjo papildomai 501,73 Eur kredito dalį ir palūkanų.  viso 5573,29 Eur.

Vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.

Atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. vienas vykdė šalių solidariąją pareigą „Swedbank“, AB, mokėjo žemės mokestį, sodininkų bendrijos mokestį, būsto draudimo įmokas. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo.

Atsakovas pateikė sąskaitų išrašus, kurie patvirtina sumokėtos dalies dydį.

Teismas laiko įrodytą, kad atsakovas E. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. įvykdė

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovės atsakovo E. B. naudai priteistina kompensacija, lygi ½ sumokėtų lėšų, t. y. 2786,64 Eur.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovo gautą 3064,41 Eur dydžio (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) kaip dalį sukaupto kapitalo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo sudaręs investicinio draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 23 d. bendrovės raštas patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 13 d. draudėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl dalies sukaupto kapitalo išsiėmimo. Jam buvo išmokėta 3064,41 Eur suma. Atsakovas neginčijo, kad gautos lėšos yra bendrojo jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Civilinėje byloje atsakovas teigia, kad gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Pinigai iš esmės išleisti grąžinti skolą broliui, pirko vaikui batus, automobilinę kėdutę.

Vėliau teigė, kad kėdutę pirko po 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. pradėjus šalims gyventi skyrium ir kėdutė buvo padovanota vaikui 2018 metais. Kadangi atsakovas nepateikė kėdutės įsigijimą patvatinančių įrodymą, teismas laiko neįrodytą, kad automobilinė kėdutei pirkti buvo panaudotos šeimos lėšos gautos iš (duomenys neskelbtini) išmokos.

Teismas pažymi, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.98 straipsnio 1-3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas kategoriškai neigė, kad ieškovės pasiskolintos pinigų sumos yra solidari sutuoktinių prievolė ir kad paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, teigė, kad pinigų šeimai niekada netrūko. Tačiau 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu teigia, kad pinigų skolinosi iš brolio, vėliau 2017 m. lapkričio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) išmokėtos 3064,41 Eur sumos grąžino skolas. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai dėl grąžintos broliui pinigų sumos ne tik kad nėra pagrįsti įrodymais, tačiau neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, todėl atmestini.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teigė, kad jau 2017 metais šalys negyveno kaip sutuoktiniai, prašė konstatuoti, kad santuokos nutraukimas turtines pasekmes šalims sukėlė 2017 m. gruodžio 18 d., iš ieškovės prašė priteisti pusę įmokų, kurias sumokėjo kreditoriui, žemės mokesčių, būsto draudimo ir sodininkų bendrijos mokesčio. Tačiau tuo pačiu tvirtina, kad likus mėnesiui iki 2017 m. gruodžio 18 d., gautą 3064,41 Eur išmoką, apie kurią net neinformavo savo sutuoktinės, panaudojo šeimos poreikiams.

Pažymėtina, kad šalys kartu negyveno nuo 2017 m. gruodžio 18 d. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu atsakovas pats nurodė, kad su ieškove bendro ūkio neveda nuo 2017 m. lapkričio mėnesio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pats pripažino, kad bendro ūkio nevedė nuo 2017 m. lapkričio mėnesio (2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 04 min. ), kad apie 2017 m. lapkričio 16 d. gautą išmoką neinformavo ieškovės, kad pasak atsakovo šeimos poreikiams panaudojo gautą 3064,41 Eur dydžio išmoką, grąžindamas neįrodytas skolas broliui, daro išvadą, kad nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, kad gavęs 2017 m. lapkričio 16 d. bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausančias lėšas, jas panaudojo ne šeimos interesais, t. y. minėtomis lėšomis niekaip neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo visa 3064.41 Eur dydžio suma. ir bendro ūkio nevedė nuo 2017 m. gruodžio 18 d.

Teismas pripažįsta išleistoms ne šeimos poreikiams 3064,41 2017 m. lapkričio 16 d. gauta (duomenys neskelbtini) išmoką – sukaupto kapitalo dalį pagal investicinio draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir priteisia iš atsakovo ieškovės naudai 1532,20 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Dėl mokėtinų kompensacijų

Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1532,20 Eur kaip kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas.

Ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą natūrą, atsakovui priteisė iš ieškovės 48211,39 Eur dydžio kompensaciją. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovo E. B. naudai 2786,64 Eur už solidariųjų prievolių vykdymą ir 642,75 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių vertę. Teismas iš viso iš ieškovės atsakovui priteisė 51640,39 Eur sumą, o ieškovei iš atsakovo 1532,20 Eur. Teismas daro įskaitymą ir priteisia atsakovui iš ieškovės 50108,19 Eur.

Dėl prievolės trečiajam asmeniui R. V.

Ieškovė teigia, kad šeimos poreikiai buvo tenkinami iš R. V. paskolintų lėšų.

R. V. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus priteisti iš J. B. ir E. B. solidariai 11 584 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Į bylą pateikti 2010 m. lapkričio 27 d. skolos raštelis, kad R. V. paskolino J. B. 18 000 litų, taip pat 2013 m. rugsėjo 21 d. skolos raštelis, kad R. V. paskolino J. B. 22 000 litų. Ieškovė J. B. pripažįsta, kad pinigus gavo.

Ginčas kilęs, ar prievolė pagal J. B. pasirašytus skolos raštelius kreditoriui R. V. yra solidari sutuoktinių prievolė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. V. tvirtino, jog paskola ieškovei ir atsakovui suteikta, yra reali ir egzistuojanti. Ieškovei paskolinta 40 000 Lt (kas atitinka 11584,80 Eur) iki šios dienos nėra grąžinta, jos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs – dėl prievolės įvykdymo termino sutarties šalys nebuvo susitarusios. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei sutuoktiniai būtų gyvenę kartu ir toliau kaip sutuoktiniai, paskolintus pinigus būtų laikęs dovana J. B. šeimai ir nereikalavęs skolos grąžinti. Tačiau vykstant tokiam skyrybų procesui, trečiasis asmuo pageidauja, kad J. B. šeimai suteikta paskola būtų grąžinta.

R. V. į teismą kreipėsi su savarankiškais reikalavimais 2019 m. gegužės 7 d. t., y. daugiau nei po metų nuo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo pradžios. Ieškovė apie turimą kreditorių taip pat nurodė tik 2019 m. vasario 6 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, nors į teismą su ieškiniu kreipėsi dar 2018 m. kovo mėnesį.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirminį ieškinį byloje rengė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė, kuri jai neišaiškino tokios teisės, t. y. advokatės klaida, kad ieškinyje buvo nurodytas tik vienas kreditorius, t. y. „Swedbank“ AB.

Iš proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu, į tai, kad trečiasis asmuo dalyvavo visuose santuokos nutraukimo teismo posėdžiuose, į tai, kad  jis su sutuoktine R. V. yra pasirengę ir teikė teismui įrodymus, kad ketina parduoti namą, tikslu padėti J. B. grąžinti visą paskolą kreditoriui „Swedbank“ AB, kad J. B. nuolat bendrauja su motina, kad R. V. ir R. V. materialiai remia anūką V. B. ir ieškovę, abejonių kelia aplinkybė, kad R. V. apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą sužinojo tik 2019 metais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė J. B., prašydama jai vienai natūra priteisus nekilnojamąjį turtą ir įpareigojant ją vieną grąžinti solidarią prievolę kreditoriui bankui, teigė, kad teik paskolą, tiek atsakovui kompensaciją jai padės sumokėti būtent R. V. 

Atsakovas nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad apie paskolos raštus jam nebuvo žinoma.

Kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-132/2013; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. v. G. S., bylos Nr. 3K-3-567/2013). Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų bendrųjų sutuoktinių prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012).

Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad apie ieškovės su trečiuoju asmeniu R. V. pasirašytus paskolos raštelius sužinojo tik 2019 m. vasario 6 d. ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus.

Ieškovė tuo tarpu įrodynėjo, kad jos tėvai (motina ir jos sutuoktinis) nuolat skolino ieškovei pinigų, pirko tam tikrus namų apyvokos daiktus, baldus. Liudytoja apklausta R. V. taip pat  nurodė, kad nuolat padėdavo dukrai. Nurodė, kad atvažiavusi pas dukrą į (duomenys neskelbtini) ir matydama, kad dukros šeimai trūksta tam tikrų daiktų, juos padėdavo įsigyti.

Net ir dalinant santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus ieškovė 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad rūbų skalbimo mašina jai yra reikalinga, tačiau rūbų džiovinimo mašiną prašė priteisti atsakovui. Paklausta ar jai su sūnumi nėra reikalinga rūbų džiovinimo mašina, ieškovė atsakė, kad jos motina jai jau padovanojo naują – geresnę rūbų džiovinimo mašiną, t. y. tokią, kokią naudoja pati. Teismas išklausęs ieškovės paaiškinimų visų bylos nagrinėjimo posėdžių metu, liudytojos parodymu, sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad jos motina su sutuoktiniu R. V. nuolat rėmė ieškovę.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad laikotarpiu 2006 m. – 2018 m. jos motina, patėvis ir močiutė ieškovei pervedė 56 080 Lt, kurie buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, gerinti buitį.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalys nekilnojamąjį turtą įsigijo (duomenys neskelbtini). Tiksliai pasakyti, kada šalys pradėjo gyventi name, negalėjo, nurodė gal 2005, gal 2006 metais. Tačiau ginčo, kad 2010 metais šalys jau gyveno name ir jame buvo gyvenimui būtini baldai, nėra.

Atsakovas teigė, kad apie imamą paskolą jis informuotas nebuvo ir sutikimo prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus nedavė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė viena nuvyko ir viena pasirašė paskolos raštelius. Aplinkybė, kad gautus grynais pinigus ieškovė būtų nuvežusi ir padavusi sutuoktiniui, byloje nėra. Aplinkybės, kad tiek 2010 m., tiek 2013 metais ieškovė būtų sakiusi atsakovui, kad važiuoja skolintis pinigų, nėra, taip pat nėra duomenų, kad skolos raštelis būtų parodytas atsakovui nėra.

Nors atsakovas teigė, kad jam pakako lėšų vienam išlaikyti šeimą, tačiau teismas laiko įrodyta, kad J. B. motinos šeima rėmė J. B., kaip nurodė pati ieškovė jos šeima laikotarpiu iki 2018 metų pervedė 56080 Lt. Teismo vertinimu, tai yra nemaža pinigų suma. Ši aplinkybė teismo vertinimu taip pat patvirtina, kad šeimos poreikiai ženkliai viršijo šeimos galimybes. Tačiau, kaip paaiškino pati ieškovė, jos motina galėjo ir pirko ir tam tikrus daiktus ir pervesdavo pinigų.

Ieškovė teismo posėdžio metu uždavė atsakovui klausimą, iš kur jo manymu namuose atsidurdavo nauji kokybiški daiktai, kurių jų šeima sau leisti negalėjo. Tačiau teismui keli abejonių, ar visi tiek ieškovės, tiek ieškovės motinos perkami daiktai buvo būtini šeimos poreikiams tenkinti.

Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad 2010 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 21 d. važiuodama į (duomenys neskelbtini) važiuodama bendrai sumoje 40000 Lt ieškovė būtų gavusi atsakovo sutikimą, ar vėliau jis būtų pritaręs jos sudarytam paskolos sandoriui. Taip pat neįrodyta, kad pasiskolintos lėšos panaudotos būtiniems šeimos poreikiams tenkinti.

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs šias bylai reikšmingas aplinkybes – ieškovės artimieji rėmė ieškovę, kadangi kaip paaiškino pati ieškovė, jos ir jos sutuoktinių lėšų tokiame gyvenimo komfortui, kokio pageidavo ar prie kokio buvo pripratusi ieškovė, sutuoktinių gaunamų pajamų nepakako.

Visų antra, byloje pateiktos VMI metinės gyventojo (šeimos) deklaracijos. Šiose deklaracijose buvo būtina deklaruoti turimas paskolas, tačiau skiltyje gautos paskolos deklaruota tik paskola nekilnojamajam turtui įsigyti.

Ir trečia, abejonių kelia ir pačio trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad tuo atveju nei sutuoktinai nebūtų nusprendę nuraukti santuokos, jis pinigų iš J. ir jos sutuoktino nebūtų reikalavęs, tai būtų buvusi dovana.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad paskolos raštelių 40000 Lt sumai sudarymas, be atsakovo sutikimo, leidžia daryti išvadą, jog ieškovės besąlyginis 40000 Lt įsipareigojimas yra per didelis ir neprotingas, kad jį būtų galima laikyti šeimos poreikių tenkinimu. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad pasiskolintą sumą 40 000 Lt sumą išleido būtiniems šeimos poreikiams. Teismas šioje byloje nevertina ir neanalizuoja dėl 56080 Lt ieškovės artimųjų suteiktų lėšų panaudojimo, kadangi ieškovė nereiškė jokio reikalavimo susijusio su šių lėšų gavimu ir panaudojimu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nei ieškovė J. B. neįrodė, jog jos pagal 2010 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 21 d. pasirašytus paskolos raštelius asmeniškai paimta sumoje 40 000 Lt paskola buvo skirta bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl ginčijama prievolė pripažintina asmenine J. B. prievole.

Pažymėtina ir tai, kad net paskolos rašteliuose R. V. nurodęs, kad pinigus skolinu J. B., todėl teismo vertinimu, pripažinus, kad prievolė J. B. lieka asmenine jos prievole, tai nepažeidžia kreditoriaus teisių, nes kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudojant aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarant paskolos sutartį su abiem sutuoktiniais, pareikalauti kito sutuoktinio sutuoktinio).

Ieškovei J. B. neginčijant, kad ji iš R. V. jo prašomą priteisti pinigų sumą gavo, ir aplinkybę, kad skolos šiai dienai nėra grąžinusi R. V. reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia 11584,80 Eur sumą iš ieškovės J. B. 

Teismui tenkinus ieškinio materialinio reikalavimo dalį dėl piniginių lėšų priteisimo, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 11584,80 Eur sumą, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, teismui priėmus R. V. ieškinį (2019 m. gegužės 23 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl ieškovės prašymo atidėti mokėtinos kompensacijos atsakovui sumokėjimą

CK 3.117 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004).

Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Ieškovė prašo teismo atidėti priteistos atsakovui kompensacijos sumokėjimą dvejiems metams. Ieškovė savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad ji ketina su trečiojo asmens pagalba padengti prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB, todėl reiks laiko sukaupti atsakovui priteistos kompensacijos dydžio pinigų sumą. Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu nesutinka. Mano, kad toks prašymas neatitinka teisingumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principų. Pabrėžė, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu pati prašė priteisti jai turtą natūrą, o iš jos atsakovo naudai priteisti kompensaciją, taip pat įrodinėjo, kad ji su trečiojo asmens pagalba pajėgi ne tik sumokėti kompensaciją atsakovui, bet ir iš karto po teismo sprendimo padengti prievolę kreditoriui, t. y. įrodinėjo, kad ji yra finansiškai pajėgi įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įvertinus tik ieškovės gaunamas pajamas teismui kėlė abejonių, ar ieškovė pajėgi vykdyti prašomus jai priteisti įsipareigojimus. Tačiau ieškovė ir net trečiasis asmuo byloje įrodynėjo, teikė teismui net trečiojo asmens R. V. pasirašytas preliminarias nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, kaip įrodymą, kad ieškovė bus pajėgi įvykdyti prašomus jai priteisti įsipareigojimus.

Teismas pažymi, kad ieškovei priteistas visas nekilnojamasis turtas natūra. Atsakovas prieš kreditorių lieka solidariai atsakingas, kas apriboja jam galimybę pasiimti paskolą ir įsigyti gyvenamąjį būstą. Atsakovas sutiko likti solidariai atsakingas, nereikalavo, kad prievolė būtų modifikuota, tik prašė netenkinti ieškovės prašymo atidėti jam mokėtinos kompensacijos sumokėjimą. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė pirmiau turėtų sumokėti priteistą kompensaciją atsakovui, o tuomet pageidaudama pagal galimybės įvykdyti visą prievolę kreditoriui prieš terminą. Byloje pateikti įrodymai, kad kredito sutarties pabaigos data 2034 m. lapkričio 24 d. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad ieškovė pirmiau turėtų įvykdyti visą 33471,51 Eur prievolę trečiajam asmeniui „Swedbank“ AB, o ne teismo sprendimu priteistą kompensaciją sumokėti atsakovui.

Teismo vertinimu, byloje ieškovės paaiškinimai neduoda teismui pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, leidžiantis atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, pačios ieškovės ir trečiojo asmens R. V. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovė turi realių galimybių sumokėti atsakovui priteistas pinigų sumas, neatidedant sprendimo vykdymo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkina. 

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja CK 3.192–3.204, 3.208 straipsniai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinti išlaikymo dydžio kriterijai. Juos ir iš jų išplaukiančius kitus išlaikymo dydžio kriterijus nuosekliai plėtoja kasacinis teismas, aiškindamas tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuojančias teisės normas.

Kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. A. L., byla Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., byla Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006).

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia nustatytina nepilnamečiui vaikui reikalingas išlaikymo dydis.

Ieškovė teigia, kad per mėnesį nepilnamečio V. B. poreikiams reikalinga skirti 1107,17 Eur. Posėdžių metu ieškovė teigė, kad sūnui reikalingas mokymasis namuose, todėl išlaikymui Eur mėnesį skiria 1300 Eur.  Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutinka. Atsakovas nurodė, kad sūnui yra nustatytas neįgalumas, jam yra taikomas gydymas, teikiamos visos būtinos specialistų paslaugos, procedūros, todėl nėra jokios būtinybės teikti jam papildomas privačias paslaugas.

Teigė, kad vaiko poreikiai yra išdidinti, ieškovė nepagrindė , kad tokią sumą vaikui išleidžia. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus nuo gimimo neįgalus, turi sunkių sveikatos sutrikimų, V. B. nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis iki (duomenys neskelbtini) ir pirmo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl V. B. specialiųjų poreikių).

Ieškovė su patikslintu ieškiniu 2019 m. vasario 11 d. pateikė į bylą vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kad V. B. per mėnesį reikalinga skirti 1107,17 Eur dydžio išlaikymą, taip pat kas mėnesį mokymuisi namuose 300 Eur.

Iš pateiktos lentelės matyti, kad vaikui pasak ieškovės per metus reikalinga 1384 Eur suma rūbams ir avalynei, t. y. 116,66 Eur  per mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu vaikui reikalingų drabužių ir avalynės kiekių neginčijo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė įvardino, kad vaikui per metus reikalinga 2 poros rudeninių batų, 2 poros žieminių batų, 2 poros demisezoninių batų, 2 poros laisvalaikio batų, 4 poros šlepečių. Ieškovė nepagrindė įrodymais, kad vaikui per metus reikalinga tiek porų batų, net trijų kepurių vasarai. Teismas atsižvelgdamas į visuotinai žinomas vaikiškų drabužių ir avalynės kainas, mažina, ieškovės prašomas priteisti išlaidas šiems poreikiams iki 100 Eur per mėnesį.

Ieškovė teigia, kad higienos reikmenims per metus sūnui išleidžia 586 Eur, kas sudaro 48,83 Eur per mėnesį. Į šias išlaidas ieškovė įtraukė patalinės 3 komplektus per metus ir 3 rankšluosčius.

Teismas atkreipia dėmesį, kad patalynė ir rankšluosčiai nėra toks produktas, kuris optimaliai ir ekonomiškai naudojant būtų būtinas nuolat keisti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bent trijų metų bėgyje būtų sūnui nupirkusi 9 komplektus patalynės. Vis dėl to, teismas pripažįsta, kad patalinė vaikui reikalinga. Ieškovei neįrodžius būtinybės patalynę ir naują rankšluostį 3 kartus per metus. Įvertinus visuotinai žinomas kainas, daro išvadą, kad per metus pakanka skirti 50 Eur patalynei ir rankšluosčiams vietoj 80 Eur. Ieškovė taip pat nepagrindė, kad kūno kremui emolientui per metus išleidžia 132 Eur, t. y. reikalinga net 12 pakuočių per metus. Ieškovė turėjo teisę patikti pirkimo kvitus, patvirtinančius, kad kiekvieną mėnesį metų laikotarpiu išleidžia tokią sumą šiai priemonei. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas mažina higienos priemonėms reikalingą sumą iki 40 Eur per mėnesį.

Ieškovė į išlaidų lentelę įtraukė 170 Eur per mėnesį maistui. Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes dėl vaiko sutrikimų susijusių su valgymu, teismas laiko 170 Eur išlaidas maistui pagrįstomis.

Tačiau teismas atmeta ieškovės nurodomas išlaidas dienpinigiams (maistui mokykloje ir pan.) kaip nepagrįstas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sūnus pats dienpinigių mokykloje panaudoti savarankiškai negeba, todėl jam nereikalingi. Kadangi sūnui reikalingas specialus maitinimas, jau buvo atsižvelgta į šią aplinkybę ir pagrįstomis pripažintos 170 Eur išlaidos per mėnesį maitinimui.

Teismas nepagrįstomis laiko išlaidas ugdymui (darželis) – 43 Eur per mėnesį.

Ieškovė nurodo, kad išlaidos kurui sudaro 210 Eur. Ieškovė teikė kvitus, patvirtinančius, kad atsiskaito degalinėje. Tačiau ieškovė nepagrindė, nepaaiškino ar visa ši suma yra skirta išskirtinai tik sūnaus poreikiams, ar bendrai per mėnesį ji išleidžia 210 Eur transportui. Teismas sutinka, kad reikalinga vaiką vežti į užsiėmimus ir pas gydytojus, tačiau neįrodė kad vien sūnaus kelionėms pas gydytoją ir į užsiėmimus reikalinga tokia suma, nes vaikas ugdomas namuose ir kiekvieną dieną į ugdymo įstaigą vykti nereikalinga. Todėl teismas pagrįstomis vaiko daliai tenkančiomis laiko 100 Eur išlaidos transportui.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienas vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, atsižvelgiant į tėvų galimybes ir turtinę padėtį. Ieškovė nurodo, kad vaikui knygoms, žaislams per mėnesį reikalinga 20 Eur suma ir laisvalaikiui 20 Eur kas mėnesį. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

Ieškovė nurodė, kad būsto išlaidos sudaro 100 Eur.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad namui perka malkas arba briketus. Pagal pateiktus įrodymus, 2019 metais ieškovė namui apšildyti išleido 413.14 Eur. 2018 metais – 486,4. Taigi vidutiniškai per mėnesį šildymas kainuoja 37, 48 Eur ((413,14+486,40)/24).

Ieškovė pateik įrodymus, kad 2018 m. už elektros energijos suvartojimą sumokėjo 353,67 Eur, kas sudaro vidutiniškai 30 Eur per mėnesį. Už komunalinių atliekų tvarkymą per metus moka 67,46 Eur, kad sudaro 5,61 Eur per mėnesį.

Ieškovė pateikę įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) už paslaugas – hidrodinaminės mašinos darbus 2019 m. sumokėjo 242 Eur (2019m rugsėjo 11 d. 86 Eur, 2019 m. birželio 21 d. 80 Eur ir 2019 m. vasario 15 d. 76 Eur). Ieškovė nepatikslino, nepaaiškino kas kiek mėnesių reikalinga hidrodinaminės mašinos darbai, pagal į bylą pateiktus įrodymus, teismas laiko, kad per mėnesį šios paslaugos dalis sudaro 20,16 Eur.

Byloje nepateikti įrodymai už televizijos ar interneto paslaugas. Tačiau tikėtina, kad kažkuria paslauga naudojasi ir šalių nepilnametis sūnus. Teismas įvertina tai ir laiko, kad ieškovė įrodė, kad komunalines paslaugas ieškovė sumoka 100 Eur per mėnesį. Tačiau teismas nesutinka, kad visą šią sumą ieškovė įtraukė į vaiko poreikiams skirtų išlaidų lentelę. Kadangi name gyvena ieškovė ir du jos sūnus, teismas daro išvadą, kad V. B. tenkanti dalis sudaro 33,33 Eur.

Kasdieniams vaiko vaistams ieškovė nurodo 10 Eur per mėnesį. Atsakovas šių išlaidų neginčijo, teismas išlaidas nuolat vartojamiems vaiko vaistams pripažįsta pagrįstomis.

Ieškovė nurodo, kad sveikatos profilaktikai: vitaminai, vaistai, gydytojų paslaugos, stomatologo paslaugos – 50 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė akinių įsigijimo kvitą ir mokėjimo nurodymą, kad vaikui skirti akiniai kainuoja 64,50 Eur. Ieškovė paaiškino, kad vaikas akinių nesaugo, todėl dažnai tenka keisti akinius. Atsakovas šios išlaidų dalies neginčijo. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

Ieškovė nurodo, kad vaikui reikalinga kuprinė, šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, t. y. per mėnesį tenkanti dalis sudaro 3,33 Eur.

Ieškovė teigia, kad knygos, kanceliarinės priemonės per metus 180 Eur. Ieškovė neįrodė, kad tikrai tokio dydžio suma yra išleidžiama ir būtina. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas knygų ir kanceliarinių prekių kainas, ieškovei rašytiniais įrodymais nepagrindus, kad vaikui per metus kanceliarinėms prekėms ir knygoms reikalinga 180 Eur, teismas mažina šią sumą ir laiko protinga 120 Eur per metus, t. y. 10 Eur per mėnesį.

Ieškovė nurodo, kad sūnui reikalinga privačios logopedo konsultacijos – 1440 Eur per metus, 120 Eur per mėnesį, taip pat kineziterapeuto paslaugos 1440 Eur per metus.

Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) išrašas iš medicininių dokumentų, V. B. buvo taikytas gydymas: sudaryta ir taikyta individuali kineziterapijos priemonių programa: (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad rekomenduojamas gydymas yra tęsiamas.

Taigi darytina išvada, kad tiek logopedo konsultacijos, tiek kinizeterapeuto užsiėmimai, vaikui yra reikalinga. Atsakovo atstovės argumentas, kad byloje nėra duomenų, kad teikiamos paslaugos duoda kokių nors teigiamų rezultatų, nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Gydytojo yra teiktos rekomendacijos. Duomenų, kad atsakovas vykdytų šias rekomendacijas nėra, todėl atsakovui neįrodžius, kad ieškovė pat geba tinkamai atlikti su vaiku išmoktus kineziterapijos pratimus ir turi gebėjimų namuose pati savarankiškai lavinti vaiko smulkiąją motoriką, dėmesį koncentraciją ir pan. darytina išvada, kad šios paslaugos įtrauktinos į vaiko su socialiaisiais poreikiais poreikių lentelę.

Atsakovas neteikė duomenų, kad logopedo konsultacijas kainuoja mažiau nei 15 Eur už užsiėmimą. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas tokių paslaugų kainas, teismas laiko protingomis ir būtinomis išlaidas logopedo konsultacijoms – 120 Eur per mėnesį.

Dėl kineziterapeuto paslaugų, ieškovė pati į bylą pateikė 2018 m. spalio 18 d. rekomendacinį raštą dėl kineziterapijos procedūrų, kuriame nurodyta, kad paslaugos kaina 12,80 Eur. Atsižvelgus į pačios ieškovės pateiktą raštą nurodytą sumą mažina iki 102,4 Eur per mėnesį.

Taip pat pateikė įrodymus, kad už ugdymą pagal sutartį Nr. 12-19/1 per mėnesį moka 300 Eur. Atsakovas nesutinka, kad vaikui būtina mokytis namuose. Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. (byloje registruotas DOK-8049) (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 7 d. medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 20 d. medicinos dokumentų išrašą, iš kurių matyti, kad V. B. pagal esamą sveikatos būklę rekomenduojamas namų mokymas, vaikas ypač jautrus triukšmui, garsui, jam reikalinga nuolatinė pagalba priežiūra rengiantis, valgant, vaikas neturi WC įgūdžių, jam reikalinga nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, nes vaikas neišsako savo poreikių. V. B. galėtų būti pritaikytas individualus mokymas, nes jis imasi veiklos tik su pažįstamo suaugusio priežiūra. Įvertinęs medicinines pažymas teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad sūnui tikrai geriausia yra mokymasis namuose su jos priežiūra ir pagalba. Ieškovė pateikė įrodymus, kad per mėnesį už mokymą 300 Eur. Teismas pripažįsta per mėnesį būtinas 250 Eur mokymosi išlaidas (300x9/12).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011). Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju reiškia ir tai, kad atsakovas, palyginti su ieškove, turi netgi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą, nes su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas ir didesnes galimybės darbo atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiuoja ieškovės nurodytų lėšų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki jo pilnametystės. Taip pat neskaičiuoja kambario remonto darbų, kadangi ieškovė neprašė priteisti šių išlaidų.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pirko spausdintuvą ir pateikė įrodymus, kad už jį mokėjo P. B., kad buvo atliekamas vaiko kambario remontas. Tačiau šių išlaidų teismas neįtraukia į būsimų vaiko išlaidų dydį. Teismas pažymi, kad ieškovė asmeniškai patyrusi realias išlaidas turėjo teisę prašyti priteisti iš atsakovo kompensaciją vaiko kambariui įrengti. Tačiau tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta ir jis nebuvo įrodinėjimas.

Teismas išaiškina, kad atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.

Teismas laiko įrodyta, kad vaikui išlaikyti reikalinga 994 Eur suma per mėnesį.

Atsakovas nurodė mokama ir išmoka vaikams ir neįgalumo pensija, todėl vaikui reikalingas išlaikymo dydis turi būti mažinamas.

Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų <...> skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu sudaro 60 Eur.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį papildomai kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis <...> skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu yra 40 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis yra skiriama 2 šalpos pensijų bazių dydžio (280 Eur) šalpos pensija.

Taigi be valstybės teikiamos paramos, sūnaus minimaliems poreikiams užtikrinti jam būtina skirti 614 Eur išlaikymą bendrai iš abiejų tėvų.

Nustatydamas nurodyto nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio paskirstymo proporcijas ieškovui ir atsakovei, teismas vertina šiuos asmenų turtinės padėties rodiklius: ieškovė nedirba, kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių išrašų V. B. pagal esamą sveikatos būklę rekomenduojamas namų mokymas, jam reikalinga nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, nes vaikas neišsako savo poreikių, jam reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra rengiantis, valgant, vaikas neturi WC įgūdžių. Atsakovo pajamos pagal SODRA duomenis laikotarpiu 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. 1704 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1069 Eur; dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei  paskirtas visas nekilnojamasis turtas ir šalių tarpusavio santykiams nustatyta, kad ieškovė vykdo prievolę kreditoriui, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jam iš ieškovės priteista mokėti kompensacija, įsiskolinimų kreditoriams atsakovas neturi.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė galėtų ne tik prižiūrėti, rūpintis slaugyti nuolat sūnų, tačiau radusi laisvo laiko tarp sūnaus priežiūros, dirbti iš namų, kaip pvz. pardavinėti daiktus internetu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011). Ši aplinkybė reiškia ir tai, kad atsakovas, palyginti su ieškove, turi netgi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą, nes su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas ir didesnes galimybės darbo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuolat būna su vaiku, pagal nustatomą bendravimo tvarką ieškovė ir toliau nuolat rūpinsis vaiku. Vadovaujantis vaiko interesais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų pareigos lygiomis dalimis išlaikyti vaiką principo ir iš atsakovo vaiko priteisti išlaikymui po 420 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 7 d.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. gruodžio 18 d.

Teismas pažymi, kad iš atsakovo E. B. nuo ieškinio padavimo dienos yra priteisiamas 420 Eur dydžio išlaikymas, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo ir laikotarpiu 2017 m. gruodžio 18 d. – 2018 m. lapkričio 5 d. savanoriškai teikiamos 150 Eur išlaikymo dydį. Todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 . kovo 6 d.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. vasario 14 d. sumokėjo po 150 Eur.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, kad laikotarpiu 2017 m. gruodžio 18 d.- 2018 m. kovo 6 d.  ieškovei sūnaus  išlaikymui pervedė 450 Eur.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad gyvenat jiems kartu, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

Teismas pažymi, kad vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikui augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. ieškovė, prašo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo tos pačios, kuri reikalinga vaikui sprendimo priėmimo dieną.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. kai šalys pardėjo gyventi skyrium. Ieškinys pateiktas 2018 m. kovo 6 d., t. y. praėjus mažiau nei 3 mėnesiams Atsakovas atskirai neginčijo, kad jam išvykus vaiko poreikiai ženkliai skyrėsi nuo dabartinių, todėl atkreipia dėmesį, kad nors vaikui nebuvo reikalingas mokymasis namuose, tačiau vaikas tuo metu lankė darželį. Ieškovė nurodė, kad įrengė vaiko kambarį, laiptus pritaikė sūnui ir atskirai kompensacijos už tai nereikalauja, todėl teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo priteisto išlaikymo sumos. Teismas priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius ir 20 dienų, atėmus jo pervestą išlaikymo dalį, t. y. 660,96 Eur (1110,96 Eur- 450 Eur).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas nepilnamečiui V. B. laikinas išlaikymas. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiant vykdyti skubiai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atidėjo ieškovei J. B. 2257 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi atidėjo atsakovui E. B. žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

Teismas tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo, kuris prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

Ieškovė prašė jai priteisti nekilnojamąjį turtą (vertė 154000 Eur), automobilį (duomenys neskelbtini) (2650 Eur) ir kilnojamojo turo, kurio viso vertė 4220 Eur. Viso turto vertė 160870 Eur. Teismas sprendimu tenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė jai turto, kurio vertė 160305,5 Eur ir 1532,20 Eur kompensaciją už ne šeimos interesais panaudotas lėšas, viso 161837,7 Eur. Nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.

Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui priteisimo. Žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 5700,96 (420x12+660,96) Eur sumos.

Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, teismui nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas 75 Eur dydžio žyminį mokestį priteisia iš atsakovo.

Atsakovas prašė priteisti jam 69410,74 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 51640,39 Eur. Nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės. Atmestų reikalavimų dalyje – 17770,35 Eur valstybei mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.

Atsakovo naudai teismas iš ieškovės priteisė 2535,78 Eur dalį jo asmeniškai sumokėtos prievolės kreditoriui ir kitų mokesčių dalį. Nuo šios sumos žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mokėtiną žyminį mokestį atsakovui skaičiuoja nuo 185308,96 Eur sumos ir tai sudaro 2365 Eur. Kaip jau buvo minėta atsakovui skaičiuojamas 75 Eur žyminis mokestis už jo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kalės ir už ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą piteistina 2515 Eur dydžio žyminis mokestis, kurs mažintinas atsakovo sumokėta 250 Eur suma ir sudaro 2265 Eur.

Ieškovei žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 54176,17 Eur sumos ir sudaro 1038 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė reiškė reikalavimus – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kalės (reikalavimas patenkintas 100 proc.), priteisti jai nekilnojamąjį turtą (tenkintas 100 proc.), prašė priteisti 500 Eur dydžio išlaikymą (teismas tenkino 84 proc šio reikalavimo), priteisti 3900 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo (teismas priteisė 660,96 Eur, t. y tenkino 16,94 proc.), pripažinti prievolę R. V. solidaria (teismas atmetė šį reikalavimą), priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – (teismas pilnai tenkino šį reikalavimą). Teismas daro išvadą, kad buvo tenkinta 66,83 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų.

Ieškovė 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikė sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1600 Eur. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl patenkinus 66,83 proc. procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1069,28 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nei atsakovas nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 18 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, todėl šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių priteisiamos po lygiai, t. y. po 9 Eur iš ieškovės J. B. ir atsakovo E. B. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinti, kad šalių santuoką nutrūko ir teisines pasekmes sukelia nuo 2017 m. gruodžio 18 d.

Po santuokos nutraukimo J. B. palikti santuokos metu įgytą pavardę – B. 

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2018 m. kovo 7 d. iki sūnaus pilnametystės, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo ir laikotarpiu 2017 m. gruodžio 18 d. – 2018 m. lapkričio 5 d.  teikto 150 Eur išlaikymo dydį. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 660,96 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų ir 96 cnt) dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. kovo 6 d.

Nustatyti sekančią nepilnamečio V. V. V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir skyrium gyvenančio tėvo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka:

1)       atsakovas E. B. turi teise bendrauti su nepilnamečiu sūnumi vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vieną kartą per mėnesį - kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, nuo 10 val. iki 12 val. ar kitomis šalių sutartomis valandomis, šalių sutartoje vietoje, kartu asmeniškai dalyvaujant ir ieškovei J. B. bei privačiai praktikuojančiam psichologui, kurio dalyvavimu susitikimuose bei apmokėjimu už jo paslaugas pasirūpins atsakovas E. B.;

2)       Praėjus metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas E. B. su nepilnamečiu sūnumi V. B. turi teisę bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą savaitgalį) nuo 11.00 val. iki 14.00 val., dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje, ne vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat kitose šventėse, kurios yra skirtos vaikui ir rengiamos ne vaiko gyvenamojoje vietoje.

Padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir priteisti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą (buitinę techniką ir namų apyvokos daiktus) ir priteisti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), - indaplovę „Electrolux“, kaitlentę „Bosch“ , gartraukį, komodą, virtuvinį baldų komplektą (trys pastatomos ir trys pakabinamos su apšvietimu spintelės), žurnalinį staliuką, oro kondicionierių, sekciją, kilimą, įmontuotą sieninę dviejų durų spintą su veidrodžiais, dirbtinio pluošto ratano lauko baldų komplektą (stalas, du foteliai ir dvivietis fotelis), minkštą baldų kampą „Nida“ , patalynės dėžę, miegamojo komplektą (dvigulė lova, komoda, du naktiniai staliukai), įmontuotą sieninę trijų durų spintą su veidrodžiu, skalbimo mašiną „Whirlpool“, elektrinę žoliapjovę, krūmapjovę akumuliatorinę, šaldytuvą „Samsung“, aštuonių skyrių „IKEA“ lentyną, ąžuolinį stalą, keturių lentynas „IKEA“ (keturių skyrių), televizorių Samsung.

Padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį registruotiną turtą ir priteisti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį registruotiną turtą ir priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 

Padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą (buitinę techniką ir namų apyvokos daiktus) ir priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise mikrobangų krosnelę „Daewoo“, orkaitę „Zanussi“, dulkių siurblį „Samsung“, du dviviečius fotelius ir sofą „IKEA“, rūbų džiovinimo mašiną „Whirlpool“, akumuliatorinę su pakrovėju žoliapjovę, aukšto slėgio plovimo įrenginį ir seifą.

Priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50108,19 Eur (penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą aštuonis eurus ir 19 cnt) dydžio piniginę kompensaciją, už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

Nustatyti, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  (2016 m. birželio 4 d. pakeitimas sudarytas su „Swedbank“ AB) atsako solidariai.

Pripažinti, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo vykdyti „Swedbank“ AB kreditorinį įsipareigojimą pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kreditavimo sutartį kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Netenkinti ieškovės J. B. reikalavimo dėl priteistos kompensacijos atsakovui mokėjimo atidėjimo.

Priteisti trečiajam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11584,80 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 80 cnt) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 11584,80 Eur sumą, skaičiuojamų nuo 2019 m. gegužės 23 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1069,28 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt devynių eurų ir 28 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1038  Eur (vieno tūkstančio trisdešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 Eur (devynis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą nesumokėtą 2265 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 Eur (devynis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis per vieną darbo dieną išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Agnė Stankevičienė