Civilinė byla Nr. e2-2033-1171/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15779-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.16.5; 3.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jūratei Matonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos bei netesybų priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ kreipėsi ieškiniu, pareikštu atsakovei A. M., kuriame (patikslinusi teismo posėdyje ieškinio reikalavimą) prašo priteisti ieškovei 2220,90 Eur dydžio skolą, 1352,18 Eur dydžio baudą už netinkamą sutarties vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 8 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NR20220908-66. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo išnuomoti patalpas pagal patalpų paskirtį, o atsakovė įsipareigojo naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį, mokėti nuomos ir kitus sutartyje numatytus mokesčius. Ieškovė nuo patalpų perdavimo momento iki ieškinio pateikimo dienos naudojosi patalpomis, nors sutartyje nurodytas nuomos terminas yra pasibaigęs. Atsakovė tinkamai sutartį vykdė iki 2023 m. vasario 1 d. Tačiau vėliau tinkamai nevykdė sutartyje numatytos pareigos mokėti nuomos mokestį bei mokėti komunalines ir kitas paslaugas, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. balandžio 21 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-413-292/2023, kuriuo iš atsakovės priteisė tuo metu buvusią 776,41 Eur dydžio skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priimtas procesinis sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. 2023 m. balandžio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą, kuriuo prašė sutartį nutraukti. Atsakovės nurodytas prašymas grindžiamas tariamai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kad nuomojamos patalpos negali būti naudojamos pagal paskirtį dėl per žemos temperatūros patalpose. Gavus atsakovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovė siekė susisiekti su atsakove, nurodant, kad nutraukus sutartį, atsakovė turi vykdyti kitas sutarties nuostatas, t. y. perduoti patalpas, pasirašant Priėmimo ­ – perdavimo aktą. Tačiau atsakovė į ieškovės raginimus nereagavo ir nuomojamų patalpų neperdavė. Ieškovei buvo žinoma, kad nuomojamose patalpose atsakovė laiko asmeninius daiktus, todėl, siekiant išvengti galimų atsakovės pretenzijų dėl galimai dingusių atsakovei priklausančių daiktų, ieškovė atsakovei sutartyje numatytais terminais ir tvarka neperdavus nuomojamų patalpų, nesiėmė iniciatyvos atlaisvinti nuomojamų patalpų be atsakovės dalyvavimo. Ieškovė iki 2023 m. spalio 16 d. siuntė atsakovei priminimus apie esamus įsiskolinimus, tačiau atsakovė į teikiamas PVM sąskaitas faktūras nereagavo. 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad pasibaigė sutartis ir reikalaujama atlaisvinti nuomojamas patalpas ir sumokėti susidariusią skolą už faktinį naudojimąsi patalpomis. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad yra išvykusi ir galėtų atvykti 2023 m. spalio 4 d. Tačiau 2023 m. spalio 5 d. informavo, kad negali atvykti, kadangi susilaužė koją. Atsakovė 2023 m. spalio 18 d. atsiuntė pakartotinį pranešimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo esant sutarties 11.6.2 p. pagrindui. Pareikalavo perskaičiuoti esamą įsiskolinimą ir inicijuoti veiksmus, susijusius su patalpų atlaisvinimu. Esant tokiai faktinei situacijai, kuri patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdo sutarties nuostatas, ieškovė kreipiasi į teismą teisminės gynybos. Pažymėjo, jog 2023 m. spalio 23 d. parengė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad bendra įsiskolinimo suma laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. yra 2997,31 Eur. Kadangi jau yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. -776,41 Eur, tai bendra ieškinio pateikimo dieną skolos suma yra 2220,90 Eur. Pripažinus, kad atsakovei buvo pagrindas nutraukti vienašališkai sutartį, atsižvelgiant į sutarties 10.1 p., numatytą terminą, laikytina, kad atsakovė turėjo atlaisvinti patalpas 2023 m. balandžio 16 d., kadangi atsakovė patalpas vėluoja atlaisvinti 194 dienas, už tai turėtų būti skirta 1352,18 Eur bauda.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka. Nurodė, jog pirmą kartą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą kreipėsi 2023 m. sausio mėnesį žodžiu. Antrą kartą elektroniniu paštu 2023 m. kovo 6 d., trečią kartą 2023 m. balandžio 5 d. Tačiau ieškovė nespręsdama problemos derybų būdu, 2023 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nors savo prievolių įvykdymo atsakovė neatsisakė ir tai pažymėjo 2023 m. balandžio 5 d. rašte. Komunikavimo nebuvo. Bendravimas atsinaujino vasaros pabaigoje, kai gyvenamųjų patalpų sutarties terminas ėjo į pabaigą. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į sutarties 5.6, 5.7, 11.7, 11.7.3, 11.7.5, 11.9, 11.10, 13.1.3 punktus tampa neaišku, kodėl nuomotojas taip ilgai delsė dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Kodėl nekomunikavo su nuomininku, kai buvo siųsti pranešimai nutraukti sutartį pagal 11.6.2 p.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Jūratė Matonienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patalpa nebuvo tinkama naudoti pagal paskirtį. Papildomai paaiškino, kad pagal sutartį nuomininkas turi pareigą grąžinti patalpas, kurias atsakovė grąžino tik 2023 m. lapkričio 24 d. Teigia, jog ieškovė vienašališkai nenutraukė sutarties jos 11.7.3 p. nustatytu pagrindu, kadangi atsakovė net ir pati pareiškusi, kad nutraukia sutartį, patalpų neatlaisvino. Todėl ieškovė nematė didelio skirtumo, kieko iniciatyva sutartis nutraukiama, nes patalpos vis tiek nebuvo atlaisvintos.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ ir atsakovės A. M. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20220908-66. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo išnuomoti patalpas pagal patalpų paskirtį, o atsakovė įsipareigojo naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį, mokėti nuomos ir kitus sutartus mokesčius (sutarties 3.1 p.). Ieškovės paaiškinimais, atsakovė sutartį tinkamai vykdė iki 2023 m. vasario 1d., tačiau vėliau pažeidė sutarties 3.1 p. numatytą pareigą mokėti nuomos mokestį. Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovė kreipėsi į teismą, dėl ko Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. balandžio 21 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4131-292/2023, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteisė 776,41 Eur dydžio skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. balandžio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą, dėl sutarties nutraukimo, prašydama nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, paaiškindama, kad 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais negalėjo patalpų naudoti pagal paskirtį, kadangi temperatūra patalpoje žemiau rekomenduojamos normos. Susidariusį įsiskolinimą 2023 m. vasario ir kovo mėnesius įsipareigojo padengti. Negyvenamąsias patalpas pagal patalpų perdavimo – priėmimo (grąžinimo) aktą atsakovė perdavė 2023 m. lapkričio 24 d.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl netinkamo sutarties vykdymo, t. y. ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovės įsiskolinimą, atsiradusį atsakovei nemokant nuomos ir kitų mokesčių, kadangi nutraukus sutartį atsakovė neatlaisvino patalpų. Tuo tarpu atsiliepime atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji sutartį nutraukė vienašališkai 2023 m. balandžio 5 d., vadovaudamasi sutarties 11.6.2 p.

Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje, šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nustatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų buvimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas).

Nuomos sutarties 11.6 p. šalys sutarė, kad nuomininkas prieš 10 dienų raštu įspėjęs nuomotoją, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą esant bent vienai iš žemiau išvardintų aplinkybių, kurios laikomos esminiais šios sutarties pažeidimais iš nuomotojo pusės. Minėtos sutarties 11.6.2 p. susitarė, kad nuomininkas gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei patalpos ne dėl nuomininko kaltės pasidaro netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį (šis punktas taikomas fiziniam techniniam negalimumui). Šalys taip pat sutarė, kad šalis turi raštu pranešti kitai šaliai apie aplinkybių, esančių sutarties nutraukimo pagrindu, atsiradimą bei nurodyti protingą terminą, kuris nustatomas tarp 5 ir 10 darbo dienų laikotarpiui atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir jų pobūdį, tokiai aplinkybei pašalinti. Tuo tarpu, jei per pranešime nurodytą terminą tokia aplinkybė nėra pašalinama, šalis įgyja teisę nutraukti sutartį vadovaujantis sutarties 11.6 ir 11.7 punktuose nustatyt tvarka ir pagrindais (sutarties 11.8 p.).

Kaip jau minėta, esamoje situacijoje atsakovė vienašališką sutarties nutraukimą grindė aplinkybe, kad patalpos buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį (sutarties 11.6.2 p.) dėl pernelyg žemos temperatūros patalpose. Tačiau pastebėtina, jog vadovaujantis sutarties 11.6.2 p. patalpų netinkamumas naudoti pagal paskirtį yra sietinas su fiziniu techniniu negalimumu naudotis patalpomis, tuo tarpu patalpų temperatūra nėra tokio pobūdžio priežastis. Be to, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kadangi būtent atsakovė siekia, kad būtų pripažinta, jog nuomos sutartis teisėtai ir pagrįstai nutraukta prieš terminą, vadovaujantis sutarties 11.6.2 punktu, būtent jai tenka pareiga įrodyti, kad patalpos pasidarė nebetinkamos naudotis, kad jų būklė buvo tokia, jog kėlė realią grėsmę atsakovės sveikatai. Tačiau atsakovė, tik deklaratyviai nurodo, kad „patalpoje dirbant kompiuteriu tenka būti su pirštinėm ir viršutiniais lauko rūbais, kadangi patalpoje yra labai vėsu. Teko įsigyti šildytuvą. Planuojant susitikimą arba vizitą į biuro patalpas, teko rimčiau planuoti savo laiką, nes prieš atvykstant žmonėms ar planuojant ten padirbėti, pačiai tekdavo atvykti gerokai anksčiau, kad pašildyti patalpą“. Pastebėtina, jog minėtoms aplinkybėms patvirtinti atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Todėl darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog patalpomis negalima buvo naudotis pagal paskirtį. Maža to, tokie atsakovės argumentai dėl sutarties nutraukimo pagrindo (dėl pernelyg žemos temperatūros patalpose) pagrįstumo neįtikinami dar ir dėl to, jog sutartis nutraukta 2023 m. balandžio 5 d., t. y. pasibaigus šaltajam sezonui, kai tuo tarpu sutartis  galiojo iki 2023 m. rugsėjo 15 d. (t. y. šiltuoju metų laiku). Taip pat pažymėtina, kad vienašališkai nutraukus sutartį, šalys turi laikytis tam tikrų procedūrų.

Kaip antai, sutarties 10.1 p. šalys sutarė, jog nutraukus sutartį ar pasibaigus nuomos terminui, šalių sutartą diena, tačiau ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo dienos, nuomininkas privalo grąžinti (atlaisvinti) patalpas nuo visų nuomininkui ar tretiesiems asmenims priklausančių daiktų bei perduoti nuomotojui patalpas pagal abiejų šalių pasirašomą Patalpų perdavimo – priėmimo aktą tokios būklės, kokios jos buvo perduotos nuomininkui, atsižvelgiant į normalų patalpų nusidėvėjimą. Šalys taip pat sutarė, jei nuomininkas negavo patalpų per 10 dienų nuo sutarties pasibaigimo dienos, jis atlygina nuostolius.

Nagrinėjamu atveju nors atsakovė nutraukė sutartį, tačiau ji nevykdė sutartyje nustatytos pareigos atlaisvinti patalpas. Pasak ieškovės, ji bandė susisiekti su atsakove, tačiau ši nereagavo ir patalpų neperdavė. Byloje esantys susirašinėjimo laiškai patvirtina pastarąją aplinkybę, t. y. 2023 m. spalio 17 d. laiške ieškovė rašo, kad „2023 m. balandžio 5 d. sutarties nutraukimo Prašymą mes gavome, po ko ne vieną kartą stengėmės su jumis susisiekti, tačiau kaip pati rašote, „kurį laiką neatsiliepiau“. „Jums skambinome ištisus aštuonis mėnesius“ (b. l. 47). 2023 m. rugpjūčio 16 d. laiške pati atsakovė nurodė „norėjau atsiprašyti, kad kurį laiką neatsiliepiau“. Be to, pati ieškovė kvietė atvykti atsakovę „iki rugsėjo 15 dienos 17:00 val. į pastatą“ (b. l. 51), tačiau atsakovė nurodė, kad „išvykusi būsiu 10.03, 04 galiu pas jus užsukti“. 2023 m. spalio 16 d. žinute atsakovė pasiūlė, jog „jeigu tinka, galiu atsiųsti žmogų, kuris vietoje manęs pasirašys aktą ir atlaisvins patalpas“ (b. l. 49). Taigi minėti susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog patalpos nebuvo atlaisvintos, t. y. atsakovė, informavus apie vienašališką sutarties nutraukimą, nesilaikė sutarties 10.1 p. sutartos procedūros, tuo tarpu ieškovė ieškojo būdų ir komunikavo su atsakove dėl patalpų perdavimo. Tai paneigia ir atsakovės tvirtinimus, kad ieškovė nereagavo į jos prašymą vienašališkai nutraukti sutartį ir su ja nebendradarbiavo.

Anot atsakovės, ieškovė turėjo sutikimą ir pati galėjo įeiti į patalpas. Pastebėtina, jog sutarties 10.2 p. šalys sutarė, jeigu nuomininkas daugiau nei 15 dienų vėluoja perduoti patalpas, nuomotojas įgyja teisę nesikreipdamas į teismą ir prieš 7 kalendorines dienas informavęs nuomininką be išankstinio įspėjimo bet kada įeiti į patalpas, pašalinti visus jose esančius daiktus, t. y. iškraustyti nuomininką iš užimamų patalpų. Tačiau tai yra nuomotojo teisė, bet ne pareiga. Tuo tarpu pareiga atlaisvinti patalpas, pasirašant Priėmimo­ – perdavimo aktą kyla ne ieškovei, o atsakovei. Ieškovės paaiškinimais, atsakovės veikla buvo susijusi su teisinių paslaugų teikimu (migracijos srities), todėl ieškovės manymu, patalpose galėjo būti atsakovei priklausančių daiktų/dokumentų, susijusių su asmens duomenimis, o taip pat tretiesiems asmenims priklausantys dokumentai ar juose esantys asmens duomenys, dėl ko ieškovė nepasinaudojo sutarties 10.2 p. numatyta teise. Teismo vertinimu, tai yra objektyvi priežastis.

Taigi, CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Sutarties 7.7 p. šalys sutarė, kad nuomininkas moka nuomotojui mokestį už komunalines paslaugas ir mokestį už bendras paslaugas iki dienos, kai patalpos grąžinamos nuomotojui pagal patalpų priėmimo – perdavimo aktą.

Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros – 2023 m. vasario 1 d. Nr. 2023089, 2023 m. vasario 22 d. Nr. 2023160, 2023 m. kovo 1 d. Nr. 2023184, 2023 m. kovo 15 d. Nr. 2023233, 2023 m. balandžio 3 d. Nr. 20223256, 2023 m. balandžio 14 d. Nr. 2023299, 2023 m. gegužės 2 d. Nr. 2023324, 2023 m. gegužės 18 d. Nr. 2023375, 2023 m. birželio 1 d. Nr. 2023407, 2023 m. birželio 21 d. Nr. 2023448, 2023 m. liepos 3 d. Nr. 2023469, 2023 m. liepos 17 d. Nr. 2023510, 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 2023530, 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 2023574, 2023 m. rugsėjo 1 d. Nr. 2023593, 2023 m. rugsėjo 25 d. Nr. 2023641, 2023 m. spalio 2 d. Nr. 2023705, 2023 m. spalio 16 d. Nr. 2023756 – patvirtina, jog yra susidariusi 2997,31 Eur bendra skola už komunalinius ir bendrųjų paslaugų bei nuomos mokesčius. Analogiško dydžio skola yra užfiksuota ir 2023 m. spalio 23 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akta. Tačiau teismas pastaruoju dokumento nelaiko objektyviu įrodymu skolai pagrįsti, kadangi minėtas aktas nėra pasirašytas abiejų šalių. Teismas į jį vertina kitų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste. Kaip minėta, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4131-292/2023, iš atsakovės ieškovei jau yra priteista 776,41 Eur dydžio skola. Todėl darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti 2220,90 Eur dydžio skolą yra pagrįstas ir įrodytas, todėl minėta skola priteistina iš atsakovės.

Ieškovė taip išreiškė prašymą priteisti 1352,18 Eur baudą už netinkamą sutarties vykdymą, vadovaujantis sutarties 10.1 p. Minėtu punktu šalys sutarė, kad jeigu per 10 dienų nuo sutarties pasibaigimo dienos, nuomininkas negrąžina patalpų, jis atlygina visus su tuo susijusius nuomotojo nuostolius, proporcingai uždelstam laikui moka visus mokėjimus (tame tarpe ir nuomos mokestį) pagal sutartį, ir baudą, lygią vieno mėnesio nuomos mokesčiui už kiekvieną uždelstą mėnesį. Nuomos mokesčio dydis lygus paskutinio pilno kalendorinio mėnesio nuomos mokesčio sumai padalintai iš 30 už kiekvieną kalendorinę dieną, kai buvo pavėluota grąžinti patalpą.

Taigi atsakovei nepašalinus pažeidimų, t. y. nesumokėjus skolos ir negrąžinus negyvenamųjų patalpų sutartyje nustatytu terminu, ieškovė įgijo teisę taikyti sutarties 10.1 p. ir skaičiuoti atsakovei baudą bei nuomos ir papildomus mokesčius už laikotarpį, kuriuo atsakovė neteisėtai toliau naudojosi grąžintinomis patalpomis.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas).

Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

 Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl netesybų, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

Kaip minėta, ieškovė siekia prisiteisti baudą už tai, kad atsakovė negrąžino ieškovei patalpų. Nuomos sutartis pasibaigė 2023 m. rugsėjo 15 d. Todėl vadovaujantis sutarties 10.1 p. atsakovė per 10 dienų nuo sutarties pasibaigimo dienos turėjo pareigą išsikraustyti iš patalpų. Tačiau patalpos atlaisvintos tik 2023 m. lapkričio 24 d. Tai reiškia, jog vadovaujantis sutarties 10.1 p. ieškovė įgijo teisę į netesybas už minėtąjį laikotarpį, kai pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė neatlaisvino patalpų. Kadangi atsakovė vėlavo atlaisvinti patalpas 70 dienų, jai priteistina 487,90 Eur dydžio bauda (209,12 Eur : 30 dienų x 70 dienų).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 189,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 798,60 Eur už advokato teisinės pagalbą (ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis). Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies - priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinio suma 3573,08 Eur, o šiuo teismo sprendimu priteistina iš viso 2708,80 Eur suma iš atsakovės, ieškovė turi teisę į 75,81 proc. (2708,80 Eur x100 proc./3573,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 748,69 bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (987,60 Eur x 75,81 proc./100 proc.)

Valstybei iš atsakovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios (8 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras”, juridinio asmens kodas 304497652, iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2220,90 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų 90 ct) skolos, 487,90 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynių eurų 90 ct) baudą už naudojimąsi patalpomis pasibaigus sutarčiai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą (2708,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 748,69 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja          Vilma Brazinskienė