Civilinė byla Nr. 2-138-407/2016

                                           Teisminio proceso Nr. 2-558-3-01840-2015-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5889-262/2015 pagal pareiškėjo H. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas H. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 4 633,93 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad 1999 m. buvo sulaikytas ir suimtas, o 2001-02-28 nuosprendžiu nuteistas 15 m. laisvės atėmimo bausme. Ieškinys grindžiamas tuo, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, davę sankcijas sulaikyti ir suimti pareiškėją, bei Vilniaus apygardos teismo teisėjai, priėmę 2001-02-28 nuosprendį, nesiėmė priemonių pareiškėjo turtui išsaugoti. Pareiškėjas prie bylos prašė prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-00824/2014 medžiagą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-32/2001, esančią Vilniaus apygardos teisme. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo 2015-05-29 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) sprendimo pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjo pateikto ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad 2015-05-29 VGTPT sprendimu pareiškėjui valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta kitoje byloje, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba sumokėti 1 181 Eur žyminį mokestį. Be to, pasak teismo, pareiškėjas, ieškinyje nurodydamas, kad jis patyrė konkrečią turtinę žalą, kai buvo išgrobstytos jam priklausančios statybinės medžiagos, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų padarytos turtinės žalos dydį. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, patvirtinančius jo patirtą turtinę žalą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantas H. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba sumokėti žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminį tyrimą Nr. 87-1-00824-14 atliekančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015-03-12 nutarimu apeliantas yra pripažintas nukentėjusiuoju, todėl jis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, apelianto sunkią finansinę padėtį patvirtina prie atskirojo skundo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-10-02 pažyma apie apeliantui išmokėtas išmokas.

2. Pagal BPK 152 straipsnio 4 dalį prokuroras privalėjo imtis priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti, tačiau to nepadarė. Valstybės pareigūnai, paėmę apeliantą į nelaisvę, prievarta užvaldė jo būstą, nepadarė būsto ir turto apyrašo, todėl teismo reikalavimas pateikti įrodymus, patvirtinančius apelianto patirtą turtinę žalą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-32/2001 ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 87-1-00824/2014, kurias apeliantas prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos, yra apelianto būsto ir turto vaizdinė medžiaga, apžiūros protokolai, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai, patvirtinantys apelianto turtinę padėtį iki suėmimo ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Skundžiama  nutartimi teismas nustatė šiuos ieškinio trūkumus: 1) įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba sumokėti žyminį mokestį; 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius apelianto patirtą turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmiau nurodyti ieškinio trūkumai nustatyti nepagrįstai.

Pateiktu ieškiniu apeliantas prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią sieja su neteisėtais prokuroro ir teisėjų veiksmais (neveikimu), kuomet apeliantą sulaikius, suėmus ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrinta jo turto apsauga.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje CPK 83  straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškinamas plečiamai, t. y. kad CPK 83  straipsnio 1 dalies 6 punktu įstatymo leidėjas turėjo tikslą šalis atleisti nuo žyminio mokesčio tose bylose, kur nagrinėjamas ginčas susijęs su Lietuvos valstybės pareiga atlyginti žalą dėl bet kokių neteisėtų teisėjo ar kitų valstybės pareigūnų veiksmų, atliktų nagrinėjant administracinę, baudžiamąją ar civilinę bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 2-329/2013).

Taigi pagal pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį (prašoma atlyginti žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamajame procese) apeliantas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė apeliantui pateikti įrodymus, kad jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba sumokėti žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas taip pat be pagrindo taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas apeliantą pateikti įrodymus, patvirtinančius jo patirtą turtinę žalą.

Ieškinyje apeliantas nurodė, kad jis patyrė 4 633,93 Eur turtinę žalą, kurią sudaro iš apelianto pagrobta 18 kietmetrių statybinių medžiagų, kurių bendra vertė apie 2 606,58 Eur, ir iš apelianto namų ir ūkinių pastatų pagrobti, sugadinti, sunaikinti namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė apie 2 027,34 Eur. Ieškinyje apeliantas prašė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 87-1-00824/2014 ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-32/2001, atskirajame skunde papildomai paaiškindamas, kad jo patirtą žalą patvirtins prašomose prijungti bylose esantys įrodymai (apelianto būsto ir turto vaizdinė medžiaga, apžiūros protokolai, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai, patvirtinantys apelianto turtinę padėtį iki suėmimo ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, nurodė, kas sudaro jo prašomą priteisti turtinę žalą, nurodė, kaip ji paskaičiuota, pateikė prašymą prijungti bylas, kuriose esančia medžiaga įrodinės patirtos žalos faktą ir dydį. Kreipimosi į teismą metu negali būti pareikalauta įrodyti ieškinio pagrįstumo, be to, papildomi įrodymai, galės būti pateikiami vėlesniuose proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas apeliantą pateikti skundžiamoje nutartyje nurodytus įrodymus.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas                                                                                                         Vigintas Višinskis