Civilinė byla Nr. e2A-1657-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20941-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“ skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-34-713/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“ ieškinį atsakovui N. T. dėl skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Asimesta“ Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo N. T. 5 457,73 Eur skolą, 2 400 Eur baudą, 13 176,58 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2017 m. gegužės 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 12-0447 (toliau – Nuomos sutartis) laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Šios sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui negyvenamosios paskirties patalpas, esančias Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) (pastato trečiame aukšte). Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos (4.1 papunktis): po 600 Eur ir pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., vėliau po 800 Eur plius PVM, taip pat įsipareigojo mokėti privalomus mokesčius, patalpų aptarnavimo mokesčius, patalpų eksploatacines išlaidas. Atsakovas laiku ir tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, vėlavo sumokėti mokesčius, neapmokėjo 2018 m. gegužės 23 d. – 2018 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu išrašytų sąskaitų, dėl ko liko skolingas ieškovei 5 457,73 Eur už nuomą ir patalpų išlaikymą. Be to, kadangi atsakovas, ne tik neatliko patalpų einamojo remonto, bet ir sugadino patalpų konstrukcijas (sienas, lubas, grindis, apdailos detales, kt.), ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 13 176,58 Eur nuotoliams, kuriuos pagrindžia UAB „Minsta“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. surašytas patalpų sugadinimo aktas ir sąmata, padengti. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2 400 Eur baudą, vadovaudamasi Nuomos sutarties 7.4 papunkčiu, už tinkamą patalpų neatlaisvinimą ir neperdavimą ieškovei.

3.       Atsakovas N. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškovė dalį patalpų (649 m2) atsakovui turėjo perduoti iki 2017 m. birželio 1 d., dėl ko susitarė dėl 600 Eur (plius PVM) nuomos mokesčio per mėnesį, tuo tarpu kitą (72 m2) dalį patalpų, pažymėtų patalpų plane Nr. 3-2, 3-3, ieškovė turėjo perduoti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šalys susitarė, kad perdavus papildomas 72 m2 patalpas, iki nuomos termino pabaigos už visų patalpų nuomą atsakovas mokės 800 Eur (plius PVM) nuomos mokesčio per mėnesį. Tačiau papildomų 72 m2 ploto patalpų ieškovė niekada neperdavė, patalpomis ir toliau naudojosi ji pati, todėl šalys žodžiu susitarė, kad ir toliau lieka 600 Eur mokestis per mėnesį. Vis dėlto, patalpų būklei esant prastai (neveikė ventiliacijos sistema, blogai veikė kanalizacijos sistema, kilo problemų su vandentiekiu, dėl kiauro stogo lyjant lietui ar tirpstant sniegui pro lubas sunkdavosi vanduo) nuo pat nuomos pradžios, ir nuomotojai nesiimant jokių veiksmų, užtikrinant tinkamą išnuomotų patalpų būklę, atsakovas 2018 m. birželio 18 d. išsiuntė pranešimą ieškovei, kad nutraukia Nuomos sutartį pirma laiko dėl nuomotojos kaltės. Patalpas galutinai atlaisvino iki 2018 m. liepos 28 d., o 2018 m. liepos 30 d. vienam iš ieškovės vadovų (A. R.) buvo perduoti ir patalpų raktai. Atsakovas yra įsitikinęs, kad su ieškove pagal Nuomos sutartį yra visiškai atsiskaitęs 2018 m. birželio 15 d. paskutiniu 1 042,90 Eur mokėjimu, patalpas tinkamai atlaisvino 2018 m. liepos mėn. ir nėra atsakingas už patalpų pažeidimus, nes jų nepadarė, priešingai, būtent nuomotojos pareiga buvo tvarkyti ir prižiūrėti pastato, kuriose yra patalpos, konstrukcijas (tame tarpe ir stogą), o taip pat visas inžinerines pastato sistemas (Nuomos sutarties 11.1 ir 11.2 papunkčiai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „Asimesta“ iš atsakovo N. T. 4 247,73 Eur skolą, 1 800 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinio netenkino.

5.       Teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas už komunalinius ir kitus patarnavimus (eksploatacines išlaidas) už papildomų 72 m2 patalpų, kurios turėjo būti perduotos atsakovui iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., nuomą, kadangi pagal Nuomos sutarties 4.1 papunktį atsakovas įsipareigojo už 649 m2 patalpų dalį mokėti ieškovei 600 Eur/mėn. su PVM nuomos mokestį, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., ieškovei perdavus atsakovui ir papildomas 72 m2 patalpas, mokėti ieškovei 800 Eur/mėn. su PVM nuomos mokestį. Anot teismo, ieškovė nepateikė teismui nei patalpų perdavimo–priėmimo akto, nei jokių kitų įrodymų, patvirtinančių 72 m2 ploto patalpų perdavimo faktą. Kita vertus, atsakovas taip pat neįrodė, kad yra pilnai atsiskaitęs su ieškove už visą 649 m2 patalpų nuomos laikotarpį iki sutarties nutraukimo momento, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Todėl, konstatavęs, kad dalis patalpų nebuvo perduota atsakovui naudotis, teismas skolos dydį mažino pagal kiekvieną sąskaitą 200 Eur (800 Eur – 600 Eur) ir 42 Eur PVM (200 Eur × 21 proc. PVM) ir priteisė ieškovei iš atsakovo 4 247,73 Eur (1051,13 Eur – 200 Eur; 1030,55 Eur – 200 Eur; 2008,72 Eur – 200 Eur; 1030,55 Eur – 200 Eur; 336,78 Eur – 200 Eur; ir 210 PVM (42 Eur × 5 sąskaitos) skolos, o kitoje dalyje ieškovės reikalavimą (dėl 1 210 Eur (5 457,73 Eur – 4 247,73 Eur)) atmetė.

6.       Teismas taip pat atmetė ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo, nenustatęs trijų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Anot teismo, nepaisant to, kad žalos dydis nustatytas UAB „Minsta“ sąmatos pagrindu, ieškovei nepateikus patalpų priėmimo–perdavimo akto ar kito įrodymo, patvirtinančio patalpų būklę sutarties pasirašymo ir / ar patalpų perdavimo atsakovui metu, byloje esant prieštaringiems įrodymams, nėra pagrindo spręsti ar grąžintos patalpos atitiko Nuomos sutarties sąlygas. Tuo tarpu ieškovės surašytas ir narių pasirašytas patalpų priėmimo–perdavimo aktas, teismo vertinimu, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės.

7.       Teismas, remdamasis 2018 m. rugsėjo 18 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 bei antstolio V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nepaisant to, kad atsakovas tvirtino, jog likę daiktai yra ne jo, konstatavo, kad atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 7.4 papunkčio sąlygą – pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, ieškovei grąžinti ir atlaisvinti patalpas perdavimo–priėmimo aktu, – todėl privalo sumokėti baudą. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovui perdavė naudotis visas patalpas, ieškovės prašomą skirti baudą sumažino iki 1 800 Eur (600 Eur × 3 mėn.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Asimesta“ Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-34-717/2021, dalyje dėl atmestų reikalavimų ir tenkinti ieškinį pilna apimtimi, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                        Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 5 457,73 Eur skolos ir atmesdamas šio reikalavimo 1 210 Eur dalį, visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad papildomomis 72 m2 patalpomis atsakovas faktiškai naudojosi ne vėliau kaip nuo 2018 m. kovo mėn., o, nutrūkus Nuomos sutarčiai, minėtose papildomose patalpose buvo užfiksuoti atsakovo palikti daiktai; pačios patalpos buvo paliktos užrakintos. Juolab, kad nuo 2018 m. kovo mėn. atsakovas mokėjo ieškovei padidėjusį 800 Eur (plius PVM) nuomos mokestį, sietiną su šių papildomų patalpų nuoma;

8.2.                        Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutartinių netesybų teisingai konstatavo, jog atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 7.4 papunkčio reikalavimus, todėl privalo sumokėti baudą. Tačiau apeliantas nuomos mokesčio dydžio kontekste nesutinka su priteistų sutartinių netesybų suma, kadangi nuomos mokestis sudarė 800 Eur (plius PVM) sumą ir, nors šalys nepasirašė papildomų patalpų priėmimo–perdavimo akto, byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai liudija, kad papildomas patalpas atsakovas gavo ne vėliau kaip 2018 m. kovo mėn. Todėl teismas, nustatęs patalpų netinkamo atlaisvinimo ir neperdavimo faktą, nepagrįstai atmetė 600 Eur dalį sutartinių netesybų reikalavimo (t. y. iš 2 400 Eur netesybų priteista 1 800 Eur; skirtumas 600 Eur);

8.3.                        Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto reikalavimą dėl 13 176,58 Eur žalos už patalpų sugadinimus, visiškai neįvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnio 1 dalies ir Nuomos sutarties 7.3 papunkčio, 10.1 papunkčio bei 10.4 papunkčio sąlygų, kurios įpareigoja nuomininką atlikti patalpų einamąjį remontą, taip pat nevertino kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtino mechaninius patalpų sugadinimus, jų susidarymą nuomos metu ir dokumentų, patvirtinančių tinkamą patalpų būklę iki Nuomos sutarties sudarymo.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas N. T. apeliacinės instancijos teismo prašo ieškovės UAB „Asimesta“ apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Be to, atsakovas prašo priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                        Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo padidintą 800 Eur (plius PVM) mėnesinį nuomos mokestį (įtraukiant papildomas 72 m2 patalpas) už 2018 metų balandžio–rugsėjo mėnesius (iki 2018 m. rugsėjo 10 d.), yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog (i) atsakovui niekada nebuvo perduotos papildomos 72 m2 patalpos, (ii) tik 2018 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodytas 800 Eur nuomos mokestis, jis apmokėjo žmogiškojo faktoriaus įtakoje, automatiškai, neįsigilinęs; (iii) visus jam priklausančius daiktus iš nuomotų patalpų jis išsivežė 2018 m. liepos mėnesį, (iv) naudotas patalpas ieškovei atsakovo darbuotoja I. G. perdavė 2018 m. liepos 26 d.;

9.2.                        Pirmosios instancijos teismas, byloje esant įrodyta, kad ieškovė papildomų 72 m2 patalpų, pažymėtų indeksais 3-2 ir 3-3, atsakovui niekada nebuvo perdavusi ir atsakovas jomis nesinaudojo, pagrįstai sprendė, jog nuomos mokestis sudaro ne 800 Eur (plius PVM), bet 600 Eur (plius PVM), todėl atitinkamai priteisė 1 800 Eur dydžio netesybų sumą (3 mėn. × 600 Eur);

9.3.                        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas savo pareigų nepažeidė (nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų), todėl atsakovas nėra atsakingas už patalpų pablogėjusią būklę ir negali kilti civilinė atsakomybė. Įrodymų, kad atsakovas patalpas sugadino taip, jog atsirado būtinybė jas remontuoti kapitališkai, ieškovė nepateikė. Tuo tarpu iš ieškovės pateikto į bylą UAB „Minsta“ patalpų apdailos sugadinimo akto matyti, kad ieškovė reikalauja, jog atsakovas atliktų tokio masto remontą, dėl kurio jos patalpų vertė pagerėtų, nors tokios pareigos atsakovui nenumato joks teisės aktas. Atsakovas akcentavo, kad jis nėra atsakingas už prastą patalpų būklę, nes jų būklė tapo tokia dėl vandens ir drėgmės poveikio, kurį sąlygojo nesandarus pastato stogas, netinkamai veikiančios vandentiekio ir ventiliacijos sistemos; prižiūrėti pastato bendras konstrukcijas ir inžinerinius tinklus bei sistemas privalėjo ieškovė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad prieš jam išsinuomojant patalpas, jomis naudojosi šokių klubas „Spindulys“, t. y. po šokių klubo išėjimo, perduodant patalpas atsakovui, niekas nebuvo keičiama: atsakovui buvo perduota ta pati likusi grindų danga, tos pačios būklės patalpose likę veidrodžiai ir kt. Kas taip pat patvirtina, kad ieškovės nurodomi defektai buvo jau prieš jam išsinuomojant patalpas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinis skundas atmestinas.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

12.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

13.       Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 18 d. tarp apeliantės (ieškovės) ir atsakovo buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 12-0447 (toliau - sutartis), pagal kurią apeliantė išnuomojo atsakovui negyvenamosios paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, trečiame aukšte, pastato plane pažymėtas indeksais nuo 3-1 iki 3-11 sporto klubo veiklai vykdyti (nuomos terminas nuo 2017-06-01 iki 2022-06-01). Pagal nuomos sutarties 4.1 punktą atsakovas įsipareigojo už 649 m2 patalpų dalį mokėti apeliantei 600 Eur/mėn. plius PVM nuomos mokestį, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. apeliantei perdavus atsakovui ir papildomas 72 m2 patalpas (toliau – papildomos patalpos), pažymėtas indeksais nuo 3-2 ir 3-3, mokėti apeliantei 800 Eur/mėn. plius PVM nuomos mokestį. Pagal nuomos sutarties 6.1 punktą nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo dienos.

14.       Apeliacinio skundo esmė: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovui pagal nuomos sutartį nebuvo perduotos papildomos patalpos (72 kv. m.) ir, kad atsakovas jomis nesinaudojo; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 13 176,58 Eur žalos atlyginimo. Apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

15.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

16.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

17.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas papildomų patalpų (72 kv. m.) perdavimo fakto, neatsižvelgė: 1) kad atsakovas apmokėjo padidėjusią (su įtrauktu nuomos mokesčiu ir už papildomas patalpas) 2018 m. balandžio mėn. sąskaitą (už kovo mėnesį), 2) kad atsakovas 2018 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku teiravosi ar patalpos nuo 2018 m. kovo mėn. jau bus perduodamos, 3) kad atsakovas nepateikė jokių pastabų dėl vienašališkai apeliantės surašyto patalpų priėmimo-perdavimo akto turinio, kuriame nurodyta, kad buvo perimtos iš atsakovo ir papildomos (užrakintos, kuriose matyti atsakovo daiktai) patalpos, 4) kad 2018 m. spalio 4 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotos aplinkybės, t. y. per stiklinę pertvarą fotografuotas patalpų Nr. 3-2, 3-3 vaizdas, kuriose yra matomi atsakovo palikti daiktai.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantei (nuomotojai) tenka pareiga įrodyti, kad papildomos patalpos buvo perduotos atsakovui (nuomininkui) naudotis ir šis jas perėmė bei jomis naudojosi. Be apeliantės 17 punkte nurodomų aplinkybių, byloje nustatyta kad: 1) patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuris patvirtintų patalpų perdavimo faktą, tarp šalių nėra sudarytas, 2) papildomos patalpos pagal sutartį atsakovui turėjo būti perduotos 2017 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta (tą pripažįsta apeliantė), 3) atsakovas neigia naudojęs papildomas patalpas, neigia jo daiktų ten buvimą, 4) liudytojai K. K. ir E. S. patvirtina atsakovo tvirtinimą, jog jis nesinaudojo papildomomis patalpomis, 5) pati apeliantė negali tiksliai nurodyti, kada gi buvo perduotos atsakovui naudojimuisi papildomos patalpos (teigia ne vėliau kaip kovo mėnesį), 6) atsakovas pripažįsta apmokėjęs 2018 m. balandžio mėnesio sąskaitą, kurioje buvo įtrauktas ir mokestis už papildomų patalpų nuomą, tačiau teigia, kad tai padarė automatiškai, neįsigilinęs į sąskaitos turinį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2018 m. spalio 4 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, negali būti laikomas tinkamu įrodymų, pagrindžiančiu apeliantės nurodomas aplinkybes, nes jis sudarytas praėjus pakankamai ilgam laikui po faktinio patalpų perdavimo apeliantei, o protokole daiktų buvimo fakto fiksavimas nepatvirtina to, jog šie daiktai priklauso atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovui buvo perduotos papildomos patalpos ir šis jomis naudojosi. Taigi, apeliantės skunde nurodomos aplinkybės (padidėjusios sąskaitos apmokėjimas, atsakovo pasiteiravimas dėl papildomų patalpų perdavimo, pastabų nepateikimas apeliantės vienašališkai surašytame patalpų priėmimo-perdavimo akte), jas vertinant visų byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumoje, nepatvirtina papildomų patalpų perdavimo atsakovui fakto. 

19.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas reikalavimas dėl 13 176,58 Eur žalos atlyginimo, nurodo, kad sprendimas priimtas visiškai nevertinus iš CK 6.489 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6.492 str. 1 d., 6.493 str. 1 d. ir nuomos sutarties 7.3 p., 7.4 p., 10. 1. p., 10.4. p. atsakovui, kaip nuomininkui, kylančių pareigų, patalpų būklę nuomos santykių pradžioje ir jiems pasibaigus, patvirtinančių įrodymų.

20.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

21.       Kaip matyti, apeliantė (nuomotoja) atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas (nuomininkas) nevykdė savo pareigų, t. y. tinkamai neprižiūrėjo patalpų, jas gadino bei nedarė einamojo remonto. Apeliantė teigia, kad veiksmų neteisėtumą patvirtina antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, apeliantės darytos nuotraukos, UAB „Minsta“ patalpų apdailos sugadinimo aktas, kuriame užfiksuota patalpų būklė ir reikalingi remonto darbai.

22.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, nes apeliantė nepateikė įrodymų patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus.

23.       CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios kokybės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Sutarties 7.5 punkte numatyta, kad nuomininkas turi grąžinti nuomotojui patalpas tokios būklės, kokios nuomininkas patalpas gavo patalpų priėmimo-perdavimo naudojimui dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba geresnės būklės.

24.       Taigi tam, kad įvertinti, ar grąžintos patalpos yra tokios pat kokybės, kokios buvo perduotos, būtina nustatyti, kokios gi būklės patalpos buvo perduotos atsakovui, ir kokios būklės grąžintos. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė įrodymus, kad grąžintos jai patalpos yra su trūkumais, o jų pašalinimui reikalinga 13 176,58 Eur bei prašo šią sumą priteisti iš atsakovo kaip žalą. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kokios būklės patalpos buvo perduotos atsakovui sudarius sutartį 2017 m. gegužės mėn. (atsakovas nurodo, kad patalpos buvo su tam tikrais defektais jau išsinuomojant jas), t. y. galimai šios patalpos buvo tokios pat būklės, kaip ir grąžinimo metu (2018 m. liepos mėn.), atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Tai, kad sutartyje (6.1 punkte) nurodyta, kad atsakovas susipažino su patalpų būkle, sąlygomis ir jos jam yra tinkamos, nereiškia, jog perduotos patalpos buvo be jokių trūkumų (sienų apgadinimų ir pan.), tai reiškia tik tai, jog tokios būklės patalpos, kurias jis gauna, jam yra tinkamos ir jis sutinka jas nuomotis. Kad patalpos nebuvo remontuotos po išėjusio nuomininko (šokių klubas „Spindulys“) patvirtino apeliantės liudytoja E. A., todėl negalima spręsti, kad atsakovui perduotos patalpos buvo be trūkumų. Pažymėtina, kad antstolio V. D. 2018 spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018 m. rugsėjo 18 d. apeliantės darytos nuotraukos, UAB „Minsta“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. patalpų apdailos sugadinimo aktas, kuriuose matyti patalpų trūkumai, nepatvirtina, nei kad šių trūkumų nebuvo 2017 m. sudarant sutartį, nei kad trūkumai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tikėtina, kad didesnė dalis trūkumų atsirado dėl vandens pratekėjimo per stogą (nesandaraus stogo) ir netinkamos vėdinimo sistemos (tą patvirtina G. Ž. 2018 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), o už tinkamą stogo būklę ir vėdinimo įrangos bei inžinerinių tinklų tinkamą veikimą yra atsakinga apeliantė (sutarties 11.1 punktas, 11.2 punktas). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių apeliantei galėjo atsirasti jos prašoma priteisti žala.

25.       Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

26.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

27.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. 

28.       Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29.       Apeliantės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – neviršijant pareikšto ieškinio sumos (21 034,31 Eur) areštuoti atsakovo N. T. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir/ar esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, panaikintinos.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Panaikinti 2021 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (patikslintas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“, kurios juridinio asmens kodas 167262594, reikalavimų užtikrinimui taikytas šias laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant pareikšto ieškinio sumos (21 034,31 Eur) areštuoti atsakovo N. T., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir/ar esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Žibutė Budžienė

Evaldas Burzdikas

                     Albina Rimdeikaitė