Civilinė byla Nr. e2A-614-230/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02409-2018-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei pagal atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, akcinė bendrovė „Panevėžio butų ūkis“, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Panevėžio energija“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo V. J. 1 504,11 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. už tiektą šilumos energiją, 74,82 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą leisti ieškovės atstovams atjungti krašto vandens tiekimą bute adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Patalpose sumontuoti šilumos energijos vartojimo įrenginiai yra prijungti prie bendrovės tiekiamos šilumos energijos tinklų. Buto savininkas ir šilumos naudotojas yra atsakovas, todėl jis privalo sumokėti už patiektą šilumos energiją, tačiau šios pareigos nevykdo.

2.       Atsakovas V. J. priešieškinyje teismo prašė priteisti iš ieškovės AB „Panevėžio energija“ 13 623 Eur turtinę žalą – jo sumokėtą mokestį už ieškovės tiektą nekokybišką šilumos energiją, kuris susidarė nuo 1980 metų vasario mėnesio, 8 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl ieškovės tiekiamos šilumos energijos netinkamos kokybės. Nurodė, kad neprivalo mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, nes jis nėra buto savininkas (butas yra registruotas jo mirusio tėvo vardu). Tarp bylos šalių nėra sudarytos sutarties dėl šilumos energijos tiekimo ir apmokėjimo už ją. Atsakovui priklauso piniginės kompensacijos dėl šildymo, karšto vandens tiekimo, kuriomis ieškovės reikalaujama skola turi būti mažinama. Be to, ieškovės teikiamos paslaugos yra netinkamos kokybės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei AB „Panevėžio energija“ iš atsakovo V. J. 1 504,11 Eur skolą, 74,82 Eur sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111 Eur žyminį mokestį, įpareigojo atsakovą V. J. leisti ieškovės AB „Panevėžio energija“ atstovams bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atjungti karšto vandens tiekimą.

4.       Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas S. J. vardu, po kurio mirties palikimą priėmė atsakovas, būtent jis naudojasi butu, jame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d tiekė šilumos energiją namui, kuriame yra minėtas butas. Šiuo laikotarpiu butu naudojosi atsakovas. Dėl butui patiektos ir neapmokėtos šilumos energijos susidarė 1 504,11 Eur dydžio skola. Kadangi nuosavybės teisė įgyjama ir paveldėjimu, be to, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, teismas pripažino, kad atsakovas yra buto savininkas, kuris, priimdamas palikimą, priėmė ir visas anksčiau tarp ieškovės ir S. J. sudarytos sutarties dėl šilumos energijos tiekimo vartotojo teises ir pareigas. Taigi atsakovas turi šias teises ir pareigas nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės teisė į butą viešajame registre registruota ne jo vardu, o mirusio tėvo vardu.

5.       Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovės teiktos paslaugos neatitinka kokybės reikalavimų. Trečiojo asmens AB „Panevėžio butų ūkis“ pateikti aktai patvirtina, kad 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 22 d. atlikus temperatūros matavimus atsakovo bute, buvo nustatyta, jog temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus. 2018 m. kovo 5 d. patikrinus namo šilumos punkte šildymo parametrus, nukrypimų nerasta, konstatuota, kad namas šildomas pagal temperatūrinį grafiką. Aplinkybę, kad ieškovė tiekia tinkamos kokybės šilumos energiją į namą savo atsakomybės ribose (iki įvadinio šilumos skaitiklio), patvirtina ir ieškovės pateikti šilumnešio temperatūros namo pirkimo–pardavimo riboje bei lauko oro temperatūros Panevėžyje grafikai, kuriuose duomenys iš esmės atitinka šildymo sezono temperatūrinį grafiką. Teismas nesivadovavo atsakovo pateiktais duomenimis apie temperatūrą jo bute šildymo sezono metu, kadangi teismui jie sukėlė abejonių dėl šių duomenų gavimo sąlygų.

6.       Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų duomenų apie šilumnešio temperatūras (o tuo pačiu ir apie ieškovės teikiamų paslaugų kokybę) nepaneigia ir UAB „Orestina“ surašytas aktas apie tai, kad namo šildymo sistema gali būti išbalansuota, dėl ko namo gyventojai gali gauti nevienodą šilumos kiekį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačiame akte daromos tik tikimybinės išvados. Išvadai apie netinkamą ieškovės tiekiamo karšto vandens kokybę nepakanka ir vien atsakovo nurodytų  duomenų apie tai, kad karštas vanduo, jo nuomone, per daug kalkėtas ar kad jis karšto vandens pradėjo sunaudoti daugiau nei anksčiau. Teismas taip pat laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė atsakinga už tai, jog nepagrįstai tiekė jam cirkuliacinę šilumą ir ne šildymo sezonu, dėl ko vasaros laikotarpiu jam buvo daroma žala dėl per aukštos temperatūros jo buto patalpose. Nurodė, kad cirkuliacinė šiluma yra vienas iš elementų karšto vandens ruošimui ir nereguliuojama priklausomai nuo lauko temperatūros. Be to, pats atsakovas siekdamas atjungti cirkuliacinę šilumą, privalėjo sudaryti projektą, įvykdyti atitinkamas technines sąlygas, ko jis neatliko. Todėl ieškovė negalėjo neteikti šios paslaugos. 

7.       Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo leisti atjungti karšto vandens tiekimą jo bute taip pat pagrįstas. Atsakovas, būdamas įspėtas apie galimą karšto vandens atjungimą, daugiau nei 30 d. nepagrįstai neapmoka jam pateiktų ieškovės sąskaitų už jos teikiamas paslaugas, todėl atsakovui nesutinkant dėl karšto vandens atjungimo tokį įpareigojimą jam nustatė teismas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir formaliai atmesdamas priešieškinį, neteisingai vertino įrodymus, nenagrinėjo priešieškinio aplinkybių, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo prašymų, teiktų įrodymų (prijungti išnagrinėtas civilines bylas, pokalbių išklotines, foto medžiagą, skirti ekspertizę, apklausti liudytojus, atlikti vietos apžiūrą). Todėl buvo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, o atmetus priešieškinį liko neatskleista bylos esmė.

1.2.       Nurodo, kad atsakovas nėra buto savininkas, kadangi palikimo priėmimo procedūros dar nebaigtos, nuosavybės teisės viešajame Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nuosavybės teisės į butą registruotos mirusio S. J. vardu, o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

1.3.       Be to, ieškovė nėra sudariusi su atsakovu šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Nors ieškovė nurodo, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau ji turėjo šiuos veiksmus įrodyti. Ieškovė atsakovo konkliudentinių veiksmų neįrodė, nenurodė kuo, kaip ir kada jie pasireiškė skolos susidarymo laikotarpiu. Tuo tarpu teismo išvada padaryta remiantis ne fakto aplinkybėmis, o teisės normų pagrindu (nuo vartotojo prisijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. butui esant prijungtam prie centralizuotos šildymo sistemos, buto savininkas pripažįstamas besinaudojančiu ieškovės paslaugomis ir tiekiama šilumos energija bei turi už šias paslaugas sumokėti). Nepaneigta, kad ieškovės paslaugomis galėjo naudotis ir kiti asmenys.

1.4.       Teismo išvada, jog byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovės teiktos paslaugos neatitinka kokybės reikalavimų, yra nepagrįsta. Kokybinius rodiklius teismas vertino atsižvelgdamas į institucijų išvadas, tačiau realiai jokie tikrinimai nebuvo atlikti. Išvadose nurodyta informacija yra bendro pobūdžio, neatitinkanti tikrovės, atlikta kabinetinio susirašinėjimo būdu.

1.5.       Teismas rėmėsi fiktyviais trečiojo asmens AB „Panevėžio butų ūkis“ pateiktais aktais, kad 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 22 d. atlikus temperatūros matavimus atsakovo bute buvo nustatyta, jog temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus. Faktiškai to nebuvo nustatyta, o trečiasis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ieškovės naudai, kadangi su namo bendrija yra sudaręs pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį, su AB „Panevėžio butų ūkis“ teismo procesai vyksta kitoje byloje. Atsakovas priešieškinyje buvo nurodęs konkrečius temperatūros parametrus, nepagrįstai atsisakė atlikti vietos apžiūrą tam, kad įsitikintų faktine situacija.

1.6.       Pastatui (duomenys neskelbtini) taikomas šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas. Pagal šį metodą visas atsiskaitomuoju apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas visiems pastate esantiems vartotojams. Teismas surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovui šilumos energija buvo teikiama ir buto temperatūra buvo tinkama, todėl ieškovės paslaugos buvo tinkamos kokybės, tačiau įvado įrenginių parodymai neįrodo, jog bute buvo tinkama gyvenimui oro temperatūra. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės pateikti šilumnešio temperatūros grafikai iš esmės atitinka šildymo sezono temperatūrinį grafiką.

1.7.       Teismas nepagrįstai neigiamai vertino UAB „Orestina“ apžiūros aktą, patvirtinantį, kad namo šildymo sistema išbalansuota, dėl ko namo gyventojai gauna nevienodą šilumos kiekį. UAB „Orestina“ aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris patvirtina, kad ieškovės teikiamos paslaugos nėra kokybiškos. Atlikus daugiabučio namo šildymo sistemos apžiūrą, nustatyta, kad kai kuriuose daugiabučio laiptinės aukštuose yra panaikinti arba pakeisti radiatoriai. Tai išbalansuoja namo šildymo sistemos temperatūrą. Dėl to namo gyventojai (vartotojai) gaudami nevienodą šilumos kiekį patiria energetinius šilumos nuostolius.

1.8.       Ieškovė nepagrįstai teikė cirkuliacinę šilumą ir ne šildymo sezonu, dėl ko vasaros laikotarpiu buvo daroma žala dėl per aukštos temperatūros. Teismo vertinimu, siekdamas atjungti cirkuliacinę šilumą, atsakovas pats privalo sudaryti projektą, įvykdyti atitinkamas technines sąlygas, kas yra neteisinga, neprotinga – tai vartotojo teisių pažeidimas.

1.9.       Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Ieškovė neįrodė, kuo remiantis yra paskaičiuotos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, kokiomis bazinėmis šilumos kainomis, kas sudaro mokėtiną sumą ir kodėl ieškovė anksčiau nereiškė reikalavimų dėl skolos padengimo, o tik praėjus dvejiems metams, išaugus skolos dydžiui.

9.       Ieškovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis nėra buto savininkas, kadangi nuosavybės teisė įgyjama ir paveldėjimu.

2.2.       Nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tarp šilumos tiekėjo ir buitinio vartotojo nesant rašytinės šilumos energijos vartojimo sutarties, sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o šilumos vartotojui kyla pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją.

2.3.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė teikia tinkamos kokybės paslaugas.

10.       Išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – atsiliepimuose į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Ginčas byloje kilo dėl apmokėjimo už šilumos energiją, tiektą butui daugiabučiame name, ir tiektos šilumos energijos kokybės.

13.       Byloje nustatyta, kad atsakovas V. J. gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam šilumos energiją tiekia ieškovė AB „Panevėžio energija“. Nuosavybės teisės į šį butą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atsakovo tėvo S. J. vardu, kuris yra miręs, o jo palikimą 2010 m. birželio 4 d. įstatymo nustatyta tvarka priėmė atsakovas V. J. (e. b. t. 1, b. l. 8) .

14.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. J. 1 504,11 Eur įsiskolinimą už butui patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. ir 74,82 Eur palūkanas. Atsakovas V. J. priešieškinyje prašė priteisti jam iš ieškovės 13 623 Eur dydžio turtinę ir 8 000 Eur dydžio neturtinę žalą, atsiradusią jam dėl to, kad butui nuo pat namo prijungimo prie šilumos tinklų 1980 m. buvo tiekiama netinkamos kokybės šilumos energija, kuri neužtikrino higienos normas atitinkančios temperatūros lygio atsakovo bute.

15.       Skundžiamu teismo sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, o atsakovo priešieškinio reikalavimai atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ginčo butui būtų buvusi tiekiama netinkamos kokybės šilumos energija, todėl atsakovas, įgijęs nuosavybės teises į butą paveldėjimo būdu, ir kaip faktinis šilumos vartotojas privalo už ją sumokėti. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovas, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į jo priešieškinyje nurodytas aplinkybes, be pagrindo pripažino, kad jis yra buto savininkas ir nepagrįstai sprendė, kad su juo buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Atsakovas V. J., pateikęs byloje apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškė prašymą prijungti prie bylos nuotraukas, jo nuomone, patvirtinančias ieškovės eksploatuojamų magistralių kokybę (e. b. t. 2, b. l. 152-156), 2019 m. sausio 7 d. pareiškė prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus apie buto ir lauko temperatūrą jo bute 2019-01-06 (e. b. t. 2, b. l. 157-163) ir 2019 m. sausio 14 d. dar vieną prašymą priimti naujus įrodymus – nuotraukas, susirašinėjimą su Valstybine energetikos inspekcija, kai po jos nurodymo 2019-01-14 buvo pradėtas atstatinėti šilumos ūkis ginčo name (e. b. t. 2, b. l. 166-172).

17.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Neabejotina, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, tačiau įrodymai byloje turi būti teikiamai laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

18.       Atsakovas, teikdamas naujus įrodymus, aiškiai neįvardija, dėl kokių priežasčių šiuos naujus įrodymus teikia būtent apeliacinės instancijos teismui, tačiau akivaizdu, kad teikiami įrodymai yra gauti po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės pirmosios instancijos teisme ir byloje buvo priimtas teismo sprendimas, t. y. teikiami įrodymai patvirtina faktus, nustatytus po priimto teismo sprendimo. Tačiau įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 178 straipsnio 1 dalis) ir teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19.       Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo įsiskolinimo už ieškovės patiektą šiluminę energiją jo naudojamam butui laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., o pagal atsakovo byloje pareikštą priešieškinį – dėl žalos, padarytos atsakovui ieškovei patiekus netinkamos kokybės šilumos energiją ir atsiradusios iki priešieškinio pareiškimo (2018-06-15). Taigi nagrinėjamo ginčo dalykas yra šilumos tiekimo ir apmokėjimo už ją aplinkybės, buvusios nurodytu laikotarpiu. Todėl atsakovo teikiami nauji įrodymai nėra susiję su aplinkybėmis, buvusiomis nagrinėjamu laikotarpiu, be to, tokios pačios aplinkybės atsakovo buvo įrodinėjamos ir nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, teikiant analogiško pobūdžio įrodymus, todėl nėra jokios būtinybės teikti jų papildomai. Dėl šių argumentų nauji įrodymai nepriimtini į bylą.

Dėl atsakovo prievolės sumokėti už patiektą šilumos energiją

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas nepriklausomai nuo to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

21.       Atsakovas V. J. šios išvados neginčija, tik teigia, jog jis nėra buto, kuriam tiekiama šilumos energija, savininkas, kadangi nuosavybės teisės į šį butą yra registruotos ne jo, bet mirusio tėvo S. J. vardu, o Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

22.       Nuosavybės teisė įgyjama įstatymuose nustatytais būdais ir pagrindais, nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Mirusio fizinio asmens turtinėms teisėms, pareigoms ir kai kurioms asmeninėms neturtinėms teisėms perėjus jo įpėdiniams, šie įgyja paveldėto turto nuosavybės teisę. Dėl to atsakovas, priėmęs palikimą, nustojo būti paveldėjimo teisinių santykių dalyviu ir tapo daiktinių teisinių santykių, pagrįstų nuosavybės teise, subjektu. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007).

23.       Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ginčo atveju tai yra paveldėjimas.

24.       Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas yra buto savininkas, kuris priimdamas palikimą kartu priėmė ir visas anksčiau tarp ieškovės (šilumos tiekėjos) ir ankstesnio savininko S. J. sudarytos sutarties dėl šilumos energijos tiekimo vartotojo teises ir pareigas.  

25.       Bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Būtent ši norma reglamentuoja, nuo kokio momento šilumos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta su fiziniu asmeniu – šilumos energijos vartotoju, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. 

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Jei viena šalis tiekia prekes, o kita šalis jas priima, akivaizdu, kad yra sudaryta šalių sutartis. Taigi, konstatuotina, kad asmeniui, įsigijus patalpas, kurių šilumos prietaisai prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, ir iš energijos tiekimo įmonės po patalpų įsigijimo priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais.

27.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog, nepaisant to, kad šalys nėra pasirašiusios rašytinės sutarties, tarp bylos šalių egzistavo sutartiniai šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija šią išvadą ir teigia, kad jis nėra sudaręs šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties net ir konkliudentiniais veiksmais, nes ieškovė tokių veiksmų neįrodė.

28.        Nors rašytine forma šilumos energijos tiekimo sutartis tarp ginčo šalių nėra sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją – realizuota konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją per centralizuotą šilumos tiekimo sistemą, prie kurios yra prijungti atsakovo bute esantys šilumos prietaisai, ir atsakovas jų nėra atjungęs nuo šildymo sistemos įstatymų nustatyta tvarka. Būtent šie faktiniai šalių veiksmai patvirtina šilumos energijos tiekimo sutarties sudarymą, kuris kartu atitinka ir įstatymo reikalavimus. Byloje nereikia nustatyti, kas konkrečiai naudojosi šiomis (šilumos tiekimo) paslaugomis, nes, kaip nurodyta nutarties 20 punkte, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas nepriklausomai nuo to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija.

29.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su mokesčių už ieškovės tiektas paslaugas apskaičiavimu, o ieškovė neva neįrodžiusi, kuo remiantis yra paskaičiuotos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, tačiau pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti duomenys, pagrindžiantys jose nurodytų sumų paskaičiavimą (e. b. t.2, b. l. 12-63), o byloje pateikta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) išvada (e. b. t. 2, b. l. 96-98) patvirtina, kad Komisija patikrinusi atsakovui ieškovės pateiktas sąskaitas už šilumos tiekimą ginčo laikotarpiu su ieškovės teiktomis ataskaitomis Komisijai apie kiekvieną mėnesį apskaičiuotas šilumos kainas, neatitikimų nerado. Komisija, remdamasi ginčo laikotarpiu galiojusiu teisiniu reglamentavimu bei pateikta bylos medžiaga, konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo šilumos kainą už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą.  

Dėl ieškovės patiektos šilumos energijos kokybės  

30.       CK 6.386 straipsnyje nurodyti energijos pirkimo–pardavimo abonento teisių gynimo būdai nekokybiškos energijos tiekimo atveju taikytini ir vartojimo energijos pirkimo–pardavimo atvejais. Vartotojas turi teisę atsisakyti mokėti už nekokybišką energiją (tokiu atveju tiekėjas turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką be teisinio pagrindo sutaupė naudodamas energiją) (CK 6.386 straipsnio 2 dalis). Vartotojas taip pat turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 3 dalis).

31.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė tiekė netinkamos kokybės šilumos energiją, kadangi temperatūra jo buto kambariuose neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl jis turi teisę atsisakyti mokėti už šias paslaugas ir faktiškai yra permokėjęs už šias paslaugas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl atsakovui padarytos žalos ieškovei patiekus netinkamos kokybės šilumos energiją, sprendė, kad byloje yra nustatyta priešingai, nei teigia atsakovas. Tokią išvadą grindė AB „Panevėžio butų ūkis“ pateiktais 2017-01-23, 2017-02-22 aktais (e. b. t. 1, b. l. 136, t. 2, b. l. 68-69), kurie patvirtina, kad atlikus temperatūros matavimus atsakovo bute buvo nustatyta, jog temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus, 2018-03-05 patikrinus šildymo parametrus namo šilumos punkte (e. b. t. 2, b. l. 70) nukrypimų nerasta, teismas taip pat rėmėsi ieškovės pateiktais šilumnešio temperatūros namo pirkimo–pardavimo sutarties ribose (iki įvadinio šilumos skaitiklio) bei oro temperatūros Panevėžyje grafikais, kurie atitiko šildymo sezono temperatūrinį grafiką (e. b. t.1, b, l, 172-176). Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus ir pateiktus duomenis (nuotraukas ir pan.) (e. b. t. 1, b. l. 27-81) apie neva jo buto kambariuose buvusią per žemą temperatūrą, kaip iš esmės nepatikimus, kadangi negalima patikrinti jų teisingumo, nes termometro duomenys fiksuoti nenustatytomis sąlygomis.

32.       Nesutikdamas su teismo atliktu šių įrodymų vertinimu, atsakovas nurodo, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ aktai yra fiktyvūs, nes šis asmuo turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi su namo bendrija yra sudaręs Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį (e. b. t. 1, b. l. 164-168). Tačiau šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros funkcijų vykdymas jokiu būdu nereiškia, kad dėl to šis asmuo (AB „Panevėžio butų ūkis“) turi ar gali turėti interesą ginti šilumos tiekėjo interesus.

33.       Šilumos tiekėjas yra atsakingas už sutarties dalyko – šilumos energijos, kuri turi atitikti sutarties bei kokybės standartų ir kitų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tiekimą iki buto (CK 6.383, 6.386 straipsniai). Tačiau šios nuostatos ir energijos tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis, nesuabsoliutina tiekėjo atsakomybės, kuris atsakingas už atitinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimą. Nors energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti atitinkamą vartotojo patalpos temperatūrą, tačiau tuo atveju, jei toks tikslas nėra pasiekiamas ­– vartotojo butas ar kitokia patalpa nėra pakankamai šilta – būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių. Tuo atveju, jei energijos tiekimo tikslo nepasiekiama dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, svarbu yra nustatyti, kam jie priklauso, nes pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingos už jam priklausančius energijos tinklus (įrenginius). Jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-579/2003, 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004).

34.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl nepakankamos temperatūros bute gali būti atsakingas tiek tiekėjas, tiek šilumos energijos tinklų (įrenginių) savininkai (butų savininkai (bendraturčiai)), atskirais atvejais nepakankama temperatūra bute gali būti neužtikrinta ir dėl kitų priežasčių (netinkamos namo šilumos tinklų priežiūros, tam tikrų butų savininkų priimtų sprendimų ir pan.). Šilumos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos. Šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo–vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (Šilumos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovui teigiant, kad būtent šilumos tiekėjas nevykdė pareigos patiekti tinkamos kokybės šilumos energiją, yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su patiektos šilumos energijos kokybe iki butų savininkams priklausančių šilumos tinklų ribos. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad šilumos teikėjas iki šios atsakomybės ribos būtų patiekęs nepakankamo temperatūrinio lygio šilumos energiją. Todėl neteisus yra atsakovas teigdamas, kad įvado įrenginių parodymai neįrodo, jog bute buvo tinkama gyvenimui oro temperatūra, nes, kaip nurodyta, šilumos nuostoliai galimi ir butų savininkams priklausančiuose šilumos tinkluose ir dėl kitų priežasčių, tačiau atsakovas pretenzijas reiškia tik šilumos tiekėjui.           

28. Taigi byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kad ieškovė ginčo laikotarpiu būtų iš esmės pažeidusi sutartį ir teikusi nekokybiškas paslaugas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas turėjo teisę nemokėti už patiektą šilumos energiją pagal CK 6.386 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas, kaip gyvenamojo namo bendraturtis, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), turėjo užtikrinti, kad name esantys šilumos energijos tiekimo tinklai (įrenginiai) būtų tinkamai naudoti, esant kitų bendraturčių neteisėtiems veiksmams, ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka, o ne perkelti šią naštą šilumos energijos tiekėjui. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisės normų taikymui ir aiškinimui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir atmeta apelianto argumentus, kad nurodyti tikrinimai realiai nebuvo atlikti, nes tai paneigia aktų duomenys, o duomenų, kad tokie aktai yra fiktyvūs (suklastoti) nėra pateikta (CPK 184 straipsnis), taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad būtent jis priešieškinyje buvo nurodęs konkrečius šilumos energijos temperatūrų parametrus, kadangi šalies paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais (CPK 178 straipsnis), o tokių atsakovas nepateikė. Kadangi atsakovo nurodomos aplinkybės apie nepakankamo lygio temperatūrą bute gali būti patvirtintos rašytiniais įrodymais (pvz. patikrinimų aktais, kurie byloje patvirtina kitokias aplinkybes nei teigia atsakovas), teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą atlikti vietos apžiūrą. Atsakovas taip pat teigia, kad nebuvo įvertintas 2012 m. vasario 23 d. aktas (e. b. t. 1, b. l. 139), tačiau šis aktas, net jį ir įvertinus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nes jame nėra užfiksuota, kad šilumos tiekėjo paduodamo šilumnešio temperatūra įvade neatitiko reikalavimų, o temperatūros lygiui bute, kaip nurodyta, galėjo turėti įtakos kitos priežastys, kaip pvz. ir butų savininkams priklausančių šilumos tinklų netinkama būklė, sprendimai dėl kai kurių šildymo prietaisų panaikinimo ir pan., dėl ko galėjo būti patiriami šilumos nuostoliai, tačiau už kuriuos nėra atsakingas šilumos tiekėjas. UAB „Orestina“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. aktas (e. b. t 1, b. l. 180), kuriame įvertinta daugiabučio namo šiluminio ūkio būklė, patvirtina tik tam tikrus faktus būtent butų savininkams priklausančių šilumos tinklų ribose, todėl dėl jų netinkamos būklės ir dėl to patiriamus šilumos nuostolius gali būti atsakingi būtent jie, t. y. butų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso šilumos tinklai.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl cirkuliacinės šilumos teikimo ne šildymo sezono metu ir apmokėjimo už ją. Karšto vandens cirkuliacinė sistema atsakovo bute nėra atjungta, per ją tiekiama šiluma ir ne šildymo sezono metu, todėl atsakovas privalo mokėti už ją įstatymo nustatyta tvarka. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau Taisyklių) 235.2 punkte nustatyta daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo pareiga mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti. Šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“) šiuo metu suskaičiuojamas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nauja redakcija, sudaryta bei patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir galiojančia nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 

31. Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad ieškovė nepagrįstai tiekė cirkuliacinę šilumą ir ne šildymo sezono metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra padaręs išvadą, kad pareiga mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) nustatyta tiems asmenims, kurių naudojami šildymo prietaisai yra prijungti prie karšto vandens sistemos ir kurie naudojasi karšto vandens tiekėjo suteikta paslauga, nes karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį šilumos vartotojai moka todėl, kad, karštam vandeniui cirkuliuojant daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Kadangi cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

32. Karšto vandens įrenginių pertvarkymas reglamentuotas Taisyklių VI skyriuje. Vartotojas, pageidaujantis pertvarkyti karšto vandens įrenginius, prijungtus prie pastato šilumos punkto, ar visą karšto vandens tiekimo sistemą, privalo teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 200 punktas), gauti prisijungimo sąlygas (Taisyklių 202 punktas), pastato ar jo dalies patalpų karšto vandens įrenginių inžinerinių sistemų pertvarkymo projektas (aprašas) privalo būti parengtas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 35 punktas) nustatyta tvarka (Taisyklių 205 punktas). Vartotojai, pageidaujantys atjungti karšto vandens įrenginius ir keisti apsirūpinimo karšto vandeniu būdą, privalo priimti sprendimą teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka (218 punktas). Dalies pastato karšto vandens cirkuliacinės sistemos atjungimo darbams, kai nėra rekonstruojama visa pastato karšto vandens sistema, taikomi 104–108 punktų reikalavimai (222 punktas). Todėl atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas, siekdamas atjungti cirkuliacinę šilumą, privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kaip pvz. parengti projektą, įvykdyti atitinkamas sąlygas ir pan. Įstatyme įtvirtintų reikalavimų laikymosi privalomumas tokiu atveju nereiškia vartotojo teisių pažeidimo, kadangi nuo šių reikalavimų laikymosi betarpiškai priklauso kitų vartotojų teisių apsauga.

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). 

34. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.  

      Dėl bylinėjimosi išlaidų   

35.       Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

36.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė 2019 m. sausio 31 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad teikiant teisinę pagalbą V. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 321,75 Eur. Atsakovo V. J. apeliacinį skundą atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

37.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), be to, atsakovas V. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                               Nijolia Indreikienė