Administracinė byla Nr. AS-748-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02118-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovui Lietuvos banko Priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos kredito unijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja S. P. (toliau – pareiškėja) 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi su skundu, kurį 2016 m. birželio 10 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. vasario 24 d. raštą (atsakymą) Nr. S 2016/(21.18-2102)-12-824 ,,Dėl Jūsų prašymo (skundo)“ ir įpareigoti atsakovą atlikti trečiojo suinteresuoto asmens Palangos kredito unijos inspektavimą dėl jai išduotos paskolos.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos prašė atlikti inspektavimą, jog būtų nustatytas tikslus negrąžinto kredito likutis, tačiau nepagrįstai atsisakyta pradėti tyrimą dėl vartotojos pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjos manymu, atsakovas toleruoja nesąžiningą Palangos kredito unijos veiklą, todėl atsisakė atlikti inspektavimą dėl išduotos paskolos ir neteisėtai skaičiuojamų palūkanų ir delspinigių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir jo patikslinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 149 str.).

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).              ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad ginčo administracinėje byloje     dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 24 d. raštą (atsakymą) Nr. S 2016/(21.18-2102)-12-824, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į 2016 m. sausio 26 d. pareiškėjos skundą dėl Palangos kredito unijos veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė atlikti šios kredito unijos inspektavimą ir nustatyti tikslų negrąžinto kredito likutį. Šiame rašte pažymėta, jog vartotojų ir rinkos dalyvių ginčai Lietuvos banke nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsniu ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintu Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu, pagal kurio 25.3 punktą Lietuvos bankas atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, jeigu, be kita ko, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kadangi pareiškėja nurodė, jog dėl skolos yra priimtas teismo įsakymas ir  skolą ji sumokėjo, atsakovas atsisakė nagrinėti vartojimo ginčą. Teismas pažymėjo, jog, be kita ko, Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas.

Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos  banko sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojo skundą dėl finansų rinkos dalyvio veiksmų, teismui neskundžiami, nes rekomendacinio pobūdžio sprendimu nėra pažeidžiamos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 5 str. 1 d.). Iš skundžiamo Lietuvos banko rašto matyti, kad        jame yra pateikiamas tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos kredito unijos susiklosčiusių teisinių santykių vertinimas, išreikšta šios institucijos nuomonė, suformuluotos išvados, kurios iš esmės pareiškėjai nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamos ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei dėl pareiškėjos skolos nebūtų priimtas teismo įsakymas, dėl pareiškėjos skundo galėtų būti priimtas tik rekomendacinio pobūdžio sprendimas, kuris teismui negali būti skundžiamas. Tokia teismo išvada atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-612/2014, 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-215/2013, 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-31-822/2016, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-43-662/2016).

Teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą atlikti kredito unijos inspektavimą. Šis reikalavimas laikytinas išvestiniu. Tik panaikinus atsakovo 2016 m. vasario 24 d. raštą, teismas galėtų spręsti dėl atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (kredito unijos inspektavimą). Nustačius, jog ginčijamas raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus taip pat negali būti nagrinėjamas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą ir jo patikslinimą atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir vadovavosi skundžiamo rašto (atsakymo) neesmine išvada. Teismas, nurodęs kaip atsakovą Lietuvos banką, pats sau prieštarauja ir konstatuoja, kad ginčijamas raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus taip pat negali būti nagrinėjamas. Teismas nenurodė, kokia institucija kompetentinga atlikti inspektavimą dėl jai neišduotos (duomenys neskelbtini) paskolos ir neteisėtai priskaičiuotų palūkanų. Teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą su patikslinimu, nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl nesąžiningų Palangos kredito unijos veiksmų, skaičiuojant palūkanas nuo negautų piniginių lėšų, ir nepagrįstai nepanaikino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 24 d. rašto (atsakymo)                Nr. S 2016/(21.18-2102)-12-824.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja iš esmės ginčija Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 24 d.     raštą (atsakymą) Nr. S 2016/(21.18-2102)-12-824 ,,Dėl Jūsų prašymo (skundo)“, priimtą pagal jos 2016 m. sausio 20 d. prašymą (skundą), gautą 2016 m. sausio 26 d., atlikti Palangos kredito unijos inspektavimą ir nustatyti tikslų negrąžinto kredito likutį.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skundžiamu raštu (atsakymu), vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 47 straipsniu ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 (Lietuvos banko valdybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 03-11 redakcija) patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių (toliau – Taisyklės) 25.3 punktu (iš rašte (atsakyme) aptarto šios teisės normos turinio galima daryti išvadą, kad sprendžiant pareiškėjos prašymą (skundą) vadovautasi nauja teisės akto redakcija, galiojančia nuo 2016 m. sausio 30 d., kuria, be kita ko, pakeistas ir pavadinimas), atsisakė nagrinėti vartojimo ginčą, nustačiusi, kad šiuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas; vadovaudamasi Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 patvirtintų Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktu, Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, atsisakė pradėti tyrimą dėl kredito unijos veiksmų, konstatavusi, kad neturi pagrindo įtarti,            jog kredito unija, atsisakydama grąžinti (įskaityti) pajinį įnašą, pažeidžia finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; vadovaudamasi gerojo administravimo principais, paprašė kredito unijos raštu pateikti pareiškėjai išsamų skolos skaičiavimą, aiškiai nurodant mokėtiną paskolos sumą bei priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, o atsakymo kopiją pateikti Lietuvos banko Priežiūros tarnybai (b. l. 5–6).

Aptariant Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, reikia pažymėti, kad tiek pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2088 redakcija), reglamentuojančio vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, 5 dalį, tiek pagal Taisyklių 64 punktą – Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Taisyklių 64 punktas taip pat nustato, kad vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės, bet iš Taisyklių nuostatų visumos matyti, jog ginčų neteisminio sprendimo Lietuvos banke procedūra yra fakultatyvus būdas išspręsti tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio kilusį ginčą, kurios metu priimti sprendimai nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Aptariant Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl kredito unijos veiksmų, svarbu paminėti, jog, vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1691 redakcija), Lietuvos bankas, be kita ko, atlieka finansų rinkos priežiūrą. Nuostatų 13 punkte įtvirtintas sprendimas pradėti tyrimą / atsisakyti pradėti tyrimą yra Lietuvos banko diskrecija, atliekant finansų rinkos priežiūrą ir taikant prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams poveikio priemones. Paminėta nuostata įpareigojama skundo autorių informuoti apie priimtą sprendimą. Taigi akivaizdu, jog sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl kredito unijos veiksmų pareiškėjai nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis ginčas yra kilęs tarp pareiškėjos ir Palangos kredito unijos dėl paskolos, kuris yra civilinis ginčas, spręstinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis atsisakyti priimti skundą         pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Irmantas Jarukaitis

                                                                                                Skirgailė Žalimienė