Civilinė byla Nr. e2-2187-1102/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16151-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Grinda“ žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Grinda“ (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 539,51 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinį ieškovė grindė įstatymų nuostatomis, teismų praktika bei tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1.       Ieškovas ir draudėja I. M. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2.2.       Aukščiau nurodytas butas buvo 2020 m. lapkričio 4 d. užlietas. Užliejimas įvyko dėl vandentiekio stovo avarijos. Ieškovė šį 2020 m. lapkričio 4 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 539,51 Eur žalos atlyginimo. 

2.3.       Atsakovė pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 798/15 įsipareigojo adresu (duomenys neskelbtini) lokalizuoti avarijas šalto ir karšto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, šilumos ir elektros energijos tinkluose ir atlikti gedimų šalinimo darbus. 2020 m. lapkričio 4 d. apie 2 val. nakties adresu (duomenys neskelbtini) pagal buto gyventojos iškvietimą dėl vandentiekio avarijos atvyko UAB „Grinda“ ekipažas, tačiau neatliko avarijos lokalizavimo darbų, t. y. neuždėjo apkabos ant prakiurusio šalto vandentiekio sistemos F25 vamzdžio, nors priėjimas prie prakiurusio vamzdžio buvo geras ir nesuteikus vandentiekio avarijos lokalizavimo, likvidavimo paslaugų išvažiavo. To pasekoje buvo užlieti ir kiti žemiau esantys butai, taro jų ir draudėjos butas Nr. 87. Avarija buvo likviduota tik ryte pakartotinai iškvietus UAB „Grinda” darbuotojus.

2.4.       Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laiku neatliko avarijos lokalizavimo, likvidavimo darbų, todėl kilo dar didesni avarijos padariniai – buvo užlieti name esantys butai. Jei darbai būtų atlikti pirmo iškvietimo metu, žalos draudėjos butui būtų išvengta. Taigi, atsakovės elgesiu (laiku neatliekant avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbų) buvo padaryta žala draudėjos butui, todėl būtent atsakovė ir privalo atlyginti minėtą žalą.

2.5.       Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Dėl to ieškovė reikalauja iš atsakovės grąžinti 539,51 Eur draudimo išmoką subrogacijos tvarka (2023 m. lapkričio 6 d. CBP-16129).

3.       Atsakovė pareikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė įstatymų nuostatomis, teismų praktika bei tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.        Atsakovė ir DNSB (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija) yra sudarę 2015 m. rugsėjo 3 d. sutartį dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti užsakovo pareiškimus dėl gedimų šalinimo pastatų vandens, elektros, šilumos ir kanalizacijos vidaus tinkluose ir atlikti avarijų lokalizavimo ir gedimų šalinimo darbus pastatuose, nurodytuose sutarties priede Nr. 1 (tame tarpe pastate, adresu (duomenys neskelbtini)).

3.2.       Nurodyta sutartimi buvo sukurtos teisės ir pareigos tik tarp atsakovės ir bendrijos, t. y. atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas būtent bendrijai – priimti bendrijos pareiškimus dėl gedimų šalinimo pastatų vandens, elektros, šilumos ir kanalizacijos vidaus tinkluose ir atlikti avarijų lokalizavimo ir gedimų šalinimo darbus, o bendrija įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti. Atsakovės ir bendrijos gyventojų nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl jokia žalos dalis negali būti priteisiama iš atsakovės, nes sutartimi nėra sukuriamos teisės ir pareigos tarp atsakovės ir bendrijos patalpų savininkų.

3.3.       Atsakovė pranešimą gavo 2020 m. lapkričio 3 d. apie 1 valandą nakties, kad teka vanduo, atvykus atsakovo ekipažui 1 vai. 22 min. buvo patikrinta avarinė situacija, nustatyta, kad laša vanduo techninėje spintoje iš buto Nr. 11 vamzdžio. UAB „Grinda“ darbuotojai bandė prisiskambinti bendrijos pirmininkei dėl raktų, kad galėtų pakliūti į patalpas ir uždaryti armatūrą, tačiau nieks nekėlė ragelio ir tokios galimybės nebuvo. Sutarties 3.3 ir 3.4 punktai nurodo, kad turi būti laisvas priėjimas/patekimas prie vandens, šilumos mazgo ir (ar) uždaromosios armatūros, jei užsakovas, t. y. bendrija neįvykdo šio įsipareigojimo, prisiima visą atsakomybę už nuostolių atsiradimą.

3.4.       Atsakovė nesutinka ir su ieškovės nurodytu žalos dydžiu. Vien tai, jog ieškovė už butui padarytą žalą sumokėjo 539,51 Eur, nėra pakankamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti. Ieškovė neįrodė jos prašomos priteisti žalos pagrįstumo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

3.5.       Ieškinio reikalavimams taikytinas ieškinio senaties terminas, nes ieškovė į teismą kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 9 d., taigi ieškovė yra praleidusi sutrumpintą vienerių metų senaties terminą. Nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo teigiama, kad tokiais atvejais taikytinas sutrumpintas trijų metų senaties terminas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015 teismas galutinai išaiškino, kad taikytinas būtent CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų senaties terminas. Ieškovė neįrodinėja fakto, jog senaties termino eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi dėl kitų priežasčių, ar kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (2023 lapkričio 22 d. DOK-183603).

4.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė:

4.1.        Aplinkybė, kad tarp atsakovės ir nukentėjusio asmens neegzistavo jokie sutartiniai santykiai šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi ieškovo subrogacinis reikalavimas teikiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Atsakovės pareiga atlyginti žalą grindžiama deliktinės atsakomybės nuostata, kuri įvirtinta CK 6.263 straipsnyje.

4.2.       Dėl atsakovės argumento, kad 2020 m. lapkričio 4 d. apie 1 val. 22 min. atvykus atsakovės ekipažui nustatyta, kad darbuotojai negalėjo patekti į reikiamą patalpą ir uždaryti armatūrą, todėl ekipažas išvyko, neatlikęs lokalizavimo darbų – šie atsakovės teiginiai paneigti kartu su ieškiniu pateiktame apžiūros akte, kuriame nurodyta, kad „1955 m. statant namą, namo rūsio patalpose įrengta patalpa-slėptuvė ir kitos patalpos, dėl to (duomenys neskelbtini) namo ribose nėra namo šalto vandens vandentiekio uždaromosios armatūros. Namo vandentiekio uždaromoji armatūra Vilniaus vandenų yra įrengta lauke esančiame šulinyje šalia laiptinės.“ Be to, tokią avariją buvo galima iškart likviduoti uždedant ant prakiurusio vamzdžio spaustuvą, nesustabdant vandens tiekimo (taip avarija buvo likviduota tik pakartotinai iškvietus atsakovę). Aukščiau minėtas apžiūros aktas patvirtina, kad tokius veiksmus iš ties buvo galima atlikti, kadangi buvo užtikrintas patekimas prie šio vamzdžio: „bute Nr. 11 esančio šalto vandens vamzdžio F25mm prakiurimo vieta buvo puikiai prieinama spaustuvo D25 mm su gumine tarpine sumontavimui neuždarant vandens tiekimo namui.“ Taigi, pirmasis atsakovės ekipažas veikė nerūpestingai, neatsakingai, neatliko jokių avarijai likviduoti būtinų darbų, dėl ko ir kilo didesni avarijos padariniai.

4.3.       Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ieškovė neįrodė jos prašomos priteisti žalos pagrįstumo. Šiuo atveju draudikas tinkamai apskaičiavo draudėjo patirtą žalą ir išmokėjo draudimo išmoką. Draudikas žalą atlygino atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, išsamiai įvertino tiek draudėjo pateiktą informaciją, tiek pačio draudiko surinktus duomenis, todėl nėra pagrindo abejoti ieškinyje suformuluoto reikalavimo dydžiu ir pagrįstumu. Atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu nėra niekaip pagrįstas. Draudėjas sudarydamas draudimo sutartį sumoka draudimo įmoką, o draudikui atsiranda pareiga išmokėti draudimo išmoką. Vien ta aplinkybė, jog nėra duomenų, jog ši suma buvo faktiškai panaudota sugadinto turto remontui, neužkerta kelio draudimo išmokos išmokėjimui ir tinkamam žalos atlyginimui. Ieškovė su ieškiniu pateikė visus reikšmingus ir su žalos administravimu susijusius dokumentus, taip pat ir žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, o būtent – turto žalos įvertinimo skaičiuoklę. Priešingai nei nurodo atsakovė, žalos įvertinimo dokumentai yra konkretūs, tikslūs, aiškūs ir nekelia jokių abejonių dėl žalos dydžio pagrįstumo. Toks žalos apskaičiavimas atitinka gyventojų turto taisyklėse įtvirtintas nuostatas, o taip pat ir teisingo žalos atlyginimo principą.

4.4.       Dėl ieškinio senaties klausimo, atsakovės teiginiai yra klaidingi ir atmestini. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Ieškinio senaties terminui taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto,taigi, taikomas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; kt.). Ieškovės teigimu, ji pateikusi ieškinį 2023 m. lapkričio 6 d., ieškinio senaties termino nepraleido (2023 m. gruodžio 11 d. DOK-194747).

5.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė:

5.1.       Iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų bei bylos medžiagos turinio matyti, jog nuostoliai atsirado dėl patalpų užpylimo, tad, be kita ko, reikėtų išanalizuoti ir bendrijos valdymo ir priežiūros funkciją susijusią su namo (duomenys neskelbtini) infrastruktūros priežiūra. Atsakovė nepadarė jokio nuostolio ir (ar) žalos savo konkliudentiniais veiksmais butui dėl savo veikimo/neveikimo, nes neturi ir nėra namo administratorius, todėl nėra įpareigota nuolatos stebėti bendrųjų sistemų vamzdynų ir (ar) juos defektuoti ar remontuoti. Užsakovas, t. y. bendrija privalo laikytis sutarties nuostatų.

5.2.       Būtent bendrija yra savininkas ir valdytojas pastato ir jo priklausinių (konkrečiai vamzdynų), kuriais nuolatos privalo rūpintis ir stebėti jų techninę būklę, o ne žalos naštą perkelti atsakovei. Bendrovės darbuotojai negalėjo tinkamai atlikti savo pareigos, lokalizuoti avariją, mat buvo nesilaikoma Sutarties 3.5 p. nuostatų. Nei gyventoja, nei bendrijos atstovas nedalyvavo ir negalėjo paaiškinti dėl uždaromos armatūros. Atsakovės darbuotojams nėra žinoma informacija, kad vandentiekio šulinys yra lauke, šalia laiptinės, apie tai turėjo informuoti bendrijos atstovas, tačiau to nepadarė. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė nėra atsakinga dėl užlieto buto ir padarytos žalos.

5.3.       Atsakovė nesutinka su dublike išdėstyta pozicija dėl ieškinio senaties klausimo. Priešingai atsakovė mano, kad ieškinio senaties terminas jau praėjo, nes pirmas 200 Eur dydžio mokėjimas buvo įvykdytas 2020 m. lapkričio 4 d., tad terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo, o ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 6 d. (2023 m. gruodžio 28 d. DOK-201482).

6.       Teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo skirta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka  iš šalių negauta.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas iš dalies

7.       Iš ieškovės į bylą pateikto gyventojų turto draudimo liudijimo GJELT 3050040 (toliau – draudimo liudijimas) nustatyta, kad I. M. pastatų draudimu, taip pat turto valdytojo civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Draudimo laikotarpis – nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudžiamaisiais įvykiais inter alia (be kita ko) laikomas „vanduo; vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas“.

8.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. vanduo prasiskverbė į butą ir jį apgadino. Tai patvirtina bylos medžiaga, be kita ko buto savininkės pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta: „Ryte pastebėjau, kad ant virtuvės stalviršio drėgna <..> pažiūrėjusi į lubas pamačiau, kad sudrėkusi viršutinė apdaila, deformavosi, išbyrėjo <..> Šiuo metu niekas neteka, paskambinus namo pirmininkei sužinojau, kad naktį buvo užlieti du butai“, nuotraukos ir kt.

9.       Atsižvelgiant į tai, kad apdraustam draudėjos I. M. butui buvo padaryta žala, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudikui (ieškovei ADB „Gjensidige“), remiantis draudimo liudijimu, kilo pareiga atlyginti šiuo įvykiu padarytą žalą. Nustatyta, kad ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai iš viso 539,51 Eur žalos atlyginimo draudimo išmoką žalai atlyginti: 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 200 Eur, 2020 m. lapkričio 24 d. – 339,51 Eur. 

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginusi žalą, ieškovė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį, t. y. reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka.

11.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį.

12.       Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė draudimo santykiuose – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020; kt.).

13.       Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar: 1) atsakovė yra pripažintina kalta dėl apdrausto buto užliejimo 2020 m. lapkričio 4 d.; 2) ar ieškovės patirti nuostoliai yra pagrįsti; 3) ar yra suėjęs senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti.

14.       Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jeigu tokia yra įsteigta, privalo užtikrinti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. 

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariamo įvykio metu namą, esantį (duomenys neskelbtini), administravo daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini), j. a. k. 304073080. Ši bendrija su atsakove yra sudariusi 2015 m. rugsėjo 3 d. sutartį Nr. 798/15 dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose (toliau – sutartis), kurios 2.1 punkte šalys susitarė, kad rangovas (atsakovė) įsipareigoja „Tel. 1355, 2052582 arba mob. tel. 865577194 gavus pranešimą apie avarines situacijas pastatų vandens, elektros, šilumos tiekimo ar kanalizacijos vidaus inžineriniuose tinkluose, operatyviai vykti į nurodytą vietą ir atlikti avarijų lokalizavimo bei gedimų šalinimo darbus, kai <..> trūkę vandentiekio ,..> vamzdžiai, reikalingas jų suvirinimas; <..> reikia pakeisti sugedusias smulkias santechnines detales 9ventilius, nuorintuvus, čiaupus, pajungimo žarneles ir kt.); kiti nenumatyti smulkūs gedimai pastatų vidaus inžineriniuose tinkluose“. Sutarties 3.4 punkte šalys susitarė, kad užsakovas (DNSB (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja „užtikrinti laisvą priėjimą prie <..> uždaromosios armatūros <..> sandėliukuose esančių kanalizacijos stovų, techninių spintų“. Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad „jei užsakovas nevykdo 3.3, 3.4 punktų reikalavimų, rangovas neatsako už neatliktus darbus ir už avarijos pasekmes“.

17.       Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą taikant deliktinę atsakomybę, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

18.       Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Pastaroji kaltės forma dar skirstoma į paprastą neatsargumą ir didelį neatsargumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

19.       Teismų praktikoje pažymima, kad žalos (nuostolių) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

20.       CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-304-777/2023).

21.       Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad name, adresu (duomenys neskelbtini) namo ribose nėra namo šalto vandens vandentiekio uždaromosios armatūros, ši uždaromoji armatūra yra įrengta lauke esančiame šulinyje šalia laiptinės, buvo konstatuota jau po 2020 m. lapkričio 4 d. įvykio – komisijos, sudarytos iš specialistų ir atsakingų asmenų, 2021 m. vasario 26 d. apžiūros akte. Įvertinus 2015 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. 798/15 nuostatas matyti, kad šioje sutartyje aukščiau nurodytos aplinkybės dėl uždaromosios armatūros buvimo vietos nėra aptartos, nenurodytos. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad namo skelbimų lentoje ar kitoje matomoje vietoje būtų buvusi nurodyta informacija apie pagalbinių patalpų vietas, įskaitant uždaromosios armatūros vietą, kaip reikalauja sutarties 3.4 punktas.

22.       Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad DNSB (duomenys neskelbtini), kaip namą administruojantis subjektas, sudaręs su atsakove sutartį dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose, nebuvo tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, nes neužtikrino, kad vandentiekio avarijų likvidavimui svarbi (esminė) informacija būtų įrašyta į sutartį, kad būtų patalpinta skalbimų lentoje ar kitoje aiškiai matomoje vietoje, taip pat neužtikrino susisiekimo DNSB (duomenys neskelbtini) atstovu atsakovės ekipažui bandant susisiekti telefonu. Konstatuotina, kad bendrijos veiksmai/neveikimas kvalifikuotini kaip didelis nerūpestingumas. Todėl atsakomybė už buto užliejimą vandeniu tenka ir pačiai bendrijai DNSB (duomenys neskelbtini).

23.       Teismas sprendžia, kad dalinai atsakinga už buto užliejimą, t. y. uždelsimą likviduojant avarinę situaciją vandentiekio tinkluose, laikytina ir atsakovė, nes paaiškėjo, kad avarijos momentiniam likvidavimui buvo rasta kitų priemonių, be vandens užsukimo visam namui. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ji neprivalo likviduoti vandentiekio avarijų konkrečiuose gyventojų butuose. Sutarties 2.1 šalys susitarė, kad atsakovė likviduos avarines situacijas pastatų vandens, elektros, šilumos tiekimo ar kanalizacijos vidaus inžineriniuose tinkluose. Vandentiekio tinklai butuose laikytini vidaus inžineriniais tinklais.

24.       Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra įrodytas žalos padarymo faktas. Už žalos atsiradimą atsakingais asmenimis lygiomis dalimis laikytini DNSB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB „Grinda”.

25.       Dėl žalos dydžio teismas sprendžia, kad ieškovė su ieškiniu pateikė visus esminius su žalos administravimu susijusius dokumentus, turto žalos įvertinimo skaičiuoklę, kuri sudaryta remiantis gyventojų turto draudimo taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis. Skaičiuoklėje nurodyta, kad 36,03 kv. m lubų dažymo, įskaitant medžiagas, kaina yra 540,45 Eur, patalpų apsauga ir valymas – 72,06 Eur, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas – 17 Eur, iš viso 629,51 Eur. Teismas neturi pagrindo kvestionuoti nurodytų sumų. Ieškovė, išmokėdama išmoką, atliko 90 Eur išskaitą. Laikytina, kad ieškovė įrodė 539,51 eur dydžio nuostolius.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta bendra DNSB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Grinda” kaltė už buto užliejimą, iš atsakovės priteistina pusė aukščiau nurodytos ieškovės patirtų nuostolių sumos – 269,75 Eur.

27.       Dėl senaties termino, sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nesutiktina su atsakove, kad šiai situacijai taikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015 pateikti išaiškinimai dėl CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino taikymo, nes nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl situacijos, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipėsi į žalą padariusio asmens draudiką. Šioje byloje santykiai, kilę iš draudimo sutarties tarp draudėjos ir ieškovės dėl aptariamo draudiminio įvykio, jau yra pasibaigę. Ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo. 

28.       Nuo ieškovės atlikto antrojo mokėjimo pavedimo draudėjai, t. y. 2020 m. lapkričio 24 d., kuriuo ieškovė išmokėjo 339,51 Eur žalos atlyginimo, iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 6 d.) nebuvo praėję treji metai, taigi sprendžiant dėl šios sumos atlyginimo senaties terminas netaikytinas. Kadangi šiuo sprendimu iš atsakovės priteisiama tik 269,75 Eur, tai nebėra aktualu pasisakyti dėl reikalavimo atlyginti 200 Eur, kurie buvo pervesti 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu.

29.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai šalys yra privatūs juridiniai asmenys ar verslininkai – šešių procentų dydžio metines palūkanas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant pareikštam atitinkamam ieškovės reikalavimui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteisiamos 269,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje patyrė 469,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis (2023 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 942823 AB SEB banke) bei 447,70 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (2023 m. spalio 30 d. PVM s/f RB Nr. 383, 2023 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (50 proc.), esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovės priteistina 234,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31.       Byloje nebuvo patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“, j. a. k. 120153047, 269,75 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 75 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,85 (du šimtus trisdešimt keturis eurus 85 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                              Eglė Mauricė