Baudžiamoji byla Nr.1-48-477/2015

                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                                                       1.2.14.1.2.1.; 2.1.15.1.3.3.2.; 2.3.6.4.4

(S)

                                                                                                         2.3.6.4.5.; 2.1.10.1.

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S  V A R D U

        Zarasai                                                                                                         2015 m. lapkričio 17 d.

       Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas R. Žukauskas,

sekretoriaujant J. Veličkienei,

dalyvaujant prokurorui D. Kajutytei - Šipelienei,

gynėjams adv. J. Bučinskui, N. Gaižutienei,

nukentėjusiajai L. V.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas (duomenys neskelbtini) Zarasų raj. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės pribojimu 6 mėn., bausmę atlikęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

       T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylin-kės teismo pagal LR BK  178 str. 2 d., LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpa-reigojimais; 2) (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apri-bojimu 1 metams su įpareigojimais; 3) (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 181 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 1 m. ir 1 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, taikant elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis, būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., ir be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą žinios, nekeisti gyvenamosios vietos, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

       V. V., D. Ž., T. Ž., kaltinamai tuo, kad 2015-01-22 d., apie 20.15 val., Zarasuose, S. Nėries gatvėje, tarp namų Nr. 17 ir Nr. 9, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininku grupe, atvirai pagrobė L. V. priklausantį turtą. Prasilenkdamas su L. V., V. V. pagriebė ir ištraukė iš jos rankų rankinę - 52,13 eurų vertės, kurioje buvo : odinė rudos spalvos piniginė - 14,48 eurų vertės, 50 eurų grynųjų pinigų, moteriški kvepalai „Oriflame“ - 10,14 eurų vertės,  trys vienetai lūpų dažų „Dolcezza“ - 12,96 eurų vertės (vieno kaina-4,32 eurai), du lūpų dažai be pavadinimo - be vertės, mobilaus ryšio telefonas „Nokia C2-05“ - 51,84 eurų vertės su dėkliuku - 3 eurų vertės bei telefone esančia SIM kortele PILDYK plane - 3 eurų vertės, šviesiai mėlynos spalvos sulankstomas lietsargis - 11,58 eurų vertės, moteriški akiniai „Gabriela“ - 49,42 eurų vertės, akinių dėkliukas - 7,53 eurų vertės, du raktai nuo buto šarvuotų durų - be vertės, raktas nuo pašto dėžutės - be vertės, raktas nuo gyvenamo namo - 2 eurų vertės, raktas nuo darbovietės - Meno mokyklos įėjimo durų - be vertės, raktas nuo darbovietės - (duomenys neskelbtini) kabineto durų - 2 eurų vertės, asmens tapatybės kortelė L. V. vardu - be vertės, LR piliečio pasas L. V. vardu - be vertės, „Swedbanko“ kortelė L. V. vardu - be vertės, „Norfa“ parduotuvių tinklo kortelė - 2 eurų vertės, „Maxima“ parduotuvių tinklo kortelė - 2 eurų vertės, „Iki mylimiausia“ parduotuvių tinklo kortelė - 2 eurų vertės, „Camelia“ vaistinės kortelė - 1 euro vertės, „Eurovaistinės“ kortelė - 1 euro vertės,  „Eurocos“ parduotuvių tinklo kortelė - 2 eurų vertės, „OMNI ID“ kortelė - be vertės, segtuvas, kuriame buvo sutartis su saugojimo firma dėl objekto saugojimo - be vertės, dokumentai iš „Lietuvos draudimo“ dėl 2014 m. gruodžio mėnesį įvykusio eismo įvykio - be vertės, tokiu būdu užvaldė nukentėjusiosios L. V. turtą. Bendrais veiksmais, kaltinamieji padarė nukentėjusiajai L. V., 280,08 eurų turtinę žalą.

      Šiais bendrais veiksmais, V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu, V. V. kaltu prisipažino pilnai. V. V. parodė, kad 2015-01-22, kartu su D. ir T. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. 2015-01-22 apie 20.15 val. kartu su D. ir T. Ž., būdami S. Nėries gatvėje, konfliktavo su nepažįstamais jaunuoliais. Siekdami išvengti muštynių, kaltinamieji nubėgo S. Nėries gatve, link Zarasų miesto centro. D. ir T. Ž. bėgo pirmi, o V. V. nuo jų atsilikęs apie 5-6 metrus. Tarp S. Nėries gatvės namų Nr. 17 ir Nr. 9, V. V. prasilenkdamas išplėšė iš nukentėjusiosios rankinę ir nubėgo link miesto pirties pastato. Čia kaltinamieji vėl susitiko. T. Ž. pamatęs V. V. rankose rankinę, suprato, kad ji yra vogta, todėl pasišalino nuo V. V. ir D. Ž.. V. V. ir D. Ž. perlipo per tvorą, ir po kurio laiko nuėjo į D. ir T. Ž. namus. Atėjus į namus, V. V. matė, kad T. Ž. miega namuose. Buto kambaryje, V. V. atidarė pavogtą rankinę, iš kurios išėmė 40 eurų ir mobilaus ryšio telefoną. Pinigus V. V. pasiliko sau, o telefoną padėjo ant stalo. Slėpdamas nusikaltimo pėdsakus, rankinę su joje buvusiais daiktais, V. V. sudegino krosnyje. T. Ž. visą šį laiką miegojo. Kaltinamieji nebuvo susitarę kartu įvykdyti rankinės vagystę. Nusikaltimą V. V. padarė spontaniškai, tokiam elgesiui įtakos turėjo tai, kad jis buvo neblaivus. Dėl padaryto gailisi, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažįsta pilnai, dalį turtinės žalos nukentėjusiajai atlygino. V. V. pripažįsta, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, kuri jo manymu yra 300 eurų dydžio.   

D. Ž. kaltu prisipažino iš dalies, ir patvirtino V. V. parodymus. D. Ž. iš nukentėjusiosios rankinės neplėšė, tik nešė ją nuo miesto pirties iki namų. D. Ž. pripažino kaltę dėl nukentėjusiajai priklausančio telefono pasisavinimo. V. V. padėjus telefoną ant stalo, D. Ž. jį paslėpė po pagalve. Kitą dieną, iš nukentėjusios pagrobtą telefoną, D. Ž. perdavė naudotis savo tėvui A. Ž.. Brolis T. Ž., jokių nukentėjusiajai priklausančių daiktų neėmė. Dėl padaryto gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. D. Ž. pripažįsta, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, kuri jo manymu yra 200 eurų dydžio.   

T. Ž. kaltu prisipažino iš dalies, ir patvirtino V. V. parodymus. T. Ž. iš nukentėjusios rankinės neplėšė, jokių nukentėjusiajai priklausančių daiktų neėmė. T. Ž. pripažino savo kaltę dėl to, kad rankinės vagystės metu buvo netoli V. V., bei matė iš nukentė-jusiosios pavogtą rankinę.

Nukentėjusioji L. V., teismo posėdžio metu, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteis-minio tyrimo metu. Nukentėjusioji parodė, kad 2015-01-22 apie 20.15 val., S. Nėries gatve ėjo į namus. Tarp S. Nėries gatvės namų Nr. 17 ir Nr. 9, ji pamatė priešais ją ateinančius tris jaunuolius. Prasilenkiant vienas iš jaunuolių – V. V., griebė už rankinės, tačiau nukentėjusioji jos nepaleido. Tarp nukentėjusios ir V. V. kilo grumtynės, kurių metu, V. V. nukentėju-siąją pastūmė, po ko ji nukrito ir paleido rankinę. D. ir T. Ž. stovėjo nuošaliau, ir jokių veiksmų nukentėjusios atžvilgių neatliko. Grėsmės, baimės, psichologinio poveikio ar nesaugumo iš šių kaltinamųjų nukentėjusioji nejautė. Po to, kai V. V. išplėšė rankinę, jis nubėgo į daugiabučio namo kiemą, o D. ir T. Ž., S. Nėries gatve link Zarasų miesto centro. Civilinį ieškinį L. V. palaiko pilnai. Turtinę žalą turi atlyginti V. V.. Dalis turtinės žalos – 200 eurų, nukentėjusiajai yra atlyginta. Po rankinės vagystės, L. V. nuolat jaučia baimę ir įtampą. Gatvėje pamačiusi jaunuolius, nukentėjusioji stengiasi su jais nesusitikti. Iki šiol L. V. iš darbo į namus palydi sutuoktinis. Dėl V. V. nusikalstamų veiksmų, L. V. patyrė 1 000 eurų neturtinę žalą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.

Liudytoja S. K. – (duomenys neskelbtini) direktorė parodė, kad 2015-01-23 ryte sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) L. V., buvo apiplėšta ir sužalota. Bendraujant su L. V., liudytoja matė, kad ji psichologiškai sutrikusi. Tokia nukentėjusios būsena tęsėsi apie 2 mėnesius. Dėl sužalotos rankos, L. V. apie vieną mėnesį negalėjo groti pianinu. Nors L. V. patyrė rankos sužalojimą, į medikus ji nesikreipė, nedarbingumas jai nebuvo nustatytas. Po patirto sužalojimo, nukentėjusioji dirbo ir gavo darbo užmokestį.

Liudytojas F. V. – nukentėjusios sutuoktinis parodė, kad du mėnesius po apiplėšimo, L. V. lydėdavo iš darbo iki namų. Tamsiu paros metu iki šiol lydi žmoną. Po įvykusio apiplėšimo, L. V. iki šiol jaučia psichologinę įtampą, savo nuožiūra vartoja vaistus.           

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, pareikštas kaltinimas pasitvirtino iš dalies.

Kaltinamieji parodė, kad rankinę iš L. V. rankų išplėšė V. V.. Šiuos kaltinamųjų parodymus teisme patvirtino L. V.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, L. V. davė analogiškus parodymus/T.1, b.l. 4, 18, 27-29/. Savo parodymus L. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu /T.1, b.l. 47-52/. V. V. ikiteisminio tyrimo metu, pateikė nuoširdų prisipažinimą, bei apklausos metu davė parodymus, analogiškus duotiems teisme/T.1, b.l. 123, 125-127/. Parodymų patikrinimo vietoje metu, V. V. patvirtino savo parodymus/T.1, b.l. 130-137/. D. ir T. Ž. apklausti ikiteisminio tyrimo metu, davė iš esmės analogiškus parodymus, duotiems teisme, kurie sutapo su V. V. ir nukentėjusiosios parodymais/T.2, b.l. 42-44, 50-53, 58, 107-108, 114/. Nukentėjusios ir kaltinamųjų parodymai, dalyje dėl rankinės išplėšimo iš L. V. rankų, yra nuoseklūs, neprieštaringi, tarpusavyje sutampa. Teismas neturi pagrindo nepasitikėti nukentėjusios ir kaltinamųjų parodymais, todėl vadovaujasi jais šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji L. V. parodė, kad rankinę iš jos rankų išplėšė vienas iš kaltinamųjų – V. V.. Kaltinamieji D. ir T. Ž., stovėjo nuošaliau, ir nukentėjusios atžvilgiu, jokių veiksmų neatliko. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kol ji grūmėsi su V. V., D. ir T. Ž. nedarė jai jokio poveikio, jai negrasino, dėl jų elgesio baimės, grėsmės ar nesaugumo nejautė.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai(BK 25 str. 2 d.).Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis. BK 24 str. 1 d. numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales /LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006/. Jei bendrininkaujant padaryta nusikalstama veika Baudžiamajame kodekse yra apibūdinta formalia sudėtimi (veikos pasekmės yra paliktos už nusikalstamos veikos sudėties ribų), tokio bendrininkavimo bendras rezultatas yra pati veika. Todėl tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų ir bendrai padarytos veikos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė, t. y. asmuo darydamas nusikalstamą veiką suvokia pavojingą daromos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.)/LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-275/2007/.

Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinu objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos padarinys – turto užvaldymas. Tai reiškia, kad kaltininkas nugali nukentėjusiojo pasiprieši-nimą ir pasisavina svetimą turtą. Apibrėžtos tyčios atveju nusikalstama veika yra baigta kaltininkui pagrobus svetimą turtą. Taigi plėšimas laikomas baigtas, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią/LAT 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“/.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kaltinamieji davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, iš kurių matyti, kad iki V. V. išplėšė iš L. V. rankinę, kaltinamieji žodžiu nesitarė kartu apiplėšti nukentėjusiąją. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad susitarimas tarp kaltinamųjų, buvo sudarytas konkliudentiniais veiksmais ar raštu. Šiuos kaltinamųjų parodymus, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš esmės patvirtino nukentėjusioji. Kaip matyti iš nukentėjusios parodymų, V. V. prasilenkdamas su ja, staiga griebė už rankinės ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Grumtynės truko labai trumpai, ir nukentėjusiajai pargriuvus, V. V. su išplėšta rankine vienas pasišalino iš įvykio vietos/T.1, b.l. 47 – 53/. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamieji D. ir T. Ž., jos atžvilgiu, jokių veiksmų neatliko, nebuvo prisilietę prie rankinės ir jos neėmė, pavojaus, grėsmės ar nesaugumo iš šių kaltinamųjų, L. V. nepatyrė. Šios aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamųjų nebuvo susitarimo, bendrais veiksmais apiplėšti L. V.. Tokių įrodymų nėra ir baudžiamojoje byloje. Kaip jau buvo minėta, plėšimas yra baigtas, kaltininkui pagrobus svetimą turtą. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, V. V. išplėšus rankinę iš nukentėjusios, ir pasišalinus iš įvykio vietos, plėšimo veiksmai pasibaigė. Vėlesni kaltinamųjų veiksmai, vertinant juos pareikšto kaltinimo apimtyje, yra nereikšmingi. Byloje neįrodyta, kad kaltinamieji bendrininkaudami padarė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. Ž. patvirtino, kad pamatęs V. V. rankose rankinę suprato, jog ji yra vogta. Sugrįžęs su V. V. į namus, D. Ž. matė, kokius daiktus iš pavogtos rankinės, V. V. išėmė. Nukentėjusiajai priklausantį telefoną, D. Ž. pasisavino, tai yra tokiu būdu jį įgijo, o po to perdavė naudotis savo tėvui. Pats D. Ž., nukentėjusiajai priklausančiu telefonu nesinaudojo, tačiau juo disponavo, perduodamas jį savo tėvui. D. Ž. teisme patvirtino, kad jis suprato, jog savinasi nusikalstamu būdu įgytą telefoną. Šį telefoną, D. Ž. pateikė ikiteisminio tyrimo metu/T.1, b.l. 60-70/. Nukentėjusioji L. V. atpažino D. Ž. pateiktą telefoną, dėl jo pretenzijų nepareiškė/T.1, b.l. 74-76/. Šios aplinkybės rodo, kad D. Ž. žinodamas, jog telefonas, kurį V. V. išėmė ir L. V. rankinės, yra vogtas, tai yra įgytas nuskalstamu būdu, jį pasisavindamas įgijo bei disponavo juo. Šiuose D. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., požymiai. BK 189 str. 1 d. numatyta atsakomybė už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir naudojimąsi juo. BK 189 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3 d.). Šioje byloje D. Ž. pareikštas kaltinimas pagal BK 180 str. 1 d., kuriame numatyta nusikalstama veika, priskirta prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4 d.). D. Ž. padarė mažiau pavojingą tai yra nesunkų nusikaltimą. D. Ž. atliktų nusikalstamų veiksmų aplinkybės, iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, todėl D. Ž. veika perkvalifikuotina pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą(BPK 256 str. 4 d.). D. Ž. pripažintinas kaltu pagal BK 189 str. 1 d.

Kaip matyti iš visumos byloje nustatytų aplinkybių, T. Ž. nedalyvavo padarant LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, jo veiksmuose nėra kitų nusikalstamų veikų požymių, todėl jis išteisintinas.                                           

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusioji L. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltų asmenų, 462,82 eurus turtinei žalai atlyginti ir 1 000 eurų neturinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji V. V. ir D. Ž. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pripažino. V. V. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pripažino iš dalies - 300 eurų apimtyje. D. Ž. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pripažino iš dalies - 200 eurų apimtyje.

Byloje nustatyta, kad L. V. rankinę pagrobė ir vėliau ją su joje buvusiais daiktais sudegino V. V.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad turtinė žala atsirado, dėl V. V. nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad turtinę žalą jai turi atlyginti V. V.. Tai reiškia, kad turtinę žalą nukentėjusioji prašo priteisti iš V. V., todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Iš V. V. priteistini 462,82 eurai, L. V. naudai turtinės žalos atlyginimo.

D. Ž. veika iš BK 180 str. 1 d., perkvalifikuota į BK 189 str. 1 d. ir jis pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 1 d. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, D. Ž. grąžino nukentėjusiajai priklausantį telefoną. L. V. pretenzijų D. Ž. dėl telefono pasisavinimo nepareiškė. D. Ž. nesukėlė L. V. turtinio pobūdžio žalingų pasekmių, todėl jis neatsakingas dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Civilinis ieškinys, D. Ž. atžvilgiu, turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalyje, atmestinas.

T. Ž. yra išteisintas, savo veiksmais jis nesukėlė žalingų pasekmių nukentėjusiajai, todėl L. V. ieškinys jo atžvilgiu atmestinas. 

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėti-mas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).    

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. V. vienas įvykdė L. V. priklausančios rankinės plėšimą. Nukentėjusioji nurodė, kad iki pargriuvo, ji trumpai, galimai iki vienos minutės, grūmėsi su V. V.. Siekdamas išplėšti rankinę, V. V. vieną kartą pastūmė L. V.. Apie mėnesį laiko, po rankinės išplėšimo, nukentėjusioji jautė rankos skausmą, tačiau į medikus nesikreipė, nedarbingumas jai nustatytas nebuvo. Po V. V. įvykdyto rankinės plėšimo, L. V. savo nuožiūra iki šiol naudoja įvairius, raminamojo pobūdžio vaistus. L. V. iki šiol, jaučia baimę ir nerimą, grįžtant iš darbo, ją lydi sutuoktinis. L. V. nurodė, kad dėl V. V. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1 000 eurų.

Teismo posėdžio metu, liudytojai S. K. ir F. V. patvirtino, kad po apiplėšimo, L. V. buvo patyrusi psichologinį sukrėtimą, apie porą mėnesių jautė nerimą, iš dalies buvo nedarbinga.

Kiekvienas asmuo susidūręs su smurtine nusikalstama veika, o ypač moteris tamsiu paros metu, su fiziškai pranašesniu vyru, patyria psichologinį sukrėtimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl V. V. nusikalstamų veiksmų, L. V. buvo nugriuvusi ant žemės. Tai reiškia, kad V. V. jai sukėlė fizinį skausmą.

Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad dėl V. V. veiksmų, L. V. buvo sužalota, kreipėsi į medikus, buvo nedarbinga, gydėsi, ar dėl nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių, turėjo vartoti ar vartoja vaistus.

Šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad dėl V. V. nusikalstamų veiksmų, L. V. patyrė nedidelės apimties neturtinę žalą.

Kiekvienas asmuo patyria psichologinį diskomfortą, jei jo daiktus, prieš jo valią savinasi, jais disponuoja, ar jais naudojasi pašaliniai asmenys.

D. Ž. pripažintas kaltu dėl už žinomai nusikalstamu būdu gauto, L. V. priklausančio turto įgijimą ir naudojimąsi juo(BK 189 str. 1 d.).

Šiais nusikalstamais veiksmais, D. Ž. padarė nukentėjusiajai nedidelės apimties neturtinę žalą.   

Bausmių skyrimo motyvai.

Kaltinamojo V. V. veika pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padaryto gailisi.

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, dėl padaryto gailisi, neteistas, savo neteisėtais veiksmais sukėlė nedideles žalingas pasekmes, dalį žalos nukentėjusiajai atlygino, atsiprašė nukentėjusios. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių V. V. bausme skirtinas arti minimalios trukmės areštas.

D. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvi-nanti aplinkybė yra tai, kad dėl padaryto gailisi.

Skirdamas bausmę D. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, dėl padaryto gailisi, nedirba, teistas vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei, teistumas neišnykęs, savo neteisėtais veiksmais sukėlė nedideles žalingas pasekmes, pasisavintą telefoną grąžino nukentėjusiajai, atsiprašė nukentėjusios. D. Ž. savo nusikalstamais veiksmais, nepadarė L. V. turtinės žalos. Ankstesniu nuosprendžiu, D. Ž. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri neturėjo teigiamos įtakos jo elgesiui. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, D. Ž. bausme skirtinas arti minimalios trukmės areštas.

Kaltinamieji V. V. ir D. Ž., padarė atskiras, skirtingu laiku, savo pobūdžiu skirtingas nusikalstamas veikas, todėl jie yra subsidiariai atsakingi dėl neturtinės žalos padarytos nukentėjusiajai atlyginimo.      

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301 str. - 302 str., 304 str. – 307 str. teismas,

n u s p r e n d ė :

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį trisdešimties parų areštu.

D. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 1 d. į LR BK 189 str. 1 d., ir nuteisti jį dvidešimties parų areštu.

T. Ž. išteisinti, jam nedalyvavus padarant LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

V. V., D. Ž., T. Ž. paskirtas kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. 

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. V. 462,82 eurus,  L. V. turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. V. 300 eurų,  L. V. neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. Ž. 200 eurų, L. V. neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                       R.Žukauskas