Civilinė byla Nr. e2A-865-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00102-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labdata“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labdata“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos miesto poliklinikai dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Labdata“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir dėl to naikintinais atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos miesto poliklinikos 2022 m. kovo 29 d. motyvus ir sprendimą dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškovės UAB „Labdata“ pretenzijos 2022 m. kovo 14 d. paskelbtame mažos vertės pirkime „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“ atmetimo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuomos, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugų mažos vertės pirkimą Nr. 580753 (toliau – Pirkimas). Pirkimui perkančiosios organizacijos parinktas itin trumpas laikotarpis: pasiūlymų pateikimo terminas, numatyta, turėjo baigtis 2022 m. sausio 4 d. UAB „Labdata“ išreiškė susidomėjimą pirkimu bei 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė perkančiajai organizacijai klausimus apie Pirkimo objektą, sutarties vykdymą ir kitas pasiūlymo parengimui aktualias detales. Pagrindinis tikslas – išsiaiškinti atsakovės tikslus ir poreikius šiame Pirkime, kadangi iš paskelbto Pirkimo dokumentų visumos nebuvo galimybių nustatyti atsakovei planuojamų įsigyti paslaugų apimties. Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija buvo įsipareigojusi atsakyti į klausimus likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau, remdamasi aplinkybėmis, kurios jai buvo aiškios iki Pirkimo paskelbimo (faktu, kad artėja Naujieji metai), atsakovė nusprendė, kad pasiūlymų pateikimo terminas nukeliamas, ir atsakymams parengti jai reikės daugiau laiko. Tačiau ieškovė nei per pačios atsakovės nusistatytą terminą, nei vėliau nebuvo supažindinta su atsakymais, nepaisant ir dviejų vėlesnių ieškovės prašymų informuoti apie svarbius Pirkimo dokumentų aspektus, priimtus sprendimus, veiksmus.
3. Aplinkybę, jog Pirkimą atsakovė nutraukė, tiekėjas sužinojo tik perkančiajai organizacijai paskelbus naują pirkimą Nr. 590594. Ieškovė nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie nutrauktas Pirkimo procedūras bei priimto sprendimo motyvus, taigi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) neteko galimybės skųsti šio sprendimo. Ieškovė šiuos atsakovės veiksmus vertina kaip iš esmės tiekėjo teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 36 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos informuoti suinteresuotus tiekėjus apie pirkimo dokumentų išaiškinimus.
4. Be to, atsakovė neteisėtai ir neproporcingai nustatė reikalavimą dėl specialisto įdarbinimo. Atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neišviešino reikalavimų turinio ir tiekėjų vertinimo kriterijų. Atsakovė vengė teikti informaciją, reikalingą parengti pasiūlymą. Techninės specifikacijos 6.5 punkto sąvokos „sudėtingas LIS-o veikimo sutrikimas“ turinys liko neišaiškintas. Techninėje specifikacijoje reikalaujama laboratorinių tyrimų mėginių validacijai – procesui, kuris atliekamas tik tuomet, kai tyrimai jau yra atlikti, kita vertus perkančioji organizacija išaiškinime keičia poziciją ir komentuoja, jog „pridėti arba ištrinti analitę ar analičių grupę“ reiškia, kad, pasikeitus laboratorinių tyrimų reikalavimams, kai kurios analitės (moduliai) tampa nebenaudojamos, nes nėra pakankamai informatyvios. Čia nekalbama apie atliktus tyrimus, kad būtų aktualu imtis kokių tai prevencijos priemonių, siekiant juos išsaugoti. Reikalavimas „1.4.5. LIS turi taikyti nustatytas taisykles laboratorinių tyrimų mėginių validacijai“ aiškiai nurodo, kad perkančioji organizacija pageidauja taikyti nustatytas (automatines) taisykles, tačiau vengia paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis tas taisykles reikėtų nustatyti, tuo labiau, tiekėjui nėra aišku, ar tokį funkcionalumą jo tiekiama (Pirkime planuojama siūlyti) informacinė sistema turi, ir ar tiekėjas perkančiosios organizacijos poreikius gali įgyvendinti. Perkančiosios organizacijos pareiga yra pateikti išsamią, nedviprasmišką informaciją apie pageidaujamą įsigyti prekę ar paslaugą, ir tik tokiu būdu tiekėjai galės parengti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos įsigyti tai, kas joms iš tiesų yra reikalinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje reikalavimo dėl nutraukto Pirkimo Nr. 580753 nebuvo pareiškusi, nagrinėjant bylą neprašė atnaujinti termino skundui dėl nutraukto Pirkimo procedūrų paduoti, todėl teismas dėl šio ieškovės argumento pasisakyti neturi pagrindo.
7. Dėl ieškovės teiginių, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos informuoti suinteresuotus tiekėjus apie pirkimo dokumentų išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad dokumentai ieškovei buvo išsiųsti, taigi ieškovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, su šiais dokumentais taip pat galėjo susipažinti visi tiekėjai, kadangi kiti tiekėjai pretenzijų nepareiškė, nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo pažeistos VPĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatos.
8. Teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, kad atsakovė ydingai ir neteisėtai nustatė reikalavimus perkamoms paslaugoms, todėl tiekėjai praranda galimybę pateikti objektyviai palyginamus pasiūlymus, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovei ar kitiems tiekėjams buvo sudarytos kliūtys pateikti pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Dėl perkančiosios organizacijos pareigų nustatyti tinkamas pirkimo sąlygas teismas pažymėjo, kad šioms keliamo aiškumo reikalavimo stoka nebūtinai siejama su jų neteisėtumu. Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančių organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas.
9. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė neteisėtai ir neproporcingai nustatė reikalavimą dėl specialisto įdarbinimo, kadangi perkančioji organizacija turi teisę nustatyti atitinkamus reikalavimus. Šiuo atveju perkančioji organizacija siekia, kad tiekėją ir specialistą sietų darbo santykiai, ir tokios sąlygos pripažinti neteisėta nėra pagrindo.
10. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, nėra galimybės nurodyti nei minimalaus, nei maksimalaus reikalingų konsultacijų valandų kiekio, tai priklauso nuo poreikio. Atsakovė 2022 m. kovo 18 d. atsakyme nurodė, kad šis ieškovės prašymas nerealus ir neįgyvendinamas, nes atsakovė negali apibrėžti konsultacijų kiekio dėl to, kad nežino, kiek papildomų darbų reikės, tuo tikslu ir numatytas reikalavimas pateikti 1 val. specialisto darbo fiksuotą įkainį, o ne konkrečią sumą už papildomus darbus. Be to, atsakovė numatė papildomą apmokėjimą už papildomas paslaugas, todėl tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė suplanuoti ir bent apytiksliai nurodyti reikalingų konsultacijų kiekį, tiekėjų interesų nepažeidė.
11. Teismas vertino, jog 2022 m. kovo 18 d. atsakyme nurodyta, kad perkančiojoje organizacijoje dirba pakankamai kvalifikuoti IT specialistai, gebantys atskirti sudėtingą sistemos sutrikimą nuo piktnaudžiavimo. Techninės specifikacijos 6.5 punkte nurodyta, kad „Įvykus sudėtingam LIS-o veikimo sutrikimui, kurio negalima pašalinti per 16 darbo valandų, problemos sprendimo terminas suderinamas su LIS-o naudotoju“. Tai reiškia, kad tiekėjas negali vienašališkai spręsti, ar tai sudėtingas sutrikimas ar ne, o ieškovė nepagrįstai teigia, kad Techninės specifikacijos 6.5 punkto sąvokos „sudėtingas LIS-o veikimo sutrikimas“ turinys liko neišaiškintas.
12. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 18 d. atsakyme perkančioji organizacija nurodė, jog Techninės specifikacijos 1.2.2 punkte nurodyti protokolai, kuriuos turi palaikyti LIS, taip pat nurodė, kad šiuo metu laboratorijoje POLIS sistema neveikia, POLIS sistema yra bendra perkančiosios organizacijoje naudojama sistema, todėl ir keliamas reikalavimas, kad turi būti galimybė LIS keistis duomenimis su POLIS sistema (dėl Techninės specifikacijos reikalavimo 1.2 punkto). Techninės specifikacijos 1.4.4 punkte nurodytas reikalavimas pateiktas tikslu užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos siekiant greitesnio, geresnio ir tikslesnio paciento ligos diagnozavimo, siekiant palengvinti gydytojų darbą. Techninės specifikacijos 1.4.5.1 punkto nurodymas „Pridėti arba ištrinti analitę ar analičių grupę“ reiškia, kad pasikeitus laboratorinių tyrimų reikalavimams kai kurios analitės (moduliai) tampa nebenaudojamos, nes nėra pakankamai informatyvios. Jos keičiamos kitomis, čia nekalbama apie atliktus tyrimus, kad būtų aktualu imtis kokių tai prevencijos priemonių siekiant juos išsaugoti. Techninės specifikacijos 1.4.5.4 punkto reikalavimas „pakeisti mėginių judėjimo kelius“, reiškia, kad gali keistis tyrimų užsakymas ar rezultatų pateikimo vieta (pvz., gydytojas pereina dirbti į kitą kabinetą prie kito kompiuterio).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė išvadą, kad ieškovė ieškinį grindžia ne aplinkybėmis, jog perkančiosios organizacijos (atsakovės) sąlygos neteisėtos, o tuo, kad perkančiosios organizacijos nustatytos sąlygos jai nėra pakankamai aiškios. Tačiau tai, kad sąlygos ieškovei neaiškios, nėra pagrindas nutraukti pirkimą, tuo labiau, kad pati ieškovė dalyvauja šiame pirkime. Nutraukus pirkimą iš esmės nei ieškovei, nei atsakovei neatsiras teisinių pasekmių. Ieškovė nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą. Nors ieškovė rėmėsi viešųjų pirkimų principų pažeidimu, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, iš esmės nenurodė argumentų, kurie pagrįstų, kaip konkrečiai buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas, spręsdamas, kad atsakovė turi teisę reikalauti įdarbinti specialistą, nesivadovavo VPĮ 49 straipsnio nuostata dėl tiekėjo teisės pasirinkti bendradarbiavimo su subtiekėju, kurio pajėgumais yra remiamasi, formą. Pirkimo sąlygų 3.2.2 punktu reikalaujama, kad Pirkimo sutartį vykdysiantį tiekėją ir jo pasitelkiamą specialistą sietų darbo teisiniai santykiai. Reikalavimas būtinai sukurti darbo teisinius santykius su specialistu, peržengia laisvo darbo jėgos pasirinkimo, sutarčių laisvės principus, yra neproporcingas. Atsakovė šiuo klausimu byloje nepateikė pozicijos, o pirmosios instancijos teismas sprendime tik lakoniškai nurodė kad „<...> tokios sąlygos pripažinti neteisėta nėra pagrindo“. Teismas pažeidė materialiąsias normas – VPĮ 49 straipsnio 1, 3 dalis, leidžiančias tiekėjams laisvai pasirinkti, kokia forma yra (bus) pasitelkiamas kito ūkio subjekto pajėgumas. Be to, tiekėjams suteikiamą laisvę pasirinkti bendradarbiavimo su kito ūkio subjekto formą pagrindžia ir nuosekli, nusistovėjusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nei atsakovė, nei kita perkančioji organizacija neturi teisės viešojo pirkimo sąlygose imperatyviai nustatyti, jog tiekėjas gali pasitelkti kito ūkio subjekto pajėgumus tik darbo teisinių santykių forma. Atitinkamai, ieškovės ginčijama Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto nuostata yra neteisėta ir privalo būti panaikinta.
14.2. Teismas sprendime tinkamai neįvertino, jog Pirkimo dokumentai yra neišsamūs ir netikslūs, dėl ko Pirkimo objektas iš esmės nėra apibrėžtas ir nėra aiški tiekėjo prisiimamų įsipareigojimų apimtis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ nustatyti griežti reikalavimai, kurių perkančiosios organizacijos privalo laikytis, rengdamos technines specifikacijas ir taikydamos jos nuostatas (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis, 37 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis).
14.3. Techninės specifikacijos 6.1, 7.1 punktai, Bendrųjų sąlygų 2.1 punktas tinkamai neapibrėžia pirkimo objekto:
14.3.1. Techninės specifikacijos 6.1 punkte nustatyta, jog „Tiekėjas turi užtikrinti neribotą konsultacijų kiekį LIS-o naudojimo klausimais telefonu, el. paštu arba prisijungus per nuotolį“. Ieškovė prašė atsakovės patikslinti, koks yra planuojamas maksimalus konsultacijų valandų kiekis, siekiant įvertinti Pirkimo objekto apimtį bei apskaičiuoti pasiūlymo kainą, remiantis objektyviais kriterijais – preliminariu ar konkrečiu konsultacijų valandų kiekiu. Teismas nurodė, jog atsakovė Pirkimo sąlygose numatė reikalavimą pateikti 1 val. specialisto darbo fiksuotą įkainį, o ne konkrečią sumą už papildomus darbus, taip pat atsakovė numatė papildomą apmokėjimą už papildomas paslaugas, todėl tai, kad atsakovė nesuplanavo ir bent apytiksliai nenurodė reikalingų konsultacijų kiekio, tiekėjų interesų nepažeidė. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, nes tokia Pirkimo sąlyga neapibrėžia Pirkimo objekto ir nenustato net minimalių atsakovės užsakomų konsultacijų kiekių. Ieškovė negali pateikti pasiūlymo, nes jis (jo kaina) nėra paremtas objektyviais kriterijais – apytikriu ar konkrečiu konsultacijų kiekiu. Ieškovė negali nuspėti net preliminarios įsigyjamų konsultacijų apimties, todėl negali apskaičiuoti ir tokių paslaugų kainos. Teismas sprendime klaidingai nurodė, jog atsakovė „<...> numatė reikalavimą pateikti 1 val. specialisto darbo fiksuotą įkainį, o ne konkrečią sumą už papildomus darbus“, nes Pirkimo sąlygų 1 priede (Pasiūlymo forma) aiškiai numatyta, kad paslaugų mato vienetas yra ne 1 valanda, bet 1 mėnuo.
14.3.2. Techninės specifikacijos 7.1 punkte nustatyta, kokiais atvejais atsakovė planuotų įsigyti papildomas paslaugas: „LIS instaliavimas į naujus naudotojo kompiuterius ar perinstaliavimas naudotojui pakeitus kompiuterių operacinę sistemą yra papildomos paslaugos ir apmokamos kaip nustatyta 11 punkte.“. Atsakydama į ieškovės paklausimą atsakovė nurodė, jog papildomos paslaugos, už kurias numatomas atskiras apmokėjimas, išvardintos Techninės specifikacijos 7.1 punkte. Tačiau nurodytame punkte yra baigtinis ir išsamus apmokamų papildomų paslaugų sąrašas, nors Techninės specifikacijos 13 punktas numato dar vieną nebaigtinį sąrašą atvejų, kuomet atsakovė gali užsakyti papildomas paslaugas. Dar daugiau, Techninės specifikacijos 14 punktas numato, kad 13 punkte pateiktas paslaugų sąrašas nėra išsamus ir, atsiradus poreikiui, jis gali būti praplėstas, jei be šių, iš anksto nenumatytų, papildomų paslaugų gali sutrikti LIS‘o darbas. Tokios aplinkybės daro Pirkimo sąlygas neaiškiomis ir dviprasmiškomis, o Pirkimo objektą – neapibrėžtu. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė.
14.3.3. Techninės specifikacijos Bendrųjų reikalavimų 2.1 punkte numatyta, jog „Tiekėjas kartu su laboratorijos informacine sistema turi pateikti visą įrangą (išskyrus kompiuterinio tinklo kabelius, kompiuterinio tinklo komutatorius ir etikečių spausdintuvus), reikalingą sistemos funkcionavimui“. Atsakovė ieškovei nepatikslino Pirkimo sąlygų ir neatsakė į ieškovės pateiktus klausimus, todėl ieškovė nežino, kokią įrangą šiuo metu naudoja atsakovė, nėra aišku, ar laboratorijoje yra įrengtos kompiuterinės darbo vietos (ar yra reikalingi kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis, brūkšniniai kodų skaitytuvai ir pan.). Ši informacija reikalinga tiekėjui sprendžiant, kaip parengti pasiūlymą, kokių objektų kainą įskaičiuoti ir pan. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl šio ieškovės ginčijamo punkto (ne)teisėtumo.
14.4. Techninės specifikacijos 6.5, 1.2, 1.4.4, 1.4.5, 1.8.9 punktuose išdėstyti reikalavimai yra neaiškūs ir netikslūs:
14.4.1. Techninės specifikacijos 6.5 punktas, kuriuo nėra apibrėžiama, kas yra laikytina „sudėtingu LIS-o sutrikimu“, gali lemti ne tik papildomus ginčus ir pagrindinės Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą, tačiau ir jos nutraukimą. Atsakovei tenka pareiga tiksliai ir aiškiai apibrėžti Pirkimo objektą, tik pati atsakovė gali nustatyti, kas jai yra reikšminga ir sudėtinga, tačiau atsakovė šios pareigos tinkamai nevykdo, tuo kurdama didelę ginčų kilimo tarp šalių riziką.
14.4.2. Techninės specifikacijos 1.2 punkte yra nustatyti reikalavimai LIS dėl keitimosi duomenimis su informacine sistema POLIS. Ieškovė atsakovės prašė paaiškinti ir patikslinti šį punktą nurodant, kokią POLIS versiją šiuo metu naudoja atsakovės laboratorija bei kokio tipo protokolas šiuo metu yra įdiegtas POLIS sistemoje, norint palaikyti sąsają tarp POLIS ir LIS. Atsakovė tik nurodė, jog POLIS sistema neveikia, o protokolai, kuriuos turi palaikyti LIS, nurodyti 1.2.2 punkte. Dėl to nėra aišku, kokie darbai šioje srityje bus reikalingi ir kokius resursus reikės pasitelkti.
14.4.3. Techninės specifikacijos 1.4.4 punkte numatyta, kad „LIS turi pateikti perspėjimus laboratorinių tyrimų rezultatams, tikrinant prieš tai buvusį rezultatą“. Ieškovei buvo svarbu sužinoti, kokios taisyklės turi būti taikomos perspėjimams tyrimų rezultatams – kokios perspėjimų atsiradimo prielaidos, koks perspėjimų turinys ir pan. Atsakovė savo atsakyme tiesiog paaiškino, kad šis reikalavimas yra nustatytas tikslu užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos, siekiant greitesnio, geresnio ir tikslesnio paciento ligos diagnozavimo, siekiant palengvinti gydytojų darbą, tačiau toks atsakymas tik paaiškino reikalavimo nustatymo tikslą, tačiau į klausimą dėl taisyklių minėtiems perspėjimams nebuvo atsakyta. Ginčą išnagrinėjus pirmos instancijos teisme taip ir liko neaišku, kokios taisyklės yra taikomos LIS teikiant perspėjimus laboratorinių tyrimų rezultatams, tikrinant prieš tai buvusį rezultatą.
14.4.4. Techninės specifikacijos 1.4.5 punkte yra išdėstytas baigtinis sąrašas taisyklių, skirtų laboratorinių tyrimų mėginių validacijai. Atsakovė pageidauja taikyti nustatytas (automatines) taisykles, tačiau nepaaiškina, kokiais kriterijais remiantis tas taisykles reikėtų nustatyti, tuo labiau, ieškovei nėra aišku, ar tokį funkcionalumą jos tiekiama (Pirkime planuojama siūlyti) informacinė sistema turi, ir ar ieškovė gali įgyvendinti atsakovės poreikius. Bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo turinys liko neatskleistas.
14.4.5. Techninės specifikacijos 1.8.9 punkte numatyta, jog „Sistemos administravimas pagal galimybes turi būti vykdomas iš POLIKLINIKOS informacinės sistemos“. Tai ta pati sistema, kuri Pirkimo sąlygose yra įvardijama kaip „POLIS“. Atsakovė nesugebėjo paaiškinti, kokius konkrečiai LIS administravimo veiksmus ji tikisi atlikti iš POLIS informacinės sistemos, todėl ieškovė neturi galimybių objektyviai atsakyti į klausimą, ar turi produktą, kuris bent teoriškai galėtų būti priimtinas atsakovei.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
15.1. Teismas teisingai nustatė, jog perkančioji organizacija turi teisę nustatyti atitinkamus reikalavimus. Šiuo atveju perkančioji organizacija siekia, kad tiekėją ir specialistą sietų darbo santykiai ir tokios sąlygos pripažinti neteisėta nėra pagrindo. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose neišreiškė imperatyvaus nurodymo įdarbinti specialistą ir, kad tiekėją ir specialistą sietų darbo santykiai. Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkte, kuriame nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui, numatyta, kad sutarčiai vykdyti tiekėjas turi pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų sąrašą. Iš šios sąlygos aiškiai matyti, kad perkančioji organizacija turi ir privalo įsitikinti, kad paslaugos tiekėjas yra pajėgus įgyvendinti konkurso sąlygas ir ar turi atitinkamos srities specialistų. Perkančiosios organizacijos pagrindinis tikslas yra užsitikrinti, kad reikiamos paslaugos bus teikiamos laiku ir tinkamai, o ne atsiradus skubiam poreikiui, laukti kol bus surasti atitinkamos srities specialistai. Todėl apeliantės teiginiai dėl šios materialinės teisės normos pažeidimo yra nepagrįsti, neatitinkantys viešojo pirkimo konkurso sąlygų.
15.2. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir pačios apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas. Tik ieškovei konkurso sąlygos buvo neaiškios ir netikslios. Teismas teisingai nusprendė, jog ginčijamos sąlygos yra aiškios, tikslios, nedviprasmiškos bei teisėtos. Pirkimo sąlygoms keliamo aiškumo reikalavimo stoka nebūtinai siejama su jų neteisėtumu.
15.3. Ieškovės reikalavimas nurodyti reikalingų konsultacijų kiekį valandomis neįgyvendinamas, todėl perkančioji organizacija nurodė reikalavimą įvardinti valandinį įkainį. Be to, tokios paslaugos perkamos pirmą kartą, todėl negalima prognozuoti, koks pacientų kiekis atsiras šiai paslaugai. Perkančioji organizacija išaiškinimuose negali išvardinti visų galimų, ateityje kilsiančių problemų, nes ji pati to nežino. Reikalingų konsultacijų kiekio atsakovė taip pat negali nurodyti, nes suteiktų paslaugų kiekis nepriklauso nuo atsakovės.
15.4. Dėl sutrikimo sudėtingumo atsakovė nurodė, jog teismas teisingai siejo šią aplinkybę su laiko terminu, per kurį reikia šalinti sutrikimą (jeigu jo šalinimui reikia daugiau nei 16 val., sutrikimas yra sudėtingas).
15.5. Apeliantės teiginiai dėl Techninės specifikacijos 1.8.9 punkto nepagrįsti, nes administravimo darbai, tarp jų ir sistemų trikdžių stebėsena ir šalinimas, yra nuolatinė paslauga, o pirkėjas negali numatyti būsimų trikdžių ar gedimų sistemoje.
15.6. Teismo išvada, kad ieškovė ieškinį grindė ne aplinkybėmis, jog perkančiosios organizacijos sąlygos neteisėtos, o tuo, kad perkančiosios organizacijos nustatytos sąlygos jai nėra pakankamai aiškios, yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. CVP IS priemonėmis paskelbė Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuomos, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugų mažos vertės pirkimą Nr. 580753. Pasiūlymų pateikimo terminas turėjo baigtis 2022 m. sausio 4 d. UAB „Labdata“ išreiškė susidomėjimą pirkimu ir 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė perkančiajai organizacijai klausimus apie Pirkimo objektą, sutarties vykdymą (e. b. 1 t. 22–27 b. l.), tačiau perkančioji organizacija šį pirkimą nutraukė.
19. 2022 m. kovo 14 d. perkančioji organizacija vėl paskelbė mažos vertės pirkimą „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“. Ieškovė 2022 m. kovo 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymais pateikti informaciją apie tai, kokia įranga naudojasi perkančioji organizacija, kokio pobūdžio jungtis tiekėjui, vykdysiančiam sutartį, teks užtikrinti ir pan. (e. b. 1 t. 37–41 b. l.). 2022 m. kovo 18 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymą (e. b. 1 t. 15–18 b. l.) ir taip pat atsakymą dėl informacijos apie Pirkimo Nr. 580753 nutraukimą, kuriame nurodė, jog ieškovės rašte išdėstyti reikalavimai perkančiajai organizacijai kėlė daug abejonių ir neaiškumų, todėl buvo reikalingas ilgesnis terminas atsakymui, taip pat buvo nutarta pirkimą nutraukti ir skelbti pirkimą iš naujo, rašte taip pat atsiprašoma, kad perkančioji organizacija nepastebėjo, jog CPV IS nėra pateikta informacija apie pirkimo Nr. 580753 nutraukimą (e. b. 1 t. 57 b. l.). Abu atsakymai ieškovei buvo pateikti per CVP IS (e. b. 1 t. 62 b. l.).
20. Ieškovė pateikė pretenziją, kurioje prašoma perkančiosios organizacijos: peržiūrėti Pirkimo dokumentus ir nedelsiant sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta pretenzija; nutraukti 2022 m. kovo 14 d. paskelbtą pirkimą „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“; rengiantis atlikti naują laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuomos, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugų pirkimą, surengti rinkos konsultacijas, pasikonsultuoti su kitomis panašius pirkimus atlikusiomis perkančiosiomis organizacijomis ir imtis kitų perkančiajai organizacijai reikalingų veiksmų, siekiant organizuoti ir įvykdyti viešąjį pirkimą, kuris atitinka VPĮ reikalavimus (e. b. 1 t. 28–36 b. l.). Atsakovė ieškovės pretenzijos netenkino, todėl ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės 2022 m. kovo 29 d. motyvus ir sprendimą (e. b. 1 t. 19–21 b. l.) dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškovės UAB „Labdata“ pretenzijos 2022 m. kovo 14 d. paskelbtame mažos vertės pirkime „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“ atmetimo.
21. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.
22. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir privalomų ikiteisminių ginčo sprendimo tvarkos procedūrų nustatymas nelaikomas asmens teisės kreiptis į teismą apribojimu ar paneigimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).
23. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
24. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 102 straipsnis). Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
25. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į VPĮ įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti neteisėtais ir dėl to naikintinais atsakovės motyvus ir sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė dėl tokio reikalavimo ydingumo, o ginčijamame sprendime iš esmės pasisakė dėl ieškovės ginčijamų konkrečių pirkimo sąlygų.
27. Šiame kontekste kasacinio teismo pažymėta, kad tais atvejais, kai ieškovas ne visai tiksliai suformuluoja savo reikalavimus ieškinyje, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį ieškovo pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija; teismo procesinis sprendimas šalių ginčą apriboti tik kaip ieškinio dalyku nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pretenziją, ne(per)kvalifikuoti tikrojo šalies tikslo iš esmės ginčyti viešojo pirkimo rezultatą yra pernelyg formalus ir paneigiantis tiekėjo (ieškovo) teisių gynybos veiksmingumo principą; iš dalies teisiškai nekorektiškai suformuluotas ieškinio reikalavimas neturėtų ieškovui lemti pačių griežčiausių padarinių (bylos nutraukimo), juolab kai iš procesinių dokumentų aiškus ieškovo tikslas ginčyti atitinkamus perkančiosios organizacijos sprendimus; tokiu atveju teismas turi pats perkvalifikuoti ieškovo reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 47, 48 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl ieškovės suinteresuotumo ginčo Pirkimu, taip pat dėl tinkamai inicijuotos peržiūros procedūros (pateiktos pretenzijos), todėl teisiškai nekorektiškai suformuluotas ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovė prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo tiekėjos (ieškovės) pretenzija buvo atmesta, ir kitų reikalavimų nenurodė, neturėtų jai lemti pačių griežčiausių padarinių, juolab kad iš procesinių dokumentų buvo aiškus ieškovės tikslas ginčyti pirkimo sąlygas.
29. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia bylai teisingai išnagrinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 27 punktą).
30. Nurodyta kasacinio teismo praktika ir išaiškinimai visų pirma suponuoja būtinybę nustatyti, kokius reikalavimus ieškovė kėlė ir kokias faktines aplinkybes nurodė kaip neteisėtas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y. 2022 m. kovo 21 d. pretenzijoje dėl perkančiosios organizacijos neteisėto elgesio (e. b. 1 t. 28–36 b. l.).
31. Pirmiausia pretenzijoje ieškovė nurodė, jog buvo padaryti VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimai, kadangi aplinkybę, kad Pirkimas Nr. 580753 nutrauktas, ieškovė sužinojo tik atsakovei paskelbus naują Pirkimą Nr. 590594. Tiekėjas nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie nutrauktas Pirkimo procedūras ir tokio sprendimo motyvus, todėl neteko galimybės skųsti šio sprendimo. Nors ieškovė nurodė šiuos procedūrinius perkančiosios organizacijos pažeidimus, tačiau nei pretenzijoje, nei ieškinyje reikalavimo dėl nutraukto Pirkimo Nr. 580753 nereiškė, atnaujinti termino skųsti šiuos perkančiosios organizacijos veiksmus neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl Pirkimo Nr. 580753 nutraukimo nepasisakė. Dėl šių atsakovės veiksmų apeliantė nenurodo argumentų ir apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat plačiau nepasisako.
32. Tuo pačiu kaip matyti iš ieškovės pretenzijos, ji joje taip pat kėlė klausimus dėl pirkimų sąlygų Techninės specifikacijos 3.2.2, 6.1, 7.1 punktų, Techninės specifikacijos Bendrųjų reikalavimų 2.1 punkto, Techninės specifikacijos 1.2, 1.4.4, 1.4.5, 1.8.9, 6.5 punktų.
33. Pagal ieškinio faktinį pagrindą matyti, kad jis siejamas su pretenzijoje nurodytais pirkimo sąlygų konkrečiais punktais.
Dėl pirkimo sąlygų
34. VPĮ nuostatos numato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ 24 straipsnio nuostatos, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P). Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdamas savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction, C-19/00) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, be kita ko, pirkimo sąlygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Kasacinio teismo išaiškinimai ir jų taikymas viešųjų pirkimų praktikoje suponuoja poreikį tiekėjams išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019, 29 punktas).
37. Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nustato ir perkančiųjų organizacijų pareigą pateikti tiekėjams paaiškinimus dėl neaiškių pirkimo dokumentų ir tokių paaiškinimų pateikimo tvarką.
38. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką pirkimo sąlygų išaiškinimai laikytini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Dėl to, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant tiekėjų pasiūlymus teisėtumo, atsižvelgtina tiek į ginčo Konkurso sąlygos pirminę versiją, tiek ir į šios sąlygos išaiškinimą.
39. Išimtiniais atvejais pirkimo sąlygų turinys gali būti aiškinamas teismo, teismas viešojo pirkimo sąlygas turi aiškinti, visus pirkimo dokumentus vertindamas sistemiškai, jų tarpusavio turinio kontekste, teismo pateikiamas pirkimo sąlygų interpretavimas bet kokiu atveju negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
40. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką bei Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
41. Žemiau pasisakytina dėl ieškovės ginčitinų ir pirmosios instancijos teismo vertintų konkrečių pirkimo sąlygų teisėtumo.
Dėl Pirkimo sąlygų 3.2.2. punkto (ne)teisėtumo
42. Aptariamas kvalifikacinis reikalavimas 3.2.2 punkte suformuotas taip – Sutarčiai vykdyti tiekėjas turi pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų sąrašą. Atitikties patvirtinimui pirkimo laimėtojo teikiami dokumentai ir informacija nurodyta, kad pateikiama: 1. už sutarties vykdymą atsakingų specialistų atestato kopijos ar kiti kvalifikaciją ar išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, įrodantys, kad tiekėjas gali atlikti perkamą paslaugą. 2. Sudarytos darbo sutarties su atestuotu specialistu kopijas. Pastaba, jei kvalifikacija yra grindžiama nurodant specialistą, kuris nėra tiekėjo darbuotojas, tačiau yra ketinamas įdarbinti sutarties vykdymo metu, tokiu atveju specialistas turi būti išviešintas pasiūlyme ir pridėta ketinimų įdarbinti protokolo kopija. CVP IS priemonėmis pateikiamos skaitmeninės dokumentų kopijos.
43. Pretenzijoje ir ieškinyje ieškovė toliau nurodė, jog perkančioji organizacija ydingai ir neteisėtai nustatė reikalavimus perkamoms paslaugoms, todėl tiekėjai praranda galimybę pateikti objektyviai palyginamus pasiūlymus. Kaip vieną iš tokių neteisėtų reikalavimų ieškovė nurodė Pirkimo sąlygose nustatytą reikalavimą dėl specialisto įdarbinimo (Pirkimo sąlygų 3.2.2 punktas). Dar 2022 m. kovo 17 d. prašyme patikslinti konkurso sąlygas ieškovė perkančiosios organizacijos prašė patikslinti informaciją dėl šio punkto reikalavimo atitikimą pagrindžiančių dokumentų sąrašo, kurio 2 pozicijoje nurodyta „Sudarytos darbo sutarties su atestuotu specialistu kopijas“. Ieškovė nurodė, jog pagal VPĮ, tiekėjams numatyta galimybė vykdyti sutartį pasitelkti ir trečiuosius asmenis, o įdarbinimas nėra vienintelis įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo teisinis kelias. Dėl to perkančiosios organizacijos buvo prašyta patikslinti reikalavimo atitiktį pagrindžiančių dokumentų sąrašą, jį praplečiant dokumentais, kurie leistų perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad atitinkamas tiekėjas turi reikiamos kvalifikacijos specialistą ar specialistus, kurie padės įvykdyti sutartį. 2022 m. kovo 18 d. atsakyme perkančioji organizacija nurodė, jog prie to paties 2 pozicijoje nurodyto dokumento yra įrašyta pastaba „jei kvalifikacija yra grindžiama nurodant specialistą, kuris nėra tiekėjo darbuotojas, tačiau yra ketinimas įdarbinti sutarties vykdymo metu, tokiu atveju specialistas turi būti išviešintas pasiūlyme ir pridėta ketinimų įdarbinti protokolo kopija“. Perkančioji organizacija laikė, kad šis kvalifikacinis reikalavimas atitinka ieškovės prašyme keltą poziciją. Savo ruožtu ieškovė nurodė, jog ginčijamu punktu perkančioji organizacija apriboja tiekėjo galimybes teisinius santykius su specialistu kurti ne tik darbo sutarties pagrindu. Sprendime dėl pateiktos pretenzijos perkančioji organizacija nurodė, jog detalius paaiškinimus pateikė 2022 m. kovo 18 d. atsakyme. Ieškovė analogiškus argumentus dėl šios sąlygos neteisėtumo nurodė ir ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl aptariamo reikalavimo nurodė, jog perkančioji organizacija turi teisę nustatyti atitinkamus reikalavimus, perkančioji organizacija siekia, kad tiekėją ir specialistą sietų darbo teisiniai santykiai ir tokios sąlygos pripažinti neteisėta nėra pagrindo.
44. Apeliantė apeliaciniame skunde tokį teismo motyvą skundžia, nurodydama, jog teismas, spręsdamas, kad atsakovė turi teisę reikalauti įdarbinti specialistą, nesivadovavo VPĮ 49 straipsnio nuostata dėl tiekėjo teisės pasirinkti bendradarbiavimo su subtiekėju, kurio pajėgumais yra remiamasi, formą. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 3.2.2 punktu iš esmės reikalauja, kad Pirkimo sutartį vykdysiantį tiekėją ir jo pasitelkiamą specialistą sietų darbo teisiniai santykiai. Toks reikalavimas peržengia laisvo darbo jėgos pasirinkimo, sutarčių laisvės principus, yra neproporcingas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas: pirma, sprendimu pažeidė materialiąsias normas (VPĮ 49 straipsnio 1, 3 dalys), leidžiančias tiekėjams laisvai pasirinkti, kokia forma yra (bus) pasitelkiamas kito ūkio subjekto pajėgumas. Nurodytas nuostatas aiškinant kartu (sistemiškai), darytina išvada, kad tiekėjas neribojamas, kokia forma pasitelkia kitą ūkio subjektą, tačiau turi pateikti dokumentą, tinkamai įrodantį, kad pasitelkiamo ūkio subjekto pajėgumai tiekėjui bus prieinami. Tokie dokumentai galėtų būti ketinimų protokolas, deklaracija, preliminari subrangos sutartis, preliminari darbo sutartis, paslaugų teikimo sutartis ar kt. Antra, tiekėjams suteikiamą laisvę pasirinkti bendradarbiavimo su kitu ūkio subjektu formą pagrindžia ir nuosekli, nusistovėjusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apeliantės teigimu, perkančioji organizacija neturi teisės viešojo pirkimo sąlygose imperatyviai nustatyti, jog tiekėjas gali pasitelkti kito ūkio subjekto pajėgumus tik darbo teisinių santykių forma. Atitinkamai, ieškovės ginčijama Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto nuostata yra neteisėta ir privalo būti panaikinta.
45. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ji Pirkimo dokumentuose neišreiškė imperatyvaus nurodymo įdarbinti specialistą ir, kad tiekėją ir specialistą sietų darbo santykiai. Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkte, kuriame nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui, numatyta, kad sutarčiai vykdyti tiekėjas turi pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų sąrašą. Atsakovės teigimu, ji privalo įsitikinti, kad paslaugos tiekėjas yra pajėgus įgyvendinti konkurso sąlygas ir ar turi atitinkamos srities specialistų. Priešingai nei teigia apeliantė, jai neturėtų sudaryti didelių problemų pateikti specialistų sąrašo, net jei jis sutarties įgyvendinimui pasitelktų ir trečiąsias šalis. Apeliantė šį konkurso sąlygų reikalavimą aiškina išplėstai, pakreipdama jį sau naudinga linkme. Atsakovės nuomone, tai nėra pagrindas naikinti priimto teisingo teismo sprendimo.
46. Teisėjų kolegija su paminėtais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nuo pat pradžių kėlė klausimą dėl Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto, prašė jį patikslinti. Perkančioji organizacija, atsakydama tiek į prašymą dėl informacijos patikslinimo, tiek į pretenziją, nurodė, kad jei specialistas nėra darbuotojas, galima pridėti ketinimų įdarbinti protokolo kopiją. Taigi perkančioji organizacija iš esmės nurodė, jog tiekėją ir nurodytą specialistą privalo sieti darbo teisiniai santykiai arba būsimi darbo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo nurodymu, kad tokios sąlygos pripažinti neteisėta nėra pagrindo. Kita vertus, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą jau nurodo, kad tiekėjas turi pateikti specialistų sąrašą, kas ieškovei neturėtų sukelti sunkumų, net jei ji sutarties įgyvendinimui pasitelktų ir trečiąsias šalis. Iš esmės atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė patvirtino, kad tiekėjas turi teisę sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis, t. y., specialistus, su kuriais tiekėjo nesieja darbo teisiniai santykiai.
47. VPĮ 49 straipsnyje yra įtvirtintos rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais taisyklės ir sąlygos. Kasacinio teismo atkreiptas dėmesys į tai, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai (31 punktas). Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito subjekto pajėgumu automatiškai nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 39–41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką) (32 punktas). Išimtimi laikytinos situacijos, kai dėl pirkimo objekto specifikos perkančioji organizacija galėtų reikalauti, kad pajėgumą kvalifikacijos atitikčiai įrodyti pateikiantis subjektas pats tiesiogiai dalyvautų, vykdant viešojo pirkimo sutartį (Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Partner Apelski Dariusz, C‑324/14; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14). Tokiu atveju susiklosto dvejopo pobūdžio ūkio subjektų santykiai: tiek pajėgumo „skolinimas“, tiek tiesioginis dalyvavimas, vykdant sutartį, t. y. subranga. Tokia situacija susiklosto ypač tuomet, kai trečiasis asmuo pasitelkiamas įrodyti teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti (33 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020).
48. Šiuo atveju: pirma, atsakovė nepagrindė kodėl tik sudarytos būtent darbo sutarties su atestuotu specialistu pateikimas patvirtina atitiktį nurodytam reikalavimui dėl galimybės pasitelkti specialistą; antra, pati atsakovė atsakyme į paklausimą plečiamai aiškina tokio reikalavimo turinį; trečia, tokia nuostata pakankamai riboja galimybę perkančiajai organizacijai vykdyti sutartį pasitelkti kitus subjektus ne darbo santykių siaurąja prasme forma; ketvirta, leidimo pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus tikslas – viešuosius pirkimus atverti kuo platesnei konkurencijai.
49. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto reikalavimas pateikti sudarytos darbo sutarties su atestuotu specialistu kopiją arba ketinimų protokolą jį įdarbinti, yra neteisėtas, prieštarauja VPĮ 49 straipsnio reikalavimams.
Dėl Techninės specifikacijos 6.1, 7.1 punktų, Bendrųjų sąlygų 2.1 punkto (ne)teisėtumo
50. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neišviešino reikalavimų turinio ir tiekėjų vertinimo kriterijų, tinkamai neapibrėžė Pirkimo objekto. VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytas imperatyvas, kad pirkimo dokumentuose privalo, be kita ko, būti nurodyta prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. Ieškovės nuomone, Pirkimo dokumentų nuostatos ir perkančiosios organizacijos 2022 m. kovo 18 d. pateikti išaiškinimai prasilenkia su teisės aktų reikalavimais dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti tikslius, pamatuojamus ir visiems suinteresuotiems tiekėjams žinomus reikalavimus.
51. Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Techninės specifikacijos 6.1, 7.1 punktų ir Bendrųjų sąlygų 2.1 punkto teisėtumo ir aiškumo.
52. Techninės specifikacijos 6.1 punktas numato, jog „Tiekėjas turi užtikrinti neribotą konsultacijų kiekį LIS-o naudojimo klausimais telefonu, el. paštu arba prisijungiant per nuotolį“. Prašydama patikslinti pirkimo sąlygas ieškovė prašė perkančiosios organizacijos patikslinti, koks yra planuojamas maksimalus konsultacijų valandų kiekis, kad tiekėja galėtų pasiūlyti objektyviais kriterijais paremtą kainą. Atsakydama perkančioji organizacija nurodė, kad nėra galimybės nurodyti nei minimalaus, nei maksimalaus reikalingų konsultacijų valandų kiekio, nes tai priklausys nuo poreikio.
53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovė Pirkimo sąlygose numatė reikalavimą pateikti 1 val. specialisto darbo fiksuotą įkainį, o ne konkrečią sumą už papildomus darbus, taip pat atsakovė numatė papildomą apmokėjimą už papildomas paslaugas, todėl tai, kad atsakovė nesuplanavo ir bent apytiksliai nenurodė reikalingų konsultacijų kiekio, tiekėjų interesų nepažeidė. Tokią teismo poziciją ieškovė ginčija apeliaciniu skundu.
54. Apeliantė teigia, jog tokia Pirkimo sąlyga neapibrėžia Pirkimo objekto ir nenustato net minimalių atsakovės užsakomų konsultacijų kiekių. Nors formaliai kliūčių tokiam pasiūlymui pateikti nėra, tačiau jis (jo kaina) nėra paremtas objektyviais kriterijais – apytikriu ar konkrečiu konsultacijų kiekiu. Be to, teismas klaidingai nustatė, kad Pirkimo sąlygose numatytas reikalavimas pateikti 1 val. specialisto darbo fiksuotą įkainį. Pirkimo sąlygų 1 priede (Pasiūlymo forma) aiškiai buvo numatyta, kad „Naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugų“ mato vienetas yra 1 mėnuo, todėl tiekėjas privalo pasiūlyti vieno mėnesio konsultavimo paslaugų įkainį nežinodamas net preliminaraus konsultacijų kiekio valandomis. Apeliantės įsitikinimu, Techninės specifikacijos 6.1 punktas yra neteisėtas ir privalo būti patikslintas.
55. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tokias paslaugas perka pirmą kartą, todėl negali prognozuoti, koks bus šios paslaugos poreikis. Be to, numatytas apmokėjimas už 1 val. konsultacijų, todėl tokia sąlyga tiekėjų interesų nepažeidžia. Dėl apeliantės argumentų, kad atsiskaitymas numatytas už mėnesį, atsakovė nieko nenurodė.
56. Kaip matyti iš pasiūlymo formos, prie siūlomų paslaugų „Naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos: nurodoma, jog mato vienetas – 1 mėnuo“. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė visur nurodo, kad teikėja turi nurodyti apmokėjimo dydį už 1 val. konsultaciją.
57. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad perkančioji organizacija įpareigojo teikėjus nurodyti 1 val. specialisto darbo fiksuotą įkainį, o ne konkrečią sumą. Tačiau jei pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti paslaugos teikimo kainą už 1 mėnesį, sutiktina su apeliantės argumentais, jog turi būti nurodyta orientacinė teiktinų konsultacijų trukmė, kadangi tik žinant konsultacijų trukmės per mėnesį intervalą galima apskaičiuoti paslaugos teikimo kainą už 1 mėnesį. Be kita ko pažymėtina, jog 1 val. įkainį tiekėja privalo nurodyti už papildomas paslaugas, o atsakovės 2022 m. kovo 18 d. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodoma, kad Techninės specifikacijos 6 punkte išvardijama, kas įeina į perkamos paslaugos darbų sudėtį, tarp jų ir 6.1 punkte nurodytos paslaugos, ir tai ne papildomos paslaugos.
58. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog perkančioji organizacija objektyviai gali nežinoti konkretaus tyrimų (ginčo atveju – konsultacijų) kiekio, tačiau esant tokioms tiksliai neapibrėžtoms situacijoms ji daliai pirkimo objekto gali taikyti kainodaros taisykles, pavyzdžiui, fiksuotą įkainį, arba nustatyti, kad pasiūlymai vertinami pagal visą planuojamą (maksimalų) tyrimų apimtį, tačiau už mažesnį ar didesnį tyrimų kiekį tarpusavio atsiskaitymai su tiekėju koreguojami proporcingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
59. Perkančioji organizacija turi tinkamai taikyti kainodaros taisykles, aiškiai išskirti atskirus pirkimo objektus (šiuo atveju konsultavimo paslaugas ir papildomas paslaugas), kad būtų tinkamai apskaičiuota jų kaina. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai leidžia spręsti, kad perkančioji organizacija, nenurodydama orientacinių konsultacijų kiekio (intervalo) ir prašydama pasiūlyme nurodyti tokių konsultacijų kainą už 1 mėnesį, elgėsi neteisėtai, aiškiai ir tiksliai neapibrėžė Pirkimo objekto, kas tiekėjams trukdė pateikti objektyviai palyginamus Pirkimo pasiūlymus.
60. Apeliantė taip pat kelia klausimą dėl Techninės specifikacijos 7.1 punkto teisėtumo.
61. Techninės specifikacijos 7.1 punktas numato, kad LIS instaliavimas į naujus naudotojo kompiuterius ar perinstaliavimas naudotojui pakeitus kompiuterių operacinę sistemą yra papildomos paslaugos ir apmokamos kaip nustatyta 11 punkte.
62. Atsakovė dar 2022 m. kovo 18 d. atsakyme ieškovei nurodė, jog nurodytame punkte išvardintos papildomos paslaugos, už kurias numatomas atskiras apmokėjimas. Atitinkamai Techninės specifikacijos 11–13, 15 ir 16 punktuose esanti informacija tik papildo ir paaiškina 7.1 punktą.
63. Techninės specifikacijos 11 punktas numato, kad sutarties galiojimo (vykdymo) laikotarpiu, Perkančioji organizacija, suderinusi su Tiekėju, turi teisę įsigyti iš tiekėjo papildomų paslaugų pagal savo poreikį ir sutartyje nustatytais įkainiais; 12 punktas – Papildomos paslaugos, tai paslaugos, kurios nepriklauso LIS-o priežiūros, palaikymo ir konsultavimo paslaugoms, o LIS-o veikimas be šių papildomų paslaugų nesutrinka; 13 punktas – užsakovas turi teisę užsakyti papildomų paslaugų: 13.1 Atsižvelgiant į programinės įrangos galimybes, konfigūruoti LIS-ą pagal Perkančiosios organizacijos suformuluotas užduotis; 13.2 Integruoti LIS-o programinę įrangą su kitų gamintojų programine įranga; 13.3. Atlikti naujų analizatorių pajungimą prie LIS-o (Išskyrus atlikus analizatorių, nurodytų 1.3.2.1 – 1.3.2.9 punktuose keitimą tokios pat paskirties laboratorinių tyrimų instrumentais); 14 punktas – pateiktas paslaugų sąrašas nėra išsamus ir, atsiradus poreikiui, jis gali būti praplėstas, jei be šių, iš anksto nenumatytų, papildomų paslaugų gali sutrikti LIS‘o darbas; 15 punktas – už papildomas paslaugas tiekėjui apmokama papildomai pagal 1 valandos tiekėjo specialistų darbo fiksuotą įkainį už paslaugų suteikimui faktiškai sunaudotą valandų kiekį; 16 punktas – Suteikus papildomas paslaugas, Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo įgalioti atstovai turi pasirašyti paslaugų suteikimo faktą patvirtinantį dokumentą – Paslaugų suteikimo priėmimo aktą, kurio pagrindu išrašoma PVM sąskaita faktūra apmokėti už suteiktas paslaugas.
64. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė pagrįstai ginčija šios sąlygos aiškumą, kadangi 7.1 punktą papildančiame 14 punkte nurodoma, kad 13 punkte pateiktas paslaugų sąrašas nėra išsamus ir, atsiradus poreikiui, jis gali būti praplėstas, jei be šių, iš anksto nenumatytų, papildomų paslaugų gali sutrikti LIS‘o darbai. Ieškovė atsakovei teiktoje pretenzijoje nurodė, kad Pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos pobūdis ir apimtis nėra apibrėžta.
65. Apeliacinio skundo argumentai, jog perkančiajai organizacijai galimai būtinų papildomų paslaugų ratas yra platesnis, nei tai apibrėžia Techninės specifikacijos 7.1 punktas, laikytini pagrįstais, todėl ši Techninės specifikacijos sąlyga vertintina kaip neišsami, todėl neteisėta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos neapibrėžtumo skundžiamame sprendime iš viso nepasisakė.
66. Apeliantė kaip netikslią ir neaiškią nurodo Techninės specifikacijos Bendrųjų reikalavimų 2.1 punkto sąlygą, kurioje numatyta, jog „Tiekėjas kartu su laboratorijos informacine sistema turi pateikti visą įrangą (išskyrus kompiuterinio tinklo kabelius, kompiuterinio tinklo komutatorius ir etikečių spausdintuvus), reikalingą sistemos funkcionavimui.“. Ieškovė prašė perkančiosios organizacijos nurodyti vienerių metų licencijų nuomos sutarties vykdymui reikalingą įrangą (įskaitant ir jų kiekius). 2022 m. kovo 18 d. atsakyme perkančioji organizacija nurodė, kad kiekvienas tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, žino kiek ir kokios įrangos jam reikės teikiant perkamą paslaugą, perkančioji organizacija perka veikiančios LIS nuomos paslaugą. Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog tiekėjas privalo žinoti, ar laboratorijoje įrengtos kompiuterinės darbo vietos (ar reikalingi kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis, brūkšninių kodų skaitytuvai ir pan.). Apeliantės teigimu, tokią informaciją perkančioji organizacija privalo pateikti visiems suinteresuotiems tiekėjams. Dėl šios sąlygos teisėtumo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.
67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama sąlyga leidžia konstatuoti, kad perkančioji organizacija neturi įrangos, kuri reikalinga paslaugos tiekimui. Iš šios sąlygos aišku, kad perkančioji organizacija turi kompiuterinio tinklo kabelius, kompiuterinio tinklo komutatorius ir etikečių spausdintuvus, kurių tiekėjas neprivalo pateikti su laboratorijos informacine sistema. Visa kita įranga, reikalinga paslaugos tiekimui, turi pasirūpinti tiekėjas ir tokios įrangos kainą, kaip nurodė 2022 m. kovo 18 d. atsakyme perkančioji organizacija, tiekėjas turi įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrųjų sąlygų 2.1 punktas yra išsamus, aiškus, todėl jo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.
Dėl Techninės specifikacijos 6.5, 1.2, 1.4.4, 1.4.5, 1.8.9 punktų (ne)teisėtumo
69. Techninės specifikacijos 6.5 punktas numato, kad „Įvykus sudėtingam LIS-o veikimo sutrikimui, kurio negalima pašalinti per 16 darbo valandų, problemos sprendimo terminas suderinamas su LIS-o naudotojais“. Ieškovė prašė atsakovės patikslinti sąvokos „sudėtingas LIS-o veikimo sutrikimas“ turinį. Ieškovės teigimu, neapibrėžus šios sąvokos, tiekėjui paliekama neribota ir objektyviai nekontroliuojama galimybė vienašališkai informuoti perkančiąją organizaciją, kad bet kuris LIS sutrikimas yra sudėtingas, netgi tais atvejais, kai paprasčiausiai be objektyvių pagrindų praleidžiamas Techninės specifikacijos 6.4 punkte nustatytas 8 valandų sutrikimo ištaisymo terminas. Atsakovė nurodė, kad jos įstaigoje dirba pakankamai kvalifikuoti informacinių technologijų specialistai, gebantys atskirti sudėtingą sistemos sutrikimą nuo piktnaudžiavimo, tiekėjas negali vienašališkai spręsti, ar tai sudėtingas sutrikimas.
70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad punktas aiškus, ir jo nustatymą siejo su ta aplinkybe, kiek reikia laiko šalinti sutrikimą – jeigu daugiau nei 16 darbo valandų, tai yra sudėtingas sutrikimas.
71. Apeliantė su tokiu teismo išaiškinimu nesutinka, nes vis vien tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai neapibrėžta, koks sutrikimas yra laikytinas sudėtingu. Pirkimo reikalavimuose nėra įvirtinta, kuris subjektas – tiekėjas ar užsakovas – apskaičiuoja gedimo šalinimui reikalingą darbo valandų kiekį. Iš atsakovės atsakymo galima spręsti, jog šią teisę turės būtent ji. Tokia situacija kelia ginčų riziką, šalims nesutariant, ar konkretus sutrikimas yra kvalifikuojamas kaip sudėtingas.
72. Pažymėtina, jog perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovės prašymą patikslinti sąlygas, sudėtingo sutrikimo nesiejo su laiko trukme, per kurį sutrikimas pašalinamas. Toks atsakovės argumentas atsirado tik atsiliepime į apeliacinį skundą, kur atsakovė nurodė, jog teismas teisingai siejo šią aplinkybę su laiko terminu. Taigi tokie motyvai yra nurodyti tik teismo sprendime, tačiau Pirkimo procedūrai vykstant toliau ir Pirkimo sąlygose nesant konkretaus paaiškinimo, kas laikytina sudėtingu sistemos sutrikimu, galimi įvairūs ginčai, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė. Pažymėtina, jog Techninės specifikacijos 6.5 punktas iš tiesų yra neaiškus ir netikslus dar ir dėl to, kad iš jo negalima suprasti, kas turi sprendimo, ar sutrikimas sudėtingas, teisę.
73. Techninės specifikacijos 1.2 punkte (reikalavimai laboratorijos informacinei sistemai LIS) yra nustatyti reikalavimai LIS dėl keitimosi duomenimis su informacine sistema POLIS (funkcija), tarp jų reikalavimų aprašymas: 1.2.1 – LIS turi palaikyti sujungimo sąsajas su POLIS; 1.2.2 – LIS turi palaikyti šiuos protokolus: HL7, ASTM arba lygiaverčius; 1.2.3 – LIS turi priimti laboratorinių tyrimų užsakymų duomenis iš POLIS ir išsiųsti užsakymų užklausas į POLIS; 1.2.4 – LIS turi priimti ir išsiųsti paciento duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, lytis, adresas, asmens kodas), laboratorinio tyrimo užsakymo duomenis (užsakymo Nr., ėminių Nr., diagnozės, tyrimą užsakęs padalinys ir gydytojas), mėginio duomenis, užsakytų analičių duomenis, komentarus ir kitus būtinus duomenis; 1.2.5 – LIS turi išsiųsti informaciją į POLIS apie atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus: analitės ar analičių grupės kodus, rezultatų reikšmės, analičių validacijos pranešimai, komentarai ir kt.; 1.2.6 – LIS turi priimti analitės ištyrimo pakartojimą iš to paties mėginio užsakymą iš POLIS.
74. Ieškovė prašė patikslinti, kokią POLIS versiją šiuo metu naudoja atsakovės laboratorija bei kokio tipo protokolas šiuo metu yra įdiegtas POLIS sistemoje, norint palaikyti sąsają tarp POLIS ir LIS. Atsakovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 1.2.2 punkte yra nurodyti protokolai, kuriuos turi palaikyti LIS, o šiuo metu laboratorijoje POLIS sistema neveikia.
75. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė siekė suprasti ir žinoti, prie kokios POLIS sistemos ji turės pritaikyti LIS, ar ji turės prisitaikyti prie POLIS sistemos ir sukurti naują sąsają pagal POLIS pateiktą komunikacijos protokolą, ar visgi tiekėjas turi turėti laboratorinėje sistemoje integruotą komunikacijos protokolą, prie kurio būtent POLIS sistema galėtų prisitaikyti.
76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apie šios nuostatos (ne)aiškumą ar (ne)tikslumą nurodė tik tiek, kad keliamas reikalavimas, jog turi būti galimybė LIS keistis duomenimis su POLIS sistema.
77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastaroji sąlyga negali būti pripažinta neaiškia ir(ar) neteisėta. Tų pačių Pirkimo sąlygų 1.2.2 punkte perkančioji organizacija yra nurodžiusi, jog LIS turi palaikyti šiuos protokolus: HL7, ASTM arba lygiaverčius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra svarbi aplinkybė, koks LIS protokolas yra įdiegtas atsakovės sistemoje šiuo metu. Iš atsakovės 2022 m. kovo 18 d. atsakymo matyti, kad ji nurodė, jog POLIS sistema šiuo metu neveikia. Be to, kaip ir LIS protokolo atveju, iš esmės Pirkimo objektui – teiktinoms paslaugoms – dabar naudojama POLIS sistema įtakos nedaro, kadangi tiekėjas turės užtikrinti POLIS sistemos sąsajas su LIS, o Pirkimo sąlygose nėra numatyto reikalavimo užtikrinti dabar veikiančios POLIS sistemos versijos sąsają su LIS.
78. Techninės specifikacijos 1.4.4 punkte (Laboratorinių tyrimų mėginių valdymas) numatyta, kad „LIS turi pateikti perspėjimus laboratorinių tyrimų rezultatams, tikrinant prieš tai buvusį rezultatą“. Ieškovė kreipėsi su prašymu paaiškinti bei patikslinti, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis Techninės specifikacijos 1.4.4 punkte minimi perspėjimai turi būti pateikti (kokios perspėjimų atsiradimo prielaidos, koks perspėjimų turinys ir pan.). Ieškovė šį klausimą formulavo tikslu suprasti ir įsivertinti, ar bus reikalinga atlikti papildomus LIS programavimo veiksmus, ir ar planuojama siūlyti LIS apskritai atitinka tokį reikalavimą. Atsakovė paaiškino reikalavimo nustatymo tikslą, tačiau dėl taisyklių – neatsakė. Ieškovė pretenzijoje nurodė, jog ši sąlyga yra neaiški, nes be papildomos informacijos ieškovė negali objektyviai įsivertinti, ar bus reikalinga papildoma LIS konfigūracija ir, ar apskritai ieškovės LIS tokį atsakovės pageidaujamą, tačiau nedetalizuotą, funkcionalumą turi. Pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos tikslumo nepasisakė, tik nurodė ieškovės iškeltą klausimą bei atsakovės pateiktą atsakymą.
79. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad taip ir liko neaišku, kokios taisyklės yra taikomos LIS teikiant perspėjimus laboratorinių tyrimų rezultatams, tikrinant prieš tai buvusį rezultatą.
80. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sąlyga laikytina neteisėta (netikslia) dėl to, kad akivaizdu, jog reikalaujama, kad „perspėjimo“ funkcionalumą LIS privalo turėti, tačiau nėra iki galo atskleista, kokiais atvejais perspėjimas turi atsirasti (aktyvavimosi prielaidos), taip pat, koks turėtų būti tų perspėjimų turinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sąlyga reikalauja papildomų duomenų, patikslinimo, o dėl to ir buvo kreiptasi į perkančiąją organizaciją, tačiau ji šios sąlygos tinkamai neišaiškino.
81. Techninės specifikacijos 1.4.5 punkte yra išdėstytas sąrašas taisyklių, skirtų laboratorinių tyrimų mėginių validacijai: 1.4.5.1. – pridėti arba ištrinti analitę ar analičių grupę; 1.4.5.2. – blokuoti analitės rezultato išsiuntimą gydymo įstaigos informacinei sistemai POLIS ir perduoti validacijai; 1.4.5.3. – pridėti arba ištrinti komentarus; 1.4.5.4. – pakeisti mėginių judėjimo kelius, 1.4.5.5. – užsakyti mėginio pakartojimą su praskiedimu. Ieškovė nurodo, kad šio reikalavimo turinys yra neatskleistas, neišviešintas ir dėl to pažeidžiantis viešųjų pirkimų reguliavimo principus bei perkančiosios organizacijos pareigą nustatyti aiškius reikalavimus.
82. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1.4.5 punkte įvardintos aiškios taisyklės laboratorinių tyrimų mėginių validacijai. Atsakovė ieškovei taip pat paaiškino ir atvejus, kada bus reikalinga „pakeisti mėginių judėjimo kelius“ (Techninės specifikacijos 1.4.5.4 punktas) ar kada reikalinga „Pridėti arba ištrinti analitę ar analičių grupę“ (Techninės specifikacijos 1.4.5.1 punktas). Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad šiuo metu neįmanoma išvardinti visų ateityje kilsiančių problemų, susijusių su šių taisyklių taikymu, nes tokios problemos ir pačiai perkančiajai organizacijai šiandien nėra žinomos. Tokių perkančiosios organizacijos paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakanka ieškovei nustatyti, ar jos norima siūlyti informacinė sistema turi tokį funkcionalumą.
83. Techninės specifikacijos 1.8.9 punkte (LIS galimybės ir bendras administravimas) numatyta, jog „Sistemos administravimas pagal galimybes turi būti vykdomas iš POLIKLINIKOS informacinės sistemos“. Ieškovė prašė patikslinti reikalavimo turinį ir detaliai apibrėžti, kokius konkrečiai LIS administravimo veiksmus atsakovė tikisi atlikti iš POLIKLINIKOS informacinės sistemos. Atsakovė nurodė, kad „Perkančiojoje organizacijoje dirba kompetentingi IT specialistai, kurie administruoja (kontroliuoja) visas įstaigoje veikiančias IT sistemas (esveikata; POLIS; SODRA ir kt.). Tai yra bendro pobūdžio administravimo darbai, tarp jų ir sistemų trikdžių stebėsena ir jų šalinimas“.
84. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė išvadą, kad ieškovė ieškinį grindžia ne aplinkybėmis, jog perkančiosios organizacijos (atsakovės) sąlygos neteisėtos, o tuo, kad perkančiosios organizacijos nustatytos sąlygos jai nėra pakankamai aiškios. Tačiau tai, kad sąlygos ieškovei neaiškios, nėra pagrindas nutraukti pirkimą, tuo labiau, kad pati ieškovė dalyvauja šiame pirkime. Nutraukus pirkimą iš esmės nei ieškovei, nei atsakovei neatsiras teisinių pasekmių. Ieškovė nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą. Nors ieškovė rėmėsi viešųjų pirkimų principų pažeidimu, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, iš esmės nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip konkrečiai buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.
85. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, atsakovės (perkančiosios organizacijos) pareiga yra pateikti išsamią, nedviprasmišką informaciją apie pageidaujamą įsigyti prekę ar paslaugą, ir tik tokiu būdu tiekėjai galės parengti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – įsigyti tai, kas joms iš tiesų yra reikalinga. Sutiktina ir su apeliantės argumentu, jog ji neturi galimybių objektyviai atsakyti į klausimą, ar turi produktą, kuris bent teoriškai galėtų būti priimtinas atsakovei, kadangi atsakovė nesugebėjo paaiškinti, kokius konkrečiai LIS administravimo veiksmus atsakovė tikisi atlikti iš POLIS informacinės sistemos.
86. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, jog Techninės specifikacijos 6.5, 1.4.4, 1.8.9 punktai yra netikslūs ir neaiškūs, neužtikrina galimybės ieškovei aiškiai suprasti Pirkimo objektą ir pasiūlyti atsakovės poreikius atitinkančią prekę (paslaugą). Atsakovė, be kita ko, nei paprašyta paaiškinti pirkimo sąlygas, nei gavusi pretenziją, nesuteikė tokios informacijos, kuri yra objektyviai reikalinga tiekėjui, siekiant pasiūlyti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį objektą. Tai daro nurodytas Techninės specifikacijos nuostatas neteisėtomis.
87. Kaip jau minėta, VPĮ 35 straipsnio 4 dalis numato, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.
Dėl procesinės bylos baigties
88. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pripažinus šiame sprendime nurodytas pirkimo sąlygas neteisėtomis, teismas privalo ex officio pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 49 punktą). Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Viešojo pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
89. Ieškovė pretenzijoje prašė nutraukti 2022 m. kovo 14 d. paskelbtą mažos vertės pirkimą „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“. Nors ieškinyje tokio reikalavimo ieškovė nereiškė, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kad pagal pretenzijoje ir ieškinyje pateiktus analogiškus argumentus dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo teismas iš esmės gali spręsti dėl tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022), darytina išvada, jog pripažinus neteisėtais ir dėl to naikintinais atsakovės 2022 m. kovo 29 d. motyvus ir sprendimą dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškovės pretenzijos 2022 m. kovo 14 d. paskelbtame mažos vertės pirkime „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“ atmetimo, t. y. iš esmės pripažinus neteisėtais Pirkimo sąlygų 3.2.2. punktą, Techninės specifikacijos 1.4.4, 1.8.9, 6.1, 6.5, 7.1 punktus, teismas, ex officio, privalo įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras.
90. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė, kad visos ginčijamos Pirkimo sąlygos ir visi ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai yra tikslūs, negali būti pripažinti neteisėtais, nes yra neaiškūs tik ieškovei, netinkamai įvertino ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje išdėstytus argumentus ir bylos medžiagą.
91. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau įvardinti Pirkimo sąlygų 3.2.2 punktas, Techninės specifikacijos 1.4.4, 1.8.9, 6.1, 6.5, 7.1 punktai neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl yra netesėti ir naikintini, dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
92. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, nes šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
93. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
94. Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistinos iš atsakovės.
95. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
96. Ieškovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neteikė. Teismas nustatė, jog už ieškinį buvo sumokėtas 265 Eur žyminis mokestis. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 282 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo iš viso 2 586,94 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovė šių išlaidų patyrimo faktą grindžia 2022 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra ir 2022 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 3 133,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labdata“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos miesto poliklinikai dėl viešojo pirkimo sąlygų tenkinti.
Pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos 2022 m. kovo 29 d. motyvus ir sprendimą dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labdata“ pretenzijos 2022 m. kovo 14 d. paskelbtame mažos vertės pirkime Nr. 590594 „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“ atmetimo, t. y. pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 3.2.2. punktą, Techninės specifikacijos 1.4.4, 1.8.9, 6.1, 6.5, 7.1 punktus ir juos panaikinti.
Nutraukti Pirkimą Nr. 590594 „Laboratorijos informacinės sistemos licencijų nuoma, diegimo, naujinimo, priežiūros ir konsultavimo paslaugos“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Labdata“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 133,94 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt tris eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Vigintas Višinskis