Civilinė byla Nr. e2-1138-1044/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07714-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.8.5; 2.6.8.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai M. N., 

atsakovės atstovei advokatei I. L.,

tretiesiems asmenims D. A., L. R.,

trečiojo asmens V. B. atstovei pagal įstatymą L. R.,

viešame teismo posėdyje organizuotame mišriu būdu išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. L., D. A., L. R., V. B..

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė UAB „Skycop.com“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės „Ryanair DAC“ (toliau ir atsakovė) 1600 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatas, nustatančias bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau ir Reglamentas), nuostatas. Atsakovė 2025 m. kovo 21 d. vykdė keleivių pervežimą maršrutu (duomenys neskelbtini), skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo maršrutu skrido keleiviai K. L., D. A., L. R. ir V. B. (toliau ir keleiviai). Dėl atidėto skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai savo skrydžio tikslą pasiekė vėluodami daugiau nei 3 valandas. Keleiviai savo reikalavimo teises reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perleido ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo sumokėti ieškovei 1600 Eur kompensaciją pagal Reglamentą, tačiau atsakovė jos nesumokėjo.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame neginčijo aplinkybių dėl skrydžio vėlavimo, tačiau nurodė, kad jai pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisės perleidimo sutartys. Ieškovei įrodžius susitarimo su keleiviais dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovei sudarymo faktą, prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CKP) 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

4.       Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių atsakovė nurodo, kad ieškovės interneto svetainėje https://www.skycop.com/lt/ skelbiamomis Bendrosiomis paslaugų teikimo sąlygomis, kurios yra taikomos keleiviams su ieškove sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sąvoka „Sutartis“ reiškia susitarimą tarp kliento ir Skycop pasirašytą elektroninėmis priemonėmis arba įprastu rašytiniu būdu, po to kai klientas susipažino ir sutiko su šiomis sąlygomis. Sutarties pagrindu klientas perleidžia nuosavybės teisę į savo piniginį reikalavimą Skycop naudai pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma – patvirtintos keleivių ranka pasirašytais parašais. Tačiau paspaudus kompiuterio pele sutarties, pateiktos byloje PDF formatu, tekste ties keleivių parašu išsiryškina keturkampis laukelis mėlyname fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame lauke esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai. Ieškovės buveinė yra Vilniuje, o keleivių gyvenamosios vietos adresai, kurie yra nurodyti reikalavimo perleidimo sutartyse, yra (duomenys neskelbtini) dėl to atsakovei kyla abejonių, ar tikrai keleiviai sudarė ir ranka savo parašais patvirtino susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Keleivio V. B. vardu reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė L. R., kaip nurodoma, keleivio mama, tačiau nepateikiama nurodytą giminystės ryšį, teisę veikti vaiko vardu pagrindžiančių įrodymų. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad tarp keleivių ir ieškovės reikalavimo teisės perleidimo sutartys sudarytos tinkamai, atsakovė laikysis pozicijos, kad ieškovė neįrodė susitarimo su keleiviais dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovei sudarymo fakto.

5.       Dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad ieškovė nuo 2025 m. pradžios pasirinko tokį procesinio elgesio modelį, pagal kurį inicijuoja eilę vienarūšių civilinių bylų atsakovės atžvilgiu. Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai pareikšti tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių – to paties sutrikdyto atsakovės skrydžio ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo. Atsakovės teigimu, remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika dėl analogiško pobūdžio bylų, ieškovei priteistinų išlaidų dydis mažinamas proporcingai inicijuotų vienarūšių bylų skaičiui. Ieškovė, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, iš dalies pakeitė savo procesinį elgesį, į vieną naujai reiškiamą ieškinį apjungdamas didesnės dalies keleivių iš to paties skrydžio reikalavimus, tačiau nesąžiningas ieškovės siekis pasipelnyti bylinėjimosi išlaidų instituto pagrindu, atsakovės vertinimu, išliko. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovė į bylą pateikė standartinio turinio ieškinį ir trumpą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat nėra aišku, ar visos ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje išvardintos paslaugos suteiktos. Ieškovė, teikdama analogiškus ieškinius, naudojasi jau parengtu ieškinio šablonu, kurį tik pakoreguoja pakeisdama konkretaus sutrikdyto skrydžio rekvizitus ir keleivio duomenis, o tai suponuoja mažesnes ieškinio rengimo konkrečiai bylas laiko sąnaudas.

6.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-135048), kuriuose nurodo, kad į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra originalios sutartys, kadangi sudarytos elektroniniu būdu. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu tais atvejais, kuomet sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma įvairiais būdais, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir elektroniniu sutarties sudarymo būdu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju tarp keleivių ir ieškovės sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka visus įstatyme keliamus teisėtumo kriterijus. Pažymėjo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nereiškia savarankiško reikalavimo dėl reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl šiuo atveju tarp ieškovės ir keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys galioja.

7.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-143636), kuriuose nurodo, kad ieškovė nepateikė išsamesnių paaiškinimų, susijusių su elektroniniu pasirašymu, keleivių identifikavimu ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad keleivių parašai atitinka pažangiajam elektroniniam parašui ar kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, parašai galėtų būti laikomi nebent paprastaisiais elektroniniais parašais, kurių pagrindu galimybės identifikuoti pasirašiusio asmens nėra, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė su keleiviais sudarytos rašytinės sutarties fakto.

8.       Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-144038), nurodydama, kad reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos elektroniniu būdu ir pasirašytos elektroninėmis priemonėmis paprastuoju elektroniniu parašu, kuris yra viena iš elektroninio parašo formų ir tinkama pasirašymo priemonė. Ieškovės paslaugų teikimo sąlygose nereikalaujama sutarties pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Elektroniniu būdu sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra tinkamai pasirašytos, parašai turi ieškovės išduotus sertifikatus, keleiviai yra identifikuojami ir kartu su pretenzija pateiktais skrydžio bilietais, todėl atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakyti argumentai dėl netinkamai pasirašytų reikalavimo perleidimo sutarčių, laikytini atsakovės gynybine pozicija. Atsakovės argumentai, prašant sumažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį, atmestini, nes atsakovė nepatirtų jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi pretenzijas, sumokėtų kompensacijas. Pasisakydama dėl šalių bendradarbiavimo ikiteisminiame procese, nurodo pateikianti teismui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pretenzijas atsakovei, kurių pagrindu atsakovė sumokėjo reikalaujamas kompensacijas ieškovei dar iki teismo. Tai patvirtina, kad ieškovės siųstas pretenzijas nurodytu elektroniniu paštu atsakovė gauna. Be to, ieškovė kreipėsi į atsakovę su paklausimu, ar gali siųsti ikiteismines pretenzijas atsakovės atstovei advokatei L. Š.-V., siekiant išvengti bylinėjimosi, tačiau atsakovės atsakymas iki šiol nepateiktas. 

9.       Teismas 2025 m. spalio 1 d. protokoline nutartimi įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis K. L., D. A., L. R., V. B., atstovaujamą pagal įstatymą L. R..

10.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra originalios sutartys, sudarytos elektroniniu būdu, keleiviams jas pasirašius savo parašu. Ieškovė procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma įvairiais būdais, įskaitant ir elektroniniu sutarties sudarymo būdu, kaip ir nagrinėjamu atveju. Pažymėjo, kad keleivių su pačia atsakove sudarytos vežimo sutartys sudarytos elektroniniu būdu ir atitinkamai tokiu pačiu būdu sudarytos ir reikalavimo teisių perleidimo sutartys. Ieškovės į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovės procesinis elgesys yra nesąžiningas, ieškovė. Ieškovė į teismą kreipiasi tik tada, kai pretenzijų nepavyksta patenkinti neteismine tvarka. Kai ikiteismine tvarka pretenzijos nepatenkinamos, tik tada kreipiamasi į teismą. Jei pretenzijos būtų tenkinamos iki teismo, šių išlaidų nepatirtų ir atsakovė. Šiuo atveju keturi reikalavimai dėl ginčo skrydžio yra sujungti į vieną ieškinį, kitų ieškovės iškeltų bylų dėl šio skrydžio vėlavimo teismuose nėra.

11.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovė nepateikė jokių išsamių paaiškinimų ir / ar įrodymų, ar tikrai keleivių parašai atitinka pažangiajam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus. Tam, kad paprastasis elektroninis parašas arba pažangusis elektroninis parašas būtų prilyginamas rašytiniam parašui, ieškovė su keleiviais iš anksto turėjo raštu susitarti. Nėra aišku, ar keleiviai, suvesdami savo asmens duomenis ir pasirašydami reikalavimo teisių perleidimo sutartis, buvo identifikuoti. Negalėdami nustatyti, ar sertifikatą išdavė kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, negalima nustatyti, ar keleivių parašų sertifikatai iš tikrųjų susieti su pačiais keleiviais ir atitinkamai nėra galimybės nustatyti ar ieškovės ir keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka CK nuostatas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neužtikrino tinkamo pretenzijų dėl kompensacijų išmokėjo įteikimo atsakovei, kad atsakovės įgalioti asmenys galėtų tinkamai ir laiku į jas reaguoti. Ieškovė siuntė pretenzijas atsakovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ši elektroninio pašto dėžutė nėra niekur išviešinta kaip tinkamas komunikavimo su atsakovu kanalas, kadangi nėra skirta ar naudojama komunikacijos dėl kompensacijų pagal Reglamentą išmokėjimo tikslais; atsakymas, gaunamas iš šio elektroninio pašto, yra automatinis, nėra įrodymų, kad atsakovas gavo pranešimą apie šiuos keleivius. Atsakovės atstovė dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei Lietuvos teismuose inicijavus identiškas bylas pagal formuojamą teismų praktiką, jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos, konstatavus nesąžiningą ieškovės procesinį elgesį. Atsakydama į ieškovės klausimus, kokiu adresu reikia siųsti atsakovei pretenzijas pagal Reglamentą, pažymėjo, kad šiuo metu tvarka yra rengiama, todėl kol kas negali teismo posėdžio garso įraše įvardyti. Po trečiųjų asmenų paaiškinimų nurodė, kad abejonių dėl parašų ant šių asmenų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ir dėl to, kad trečiasis asmuo L. R. yra V. B. motina nebeliko.

12.       Teismo posėdžio metu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. A. ir L. R., kuri taip pat yra V. B. atstovė pagal įstatymą (motina), paaiškino, kad dėl vėlavusio 2025 m. kovo 21 d. skrydžio į (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę dėl kompensacijos, užpildė reikalaujamus formoje duomenis ir pasirašė. Trečiasis asmuo L. R. patvirtino, kad pasirašė už savo nepilnametį sūnų – trečiąjį asmenį V. B.. Tretieji asmenys patvirtino, kad parašai ant reikalavimo perleidimo sutarčių yra jų parašai.

Ieškinys tenkintinas visiškai

13.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovės 2025 m. kovo 21 d. vykdytas skrydis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavo atvykti į paskirties oro uostą 3 val. 25 min. Dėl skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) atidėjimo keleiviai K. L., D. A., L. R., V. B. patyrė daugiau nei 3 valandų vėlavimą nuo numatyto atvykimo laiko atvykti į galutinę paskirties vietą. Vėlavusio skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1770,50 km. Bylos duomenimis 2025 m. kovo 21 d. tarp keleivių L. R., V. B., 2025 m. kovo 22 d. tarp keleivės D. A., 2025 m. kovo 29 d. tarp keleivės K. L. ir ieškovės sudaryti reikalavimo perleidimo susitarimai, kuriais keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į jiems tenkančias kompensacijas. Duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus ir išmokėjo kompensacijas tretiesiems asmenims arba ieškovei, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad 2025 m. kovo 21 d. skrydis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavo, neįrodinėjo, kad ginčo skrydžio atidėjimas buvo nulemtas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijo kompensacijos dėl skrydžio dydžio, dėl ko darytina išvada, kad šio skrydžio keleiviai K. L., D. A., L. R., V. B. turėjo reikalavimo teisę į atsakovę dėl kompensacijos jiems sumokėjimo. Tačiau, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju jai kyla abejonių, kad ieškovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartis su minėtais keleiviais, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės keleiviams priklausančių kompensacijų. Bylos nagrinėjimo metu, išklausius trečiųjų asmenų D. A., L. R., V. B., atstovaujamo L. R., paaiškinimų, ir  šiems asmenims patvirtinus reikalavimo sutarčių perleidimo faktą ir ant sutarčių esančių parašų tikrumą, atsakovė iš esmės sutiko su materialiaisiais reikalavimais šių asmenų atžvilgiu, tuo pačiu atkreipdama dėmesį į tai, jog trečiasis asmuo K. L. nedalyvavo teismo posėdyje, todėl paaiškinimais nepatvirtino savo parašo ant reikalavimo perleidimo sutarties tikrumo.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių

15.       Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

16.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2025 m. kovo 21 d. tarp keleivių L. R., V. B., 2025 m. kovo 22 d. tarp keleivės D. A., 2025 m. kovo 29 d. tarp keleivės K. L. ir ieškovės buvo sudaryti reikalavimo perleidimo susitarimai, kuriais keleiviai perleido ieškovei atitinkamas reikalavimo teises į kompensacijas.

17.       Nagrinėjamu atveju, kaip byloje jau nustatyta, tarp šalių nekilo ginčo, jog už vėlavusį keleiviams priklausytų atitinkamos kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas ir kad šios kompensacijos keleiviams nebuvo išmokėtos. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad jai pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių sutartys, jog ieškovė neįrodė su keleiviais sudarytos rašytinės reikalavimo teisių perleidimo sutarties fakto, teikė argumentus, jog nėra aišku, ar keleiviai, suvesdami savo asmens duomenis ir pasirašydami reikalavimo teisių perleidimo sutartis, buvo identifikuoti; kad neginčija ieškovo teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartis su atsakovės skrydžių keleiviais, nekelia klausimo, ar ieškovo ir keleivio galimai sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis atitinka CK 6.101 straipsnio nuostatas, iškėlė abejones tik dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo / pasirašymo aplinkybių, keleivių parašų autentiškumo, kaip keleiviai buvo identifikuojami, prieš sudarant sutartis. 

18.       Nors atsakovė buvo iškėlusi klausimą – ar reikalavimo perleidimo sutartis iš tikrųjų pasirašė tretieji asmenys, tačiau bylos nagrinėjimo metu tretiesiems asmenims D. A., L. R. bei jai, kaip nepilnamečio sūnaus V. B. atstovei, patvirtinus ant reikalavimo sutarčių perleidimo esančių parašų tikrumą, atsakovė iš esmės sutiko su materialiaisiais reikalavimais ir jų neginčijo. Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės sprendžiama, ar K. L. yra sudariusi su ieškove reikalavimo teisių perleidimo sutartį ją pasirašydama.

19.       Remiantis CK 6.103 straipsniu, reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Tarp šalių nekilo ginčo, kad šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarčiai reikalaujama paprasta rašytinė forma (CK 6.103 straipsnis). CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi sandoriai, kuriems šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. CK 6.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.

20.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad trečiojo asmens (keleivės) K. L. parašas neįrodo reikalavimo teisių sutarties su ieškovu sudarymo, nes, anot atsakovės,  neatitinka pažangiajam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, galėtų būti laikomas nebent paprastu elektroniniu parašu, kurio pagrindu nėra galimybės identifikuoti pasirašiusių asmenų.

21.       Ieškovė pateikė paaiškinimus, kad reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos elektroniniu būdu, keleiviams jas pasirašant parašu. Ieškovė paaiškino, kad elektroniniu būdu sudaromose reikalavimo perleidimo sutartyse parašas pateikiamas vėlesniame pretenzijos pildymo etape – jau po to, kai keleivis įveda skrydžio duomenis ir pateikia savo asmens informaciją. Prieš pasirašant elektroninę reikalavimo perleidimo sutartį, keleiviui ieškovės pretenzijų platformoje suteikiama galimybė susipažinti su sutarties turiniu. Šiame etape keleivis elektroniniu parašu pasirašo reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė pateikė keleivių ir ieškovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių parašų sertifikatus, iš kurių matyti, kada keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis, juose nurodomas IP adresas bei įrenginys, kuriuo keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis.

22.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įskaitant trečiųjų asmenų L. R., D. A. paaiškinimus, parašą ant reikalavimo perleidimo sutarties keleivis padeda naudodamasis kompiuterio pele, pirštu ar jutikliniu rašikliu, priklausomai nuo naudojamo įrenginio. Taigi ginčo reikalavimo perleidimo sutartys pasirašytos iš esmės fiziškai kaip ir paprastu rašytiniu parašu, tik parašas kartu atvaizduojamas ir įrenginio ekrane. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų šiuo atveju keleivių uždėtus parašus vertinti kitaip nei ant popieriaus uždėtą parašą. Atsakovė nepagrindė, kad ieškovė turėtų pareigą įsitikinti pasirašančio asmens tapatybe tuo atveju, jeigu būtų sudaryta paprasta rašytinė sutartis, šalims fiziškai ją pasirašant, todėl nėra aišku, kodėl atsakovė šiuo atveju sutartį, pasirašytą ant įrenginio uždėtu parašu, vertina kitaip. Kaip minėta aukščiau, sutartis, pasirašyta ją sudariusių asmenų, laikoma sudaryta laikantis paprastos rašytinės formos, nepriklausomai nuo aplinkybės, ar buvo imtasi kokių nors papildomų priemonių pasirašančio asmens tapatybei nustatyti. Teismo vertinimu, šiuo atveju trečiojo asmens K. L. parašą galima identifikuoti, todėl konstatuotina, kad reikalavimo perleidimo sutartis ginčo atveju buvo sudarytos laikantis paprastos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šią išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad ieškovė ėmėsi papildomų priemonių nustatyti pasirašiusio asmens tapatybę: rinko asmens duomenis (vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą), asmuo prisijungia per savo Google paskyrą, o reikalavimo sutarties pasirašymui užbaigti būtina pateikti skrydžio bilietą. Atsakovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad praktikoje yra pasitaikęs atvejis, kuomet atsakovė, gavusi kelias to paties keleivio su skirtingomis bendrovėmis sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pastebėjo akivaizdžius keleivio parašų skirtumus, negali lemti griežtesnių nei numato įstatymas reikalavimų taikymo ieškovei, perimant keleivės K. L. reikalavimus. Tuo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad šiuo atveju yra gavusi ne tik iš ieškovės, bet ir iš kitų bendrovių keleivės K. L. sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis su šio asmens skirtingais parašais.

23.       Pažymėtina ir tai, kad remiantis CK 1.93 straipsnio 1 dalimi, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. CK 6.103 straipsnis neįtvirtina, kad jame nustatytų formos reikalavimų pažeidimas reikalavimo perleidimo sutartį daro negaliojančią. Teismui yra pateiktos elektroniniu būdu pasirašytos trečiųjų asmenų reikalavimo perleidimo sutartys, kurios nenuginčytos ir galioja. Dėl to pripažintina, kad ieškovė byloje įrodė reikalavimų perleidimo sutarčių sudarymo įstatymo reikalaujama, t. y. rašytine, forma, todėl reikalavimų perleidimo sutartys atitinka CK 6.103 straipsnio reikalavimus. 

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

25.       Teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju įrodė, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartis su keleive K. L. buvo sudaryta. Tokią išvadą teismas daro iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos (reikalavimo perleidimo sutarčių, skrydžio bilietų, trečiųjų asmenų teismo posėdyje davus priesaikas patvirtinimų, kad reikalavimo perleidimo sutartys su jais buvo faktiškai pasirašytos). Tuo tarpu atsakovės atsikirtimai, kad reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo sudarytos, nepagrįstos įrodymais ar jų visuma (CPK 178 straipsnis). Teismui nekilo abejonių, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartis su trečiuoju asmeniu K. L. buvo sudaryta, nepriklausomai nuo vertinimo, kokia forma tai buvo padaryta. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas nagrinėjamoje byloje ginčo reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo neginčijo.

26.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys suteikia pagrindą konstatuoti ieškovę turint tas teises, kurių ji prašo, t. y. teisių perėmėjas turi reikalavimo teisę į skolininką (oro vežėją), kylančią iš Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju priteisimo (CPK 185 straipsnis).

Dėl kompensacijos priteisimo

27.       Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004 5, 7 ir 12 straipsniuose. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

28.       Vėlavusio skrydžio atstumas tarp (duomenys neskelbtini) yra 1770,50 km, todėl keleiviai Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti po 400 Eur kompensaciją kiekvienam keleiviui. Atsakovei neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, juolab ne tik neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, tačiau ir sutinkant su ieškinio materialiniais reikalavimais, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad yra pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1600 Eur kompensaciją, t. y. po 400 Eur kiekvienam keleiviui (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

29.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kadangi atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

30.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

31.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 36 Eur žyminį mokestį ir 1573 Eur už teisines paslaugas. 

32.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nesutiko su ieškovės patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiu ir prašė šias išlaidas sumažinti, motyvuodama tuo, kad jos yra perteklinės, nesusijusios su faktiškai būtinu darbo krūviu ar faktiškai būtinu suteikti teisinių paslaugų kiekiu. Ieškovė atsikirsdama į atsakovės argumentus dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti teigia, kad išlaidos advokato pagalbai yra realios, protingos ir teisingos: mokėjimo duomenys patvirtina jų realumą, jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu numatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), ieškovės atstovas rinko ir analizavo duomenis, reikalingus ieškiniui pareikšti, paruošė bei išvertė visus ieškinio priedus, o bylos nesudėtingumas savaime nereiškia, kad ieškovės atstovas neturėjo laiko ir darbo sąnaudų ieškiniui paruošti.

33.       Ieškovės patirtos 1573 Eur teisinių paslaugų išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Byloje nustatyta, kad teikiant šį ieškinį ieškovė į vieną procesinį dokumentą apjungė visų keleivių (4 asmenų) reikalavimus, išvertė ieškinio priedus, taip pat atsakovei pareiškus atsikirtimus ir atsiliepime išreiškus abejones, ar reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašę keleiviai, ieškovė teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-135048 ir (DOK-144038) prie jų pridėjo įrodymus, siekdama pašalinti atsakovei kilusias abejones. Šalių atstovai dalyvavo 2025 m. spalio 1 d., 2025 m. lapkričio 17 d., 2025 m. gruodžio 17 d. ir 2025 m. sausio 30 d. vykusiuose teismo posėdžiuose. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė nėra pareiškusi kitų ieškinių atsakovei dėl šioje byloje nagrinėjamo skrydžio. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose įrodinėja, kad ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis reikšdama eilę analogiško pobūdžio bylų ir taip didindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė ir nepateikė teismuose nagrinėjamų bylų numerių, kuriose ieškovė reikštų reikalavimus dėl priteisimo kompensacijos, susijusios su 2025 m. kovo 21 d. skrydžiu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovės atstovas tokių duomenų negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu.

34.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę dėl kompensacijos priteisimo, t. y. ieškovė pasinaudojo ikiteismine tvarka kompensacijai pagal Reglamentą Nr. 261/2004 gauti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į pretenziją ar ją ginčijusi. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovė ir nesutinka su ieškovės pretenzijų pateikimu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nes jis, anot atsakovės, yra neišviešintas elektroninio pašto adresas pretenzijoms teikti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kontaktinių duomenų (adreso, adresato) pretenzijoms siųsti gavimo, tačiau atsakovė ieškovei atsakymo nėra pateikusi, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo patikslinti adreso (adresato), kuriuo ieškovė turėtų kreiptis su pretenzija ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.

35.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl atsakovės pasyvaus elgesio ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, teisminio proceso metu atsakovė ieškovės materialinio reikalavimo pagrįstumo neginčijo, kėlė abejones dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo aplinkybių ir jų patikimumo, nors savarankiško reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo nereiškė, atitinkamai ieškovė teikė rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus, į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) dydžių, atitinka protingumo, racionalumo kriterijus, nenustatytas pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 1609 Eur bylinėjimosi išlaidų (36 Eur sumokėtas žyminis mokestis + 1573 Eur teisinių paslaugų išlaidos) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

36.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,72 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės valstybei priteistina 32 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (j. a. k. 304423851) iš atsakovės „Ryanair DAC“ (reg. numeris 104547) 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų, 00 ct) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1609 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės „Ryanair DAC“ (reg. numeris 104547) 32 Eur (trisdešimt du eurus, 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Gerda Sinkevičienė