Pranešėja Jolanta Gailevičienė               Civilinė byla Nr. 2S-1236-777/2014

Teisėja Milda Valiulytė              (Proceso Nr. 2-06-3-03413-2014-9)

              Procesinio sprendimo kategorija

              129.5; 128.11; 122.4

                                                                                                                              (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 23 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės Linos Pužienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. K., I. K., antstolė Lina Pužienė,

              n  u  s  t  a  t  ė :

              pareiškėjas pateikė antstolei L. Pužienei 2014-03-12 skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolės Linos Pužienės 2014-02-17 patvarkymą dėl skundo trūkumų šalinimo ir              2014-02-28 patvarkymą atsisakyti priimti skundą vykdomojoje byloje Nr. 0109/07/00254 ir įpareigoti antstolę Liną Pužienė pareiškėjo E. K. 2014-02-12 skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolė Lina Pužienė neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, nustatydama terminą skundo trūkumams šalinti, ir priėmė nepagrįstą 2014-02-17 patvarkymą dėl trūkumų šalinimo, taip pat antstolė Lina Pužienė nepagrįstai nusprendė kreditoriaus E. K. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, todėl priėmė nepagrįstą 2014-02-28 patvarkymą dėl atsisakymo priimti skundą, nes neturėjo tokios teisės.

              Antstolė 2014-03-20 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-03-12 skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0109/07/00254 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-16 nutartimi tenkino pareiškėjo                       2014-03-12 skundą dėl antstolės L. Pužienės veiksmų; panaikino antstolės L. Pužienės                  2014-02-17 patvarkymą dėl 2014-02-12 E. K. skundo trūkumų šalinimo ir 2014-02-28 patvarkymą atsisakyti priimti 2014-02-12 E. K. skundą vykdomojoje byloje Nr.0109/07/00254 ir įpareigojo antstolę L. Pužienę išnagrinėti iš esmės pareiškėjo E. K. 2014-02-12 skundą dėl 2014-01-22 ir 2014-01-30 patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0109/07/00254. Teismas nurodė, kad šioje byloje negali remtis antstolės patvarkyme nurodytomis teismų nutartimis: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-13 nutartimi, kitose civilinėse bylose kaip suformuotu precedentu, nes nėra galimybės įvertinti faktinių aplinkybių dėl skundų formos ir turinio panašumo. Be to, pažymėjo, jog CPK 4 straipsnis numato, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausias Teismas – šiame lygmenyje teismų praktika dėl antstolio, gavusio skundą dėl antstolio veiksmų, teisės taikyti CPK 115 straipsnio 2 ir 3 dalis šiuo metu dar nėra suformuota. Teismas nurodė, kad nors CPK 510 straipsnyje, kuris reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, nėra aptartas antstoliui pateikto skundo trūkumų šalinimo institutas, tačiau tam, kad antstolis galėtų tinkamai įvertinti savo atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį asmuo turėtų pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus, priešingu atveju būtų paneigtas pats tikslas, kurio įstatymo leidėjas siekė, bei sudarytos sąlygos pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Teismas sprendė, kad esant neesminiams skundo trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas ir tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas skunde, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę procesui dėl skundo nagrinėjimo, procesinių dokumentų trūkumų šalinimas galėtų būti taikomas. Teismas, įvertinęs antstolės 2014-02-17 patvarkyme nurodytus trūkumus ir pareiškėjo 2014-02-12 skundo dėl antstolio veiksmų turinį ir formą, padarė išvadą, jog antstolė iš esmės pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus skundo su priedais egzempliorius, tačiau ji privalėjo įvardyti konkretų dokumentų kiekį ir tai nebuvo kliūtis skundo nagrinėjimui pagal CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles. Pareiškėjo 2014-02-12 patvarkyme, kurį pasirašė advokatas, buvo suformuluotas aiškus skundo dalykas (reikalavimas) ir nurodytas jo pagrindas, todėl antstolė privalėjo tą skundą išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tam nebuvo jokių procesinių kliūčių. Teismas konstatavo, kad antstolės 2014-02-17 patvarkymas dėl E. K. 2014-02-12 skundo trūkumų šalinimo yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas, vertindamas antstolės 2014-02-28 patvarkymo, kuriuo antstolė atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, kad CPK nenumato antstolio teisės atsisakyti priimti skundą dėl jo trūkumų. Antstolio veiksmai, kuriais dėl nepakankamo dokumentų ir priedų egzempliorių skaičiaus ar ne visų išvardytų vykdymo proceso dalyvių skundai dėl antstolio veiksmų grąžinami juos padavusiam asmeniui, riboja asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti teismine savo galimai pažeistų teisių gynyba. Teismas sprendė, kad tai nėra tokie trūkumai, kurių negalima ištaisyti vėlesnėse skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijose ir kurie būtų kliūtis skundo išnagrinėjimui. Be to, skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, kai teismas yra aktyvus ir gali savo iniciatyva spręsti bylos išnagrinėjimui reikšmingus procesinius klausimus bei įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotus asmenis. Teismas konstatavo, kad antstolė netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl antstolės 2014-02-28 patvarkymą atsisakyti priimti skundą panaikintino kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo antstolė L. Pužienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo 2014-03-12 skundo dėl antstolės L. Pužienės veiksmų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė teismų suformuotais precedentais civilinėse bylose: Klaipėdos miesto apylinkės teismo                  2012-08-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9520-730/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo               2012-12-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2021-513/2012, ir jose pateiktais išaiškinimais, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, t. y. turi būti pateikta tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims. Teigia, kad Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą kaip teisės šaltinį, t. y. teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Praktika dėl trūkumų šalinimo pateikiant skundą antstoliui dėl jo veiksmų yra nuosekliai formuojama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų (Klaipėdos miesto teismo 2012-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9520-730/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-9520-730/2012). Nesutinka su teismo išvada, kad ji veikė ultra vires nustatydama pareiškėjui pareigą pašalinti trūkumus, o nepašalinus trūkumų grąžindama skundą su priedais jį pateikusiam asmeniui. Pareiškėjo pateikiamas skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti CPK bendruosiuos procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, turi būti pateikiamas būtent antstoliui, o ne trūkumai šalinami vėliau, kai antstolis jau išnagrinėja skundą ir netenkinimo atveju jį perduoda teismui. Pareiškėjas veikė neatsakingai ir neapdairiai, pareiškėjui buvo nustatytas terminas ir nurodyti trūkumai, kuriuos reikia pašalinti, t. y. pateikti reikiamą skundo su priedais nuorašų kiekį bei į procesą įtraukti visus suinteresuotus asmenis, kurie akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi – įtraukti išieškotojus, prisidėjusius prie vykdomo išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0109/07/00253, Nr. 0109/07/00254, tačiau atstovaujamas net trijų teisininkų, kurie buvo susipažinę su visa vykdomąja byla bei gavę procesinius dokumentus (susijusius su lėšų paskirstymu), nesugebėjo ištaisyti nurodytų trūkumų. Mano, kad antstolės reikalavimas įtraukti suinteresuotais asmenimis išieškotojus, prisidėjusius prie vykdomo išieškojimo iš tų pačių skolininkų, bei pateikti tiek skundo kopijų, kiek yra suinteresuotų asmenų, yra imperatyviai nustatytas civilinio proceso įstatymų, todėl teismas neteisingai konstatavo, kad antstolė netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą per įstatymo nustatytą terminą negauta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino antstolės atliktus veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0109/07/00254 neteisėtais, panaikino antstolės 2014-02-17 patvarkymą dėl pareiškėjo 2014-02-12 skundo trūkumų šalinimo, 2014-02-28 patvarkymą atsisakyti priimti pareiškėjo 2014-02-12 skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigojo antstolę išnagrinėti iš esmės pareiškėjo 2014-02-12 skundą dėl 2014-01-22 ir                 2014-01-30 antstolės patvarkymų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Byloje kilo ginčas, ar antstolė, gavusi išieškotojo skundą dėl antstolės veiksmų, pagrįstai nustatė šio procesinio dokumento trūkumus ir įpareigojo pareiškėją juos pašalinti, o jų tinkamai nepašalinus skundą grąžino išieškotojui. 

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė veikė ultra vires nustatydama pareiškėjui pareigą pašalinti trūkumus, o nepašalinus trūkumų grąžindama skundą su priedais jį pateikusiam asmeniui. Teigia, kad teismų praktika dėl trūkumų šalinimo pateikiant skundą antstoliui dėl jo veiksmų yra nuosekliai formuojama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų (Klaipėdos miesto teismo 2012-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr.                     2-9520-730/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr.              2S-9520-730/2012), todėl teismas nepagrįstai nesirėmė teismų suformuotais precedentais, kuriuose išaiškinta, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, t. y. turi būti pateikta tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996-04-18, 1997-10-01, 2000-05-08, 2002-07-02, 2006-08-08 nutarimus). Be to, situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva S. S.. v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011).

CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas antstoliui, jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turi būti persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnis nereglamentuoja situacijos, kaip turėtų elgtis antstolis gavęs skundą, kuris neatitinka formos ir turinio reikalavimų, todėl taikytina įstatymo analogija, t. y. įstatymo normos, reglamentuojančios tokį procesinį santykį, šiuo atveju – CPK normos, reglamentuojančios teismui pateiktų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą (CPK              111-115 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir antstolė turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, tačiau atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ne visi nustatyti procesinio dokumento trūkumai yra kliūtis antstolei priimti skundą bei jį išnagrinėti, teismo nuomone, tik esminiai procesinio dokumento trūkumai, kurių nepašalinus antstolė negalėtų išnagrinėti vykdymo proceso dalyvio pateikto skundo, būtų pagrindas antstolei taikyti procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o formalių trūkumų nurodymas ir reikalavimas juos pašalinti nepagrįstai tik užvilkintų skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimą, kuris turi būti išnagrinėtas kuo operatyviau (CPK                510 str. 2 d., 7 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2014-02-17 pateikto antstolei skundo turinį ir formą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo dalykas (reikalavimas) suformuluotas aiškiai, nurodytas jo pagrindas, todėl antstolei nebuvo jokių procesinių kliūčių jį nagrinėti ir ji privalėjo skundą išnagrinėti iš esmės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (CPK              510 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad antstolės nurodyti trūkumai,               t. y. skunde nenurodyti visi suinteresuoti asmenys – išieškotojai, prisidėję prie vykdomo išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0109/07/00253, Nr. 0109/07/00254, bei nepateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad tektų po vieną priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, laikytini skundo trūkumais, tačiau šiuo atveju jie nebuvo kliūtis antstolei išnagrinėti skundą iš esmės pagal CPK          510 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles. Be to, pažymėtina ir tai, kad antstolė, įpareigodama pašalinti skundo trūkumus, jų nesukonkretino, t. y. nenurodė, kiek išieškotojų yra prisidėję prie vykdomosios bylos bei kiek skundo egzempliorių pareiškėjas privalo papildomai pateikti. Atmestini apeliantės argumentai, kad pareiškėjas veikė neatsakingai ir neapdairiai, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs antstolės patvarkymą dėl trūkumų šalinimo, ėmėsi aktyvių veiksmų ir bandė trūkumus pašalinti per antstolės nustatytą terminą, pateikdamas papildomus skundo egzempliorius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normos nesuteikia antstoliui teisės atsisakyti priimti skundą, jei pareiškėjas neištaiso visų antstolio nurodytų skundo trūkumų, ir jį grąžinti pareiškėjui. Kadangi antstolis tokiu atveju skundo neišnagrinėja iš esmės, skundas turėtų būti persiunčiamas nagrinėti teismui, o ne grąžinamas jį padavusiam asmeniui, taip užkertant kelią asmeniui, manančiam, kad antstolis pažeidžia jo teises, patikrinti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nuomone, antstolė, grąžindama skundą pareiškėjui, tokiais veiksmais nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę skųsti antstolės veiksmus, kuriuos jis laiko neteisėtais, bei teismui įvertinti antstolės atliktų veiksmų teisėtumą, taip pat užvilkino vykdymo procesą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs antstolės atliktus veiksmus, pagrįstai juos pripažino neteisėtais ir panaikino jų pagrindu priimtus 2014-02-17 ir 2014-02-28 patvarkymus, įpareigodamas antstolę iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2014-03-12 skundą.

Apeliante teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė teismų suformuotais precedentais civilinėse bylose: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-9520-730/2012) ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-13 nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-2021-513/2012).

Pirmiausia atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, jais remtis reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008-01-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Teismo nuomone, faktinės aplinkybės apeliantės nurodomose civilinėse bylose ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, jos nėra visiškai tapačios ir šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų. Be to, pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kodėl nesiremia apeliantės nurodytomis nutartimis, aiškiai pagrindė, nurodydamas, kad nėra galimybės įvertinti faktinių aplinkybių dėl skundų formos ir turinio panašumo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neneigia galimybės antstolei taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą, tačiau jis turi būti taikomas protingai, kiekvienu atveju konkrečiai ir išsamiai įvertinus skundo trūkumus bei jų šalinimo būtinumą, taip pat pareiškėjo realią galimybę ištaisyti trūkumus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad   pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                   Jolanta Gailevičienė