Civilinė byla Nr. e2-870-407/2021

Civilinė byla Nr. e2-871-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.4; 3.3.2.1; 3.4.3.5.4 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuriomis atsisakyta priimti atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 dėl bankroto atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą (nutartis neįsiteisėjusi).

2.       Teisme 2021 m. gegužės 27 d. gautas antstolio Donato Kisieliaus prašymas leisti baigti vykdyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto (prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis), esančio (duomenys neselbtini), pardavimą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096).

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino.

4.       Vilniaus apygardos teisme 2021 m. birželio 11 d. gauti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens UAB „NT paslaugos“ atskirieji skundai dėl 2021 m. birželio 4 d. nutarties, kuriuose prašoma šią nutartį panaikinti ir netenkinti antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. gegužės 26 d. prašymo bei neleisti vykdyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka įkeisto turto – prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, pardavimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimis atsisakė priimti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens UAB „NT paslaugos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties.

6.       Teismas nurodė, kad leidimas antstoliui tęsti vykdymo veiksmus išduotas vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis. JANĮ nenustatyta galimybė skųsti tokią teismo nutartį. Priimta nutartis neužkerta kelio bankroto bylos eigai. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl atskiruosius skundus atsisakė priimti.

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

7.       Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nemokumo procese teismo priimtos nutartys negali būti skundžiamos tik tuo atveju, jeigu toks nutarties apskundimo negalimumas aiškiai nurodomas JANĮ; nei JANĮ 30 straipsnis, nei kiti straipsniai nenurodo, kad teismo nutartis leisti antstoliui baigti vykdyti bendrovės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą yra neskundžiama atskiruoju skundu.

7.2.                      Teismo nutartis leisti antstoliui užbaigti priverstinį skolininko turto pardavimą vykdymo procese net ir pradėjus skolininko bankroto procesą, yra laikytina teismo nutartimi, priimta antstolio veiksmų klausimu, tokios nutarties apskundimo galimybė numatyta CPK 513 straipsnio 2 dalyje.

7.3.                      Teismui leidus antstoliui tęsti skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimą, tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai - panaikina kreditoriams galimybę vykdyti turto pardavimą (nustatyti turto pardavimo kainą, tvarką, terminus) skolininko bankroto procese. Tokiu būdu ribojamas skolininko, jo kreditorių, akcininkų teisminės gynybos prieinamumas (CPK 5 straipsnis) bei pažeidžiami CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.

7.4.                      Teismo nutarčių, leidžiančių antstoliui net ir pradėjus skolininko bankroto procesą užbaigti skolininko turto pardavimą, apskundimo galimybę pripažįsta ir pats atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, kitoje byloje Nr. e2S-1499-912/2021 priėmęs ir išnagrinėjęs atskirą skundą.

7.5.                      Teismas neteisingai aiškino ir taikė JANĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes antstolis 2021 m. balandžio 1 d. patvarkymu buvo atšaukęs interneto portale www.evarzytynes.lt paskelbtas skolininko turto varžytynes. Taigi antstolis iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo dienos nevykdė jokio atsakovės turto pardavimo ir neturėjo subjektinės teisės teikti prašymą teismui.

7.6.                      2021 m. birželio 4 d. nutartimi sudarytos sąlygos antstoliui turtą pardavinėti dvigubai mažesne kaina nei tikroji jo rinkos vertė.

7.7.                      Teismas pažeidė imperatyvias JANĮ 94 straipsnio nuostatas, nes leido ne tik parduoti skolininko turtą, bet ir iš tokio turto pardavimo gautų lėšų pirmiausiai padengti antstolio vykdymo išlaidas.

8.       Atsakovė UAB „NT paslaugos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      JANĮ nenumatyta, kad teismo nutartis leisti antstoliui baigti vykdyti bendrovės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą yra neskundžiama atskiruoju skundu. Vadinasi tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

8.2.                      Teismo nutartis leisti antstoliui užbaigti priverstinį skolininko turto pardavimą vykdymo procese net ir pradėjus skolininko bankroto procesą, yra laikytina teismo nutartimi, priimta antstolio veiksmų klausimu, tokios nutarties apskundimo galimybė numatyta CPK 513 straipsnio 2 dalyje.

8.3.                      Teismui leidus antstoliui tęsti skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimą užkertama galimybė tolesnei bylos eigai – panaikinama galimybė kreditoriams vykdyti turto pardavimą skolininko bankroto procese. 

8.4.                      Pats pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad tiek įmonės bankroto procese, tiek fizinio asmens bankroto byloje teismo nutartimi antstoliui leidus užbaigti turto pardavimo vykdymo veiksmus, tokia teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1499-912/2021).

8.5.                      Nei iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2021 m. gegužės 21 d.) antstolis nebuvo paskelbęs ir nevykdė turto pardavimo. Antstolis 2021 m. balandžio 1 d. patvarkymu buvo atšaukęs interneto portale www.evarzytynes.lt paskelbtas turto varžytynes. 

8.6.                      Reali turto vertė 80 proc. viršija antstolio paskirto turto vertintojo prieš daugiau nei tris metus nustatytą turto vertę. Todėl toks turto realizavimas pažeidžia atsakovės, jos kreditorių ir akcininkų interesus.

8.7.                      Teismas pažeidė imperatyvias JANĮ nuostatas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, nes leido ne tik parduoti skolininko turtą, bet ir iš tokio turto pardavimo gautų lėšų padengti pirmiausiai antstolio vykdymo išlaidas. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

9.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti atskiruosius skundus, kaip paduotus dėl neskundžiamos nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320

Dėl leidimo antstoliui parduoti turtą

10.       JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji taisyklė teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra ta, jog išieškojimas iš juridinio asmens turto ar šio turto realizavimas yra stabdomas. Be to, kaip pagrįstai pažymima atskiruosiuose skunduose, bankrotas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktą ir kt.). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalis). Svarbu pažymėti, kad bankroto proceso kolektyvinis pobūdis principas nėra paneigiamas ir leidus antstoliui parduoti turtą CPK nustatyta tvarka pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį, kadangi gautos piniginės lėšos turi būti pervedamos į kreditorių sąskaitą.

12.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus reguliavimas iš esmės leidžia taikyti išimtį iš bendros bankroto proceso taisyklės, kad turtas realizuojamas tik kreditorių nustatyta tvarka, ir suteikia teismui galimybę leisti antstoliui baigti realizuoti turtą CPK nustatyta tvarka. Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė bankroto bylą iškėlusiam teismui diskreciją spęsti dėl juridinio asmens, kuriam inicijuota bankroto byla, turto pardavimo, nors dar neegzistuoja pagrindas stabdyti ir (ar) nutraukti vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas), rodo, kad teisės norma skirta apginti bankroto bylos, o ne vykdymo proceso dalyvių interesus. Atitinkamai, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl turto realizavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į bankroto principus ir galimas teisines, ekonomines bei socialines pasekmes.

13.       Vienas iš svarbiausių bankroto bylos iškėlimo tikslų – eliminuoti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau, įvertinus Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijas dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą, OJ L 74, 14.3.2014, p. 65–70), kuriose pažymėta, kad būtina sudaryti sąlygas finansinių sunkumų patiriančioms perspektyvioms įmonės pasinaudoti teisės priemonėmis, leidžiančiomis kuo anksčiau atlikti restruktūrizavimą ir taip išvengti bankroto, taip pat, atsižvelgus į aplinkybę, kad restruktūrizavimas yra visuotinai pripažintas kaip ekonomiškai ir socialiai vertingesnis mokumo problemų sprendimo būdas nei bankrotas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020 18 punktą), svarbu pažymėti, kad bankroto bylos iškėlimas visuomet lemia neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Siekis išsaugoti gyvybingą verslą matyti ir iš JANĮ parengiamųjų darbų (žr. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto 2018 m. spalio 23 d. aiškinamąjį raštą Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789).

14.       Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai.

15.       Nepaisant to, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tai savaime nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Visgi, sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo, svarbu įvertinti tai, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius privalės spręsti dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, vertins ūkinės–komercinės veiklos vykdymo ekonomiškumą, juridinio asmens pardavimo, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę (JANĮ 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nemokumo administratorius šiais klausimais turi pateikti nuomonę kreditoriams (JANĮ 60 straipsnio 3dalies 9–13 punktai), kuriems suteikta diskrecija priimti sprendimus šiais klausimais.

16.       Svarbu pažymėti, kad, nepaisant bankroto bylos iškėlimo fakto, galimybė pereiti į įmonės restruktūrizavimo procesą įtvirtinta įstatyme, todėl, pirma, juridiniam asmeniui priklausančio turto, ypač to, kuris bendrovei turi esminės reikšmės (pavyzdžiui, generuoja pagrindines pajamas, yra reikalingas veiklai tęsti ir vystyti), pardavimas gali sukelti reikšmingas teisines pasekmes, kadangi gali būti prarasta galimybė įmonę parduoti kaip juridinio asmens vienetą; antra, po turto, turinčio esminės reikšmės bendrovei, pardavimo restruktūrizavo procesas gali tapti nebeįmanomas. Būtent siekiant įgyvendinti veiksmingo nemokumo proceso tikslą – įmonės gyvybingumo atkūrimą, įmonės, kaip turto vieneto, pardavimą, turto realizavimas vykdymo procese tampa reikšmingas, jeigu realizuojamas turtas, reikalingas ūkinei veiklai vykdyti. Todėl teismas, nagrinėjantis klausimą dėl turto realizavimo, privalo šias aplinkybes įvertinti bei dėl jų pasisakyti.

17.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas JANĮ 87 straipsnio 1 dalyje numatė naują institutą – įmonės, kaip turtinio vieneto, pardavimą, kuris, nors ir nebuvo draudžiamas pagal anksčiau galiojusio ĮBĮ teisės normas, tačiau buvo neįmanomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose įtvirtintą reglamentavimą. Juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimas buvo įvirtintas siekiant esminių pokyčių dėl bankroto procesų trukmės mažinimo, skatinant juridinio asmens kaip turtinio vieneto pardavimą (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamojo rašto Nr. XIIIP-2777 3.13, 4.13 papunkčiai). Bankroto proceso pradžioje bendrovė dar gali vykdyti veiklą, turėti darbuotojų, įrangos, taigi juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimas yra realus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę parduoti juridinį asmenį kaip turtinį vienetą, siekė sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą. Pagal JANĮ 87 straipsnio 1 dalį, nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui privalo pateikti nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo, tačiau sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo turi priimti kreditorių susirinkimas (JANĮ 87 straipsnio 3 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

18.       Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto proceso metu verslas, kaip visuma ar nenaudojamas turtas, praranda vertę (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra sprendžiami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai (pavyzdžiui, dėl kreditorių įtraukimo trečiaisiais asmenimis (JANĮ 19 straipsnio 4 dalis), teismas gali įpareigoti atitinkamus asmenis teikti paaiškinimus ir dokumentus (JANĮ 20 straipsnis), šalys turi teisę teikti paaiškinimus, atsiliepimus ir kt. (CPK 42 straipsnis)), bendrovės nemokumas nėra nagrinėjimas iš esmės, todėl teismas turėtų bent preliminariai įvertinti, ar bendrovė laikytina turinčia finansinių galimybių atkurti mokumą, ar turtas turi esminės reikšmės bendrovės veiklai vykdyti ir generuoja jai pajamas ir nustatyti balansą, ar tikslingiau parduoti turtą dėl to, kad bendrovė neturi jokių finansinių perspektyvų ir parduodamas turtas neturi jokios esminės reikšmės vykdant pagrindinę bendrovės veiklą, užtikrinant, kad turtas bus parduodamas už maksimalią kainą, ar visgi spręsti, kad įmonė potencialiai turi finansinių galimybių atkurti mokumą, todėl turto pardavimas gali būti ekonomine ir socialine prasme nenaudingas.

19.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, spręsdamas dėl turto pardavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti dvi aplinkybes: pirma, nustatyti teisinį pagrindą šio straipsnio taikymui, o būtent, įsitikinti, kad antstolis CPK nustatyta tvarka paskelbė apie juridinio asmens turto pardavimą; antra, vertindamas sąlygas leisti parduoti turtą, turi atsižvelgti į teisines, ekonomines ir socialines pasekmes, galinčias kilti bendrovei iškėlus nemokumo bylą.

Dėl galimybės skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka

20.       CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

21.       CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktą).

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktą).

23.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje, nei 30 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Įvertinus kilusio ginčo (klausimo) pobūdį asmens teisės į teisminę gynybą aspektu, atsižvelgus į bankroto bylų specifiškumą, bankroto bylos nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta JANĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu, neužkerta kelio bylos eigai – procesas nemokumo byloje gali vykti toliau. Kadangi lėšos, gautos už parduodamą turtą turės būti pervedamos į kreditorių sąskaitą ir skirstomos JANĮ nustatyta tvarka, nei vieno bankroto byloje suinteresuoto asmens teisinė padėtis nepasikeis.

24.       Turto realizavimas prasideda paskelbus apie varžytynes interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (CPK 706 straipsnis, 713 straipsnio 3 dalis) ir tai yra būtina JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga leisti antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Tačiau JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, taigi po pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo nebegali būti atliekami jokie su turto realizavimu susiję veiksmai, t. y. negali būti skelbiama apie varžytynes, o antstoliui tik suteikta teisė teikti prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui leisti baigti turto realizavimą CPK nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjas                                                Vigintas Višinskis