Civilinė byla Nr. e2-3058-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00538-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ringeda“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė BUAB „Ringeda“ (toliau – ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 53 994,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Ringeda“ bankroto bylą ir įmonės nemokumo administratore paskyrė MB „Valdymo ekspertai“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 13 d. Nurodyta nutartimi teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nemokumo administratorė nustatė, kad nuo 2017 m. birželio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo, bendrovei vadovavo atsakovas, kuris nuo 2017 m. birželio 13 d. buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. Iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovas nėra įvykdęs jam įstatymu ir teismo nutartimi nustatytų pareigų, t. y. neperdavė nemokumo administratorei nei bendrovės turto, nei dokumentų, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo dienai. Dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorė neturi galimybės išaiškinti įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo ir t.t. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtino patikslintą bendrovės kreditorių sąrašą 53 994,29 Eur sumai, kuri, anot ieškovės, laikytina bendrovei padaryta žala.
3. Atsakovui, kurio buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai
4. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Ringeda“ iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta MB „Valdymo ekspertai“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 13 d.
6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. birželio 4 d. nutartimis. Ieškovei atstovaujančios nemokumo administratorės teigimu, UAB „Ringeda“ bankroto byloje teismo patvirtintų ir bankroto proceso metu nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 53 994,29 Eur.
7. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Ringeda“ vadovu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas M. K., kuris buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas.
Dėl bankrutuojančios įmonės vadovo civilinės atsakomybės už bendrovės turto ir dokumentų nemokumo administratorei neperdavimą
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovei atstovaujanti nemokumo administratorė prašo taikyti atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Ringeda“ vadovui, civilinę atsakomybę už bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų neperdavimą.
9. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustatė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuria UAB „Ringeda“ iškelta bankroto byla, įpareigojo atsakovą kaip bendrovės valdymo organą (vadovą) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovui nurodyto įpareigojimo nevykdant, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskyrė atsakovui 500 Eur baudą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliktus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016, 28 punktas). Taigi atsakovas, būdamas UAB „Ringeda“ vadovas, turėjo pareigą tinkamai valdyti ir tvarkyti įmonės turtą, rūpintis jo išsaugojimu, o bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovui, kaip vadovui, atsirado pareiga bendrovės turtą ir dokumentus perduoti nemokumo administratorei.
13. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas registrui buvo pateikęs UAB „Ringeda“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus. Vertinant bendrovės balansą už 2018 metus matyti, kad bendrovė deklaravo turto iš viso už 58 156 Eur. Bendrovės turtą sudarė 18 187 Eur ilgalaikis materialusis turtas, 39 586 Eur trumpalaikis turtas (4957 Eur atsargos, 29 619 Eur per vienus metus gautinos sumos, 5010 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai) bei 383 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos.
14. Ieškovei atstovaujančios nemokumo administratorės teigimu, atsakovas nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų neperdavė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovės turtas buvo sunaudotas bendrovės reikmėms (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą jo, kaip buvusio UAB „Ringeda“ vadovo, pareigą perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
15. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas bendrovės turtą būtų perdavęs nemokumo administratorei, pastaroji būtų galėjusi panaudoti lėšas, buvusias įmonės kasoje, o kitą turtą – realizuoti, ir taip padengti bankroto byloje teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas, neperduodamas nemokumo administratorei bendrovės finansinių dokumentų, nesudarydamas bendrovės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, užkirto galimybę nemokumo administratorei patikrinti bendrovės sandorius, sudarytus per ne mažesnį, nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus. Dėl to bankroto byloje teismo patvirtintų ir bankroto proceso metu nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų suma (53 994,29 Eur) pripažintina ieškovės patirtais nuostoliais (žala). Akivaizdu, kad dėl neperduoto bendrovės turto bus patenkinta mažiau kreditorių reikalavimų, negu jų būtų patenkinta, jeigu nemokumo administratorei būtų perduotas bendrovei priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidus pareigas išsaugoti bei perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, ir bendrovei atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).
16. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą, neperdavus bendrovės turto ir dokumentų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinas 53 994,29 Eur turtinės žalos atlyginimas.
17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 53 994,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki šio teismo sprendimo už akių priėmimo dienos ieškovė nepateikė teismui tokių išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.
19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ringeda“ (juridinio asmens kodas 177317128) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 994,29 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 29 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 53 994,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Laima Ribokaitė