Administracinė byla Nr. N62-672/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 48.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo D. J. ir E.
J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19
d. nutarimo N. S. M. administracinio teisės pažeidimo
byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas N. S. M.
surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)
174 straipsnyje, už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 2 d., apie 18 val., Jaunimo
g. 9-27, Alytuje įžūliu elgesiu, t. y. nustumdama ranka E. J.,
pravėrusią buto duris nuo lauko pusės, pateko į jų butą, kai E.
J. nenorėjo jos įsileisti ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010
m. vasario 19 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną
N. S. M. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose pažeidimo,
numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties. Teismas, ištyręs byloje surinktus
įrodymus, nustatė kad N. S. M. atėjo pas nukentėjusiąją D. J. pasikalbėti dėl jos sūnaus Tedo, kad šis skambina į
jos duris, ir reaguodama į tai nukentėjusioji D. J. atitinkamai
papriekaištavo N. S. M., kad pastarosios sūnus rūko
balkone, dėl ko dūmai eina ir į D. J. butą, ir tokiu būdu
tarp jų kilo konfliktas. Šias aplinkybes dėl konflikto patvirtina ir abi
nukentėjusiosios, o aplinkybes dėl skambinimo į duris – ir liudytoja O. R.. Teismas taip pat nustatė, kad tarp
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiųjų yra susiklostę
asmeninio pobūdžio įtempti tarpusavio ir priešiški kaimyniški santykiai, kurių
pasekmė –sistemingai tarp šių kaimynių kylantys konfliktai, o tai nesudaro ATP
174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teismas pažymėjo ir tai, kad N. S. M. administracinėn
atsakomybėn traukiama tik dėl konkrečių veiksmų, t. y. dėl to, kad įžūliu
elgesiu, t. y nustumdama ranka E. J., pravėrusią buto
duris nuo lauko pusės, pateko į jų butą, kai E. J. nenorėjo
jos įsileisti ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pati N. S. M. neigia tą dariusi, nurodydama, kad neįsibrovė į
kaimynų butą įžūliu elgesiu, kad tik norėjo su kaimynais gražiai išsiaiškinti
dėl sūnaus elgesio ir paprašyti, kad motina jį sudrausmintų. Dėl kitų N. S. M. veiksmų, kuriais nukentėjusiosios ją kaltino teismo
posėdžio metu – konflikto ir įžūlaus elgesio su D. J.,
abiejų nukentėjusiųjų terorizavimo, įžūlaus elgesio ir grasinimo jų abiejų ir
sūnaus T. atžvilgiu, kaltinimai nėra pareikšti. Teismas taip pat nurodė, kad protokole
užfiksuotą įsiveržimą į butą, jei toks įvykis buvo, galėjo tiesiogiai matyti ir
patirti tik E. J.. Tačiau pačios nukentėjusiosios E. J. ir jos motinos D. J. bei sūnaus
- liudytojo T. J. parodymus teismas vertino kritiškai,
kadangi abi nukentėjusiosios N. S. M. atžvilgiu yra
nusiteikusios priešiškai, nedraugiškai. Be to, pagrindas abejoti nukentėjusiųjų
parodymų patikimumu buvo ir tai, kad posėdžio metu jos abi kategoriškai neigė,
kad E. J. buvo bausta administracine tvarka dėl viešosios
rimties trikdymo pagal N. S. M. sutuoktinio rašytą
skundą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. S. M. yra
senyvo amžiaus ir ligotas asmuo, išsilavinusi – buvusi pedagogė, todėl kėlė
abejonių tokie nukentėjusiųjų parodymai, kad ji įžūliai, panaudodama fizinę
jėgą, įsiveržė į nukentėjusiųjų butą. Jos parodymus, atspindinčius visą
besivystančio konflikto eigą, patvirtinta ir byloje surinkti rašytiniai
įrodymai. Be to, jos parodymai, teismo vertinimu, iš esmės yra nuoseklūs,
neprieštaringi, patvirtinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Liudytojo T. J. parodymus dėl N. S. M. įsiveržimo
į butą teismas vertino kritiškai, nes būtent dėl jo elgesio kilo šis konfliktas
ir jis yra suinteresuotas liudyti jam artimų žmonių interesais ir reabilituoti
save prieš artimuosius ir klasės auklėtoją nuo N. S. M. pareikštų
jam kaltinimų dėl skambinėjimo. Jokių kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių ir
girdėjusį jų konfliktą, nebuvo, todėl apklausti liudytojai šių aplinkybių
patvirtinti ar paneigti negalėjo – jų parodymai yra nesusiję su bylos
nagrinėjimo dalyku.
II.
Apeliaciniu skundu D.
J. ir E. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės
teismo nutarimą ir patraukti N. S. M. administracinėn
atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį. Nurodo, jog N. S. M. parodymai
dėl skambučių į duris yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Faktą, kad T. J. pripažino auklėtojai skambinęs į duris, paneigė pati
auklėtoja O. R.. Be to, N. S. M. nurodytą
dieną, kada ji matė nubėgančius 3 berniukus, pas T. J. buvo
atėjęs tik vienas draugas, todėl ji negalėjo matyti tokio skaičiaus vaikų. Be
to, teismas netikslingai gilinosi į E. J. asmenybę, į
nukentėjusiųjų ir N. S. M. bei jos šeimos narių
santykius prieš metus iki 2009 m. lapkričio 2 d. įvykusio incidento. Taip pat
nurodo, kad teismo argumentai dėl E. J. patraukimo
administracinėn atsakomybėn visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Be to,
remdamosi ATPK 36 straipsniu, apeliantės nurodo, kad E. J. įspėjimas
buvo paskirtas prieš daugiau nei metus iki nagrinėjamo įvykio, todėl,
nurodydamos, kad E. J. nėra bausta, jos nemelavo.
Atkreipia dėmesį, kad incidentas įvyko ne dėl E. J., o
dėl T. J. tariamo skambinimo į duris. Taip pat apeliantės
nurodo, jog ATPK 174 straipsnio dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad
tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio
administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, taip pat nėra būtina ir tai,
kad konkrečiu momentu viešoje vietoje būtų pašalinių žmonių. Tarp asmenų esant
konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip
smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta
bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo
netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (LVAT nutartys administracinėse
bylose Nr. N16-73/06, N1-1280/2007). Atkreipia dėmesį,
kad D. J. negalėjo kviesti jos užeiti į butą, kadangi nuo
buto durų iki miegamojo yra 7 metrai. Be to, teismo posėdžio metu N. S. M. buvo nuolat tramdoma dėl nekultūringo, agresyvaus
elgesio, dėl teismo negerbimo ir kelis kartus buvo perspėta, kad bus išprašyta
iš posėdžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N438-72/2010).
Kaip matyti iš pirmiau
nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės: tinkamas
elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nagrinėjamu
atveju ginčo dėl to, kad konfliktas įvyko D. J. bute nėra
(b. l. 1, 3, 4, 24-25), todėl taip pat nėra ir pagrindo teigti, kad butas yra
viešoji vieta, nes tai yra privataus pobūdžio patalpos, į kurias galima patekti
tik turint vieno iš savininkų sutikimą arba jo neturint, tačiau iš esmės tik
ekstremaliais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str.). Pažymėtina,
jog idant asmens veiksmus būtų galima kvalifikuoti kaip administracinį teisės
pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, neužtenka vien pažeisti žmonių rimtį, o
nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad buvo pažeista ir viešoji tvarka, nėra
nes, kaip minėta, Protokole užfiksuotai situacijai trūksta viešumo elemento, –
duomenų, kad buvo atidarytas langas ar pan., ir konfliktą girdėjo pašaliniai,
t. y. bute nesantys asmenys, byloje nėra (pvz., LVAT nutartis administracinėje
byloje Nr. N502-2066/2010). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju
nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl administracinio
teisės pažeidimo bylos teisena N. S. M. atžvilgiu pagrįstai
nutraukta.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos
teismas teisingai konstatavo, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia protokole
suformuluotas kaltinimas, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole
(b. l. 1-2) N. S. M. kaltinimas dėl konflikto sukėlimo ar
įžūlaus elgesio nėra suformuluotas, todėl konfliktų tarp kaimynų priežastys
šiuo atveju nėra reikšmingos. Dėl šių priežasčių ir kiti apeliacinio skundo
argumentai (dėl E. J. baustumo, T. J. skambinėjimo
į N. S. M. duris fakto), įvertinus anksčiau aptartas
aplinkybes, nedaro įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui, todėl yra
teisiškai nereikšmingi.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
D.
J. ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarimą N. S. M. administracinio
teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius