Administracinė byla Nr. eI-3357-342/2018

                      Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00248-2018-0

                       Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.;

    57.4; 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 27 d. 

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2018 m. balandžio 25 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui S. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 229,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-09-30, bei 4,79 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog 2012-11-14 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-508 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), pagal kuriuos už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Tauragės savivaldybės teritorijoje. Paaiškina, kad ginčo rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigia, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Taigi, savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Tauragės savivaldybės taryba 2012-11-14 sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Tauragės savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, o 2017-05-17 įsigaliojo Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017-05-17 sprendimu Nr. 1-207 patvirtinti Tauragės savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatuose įtvirtinta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Dėl senaties termino taikymo

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-09-30.

LVAT analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ. Tokiu atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., LVAT 2012-09-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad LVAT yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (liet. savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27  nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).

Taigi, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2018-03-21. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, todėl vietinė rinkliava priteistina skaičiuojant pradžios laikotarpį nuo 2013-01-01.

Dėl vietinės rinkliavos teisėtumo ir  pagrįstumo

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), (pastatas - gyvenamasis namas; bendras plotas: 76,15 kv. m.) nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė B. Z. Iš Tauragės savivaldybės administracijos Mažonų 2017-06-15 rašto „Dėl faktinės gyvenamosios vietos” matyti, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai naudojasi atsakovas. VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas paskutinę gyvenamąją vietą nuo 2012-03-23 deklaruoja ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu.  Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, laikytinas atsakovas.

Iš pareiškėjos pateiktų mokėjimo pranešimų atsakovui matyti, kad atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais. Atitinkamai atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-09-30 ir yra lygi 229,86 Eur. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba yra atleistas nuo jos mokėjimo, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, yra suėjęs senaties terminas vietinės rinkliavos už 2012 metus priteisimui. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo reikalavimas dėl 39,69 Eur (137,04 Lt) vietinės rinkliavos už 2012 m. (2012-03-20 Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10013251), konstatavus suėjusį senaties terminą už šį laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas yra nesumokėjęs 190,17 Eur (229,86 Eur – 39,69 Eur) ginčo rinkliavos sumos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-09-30, ši suma priteistina pareiškėjai. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas, suėjus senaties terminui, atmestinas.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja teismo prašo iš atsakovo priteisti ir 4,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 4,79 Eur  prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo G. Daugėlos ir R. Tumėno advokatų kontoros advokato padėjėjas Giedrius Gvildys.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi procesiniai veiksmai (prašymo surašymas) buvo atliekami 2018 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2017 m. III ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. III ketvirtį buvo 850,8 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 2127,00 Eur (850,8 x 2,5).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, pareiškėjos prašoma priteisti 4,79 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (į. k. 179901854) 190,17 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 17 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-09-30.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo S. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (į. k. 179901854) 4,79 Eur (keturi eurai ir 79 euro centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                  Aušrelė Mažrimienė