Nuorašas

                      Bylos Nr. TS-43-486/2020

                                                                                         Proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 31 d.

Vilnius

                Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo  R. P., gim.(duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2020 m. birželio 29 d Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo Nr. 59-110, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

               Teismas

n u s t a t ė:

               R. P. nuteistas 2012-06-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 str. 3 d. (organizuota grupė), 199 str. 2 d. (kontrabanda), 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 25 str. 3 d., 263 str. 3 d. (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas), 25 str. 3 d., 266 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p., 2 p., 4 d. jam paskirta galutinė bausmė, 13 metų ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2014-03-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012-06-11 nuosprendis pakeistas, panaikinant dalį dėl nuteisimo pagal BK 25 str. 3 d., 263 str. 3 d., BK 25 str. 3 d., 266 str. 1 d., pagal šias veikas išteisintas. Nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., BK 260 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė, 13 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2010-03-18; bausmės pabaiga: 2023-03-18. 2/3 bausmės atliko 2018-11-18. Neatliktos bausmės dalis 2020-06-25, 2 metai 8 mėnesiai, 21 diena.

                Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. Nr. 59-110 nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, rekomenduojant jam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, R. P. jį skundžia teismui. Skunde nuteistasis nurodo, jog Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, bei nemotyvuotas. Jo manymu, Komisija visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus  nuteistojo asmeninius duomenis. Visiškai nevertino jo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, mano, jog nutarimas naikintinas dėl skunde nurodomų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų. Pažymi, kad nors nutarime nurodoma, kad jis turi galiojančių nuobaudų, tačiau po 2020 m. liepos 1 d. nuobaudos yra panaikintos. Nori akcentuoti, kad neatlygintai dirbti nenori, bet išleistas į laisvę būtų įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) be to priduria, kad turi  (duomenys neskelbtini) specialybę, (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Be to, nuo 2020 m. sausio 6 d. jis lanko psichologo konsultacijos, todėl nutarime išsakytas nepagrįstas teiginys, jog jis nededa pastangų taisytis.

    Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

    Skundas netenkintinas.

    Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima būtų taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

    Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad R. P. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.

    Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). 

    Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. P. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Pirmą kartą nuteistas 39 metų. Iki to buvo teistas  (duomenys neskelbtini) už plėšimą. Nuteistojo teigimu, jis atliko 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjam baudžiamoji byla, kurioje R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnyje ir kituose straipsniuose.

    Teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu, nusikalstamų veikų besikartojantis pobūdis, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Be to, bausmės metu jis 5 kartus skatintas ir 16 kartų baustas drausmine tvarka. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis R. P. turi vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (58 taškai) (statinių 7; dinaminių 51).

    Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad R. P. linkęs pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nenumatant pasekmių siejimosi su jo įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį. Interviu metu neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Tai rodo, kad nuteistasis nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip nepavojingą kitiems visuomenės nariams.

    Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2020 m.  birželio 29 d. nutarimas Nr. 59-110 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu taip pat nėra pakitę, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejoti išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

    Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo.

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

n u t a r i a:

    Atmesti nuteistojo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 nutarimo Nr.59-110, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

    Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         (parašas)

Nuorašas tikras

Teisėjas                                                                                                               Jeugenijuš Jaglinski