Civilinė byla Nr. e2A-738-864/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00992-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;
2.6.18.3.; 3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinmira“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus bei netesybų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vacerna“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dinmira“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ (toliau ir atsakovė) 1 359,36 Eur skolos už objekte (duomenys neskelbtini), atliktus gipso kartono pertvarų montavimo darbus, 924,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismas 2023 m. balandžio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad atsakovė su UAB „Vacerna” sudarė rangos sutartį dėl darbų atlikimo objekte adresu (duomenys neskelbtini). Darbams atlikti atsakovė pasitelkė ieškovę, ir šalys 2022 m. gegužės 6 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 22/6, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. birželio 6 d. atlikti sutarties priede 001 numatytus darbus, tačiau jie sutarties sudarymo metu nebuvo suderinti. Darbų derinimo procese sąmatą šalys pasirašė tik 2022 m. gegužės 20 d. (joje numatyta, kad darbams atlikti bus naudojamos KNAUF medžiagos, taigi ir technologija). Ieškovė paprašė sumokėti avansą, atsakovė sumokėjo 2022 m. gegužės 20 d. 4 000 Eur avansą. Ieškovė atsiuntė 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 028, iš viso be PVM 8 480 Eur sumai. Atsakovei pareiškus pretenzijas, kad vietoje sąmatos pateikta sąskaita, ieškovė pateikė 2022 m. gegužės 25 d. sąmatą Nr. 002. Atsakovė teigė, kad ieškovė visada reikalavo sumokėti avansą. Atsakovė, pasitikėdama ieškove ir neturėdama galimybės jos pakeisti kita, buvo priversta tai daryti ir avansu iš viso sumokėjo 27 152,29 Eur. Ieškovei reguliariai buvo reiškiamos žodinės pretenzijos (tiek iš atsakovės, tiek iš pagrindinio užsakovo) tiek dėl vėlavimo atlikti darbus, tiek dėl jų kokybės. Ieškovė į pretenzijas nereagavo, tačiau 2022 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku pareikalavo atsiskaityti pagal sutartį ir nurodė, kad stabdo darbus, nors teisės aktų nustatyta tvarka neperdavinėjo atliktų darbų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnis). Atsakovė 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu pakartotinai išreiškė pretenzijas ieškovei, kad darbai atlikti netinkamai, nesilaikant sutartyje nustatytų terminų ir pan. 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą Nr. 029, iš viso 18 306,32 Eur be PVM sumai. To paties numerio, bet kitokio turinio ir datos (2022 m. spalio 10 d.) sąskaitą ieškovė pateikė teismui. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, teikiami skirtingo turinio tie patys dokumentai, tai suklaidino atsakovę. Kadangi buvo nustatyti ieškovės darbo trūkumai, atsakovė nepasirašė ieškovės siųstų atliktų darbų aktų ir tikėjosi, kad ištaisius trūkumus arba priėmus darbus su trūkumais, bus sudarytas vienas galutinis faktines aplinkybes atitinkantis atliktų darbų aktas ir šalių bus nustatyta galutinė atsiskaitymo suma, tačiau taip neįvyko dėl ieškovės atsisakymo pripažinti darbų trūkumus. Ieškovės darbai yra atlikti su trūkumais, nes visos jų pagal šalių rangos sutartį darytos kambarių gipso kartono pertvaros padarytos nesilaikant technologinių reikalavimų ir padarius kitokių darbų trūkumų: 1) sutampa pirmo ir antro gipso sluoksnių siūlės, kas yra neleidžiama; 2) netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis; 3) sienos nepakeltos iki lubų; 4) didžiuliai pertvarų nuokrypiai nuo vertikalės. Ieškovės darbų trūkumai nėra akivaizdūs, o jiems nustatyti ir įvertinti reikalingas specialistas. Todėl atsakovės pareiga mokėti už darbus nėra atsiradusi. Ieškovė statybos darbus pagal sutartį atlikus netinkamai, atliktų darbų trūkumų nepašalinus, darbų neperdavus atsakovei nekilo pareiga mokėti pagal rangos sutartį. Pagal sutarties 6.2 punktą užsakovui vėluojant atsiskaityti už darbus skaičiuojamos netesybos, tačiau neaiški nei sutarties suma, nei netesybų skaičiavimo laikotarpis. Todėl abejotina, ar šiuo atveju šalys iš viso raštu susitarė dėl netesybų – sutartyje nėra nurodyta sutarties kaina (nes jis sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma), o atsakovė niekada nesitarė dėl netesybų mokėjimo už visą sutarties kainą, nepriklausomai nuo galimo įsiskolinimo sumos. Atsakovė teigė, kad netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turi būti mažinamos. Ieškovė nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog dėl sutarties neįvykdymo patyrė nuostolių ar kokių nors kitų neigiamų padarinių. Be to, sutartis yra beveik įvykdyta, ieškovė avansu yra gavusi beveik visą už rangos darbus jo išrašytą sumą, nors darbai atlikti netinkamai, nepriduoti, todėl teismui konstatavus ieškovės teisę į netesybas, jos turėtų būti skaičiuojamos analogiškai kaip atsakovo vėlavimo atsiskaityti atveju. Kadangi ieškovė nepagrįstai naudojasi avansu, šis kompensuoja ieškovės galimus nuostolius dėl ko reikalavimas priteisti netesybas turi būti atmestas.
3. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl darbų apimties ir jų kainos. Prieš darbų pradžią ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei sutarties projektą bei lokalinę sąmatą Nr.001. Atsakovė savarankiškai užpildė sutarties projektą įrašydama savo rekvizitus, padarė jai reikalingus sutarties pakeitimus. Pakeitimai taip buvo padaryti ir lokalinėje sąmatoje. Laikytina, kad sutarties šalys susitarė dėl visų privalomų sąlygų. Pasirašius sutartį, ieškovė pradėjo darbus. 2022 m. gegužės mėn. buvo sudarytas papildomas susitarimas ir priedas prie sutarties, nes atsirado papildomų, iš anksto nesutartų, darbų, kartu keitėsi ir darbų kaina. Šiuos pakeitimus padarė atsakovė. Ji užpildė parengtą formą ir vėl paliko anksčiau buvusią numeraciją (Nr. 001). Tikriausiai taip buvo padaryta dėl techninės klaidos, kuri buvo pastebėta vėliau, ruošiantis teisminiam ginčui. Nei sutartyje, nei darbų sąmatose nebuvo numatyta darbus atlikti griežtai laikantis KNAUF technologijos reikalavimų. Tokių reikalavimų nebuvo įmanoma laikytis vien dėl to, kad dalis atsakovės pateiktų medžiagų nebuvo pagaminta KNAUF. Atsakovės argumentas dėl to, kad ji sumokėjo didelę dalį darbų kainos kaip avansą laikytinas nepagrįstu. Atsakovei yra žinoma, kad vykę mokėjimai buvo laikomi atsiskaitymu už atliktus darbus, bet ne avansiniais mokėjimais. Ieškovė pripažįsta, kad per klaidą buvo parengtas ne darbų užbaigimo aktas, o sąskaita faktūra Nr. 028. Atsakovė žinojo, kad ieškovės darbų vadovas yra rusakalbis (duomenys neskelbtini)pilietis ir dėl to kilo problemų rengiant darbus lydinčius dokumentus. Įvykusi klaida buvo atšaukta. Dėl vėl atsakovės užsakytų ir ieškovės atliktų papildomų darbų buvo parengta ir atsakovei išsiųsta tvirtinti vietinė sąmata Nr. 002, kurioje buvo nurodyta darbų vieneto kaina. Ieškovė pripažino, kad atsakovė yra sumokėjusi 26 152,29 Eur už atliktus darbus. Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatytas 1 000 Eur avansinis mokėjimas, likusi dalis atsakovės sumokėtos sumos laikytinos mokėjimu už atliktus darbus. Mokėjimai vyko etapais, tiek atsakovei, tiek pagrindiniam užsakovui UAB „Vacerna“ suskaičiavus atliktų darbų kiekius ir tuos darbus priėmus. Dėl pasitaikiusių klaidų dokumentuose ieškovė paaiškino, kad 2022 m. birželio 3 d. buvo išsiųsta sąskaita - faktūra Nr. 028 12 643,91 Eur sumai. Čia pasitaikė klaida dokumento pavadinime, tačiau tai nesutrukdė atsakovei suprasti dokumento turinio ir neapsunkino sprendimo priėmimą. Šio dokumento pagrindu atlikus atliktų darbų perskaičiavimą, akivaizdžiai sumažėjo darbų apimtys. Šis dokumentas buvo pataisytas, pasikeitė darbų kiekis ir bendra suma. 2022 m. birželio 9 d. išrašyta sąskaita - faktūra Nr. 028 10 152,29 Eur sumai. Numerio 029 nebuvo, bet skiriasi suma. 2022 m. birželio 10 buvo išsiųsta tvirtinti lokalinių darbų sąmata Nr. 002 su papildomais darbais. 2022 m. birželio 15 d. gautas atsakovės prašymas „Papildyti šių prekių kainų tarifus“ - pridėti prekių kainas už papildomus darbus. 2022 m. birželio 21 d. atsakovė atsiuntė lokalinę sąmatą Nr. 002 (vėl priskirdama numerį 001). 2022 m. birželio 21 d. ieškovė grąžino pataisytą ir abiejų šalių pasirašytą dokumentą tolimesniam tvirtinimui. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė atliktų darbų sąmatą Nr. 002 18 306,32 Eur sumai (liko klaida dokumento pavadinime). 2022 m. rugsėjo 13 d. dokumentas buvo pataisytas į atliktų darbų aktą Nr. 002 ir vėl išsiųstas atsakovei. Šis dokumentas buvo pasirašytas per Dokobit sistemą, jame buvo ieškovės atstovo parašas ir nauja data. Dokumente figūravo 18 306,32 Eur suma. 2022 m. rugsėjo 16 d. per 3 dienų terminą nuo akto išsiuntimo jis nebuvo pasirašytas atsakovės. Remiantis sutartimi, atsakovės nepasirašymas buvo pakankamas pagrindas laikyti, kad atsakovė darbus priėmė. Šiuo pagrindu 2022 m. rugsėjo 16 d. išrašyta sąskaita - faktūra Nr. D029. Be to, atsakovei prisidengus neteisingais ieškovės skaičiavimais, ieškovė buvo periodiškai spaudžiama mažinti kainas dėl ko ieškovė buvo priversta sumažinti patirtas sąnaudas. Ieškovė padarė nuolaidą atsakovei tikėdamasi, kad pastaroji draugiškai sumokės skolos likutį, tačiau tai neatsitiko. Nutraukus sutartį su atsakove, ieškovė sudarė sutartį su pagrindiniu objekto, kuriame buvo vykdomi darbai, užsakove UAB „Vacerna“ ir toliau etapais vykdė darbus. Šie darbai sekė po atsakovei atliktų ir jos neapmokėtų darbų. Naujas užsakovas toliau vykdytus ieškovės darbus priėmė ir atsiskaitė. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakove buvo susitarta dėl darbų pobūdžio, bet tiksliai nebuvo žinoma darbų apimtis. Kadangi taip atsitiko, savaime aišku, kad nebuvo nustatytas darbų atlikimo terminas. Atlikti darbai buvo apskaičiuoti parengus lokalines sąmatas. Tuo atveju, kai atsakovė nesutikdavo priimti konkretaus darbo, ieškovė buvo nedelsiant informuojama elektroniniu laišku. Pavyzdžiui, laiškas su prašymu „prižiūrėti palanges, jos nedažytos“ gautas 2022 m. liepos 20 d. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jei būtų šiurkštūs technologinių etapų pažeidimai, ieškovė iš karto būtų gavusi pretenziją raštu. Tuo tarpu visi ieškovės darbai buvo laiku ir tinkamai priimti ir perduotas tolimesnei apdailai ir dažymui. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu pareiškė pretenziją, nors nebuvo pateiktas nė vienas ją pagrindžiantis faktas. Nuotraukos darytos neaišku kur, neatitikimas tinkamai neįformintas. Be to, po šios neva pretenzijos pateikimo atsakovė sumokėjo 5 000 Eur. Toliau vykusiame susirašinėjime su atsakove apie defektus nebuvo nė žodžio. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas galutinių atsakovės išlaidų mažinimui. Ieškovė pažymėjo, kad visą laiką siuntė ataskaitą apie atliktus darbus, skenavo dokumentus ir siuntė atliktų darbų apimtis. Šių dokumentų pagrindu atsakovė kartu su pagrindine užsakove UAB „Vacerna“ darbus priėmė. Atsakovė už priimtus darbus nuolatos vykdė mokėjimus. Ieškovė nevykdė darbų, kurie gali būti laikomai paslėptais.
4. Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuos išdėstytas pozicijas.
5. Trečiasis asmuo UAB „Vacerna“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdyje buvo tinkamai informuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu teismo 2023 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovės UAB „Dinmira“ naudai iš atsakovės MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ 1 359,36 Eur skolos, 44,32 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 403,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 168,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovės MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ naudai iš ieškovės UAB „Dinmira“ 618,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ 8,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
7. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. gegužės 6 d. sudarė statybų rangos sutartį Nr. 22/6 (toliau ir Sutartis). Pagal sutartį ieškovė sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), naudodama užsakovo medžiagas ir vadovaudamasi darbo dokumentais, savo jėgomis ir priemonėmis įsipareigojo atlikti patalpų remontą: 4,5 m aukščio gipso kartono pertvarų montavimą (metalinis profilis 75 mm, kiekvienoje pusėje trys gipso kartono sluoksniai, mineralinės vatos viduje, montavimas). Numanomas darbų kiekis apie 1 000 kv. m (Sutarties 1.2 punktas). Sutartyje nurodyta, kad kaina pagal priedą Nr. 001 gali keistis, abiem šalims raštiškai susitarus priklausomai nuo darbo apimties (Sutarties 2.2 punktas). Sutarties 4.1. punkte buvo numatyta, kad užsakovas sumoka vykdytojui už kiekvieną faktiškai atliktą darbų etapą, remdamasis šalių pasirašytu užbaigimo aktu, per 3 dienas nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Prieš pradėdamas darbą klientas iš anksto sumoka 1 000 Eur, ateityje nurodyta suma priimama kaip apmokėjimas už kiekvieną faktiškai atliktą darbą (Sutarties 4.3 punktas). Užsakovas, uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, rangovui moka po 0,02 procentų delspinigių nuo sutarties kainos (Sutarties 6.2 punktas). Darbai priimami pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Visus sutartyje nurodytus darbus priima užsakovo arba jo įgaliotas asmuo, dalyvaujant Rangovo atsakingam asmeniui, pasirašant galutinį atliktų darbų aktą (Sutarties 7.2, 7.3).
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė surašė bei pateikė atsakovei lokalinę sąmatą Nr. 002, atliktų darbų aktą Nr. 002 bei 2022 m. birželio 9 d. sąskaitą – faktūrą D028 10 152,29 Eur sumai bei 2022 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą – faktūrą D029 17 359,36 Eur sumai. Ieškovė teigė, kad atliko darbus 27 511, 65 Eur sumai, tačiau atsakovė už juos sumokėjo 26 152,29 Eur, liko skolinga 1 359,36 Eur. 2022 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą – faktūrą D029 17 359,36 Eur sumai ieškovė išsiuntė atsakovui 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog stabdo darbus iki bus pasirašytas užbaigimo aktas bei atliktas apmokėjimas pagal sutartį. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu pranešė, kad ieškovė neatsiuntė atliktų darbų akto, darbai atlikti ne pagal technologijos reikalavimus, į žodines pastabas ieškovė nereaguoja, grubiai pažeisti darbų atlikimo terminai, darbai savavališkai nutraukti. Todėl atsakovė stabdo sutarties galiojimą. Nurodė pranešianti datą ir laiką atliktų darbų apžiūrai, kokybės įvertinimui bei sąlygas ir terminus trūkumams šalinti.
10. Iš į bylą pateikto sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad atsakovė pagal sutartį atliko šiuos pavedimus: pervedė ieškovei 2022 m. gegužės 9 d. – 1 000 Eur (paskirtyje nurodoma, kad tai yra avansinis mokėjimas pagal 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6), 2022 m. gegužės 20 d. – 4 000 Eur, 2022 m. birželio 15 d. – 5 152,29 Eur, 2022 m. liepos 15 d. – 4 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 5 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 2 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 16 d. – 5 000 Eur. Pastaruosiuose mokėjimuose nurodyta, jog mokama pagal sutartį 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6. Viso atsakovė sumokėjo 26 152,29 Eur pagal 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6. Be to, iš minėtų duomenų matyti, kad netgi pareiškusi 2022 m. rugsėjo 12 d. pretenziją ir nurodžiusi, kad stabdo sutartį, darbai atlikti ne pagal technologijos reikalavimus, atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pervedė ieškovei 5 000 Eur už atliktus darbus.
11. Teismo posėdyje šalių atstovai patvirtino, kad ginčo dėl darbų kiekio byloje nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, todėl darbų kaina turi būti mažinama.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdyje ieškovės atstovas M. M. nurodė, kad darbai buvo atliekami etapais, po atliktų darbų dalies buvo atliekami mokėjimai. Darbų apimtis tikrindavo UAB „Vacerna“ atstovas. Bylos duomenys patvirtina, kad, nors sutartyje buvo sulygta tik dėl 1 000 Eur avanso (sutarties 4.3 punktas), atsakovė yra pervedusi ieškovei 26 152,29 Eur pagal 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6. Mokėjimai atlikti 6 pavedimas, paskutinis mokėjimas atliktas netgi pareiškus pretenziją dėl darbų atlikimo bei jų trūkumų (kad darbai atlikti ne pagal technologiją). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad vystytojas sprendė, kad turi būti naudojamos KNAUF medžiagos. Darbai buvo priimti, tačiau vystytojas pateikė pretenzijas. Patalpos yra faktiškai naudojamos, nuomojamos. Įrenginėjant patalpas buvo pildomas statybos žurnalas, tai darė UAB „Vacerna“ atstovas. Pastate buvo vykdoma techninė priežiūra, tačiau nei ji, nei UAB „Vacerna“ nepastebėjo darbų trūkumų. Nežino, kodėl nebuvo pastebėti trūkumai. Nežino, ar statybų žurnale buvo įrašytos pastabos dėl technologijos. Teismas priėjo išvadą, jog ieškovės atstovo paaiškinimai bei liudytoju apklausto R. M. parodymai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai buvo priimti, yra naudojamasi jų rezultatu. Darbų priėmimo faktą netiesiogiai patvirtina ir atsakovės atlikti pavedimai už darbus, patvirtinantys, jog didžioji dalis darbų kainos buvo sumokėta.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad :
13.1. Atsakovė į bylą pateikė statybos specialisto A. K. 2023 m. birželio 9 d. konsultacinę išvadą. Joje nurodyta, kad 2023 m. birželio 7 d. atsakovės atstovas užsakė nustatyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšte esančių gipso kartono pertvarų montavimo defektus. Tyrimas atliktas remiantis 2023 m. birželio 7 d. užsakovo pateikta nuotrauka, užsakovo pateikta medžiaga – 1 vnt., užsakovas išaiškino, jog pertvarų montavimui naudota KNAUF produkcija. Išvadoje konstatuota, kad sumontuotos pertvaros neatitinka KNAUF technologijos stabilumo sprendimo w1 1.lt, eksploatacijos eigoje atsiradus šių pertvarų nestabilumui KNAUF produkcijos gamintojas savo produkcijos garantijų nebesuteiks. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl gipso kartono pertvarų montavimo pagal KNAUF technologiją (žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1660-580/2022). Byloje taip pat nėra duomenų, kad patalpų eksploatacijos metu išryškėjo pertvarų nestabilumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). Ieškovo atstovas neginčijo aplinkybės, jog siūlės persidengia, tačiau pažymėjo, kad tai buvo daroma UAB „Vacerna“ iniciatyva, nes vietoje buvo priimami sprendimai. Šių paaiškinimų atsakovė nepaneigė.
13.2. Atsakovė pateikė 2023 m. vasario 2 d. defektinį aktą, kuriame nurodyta, jog vykdant gipso/kartono įrengimo darbus buvo nesilaikoma įrengimo technologijos, dėl ko atsiranda trūkiai įvairios vietose, gali nukentėti akustiniai, priešgaisriniai reikalavimai, nebuvo rengiamos deformacinės siūlės kas 15 m, netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis, nepakeltos sienos iki lubų (2 a.), ne visur glaistytos pirmo sluoksnio siūlės, neleistini pertvarų nukrypimai ir t. t., defektai kartojasi visame pastate. Teismas pažymi, kad defektinį aktą surašė S. P., tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų apie jos kvalifikaciją. 2023 m. vasario 2 d. defektiniame akte nurodyta, kad gipso konstrukcijos nėra įrengtos pagal technologinius reikalavimus, pašalinti defektų galimybės nėra, galima tik vizualiai sutvarkyti atsiradusius įtrūkimus, kurie eksploatuojant pastatą kartosis ir gali atsirasti naujų. Įrodymų, kad šalino minėtus defektus/tvarkė jų pasekmes (įtrūkimus) atsakovė bei trečiasis asmuo nepateikė (CPK 178 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog išvardintų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko šalių susitarimo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnis). Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo susitarta dėl gipso kartono plokščių montavimo pagal KNAUF technologiją. Byloje nėra įrodymų, kad darbai neatitiko užsakovo poreikio tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, jog darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Liudytojas R. M. parodė, kad priimdama darbus UAB „Vacerna“ trūkumų nenustatė, nežino, dėl kokių priežasčių nebuvo pastebėti trūkumai.
15. Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad jos įvardinti trūkumai (pirmo ir antro gipso sluoksnių siūlių sutapimas, netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis, sienos nepakeltos iki lubų, didžiuliai pertvarų nuokrypiai nuo vertikalės) negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu (CPK 178 straipsnis). Todėl vertino, kad atsakovo įvardinti trūkumai nebuvo svarbūs ir neblogino darbų rezultato kokybės, nes, kaip paaiškino liudytojas R. M., patalpos faktiškai yra naudojamos, nuomojamos.
16. Teismas nurodo, kad atsakovė pateikė jos ir UAB „Vacerna“ 2022 m. spalio 10 d. skolų suderinimo aktą ir teigė, kad jis patvirtina, jog UAB „Vacerna“ neapmokėjo visiškai atsakovei už darbus, dėl kurių vyksta ginčas. Tačiau iš skolų suderinimo akto nėra aišku, iš ko susidaręs įsiskolinimas. Į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 19 d. Tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktas minėtų aplinkybių taip pat nepatvirtina, nes jame tik nurodomos sąskaitos, jų data, mokėjimai, įsiskolinimai. Atsakovė pateikė 2023 m. vasario 28 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „Vacerna“ ir UAB „Arotera“, teigė, kad iš jo matyti mokėtinų sumų sumažinimas dėl defektų, tačiau konkrečiai nenurodė, kokia akto dalis minėtą aplinkybę patvirtina. Akte nėra nurodyta apie apmokėjimo sumažinimą dėl ieškovo padarytų darbų trūkumų (susitarime minimas 2023 m. kovo 8 d. defektinis aktas, o atsakovė savo argumentus grindžia nepasirašytu 2023 m. vasario 2 d. aktu). Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovė pateikė 2023 m. spalio 3 d. susitarimą, pagal kurį MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ ir UAB „Vacerna“ susitarė, kad dėl netinkamai atliktų darbų, pagal 2022 m. gegužės 6 d. tarpusavio sutartį Nr. 22/6 padaryta turtinė žala 4 000 Eur vertės. Šalys susitaria, kad atsakovė statyba lieka skolinga šią sumą ieškovei ir šią sumą grąžins natūra, tai yra atliks darbų šiai sumai ateityje numatomuose projektuose, tai yra iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau teismo posėdyje atsakovės atstovas argumentuotai nepaaiškino, kuo remiantis buvo nustatytas žalos dydis. Taigi, atsakovė iš esmės nepagrindė, kuo remiantis darbų kaina turi būti mažinama jos nurodytu dydžiu (ieškovės reikalavimo suma).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nors atsakovė elektroniniame laiške reiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau už darbus, nors ir ne visiškai, apmokėjo. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (serija D 028; serija D 029) bei atliktų darbų akto Nr. 002 matyti, jog ieškovė sutartus darbus atliko ir perdavė atsakovei. Pažymėjo, jog tai, kad atliktų darbų aktas Nr. 002 nepasirašytas, nereiškia, kad darbai nebuvo tinkamai perduoti atsakovei. Bylos duomenys patvirtina, kad darbai priimti faktiškai, jais yra naudojamasi. CK 6.695 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jei įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų padarinių. Atsakovė nepagrindė žalos masto dėl neva netinkamai atliktų darbų.
18. Įvertinęs išdėstytą bei byloje nustatęs, kad ieškovė darbus atliko, darbai buvo faktiškai priimti, atsakovei neįrodžius, kad jos nurodyti darbų trūkumai buvo paslėpti ar, kad dėl jų negalima naudotis darbais pagal paskirtį, atsakovei tinkamai nepagrindus argumentų dėl kainos mažinimo apimties, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad reikalavimas priteisti 1 359,36 Eur skolą yra pagrįstas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo laiku neapmokėjus už darbus (CK 6.71 straipsnis), kadangi Sutarties 6.2 punkte buvo numatyta, kad užsakovas, uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, rangovui moka po 0,02 procento delspinigius nuo sutarties kainos. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 924 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo visos darbų kainos. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovė sumokėjo 26 152,29 Eur pagal 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6 ir liko skolinga 1 359,36 Eur. Todėl vertini, kad netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties sumos neatitiktų protingumo teisingumo principų.
20. Teismas vertino, kad ieškovė į bylą pateikė 2022 m. spalio 19 d. elektroninį laišką atsakovei, kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 11 d. išsiuntė laišką su pataisytu darbų aktu, prašo pasirašyti ir sumokėti likusią sumą pagal sąskaitą – faktūrą D029 1359,36 Eur iki 2022 m. spalio 21 d. Atsakovė neginčijo, kad minėtą sąskaitą gavo. Įvertinęs tai, kad ieškovė nustatė terminą skolai sumokėti, teismas sprendė, kad delspinigiai priteistini už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 22 d. iki ieškinio pateikimo (163 dienas), tai yra 44,32 Eur (1 359,36 Eur x 0,02 proc. x 163) (CK 6.71 straipsnis, sutarties 6.2 punktas). Teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus teisinės reikšmės neturi, nes atsakovė neteikė priešinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nors tokią teisę turėjo (žr. Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-293-912/2013). Be to, ieškovo atstovas paaiškino, kad darbai buvo vykdomi ilgiau nei sutartyje numatytas terminas, nes užsakovas nuolat prašė atlikti papildomus darbus. Tokių aplinkybių atsakovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
21. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 403,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminio. Ieškovo atstovas 2023 m. spalio 2 d. (DOK -59650) prašyme nurodė, kad ieškovo atstovavimo išlaidos sudarė 1 875,50 Eur, pateikė jas pagrindžiančias sąskaitas bei sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus (I t. b. l. 189 - 195). Taigi, viso bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 1 901,50 Eur. Atsakovo išlaidos už specialisto išvados surašymą sudarė 605 Eur (2023 m. birželio 13 d. pervedimo išrašas), advokato teisinei pagalbai – 1 000 Eur (2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. rugsėjo 6 d. patvirtinimai apie lėšų įskaitymą), viso 1 605 Eur (2023 m. rugsėjo 6 d. prašymas DOK – 54518). Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 61,47 procentas reikalavimų), iš atsakovės ieškovei priteistina 1 168,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – 618,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 13,28 Eur. Todėl iš atsakovės teismas priteisė 8,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovei tenkanti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Atsakovė (apeliantė) MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7023-892/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atsakovės naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas: 1 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (605,00 Eur išlaidų už specialisto išvadą, 1000,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (iš jų 750,00 už prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo parengimą, 250,00 Eur už pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą teisme)) ir 32,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 500,00 Eur už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, pažeidžia materialines teisės normas :
24.1. Pagal CK 6.655 straipsnį užsakovas privalo sumokėti kainą tik po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Apeliantės vertinimu, ieškovė rangos darbus atliko netinkamai, nes darbų derinimo procese sąmatą šalys pasirašė tik 2022 m. gegužės 20 d. (joje numatyta, kad darbams atlikti bus naudojamos KNAUF medžiagos, taigi ir technologija). Nors ieškovė ginčijo, kad darbams atlikti buvo naudojamos KNAUF medžiagos, tačiau tokius jos teiginius paneigia į byla kartu su 2023 m. rugsėjo 21 d. pateiktos medžiagų įsigijimo sąskaitos faktūros. Paaiškina, kad įprasti reikalavimai KNAUF plokščių montavimui numatyti gamintojo, tai yra, kiekvienos pertvaros pusės gipso kartono plokščių siūlės turi nesutapti (į bylą pateikta Statybos specialisto konsultacinė išvada). Pažymi, kad ieškovė niekaip neįrodinėjo byloje, kad kitų gamintojų plokščių montavimui gali būti taikomi kitokie reikalavimai. Tuo tarpu ieškovė sumontavo plokštes taip, kad kiekvienos pertvaros pusės gipso kartono plokščių siūlės sutampa. Šios aplinkybės ieškovė iš esmės neginčijo. Be to, nustatyta ir kitų ieškovės atliktų plokščių montavimo darbų trūkumų: netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis; sienos nepakeltos iki lubų; didžiuliai pertvarų nuokrypiai nuo vertikalės.
24.2. Pažymi, kad ieškovės buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, dėl ko teikiami skirtingo turinio tie patys dokumentai suklaidino atsakovę.
24.3. Kadangi buvo nustatyti ieškovės darbo trūkumai, atsakovė nepasirašė ieškovės siųstų atliktų darbų aktų ir tikėjosi, kad ištaisius trūkumus arba priėmus darbus su trūkumais, bus sudarytas vienas galutinis faktines aplinkybes atitinkantis atliktų darbų aktas (ką, kaip minėta, numatė šalių sudaryta sutartis) ir šalių bus nustatyta galutinė atsiskaitymo suma, tačiau taip neįvyko dėl ieškovės atsisakymo pripažinti bet kokius savo darbų trūkumus.
24.4. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad darbai neatitiko užsakovo poreikio tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, jog darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (skundžiamo sprendimo 24 pastraipa). Atsakovė būtent reiškė pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės ir dėl to nepriiminėjo netinkamai atliktų darbų. Ieškovė šioje dalyje siekė perkelti atsakomybę trečiajam asmeniui ir galutiniam užsakovui, kurie samdė techninę priežiūrą.
24.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad statinio statybos techninę priežiūrą vykdęs asmuo nėra ginčo sutarties dalyvis, nei jis, nei jo atstovaujamas statytojas (užsakovas), nesusijęs jokiais sutartiniais teisiniais santykiais su bylos šalimis. Teisės normos, apibrėžiančios statybos techninio prižiūrėtojo teisinį statusą, patvirtina, kad statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui. Dėl to ieškovė nagrinėjamoje byloje neturėjo teisinio pagrindo kelti klausimo dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą ir remtis statytojo sutartimi pasitelkto statybos techninio prižiūrėtojo veiksmais ar neveikimu, siekdama jai tenkančios atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą sumažinimo.
24.6. Esant išdėstytos aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atlikti darbai buvo priimti jų nepatikrinus ir jie atitinka užsakovo (nenurodyta, ką teismas laiko užsakovu) poreikius, kai atsakovas visada reiškė pretenzijas bei atsisakė darbus priimti, yra nepagrįsta bylos medžiaga. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrindą sumažinti ieškovei mokėtiną užmokestį už rangos darbus. Tuo pačiu akivaizdu, kad delspinigiai atsakovei priskaičiuoti nepagrįstai.
24.7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė savo patirtos žalos dydžio (skundžiamo sprendimo 28 pastraipa). Nurodo, kad atsakovė pateikė 2023 m. vasario 28 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „Vacerna“ ir UAB „Arotera“, iš kurio matyti, užsakovas sumažino mokėtinas sumas trečiajam asmeniui dėl defektų. Atsakovė pateikė 2023 m. spalio 3 d. susitarimą, pagal kurį MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ ir UAB „Vacerna“ susitarė, kad dėl netinkamai atliktų darbų, pagal 2022 m. gegužės 6 d. tarpusavio sutartį Nr. 22/6 padaryta turtinė žala 4 000,00 Eur, ir šalys susitarė dėl jos atlyginimo. Kaip nurodė atsakovės vadovas, žalos dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, siekiant išvengti teisminių ginčų, kas pilnai atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek ekonomiškumo kriterijus. Pažymi, kad atsakovės dėl ieškovės veiksmų patirta žala viršijo ieškovės reikalaujamą priteisti sumą, todėl atsakovės atsisakymas mokėti ieškovei likutį už darbus yra pakankamai pagrįstas ir šios bylos kontekste nereikalaujantis papildomo pagrindimo.
25. Ieškovė UAB „Dinmira“ pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime teigia, kad pilnai palaiko visą savo anksčiau suformuluotą poziciją, o taip pat tai ką nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Papildomai akcentuoja, jog:
25.1. Atsakovė įrodinėjo, kad šalys buvo susitarusios dėl gipso kartono pertvarų montavimo pagal KNAUF technologiją. Tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovė neįrodė esant tokį susitarimą. Pažymi, kad šalys 2022 m. birželio 20 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. 001 nurodė, kad bus naudojamas Knauf Trennwandkitt sandariklis (kietos pastos konsistencijos dispersinė masė, turinti plastoelastinių savybių, pasireiškiančių išgaravus pastos sudėtyje esančiam vandeniui. Baltos spalvos) ir Knauf Uniflott glaistas (aukščiausios kokybės ypač tvirtas gipsinis gipskartonio bei gipso plaušo plokščių siūlių glaistas, gaminamas iš specialaus gipso ir pagerintas polimerais. Tinka naudoti rankiniu būdu.). Ieškovė atkreipia dėmesį, kad tai tik poros KNAUF medžiagų, kurios bus naudojamos darbų atlikimo procese, nurodymas, bet ne susitarimas dėl gipso kartono pertvarų montavimo pagal KNAUF technologiją. Šios technologijos detalų aprašymą galima rasti internete adresu: https://www.knauf.lt/kaip-atlikti-darbus/lubu-montavimas/. Čia išsamiai aprašyta KNAUF lubų sistemų montavimo procesas bei naudojamos medžiagos (CD ir UD profiliai, pagaminti KNAUF bei visos kitos KNAUF pagamintos ir procese naudotinos medžiagos (įsukama mūrvinė su plastikine įvore Drehstihdubel K6/35 skirta UD profiliui tvirtinti prie sienos; skiriamoji juosta Trenn-Fixx , skirta slydimo siūlei tarp lubų ir sienos formuoti visu perimetru, klijuojama ant UD profilio; sandarinimo juosta Dichtungsband (30 mm), klijuojama ant UD profilio nugarėlės; metalinės mūrvinės Ankernagel 6/35 ir t.t.). visų kitų medžiagų nei sąmatoje nėra nei jokiame kitokiame susitarime neatspindėta, kad bus naudojamos nei KNAUF medžiagos nei KNAUF technologija. Dėl šios priežasties teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė esant tokį susitarimą juo labiau, kad ir pati atsakovė susitarimą įrodinėjo kaip neva savaime suprantamą, net bandė nurodyti, kad KNAUF technologija neva yra privaloma ir net įvardinta teisės aktuose, tačiau šių savo teiginių išskyrus deklaratyvius pamąstymus niekaip ir nepagrindė ir net nepagrindinėjo.
25.2. Apeliantė, nurodydama, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, įrodinėjo, kad gipso kartono siūlės persidengia. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovės atstovas neginčijo aplinkybės, jog siūlės persidengia, tačiau pažymėjo, kad tai buvo daroma UAB „Vacerna“ iniciatyva, nes vietoje buvo priimami ir būtent tokie sprendimai. Šių paaiškinimų atsakovė nepaneigė. Priešingai, ieškovė aiškiai nurodė ir siūlių nepersidengimo priežastį ir kodėl UAB „Vacerna“ (pastaroji kontroliavo darbus, atliko techninę priežiūrą ir yra atestuota įmonė, taigi ieškovei jos nurodymai buvo privalomi) to reikalavo – tai yra gipso kartono medžiagos išeiga. Jei siūlės nepersidengia – medžiagos išeiga ženkliai didėja, o taip pat sudėtingėja ir konstrukcijos įrengimas, didėja profilių išeiga. Taigi, nesant UAB „Vacerna“ ar atsakovo nurodymo ir susitarimo dėl KNAUF technologijos taikymo, o taip pat ir pastariesiems reikalaujant taupyti medžiagas ir neperdenginėti siūlių (atininkamai nepakoregavus ir sąmatos) – ieškovė savo darbą padarė – jį perdavė atsakovei, o pastaroji – statinio užsakovui ir daiktas net gi naudojamas. Ieškovės vertinimu, atsakovės argumentai visiškai pagrįstai atmesti pirmosios instancijos teisme, jie atmestini ir apeliacinės instancijos teisme.
25.3. Ieškovė pažymi, jog šalių atstovai patvirtino, kad ginčo dėl darbų kiekio byloje nėra. Šiuo atveju atsakovė teigia, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, todėl darbų kaina turi būti mažinama. Ieškovė teigia, jog įstatyminis reglamentavimas (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.665 straipsnis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys) suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo - perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti.
25.4. Ieškovė teigia, kad teismo posėdžio metu duoti ieškovės atstovo paaiškinimai bei liudytoju apklausto R. M. parodymai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai buvo priimti, yra naudojamasi jų rezultatu. Darbų priėmimo faktą netiesiogiai patvirtina ir atsakovės atlikti pavedimai už darbus, patvirtinantys, jog didžioji dalis darbų kainos buvo sumokėta. Bet kokie atsakovės ir trečiųjų asmenų susitarimai, kuriuose ieškovė nedalyvavo, dėl darbų kokybės taip pat negali būti priimtini šioje byloje, kadangi pirma: jie nesusiję su ieškovės atliktais darbais, o pridėtos fotografijos ir pretenzijos atsakovei yra visiškai neišsamios ir neaiškios, antra, net jei trūkumai ir buvo, tai dėl jų atsakinga pati atsakovė ir UAB „Vacerna“ – kuri ir organizavo darbus bei atliko techninę priežiūrą, taigi, jei trūkumai visame objekte ir buvo (didžiąja dalimi trūkumai išsakyti dėl darbų kurių ieškovė net nedarė ir apie kurios jai net nežinoma), tai rodo pastarųjų subjektų atsakomybę ir pareigų iš savo pusės neįvykdymą, bet jokiais būdais nepagrindžia ieškovės atsakomybės ar fakto, kad ji kažką netinkamai padarė.
25.5. Atsakovės argumentai dėl netinkamos darbų kokybės buvo nepagrįsti. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės darbai atsakovės buvo priimti ir tokiu būdu atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei už atliktus darbus.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
27. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pagal atsakovės (apeliantės) MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės UAB „Dinmira“ ieškinį ir iš atsakovės priteisė 1 359,36 Eur skolos, 44,32 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 403,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
29. Byloje nustatyta, kad :
29.1. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. gegužės 6 d. sudarė statybų rangos sutartį Nr. 22/6 (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovė sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtiniadre, naudodama užsakovo medžiagas ir vadovaudamasi darbo dokumentais, savo jėgomis ir priemonėmis įsipareigojo atlikti patalpų remontą: 4,5 m aukščio gipso kartono pertvarų montavimą (metalinis profilis 75 mm, kiekvienoje pusėje trys gipso kartono sluoksniai, mineralinės vatos viduje, montavimas). Numanomas darbų kiekis apie 1 000 kv. m (Sutarties 1.2 punktas). Sutartyje nurodyta, kad kaina pagal priedą Nr. 001 gali keistis, abiem šalims raštiškai susitarus priklausomai nuo darbo apimties (Sutarties 2.2 punktas). Sutarties 4.1. punkte buvo numatyta, kad užsakovas sumoka vykdytojui už kiekvieną faktiškai atliktą darbų etapą, remdamasis šalių pasirašytu užbaigimo aktu, per 3 dienas nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Prieš pradėdamas darbą klientas iš anksto sumoka 1 000 Eur, ateityje nurodyta suma priimama kaip apmokėjimas už kiekvieną faktiškai atliktą darbą (Sutarties 4.3 punktas). Užsakovas, uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, rangovui moka po 0,02 procentų delspinigių nuo sutarties kainos (Sutarties 6.2 punktas). Darbai priimami pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Visus sutartyje nurodytus darbus priima užsakovo arba jo įgaliotas asmuo, dalyvaujant Rangovo atsakingam asmeniui, pasirašant galutinį atliktų darbų aktą (Sutarties 7.2, 7.3) (1 failas, psl. 5-7).
29.2. Šalys 2022 m. birželio 20 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. 001 (1 failas, psl. 8-9) 3 eilutėje, kur aptartas gipso kartono pertvarų montavimas nurodė, kad bus naudojamas Knauf Trennwandkitt sandariklis ir jei reikės, užsandarinant priedus Knauf Uniflott glaistu.
29.3. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog stabdo darbus iki bus pasirašytas užbaigimo aktas bei atliktas apmokėjimas pagal sutartį (1 failas, psl. 52).
29.4. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu pranešė, kad ieškovė neatsiuntė atliktų darbų akto, darbai atlikti ne pagal technologijos reikalavimus, į žodines pastabas ieškovė nereaguoja, grubiai pažeisti darbų atlikimo terminai, darbai savavališkai nutraukti. Todėl atsakovė stabdo sutarties galiojimą. Nurodė pranešianti datą ir laiką atliktų darbų apžiūrai, kokybės įvertinimui bei sąlygas ir terminus trūkumams šalinti (1 failas, psl. 54).
29.5. Ieškovė surašė bei pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 002 (1 failas, psl. 10) bei 2022 m. birželio 9 d. sąskaitą – faktūrą D028 10 152,29 Eur sumai (1 failas, psl. 11) bei 2022 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą – faktūrą D029 17 359,36 Eur sumai (1 failas, psl.12). Ieškovė teigė, kad atliko darbus 27 511,65 Eur sumai, tačiau atsakovė už juos sumokėjo 26 152,29 Eur, liko skolinga 1 359,36 Eur. 2022 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą – faktūrą D029 17 359,36 Eur sumai ieškovė išsiuntė atsakovui 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu.
29.6. Atsakovė pagal sutartį atliko šiuos pavedimus: pervedė ieškovei 2022 m. gegužės 9 d. – 1 000 Eur (paskirtyje nurodoma, kad tai yra avansinis mokėjimas pagal 2022 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. 22/6), 2022 m. gegužės 20 d. – 4 000 Eur, 2022 m. birželio 15 d. – 5 152,29 Eur, 2022 m. liepos 15 d. – 4 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 5 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 2 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 16 d. – 5 000 Eur. Pastaruosiuose mokėjimuose nurodyta, jog mokama pagal sutartį 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6. Viso atsakovė sumokėjo 26 152,29 Eur pagal 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6. Be to, iš minėtų duomenų matyti, kad netgi pareiškusi 2022 m. rugsėjo 12 d. pretenziją ir nurodžiusi, kad stabdo sutartį, darbai atlikti ne pagal technologijos reikalavimus, atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pervedė ieškovei 5 000 Eur už atliktus darbus (1 failas, psl. 37- 38).
29.7. Atsakovė pateikė 2023 m. vasario 2 d. defektinį aktą (1 failas, psl. 149 – 156), kuriame nurodyta, jog vykdant gipso/kartono įrengimo darbus buvo nesilaikoma įrengimo technologijos, dėl ko atsiranda trūkiai įvairios vietose, gali nukentėti akustiniai, priešgaisriniai reikalavimai, nebuvo rengiamos deformacinės siūlės kas 15 m, netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis, nepakeltos sienos iki lubų (2 a.), ne visur glaistytos pirmo sluoksnio siūlės, neleistini pertvarų nukrypimai ir t. t., defektai kartojasi visame pastate. Defektiniame akte nurodyta, kad gipso konstrukcijos nėra įrengtos pagal technologinius reikalavimus, pašalinti defektų galimybės nėra, galima tik vizualiai sutvarkyti atsiradusius įtrūkimus, kurie eksploatuojant pastatą kartosis ir gali atsirasti naujų. Defektinį aktą surašė S. P., tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų apie jos kvalifikaciją.
29.8. Atsakovė į bylą pateikė statybos specialisto A. K. 2023 m. birželio 9 d. konsultacinę išvadą (1 failas, psl. 75 – 79). Joje nurodyta, kad 2023 m. birželio 7 d. atsakovės atstovas užsakė nustatyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšte esančių gipso kartono pertvarų montavimo defektus. Tyrimas atliktas remiantis 2023 m. birželio 7 d. užsakovo pateikta nuotrauka, užsakovo pateikta medžiaga – 1 vnt., užsakovas išaiškino, jog pertvarų montavimui naudota KNAUF produkcija. Išvadoje konstatuota, kad sumontuotos pertvaros neatitinka KNAUF technologijos stabilumo sprendimo w1 1.lt, eksploatacijos eigoje atsiradus šių pertvarų nestabilumui KNAUF produkcijos gamintojas savo produkcijos garantijų nebesuteiks.
30. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisė iš atsakovės 1 359,36 Eur skolos, 44,32 Eur delspinigių, iš esmės konstatavęs, jog ieškovė darbus atliko, darbai buvo faktiškai priimti, atsakovė neįrodė, kad jos nurodyti darbų trūkumai buvo paslėpti ar, kad dėl jų negalima naudotis darbais pagal paskirtį, atsakovė tinkamai nepagrindė argumentų dėl kainos mažinimo apimties. Atsakovė dėl skundžiamo teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
31. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantės vertinimu, ieškovė rangos darbus atliko netinkamai. Tą grindžia aplinkybė, kad ieškovė darbus atliko ne pagal KNAUF technologiją bei tuo, kad nustatyta kitų ieškovės atliktų plokščių montavimo darbų trūkumų: netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis; sienos nepakeltos iki lubų; didžiuliai pertvarų nuokrypiai nuo vertikalės.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).
33. Vertindamas bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal Sutartį sudarytoje 2022 m. birželio 20 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. 001 (1 failas, psl. 8-9) 3 eilutėje, kur aptartas gipso kartono pertvarų montavimas nurodyta, kad bus naudojamas Knauf Trennwandkitt sandariklis ir jei reikės, užsandarinant priedus Knauf Uniflott glaistu. Teismo vertinimu, toks naudotinų medžiagų panaudojimas niekaip nesuponuoja išvados, jog šalys susitarė gipso kartono darbų vykdymui naudoti KNAUF technologiją. Nesant šalių susitarimo dėl konkrečios darbų technologijos, šiame kontekste kritiškai vertintina statybos specialisto A. K. 2023 m. birželio 9 d. konsultacinė išvada (1 failas, psl. 75 – 79), kuri atlikta atsakovės užsakymu, pateikus tik objekto foto nuotraukas bei minėtam specialistui nurodžius klaidinančią informaciją, kad darbai atliekami pagal KNAUF technologiją. Todėl apeliantės šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
34. Kitus ieškovės darbų trūkumus atsakovė įrodinėjo 2023 m. vasario 2 d. defektiniu aktu (1 failas, psl. 149 – 156), kuriame nurodyta, jog vykdant gipso/kartono įrengimo darbus buvo nesilaikoma įrengimo technologijos, dėl ko atsiranda trūkiai įvairios vietose, gali nukentėti akustiniai, priešgaisriniai reikalavimai, nebuvo rengiamos deformacinės siūlės kas 15 m, netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis, nepakeltos sienos iki lubų (2 a.), ne visur glaistytos pirmo sluoksnio siūlės, neleistini pertvarų nukrypimai ir t. t., defektai kartojasi visame pastate. Defektiniame akte nurodyta, kad gipso konstrukcijos nėra įrengtos pagal technologinius reikalavimus, pašalinti defektų galimybės nėra, galima tik vizualiai sutvarkyti atsiradusius įtrūkimus, kurie eksploatuojant pastatą kartosis ir gali atsirasti naujų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, defektinį aktą surašė S. P., tačiau jos kvalifikaciją tokiai išvadai teikti teismui nėra pateikta. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji šalino minėtus defektus/tvarkė jų pasekmes (įtrūkimus) ar šiuo darbus atliko trečiasis asmuo (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad darbai neatitiko užsakovės UAB „Vacerna“ poreikio tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, jog darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Byloje taip pat nėra ginčo, jog darbai priimti ir objektas naudojamas pagal paskirtį. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išvardintų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko šalių susitarimo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę į atliktų darbų apmokėjimą.
35. Apeliantė skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra darbų trūkumus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė būtent reiškė pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės ir dėl to nepriiminėjo netinkamai atliktų darbų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino darbų kainos ir priteisė delspinigius.
36. Pagrindas subrangovui reikalauti rangovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės subrangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-31-933/2023).
37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
38. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė darbus atliko etapais, po atliktų darbų dalies buvo atliekami mokėjimai. Darbų apimtis tikrindavo UAB „Vacerna“ atstovas. Bylos duomenys patvirtina, kad, nors Sutartyje buvo sulygta tik dėl 1 000 Eur avanso (Sutarties 4.3 punktas), atsakovė yra pervedusi ieškovei 26 152,29 Eur pagal 2022 m. gegužė 6 d. sutartį Nr. 22/6. Mokėjimai atlikti 6 pavedimas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, paskutinis mokėjimas atliktas jau pareiškus pretenziją dėl darbų atlikimo bei jų trūkumų (kad darbai atlikti ne pagal technologiją). Įvertinęs bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog ieškovės atlikti darbai buvo priimti, yra naudojamasi jų rezultatu. Darbų priėmimo faktą netiesiogiai patvirtina ir atsakovės atlikti pavedimai už darbus, patvirtinantys, jog didžioji dalis darbų kainos buvo sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad jos įvardinti trūkumai (pirmo ir antro gipso sluoksnių siūlių sutapimas, netinkami sujungimai su kitomis pastato konstrukcijomis, sienos nepakeltos iki lubų, didžiuliai pertvarų nuokrypiai nuo vertikalės) negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu (CPK 12, 178 straipsnis). Kaip nustatyta liudytojo R. M. parodymais, patalpos faktiškai yra naudojamos, nuomojamos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės įvardinti trūkumai nebuvo svarbūs ir neblogino darbų rezultato kokybės.
39. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-695/2017, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė iš esmės nepagrindė, kuo remiantis darbų kaina turi būti mažinama jos nurodytu dydžiu.
40. Kaip nustatyta, atsakovė pateikė jos ir UAB „Vacerna“ 2022 m. spalio 10 d. skolų suderinimo aktą ir teigė, kad jis patvirtina, jog UAB „Vacerna“ neapmokėjo atsakovei būtent už ieškovės atliktus darbus. Susipažinęs su minėto akto turiniu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismui, kad iš skolų suderinimo akto nėra aišku, iš ko susidaręs nurodytas įsiskolinimas. Į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 19 d. Tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktas minėtų aplinkybių taip pat nepatvirtina, nes jame tik nurodomos sąskaitos, jų data, mokėjimai, įsiskolinimai. Atsakovės pateiktas į bylą 2023 m. vasario 28 d. susitarimas tarp UAB „Vacerna“ ir UAB „Arotera“ taip pat nėra informatyvus ir nepagrindžia atsakovės siekiamų įrodyti aplinkybių (CPK 12, 178 straipsnis).
41. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei byloje neįrodžius, kad jos nurodytus ieškovės darbų defektus ji šalino ar šiuos defektus šalino trečiasis asmuo, šiuo atveju byloje nėra tikslinga analizuoti ir vertinti trūkumų šalinimo kaštus, vertinant darbų kainos sumažinimą. Tuo tarpu kitų pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimų pažeidimo apeliantė nedetalizavo ir nepagrindė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
42. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės priteistų netesybų (delspinigių) pagrįstumo ginčijimą. Bylos medžiaga nustatyta, jog šalys Sutarties 6.2 punktu susitarė, kad užsakovas (šiuo atveju atsakovė), uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, rangovui (šiuo atveju ieškovei) moka po 0,02 procento delspinigius nuo sutarties kainos. Susitarimo fakto šalys neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo laiku neapmokėjus už darbus (CK 6.71 straipsnis). Kaip matyti, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 924 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo visos darbų kainos, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovė didžiąją dalį sutarties kainos (26 152,29 Eur) yra sumokėjusi ir liko skolinga tik 1 359,36 Eur, todėl vertino, kad netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties sumos neatitiktų protingumo teisingumo principų, ir visiškai pagrįstai priteisė 44,32 Eur delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas neuri pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
43. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „Dinmira“ prašo jos naudai iš atsakovės MB „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ priteisti 968 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
46. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
47. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2024 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. III ketvirtį buvo 2 018,2 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 623,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš apeliantės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
atsakovės mažosios bendrijos „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba“, j. a. k. 304725440, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dinmira“, j. a. k. 305774718, 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.
Teisėja Ramunė Mikonienė