Baudžiamoji byla Nr. 1S-498-593/2018

              Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2005-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-322, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.              R. Z. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam skirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, skirta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pakeistas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis, panaikintas nuteisimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, R. Z. laikomas nuteistu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 7, 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9 dalimis, skirta galutinė 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d.

2.              Komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 93-322 nutarė taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime konstatuojama, kad nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.              Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad R. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinės (55 balai pagal „OASys“), įvertino nuteistojo mąstymą ir elgesį, požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus ir padarė išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

4.              Nuteistasis R. Z. skundžia. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

4.1.              Skunde nurodoma, kad neatlikta bausmės dalis Komisijos svarstymo metu 3 metai 4 mėnesiai, šiuo metu likutis sutrumpėjęs. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ yra 55 balai iš 168 galimų, ši rizika nuosekliai mažėjo iki maksimalaus minimumo, toliau negali mažėti, todėl vertintini kiti su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į nusikalstamus veiksmus, aspektai.

4.2.              Skunde nesutinkama, kad teismas vertina jog nuteistasis buvo svarstytas drausminėje komisijoje. Nurodoma, jog svarstymas šioje komisijoje, kai nuobauda neskiriama ir apsiribojama tik pokalbiu nėra pažeidimas ir nuobaudos forma, todėl negali būti vertinama neigiamai, kaip pažeidimo fakto konstatavimas. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, Socialinio tyrimo išvadoje toks įrašas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnyje nėra numatyta nuobaudos rūšis – pokalbis komisijoje. Taip pat neatlikti kiti procedūriniai veiksmai, kurie patvirtintų, jog buvo priimtas sprendimas dėl nuobaudos. O komisija neturėjo pagrindo apsiriboti pokalbiu, tokiu būdu taikyti įstatymų nereglamentuotą poveikio priemonę.

4.3.              Skunde pažymima, kad nuteistasis skatintas 12 kartų, suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų. Bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Nuteistasis pasižymi teigiama darbine motyvacija, pataisos įstaigoje dirba, mokosi, laisvėje bus įdarbintas. Dengia civilinį ieškinį, lėšų pragyvenimui pakanka. Socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. Neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos, vyksta išvykų į namus, laiku grįžta į pataisos namus. Neturi jokių priklausomybių, nebuvo baustas už alkoholio ar narkotikų vartojimą. Nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba atžvilgiu. Tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla nesusijusia su nusikalstamumu.

5.              Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

6.              BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1.              BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

6.2.              Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl R. Z. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant R. Z. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (55 balai pagal „OASys“). Ir nors 54 balai yra nekintantys, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie nurodyti Komisijos nutarime ir nuteistojo skunde, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo. Siekdamas išspręsti problemas praeityje ne visuomet panaudodavo adekvačius problemų sprendimo būdus, dėl visų problemų su teisėsauga jis linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, jauną amžių. Apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nusikaltimų metu apie pasekmes nukentėjusiesiems negalvojo. Nors nuteistasis neigia, kad yra naudojęs smurtą ar žinojęs apie planuojamą nusikaltimą (tiek apie žmogžudystę, tiek apie narkotikus), tačiau turi oficialiai patvirtintą agresijos panaudojimo pavyzdį, siekiant gauti paklusimą, bei savikontrolės praradimo epizodą.

6.3.              Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje). Todėl sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje), apibūdina daugiau nuteistojo praeitį, padarytus nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegija juos vertina nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ir pataisos įstaigoje nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, nors nuobauda už gerą elgesį panaikinta prieš terminą, tačiau teismas šią aplinkybę vertina, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis. Taip pat visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad R. Z. elgesys dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo du kartus svarstytas drausminėje komisijoje. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog nuobaudos paskirtos nebuvo, šiuos duomenis teismas vertina kitų nuteistojo elgesį ir mąstymą apibūdinančių aplinkybių visumoje ir sprendžia, jog nuteistojo pastangos laikytis nustatytos tvarkos akivaizdu nėra pakankamos, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį (nuo 2012 metų nuteistasis buvo ir baustas, ir skatintas) matyti, kad iš esmės teigiami elgesio pokyčiai nuteistojo elgesyje stebimi tik nuo 2016 m., kai nuteistasis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nebepažeidinėja, buvo skatintas. Šiame kontekste atsakant į skundo argumentą pažymima ir tai, jog teismas nagrinėja skundą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, tačiau nepasisako dėl argumentų, kuriais nuteistasis nesutinka su socialinėje išvadoje ar pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodytų duomenų teisėtumu.

6.4.              Įvertinus tai konstatuojama, jog nors yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo dvylika kartų skatintas, pataisos namuose dirba, dengia civilinį ieškinį, palaiko ryšius su artimaisiais, su kriminaline subkultūra nėra susijęs, tačiau šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius bei aukščiau išdėstytas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors aplinkybės, jog nutiestasis nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, trijų žmonių nužudymą, dviejų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymą savaime negali būti laikomos pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju R. Z. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. Z., būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl kolegija laikosi nuomonės, jog jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, nei tarptautiniai, nei nacionaliniai teisės aktai ir principai nurodyti nuteistojo skunde pažeisti nebuvo, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Albinas Antanaitis

                                                                                    Evaldas Gražys

                            Daiva Jankauskienė