Civilinė byla Nr. 2-1194/2016
Proceso Nr. 2-59-3-00072-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.;122.4.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Dainiaus metalai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria UAB „Dainiaus metalai“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-405-278/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI) pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) “Dainiaus metalai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja VMI kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Dainiaus metalai“ bankroto bylą. Nurodė, jog atsakovės UAB „Dainiaus metalai“ įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2016-03-21 duomenimis sudaro – 46 136,29 Eur.
Atsiliepimu į pareiškimą UAB „Dainiaus metalai“ nurodo, jog nuo 2011 m. įmonė veiklos nevykdo, darbuotojai atleisti, bendrovė yra likviduojama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Dainiaus metalai“, administratoriumi paskyrė MB „Atisa“.
Teismas iš 2010-12-31 UAB „Dainiaus metalai“ balanso nustatė, kad 2010-12-31 įmonė turėjo 203 786,78 Eur (703 635 Lt) vertės turto, tame tarpe 787,19 Eur (2 718 Lt) vertės ilgalaikio, 202 999,59 Eur (700 917 Lt) vertės trumpalaikio turto, o įsipareigojimai kreditoriams buvo 168 639,65 Eur (582 279 Lt; b. l. 26). Pareiškėja VMI nurodė, jog UAB „Dainiaus metalai“ yra skolinga 46 136,29 Eur ir ši nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė nuo 2012 m. Išieškojimai iš UAB „Dainiaus metalai“ buvo vykdomi iš banko sąskaitų, o 2015-09-22 sprendimu prievolė pripažinta beviltiška. VSDFV Panevėžio skyriaus 2016-04-10 duomenimis, atsakovė įsiskolinimų valstybinio socialinio fondo biudžetui neturi. Bendrovė neturi registruotino turto (b. l. 20-21, 27-28). Apygardos teismas įvertinęs, jog UAB „Dainiaus metalai“ ūkinės veiklos nevykdo, įsiskolinimų išieškojimas yra negalimas ir teismui nepateikti duomenys apie bylos nagrinėjimo metu pasikeitusią bendrovės finansinę būklę, sumažėjusį įsiskolinimą pareiškėjui, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir todėl yra pagrindas kelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Dainiaus metalai“ atskiruoju skundu iš esmės prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti.
Nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog tarp įmonės ir VMI vyksta ginčas dėl 26 970 Eur sumos ir Panevėžio apylinkės teismas ieškinį tenkino, tačiau sprendimas yra apskųstas kaip nepagrįstas ir atmestinas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovė nuo 2011 m. nebevykdo jokios veiklos ir vienintelio akcininko sprendimu likviduota 2011 m. gruodžio 30 d., tai įregistravus VĮ „Registrų centras“. Įmonė 2011 m. gruodžio 28 d. su visais kreditoriais atsiskaitė, todėl 2011m. gruodžio 31 d. balansas yra nulinis ir nėra jokių įsipareigojimų bei turto.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dainiaus metalai“ palikti nepakeistą. Pažymi, jog VMI prie FM neturi duomenų apie mokestinį ginčą tarp mokesčių administratoriaus ir UAB „Dainiaus metalai“, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog vyksta mokestinis ginčas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo neteisingai (nevisapusiškai) nustatė aplinkybes dėl atsakovės įsiskolinimų kreditoriams.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki.
Įmonės nemokumą (mokumą) pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį teismas nustato, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. (CPK 179 str., 183 str., 185 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės nemokumą, t. y. sunkią finansinę padėtį, nustatė pagal esamą VĮ „Registrų centras“ 2010 m. gruodžio 31 dienai sudarytą balansą, pagal kurį atsakovės turto vertė – 703 635, 00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 582 279,00 Lt (b.l. 26). Esminis ir pagrindinis dalykas, ką vertina teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tai įmonės turimo balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą konstatavęs, kad apskaitytos 2010 m. balanse skolos akivaizdžiai viršijo balanse įrašyto turto vertę. Taigi, teismas įmonei iškėlė bankroto bylą dėl jos nemokumo konstatavęs, jog yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą spręsti, jog įmonė faktiškai yra nemoki ir su tokia pozicija apeliacinis teismas sutinka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant juridinio asmens likvidavimo pagrindų konkurencijai, įstatymas nenumato įmonės likvidavimo prioriteto jos likvidavimo dėl nemokumo atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-922-381/2015), o kreditoriai, tame tarpe ir pareiškėja VMI turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ( ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantui nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vyksta mokestinis ginčas tarp bendrovės ir mokesčių administratoriaus bei duomenų apie realų įmonės atsiskaitymą su visais kreditoriais, byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu neįrodė, jog įmonė atsiskaitė su kreditoriais, bei nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas | Antanas Rudzinskas |