Nr. DOK-843 

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06276-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko, 

susipažinusi su 2026 m. vasario 27 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos slėnis“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Investicijos slėnis“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos slėnis“ ieškinį atsakovams A. L. ir D. L. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovų A. L. ir D. L. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos slėnis“ dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 1986,25 Eur skolą, 81,35 Eur kompensacines palūkanas, 223,85 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 291,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2936,51 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės ieškovei 1986,24 Eur skolą, 81,36 Eur kompensacines palūkanas, 223,85 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2291,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2936,51 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovės atsakovui priteisė 1015,94 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1015,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1317,65 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovės atsakovei priteisė 1015,93 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 015,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo, sumažindama ieškovei priteistiną nuostolių atlyginimo sumą iki 121 Eur iš kiekvieno atsakovo; taip pat pakeitė teismo sprendimą dalyje dėl trūkumų šalinimo, kainą padidinant iki 5656,64 EUR (kiekvienam atsakovui priteisiant po 2812,93 Eur). 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes skundžiama nutartimi priėmęs atsakovų su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, nesudarė galimybių ieškovei pasisakyti dėl šių įrodymų. Ieškovė neginčija, kad dėl naujų įrodymų priėmimo ji pasisakė atsiliepime, tačiau tai nereiškia, kad turėjo galimybę atsikirsti į šiuos įrodymus, kadangi pagal CPK galima pasisakyti tik dėl į bylą priimtų įrodymų. Be to, pagrindo priimti naujus įrodymus taip pat nebuvo. Dar daugiau, naujų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendė nesivadovauti teismo eksperto parengtu 2024 m. spalio 21 d. teismo ekspertizės aktu, t. y. vieninteliu objektyviu įrodymu apie ginčo apdailos darbų kokybę, kokybės trūkumų mastą ir jiems pašalinti reikalingų darbų kainą. Nesant byloje šio naujo atsakovų pateikto įrodymo, nebūtų pagrindo išspręsti ginčą kitaip nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.

2. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva surinkdamas internete viešai prieinamus duomenis apie vidaus apdailos darbų kainas, grubiai pažeidė proceso teisės normas ir paneigė ieškovės teisę į tinkamą procesą, nes toks apeliacinės instancijos teismo elgesys negali būti paaiškinamas kitaip, nei siekis pagerinti atsakovų padėtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesuteikė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su teismo iniciatyva surinktais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų.

3. Apeliacinės instancijos teismas nusprendęs nepaskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 93 ir 98 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovės vertinimu, įstatymas numato, kad teismas visada privalo paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir egzistuoja tik viena išimtis iš bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, t. y. teismas gali skirstyti bylinėjimosi išlaidas neproporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų santykiui atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos slėnis“ (j. a. k. 305238503) 81 (aštuoniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 25 d. AB Luminor banke, mokėjimo kodas ZP23709.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas 

                                                                                                   Andžej Maciejevski 

                                                                                              Algirdas Taminskas