Administracinė byla Nr. eA-39-520/2021

 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00836-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. P., E. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-348 „Dėl reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl reikalavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimo.

2.       Pareiškėjas nurodė

3.       Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas, nes juo yra nepagrįstai suvaržoma jo nuosavybė. Sprendimu buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas, o tai reiškia, kad toliau Projekto nebegalima rengti ir pareiškėjas nebegali įgyvendinti dalies savo nuosavybės teisių turinio, t. y. atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) miesto esančių kolektyvinių sodų, niekuo neišsiskiriančioje teritorijoje, kur anksčiau buvo ariama žemė, t. y. naudojama žemės ūkio veiklai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Sklypui nėra taikomi apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos), susiję su gamtos ar kultūros paveldu, su saugomomis teritorijomis.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad iš neoficialaus (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad gyvenamųjų teritorijų funkcinėje zonoje, žemės ūkio paskirties žemėje galima plėtoti tik tokią veiklą, kuri nedaro neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai. Negalima statyba žemės ūkio gamybos objektų, kuriems vadovaujantis „Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis“ turi būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Jokio apribojimo, susijusio su negalimumu žemės sklypų dalyti į atskirus žemės sklypus jame nėra, todėl atsakovo atsisakymas išduoti planavimo sąlygas Projektui rengti yra nesuprantamas. Toje pat teritorijoje galioja ir visos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 (toliau – ir Klaipėdos rajono bendrasis planas), pagal kurį Sklypas patenka į tvarkymo zoną, kurioje pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis numatyta žemės ūkio ir kitos paskirties žemė (Z, K). Jokio ribojimo šioje teritorijoje žemės sklypus dalyti į atskirus sklypus nenumatyta, todėl neaišku, kuo rėmėsi atsakovas, atsisakydamas išduoti reikalavimus Projektui rengti.

5.       Pareiškėjas vertino, jog atsakovas Sprendime nurodė (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendinius, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra paskelbti, o iš viešai paskelbto (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano aiškinamojo rašto duomenų matyti, kad ribojimo, jog sklypo dydis turi būti ne mažesnis nei 50 arų, kaip teritorijų planavimo dokumento sprendinio, iš viso nėra. Tai reiškia, kad Sprendime nurodytas vienintelis teisės aktas – (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas – nėra pažeidžiamas dėl Projekte numatytų planavimo tikslų. To ir negalėtų būti, nes tokiu atveju ir pats (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas, kaip savivaldybės teritorijos dalies bendrasis planas, prieštarautų aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos rajono bendrajam planui. Atsakovas, priimdamas individualų administracinį aktą (Sprendimą) dėl atsisakymo išduoti reikalavimus Projektui rengti ir nurodydamas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą, kurio sprendiniai niekaip nebuvo susieti su tame akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdžiai priėmė Sprendimą be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, todėl pareiškėjui kilo pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.

6.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). NŽT 2018 m. gegužės 9 d. Administracijai pateikė prašymą pateikti reikalavimus Projektui rengti. Administracija Sprendimu atsisakė išduoti reikalavimus Projektui rengti. Taisyklių 2 punktas nustato, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų ir teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

8.       Atsakovas teigė, jog pareiškėjo Sklypas pagal (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą patenka į teritoriją, plane pažymėtą ZU_F. Iš (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano reglamento indeksų matyti, kad minėtu indeksu pažymėtose teritorijose minimalus galimas žemės sklypų dydis yra 0,50 ha. Pareiškėjas NŽT pateiktame prašyme organizuoti Projekto rengimą bei skunde teismui nurodė, kad pageidauja padalyti kitos paskirties Sklypą, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Toks pareiškėjo Projekto rengimo tikslas ir uždaviniai prieštarauja (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniams, t. y. įgyvendinus planavimo tikslus žemės sklypų dydis būtų apie 0,20 ha, o tai pažeidžia Taisyklių 2 punkto nuostatą, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

9.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes Sprendime nurodyta, kad planavimo tikslai prieštarauja (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniams, šis reikalavimas pagrįstas objektyviais duomenimis – nurodyta, kokia veikla galima, o kokia negalima ginčo teritorijoje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pan.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11.       NŽT nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. gavo pareiškėjo prašymą organizuoti Sklypo Projektą, kurio numatomas tikslas – nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdo, atsidalyti savo žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalijant Sklypą į 3 sklypus. NŽT 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-146-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – padalyti kitos paskirties žemės Sklypą, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. NŽT 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjui išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-91-(14.12.36.). Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti Projekto rengimo reikalavimus bei nurodė motyvus, kurių pagrindu atsisakė juos išduoti. NŽT nurodė, kad kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

II.

12.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl reikalavimų Sklypo Projektui rengti išdavimo, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 723 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su bendraturtėmis G. P. ir E. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,6113 ha ploto Sklypą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: „kita“, žemės sklypo naudojimo būdas: „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT su prašymu organizuoti Sklypo Projekto rengimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdo, atsidalyti savo žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalijant Sklypą į 3 žemės sklypus. NŽT 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-146-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – padalyti kitos paskirties Sklypą, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. NŽT 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjui išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-91-(14.12.36.). Administracija Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti Projekto rengimo reikalavimus, tokio atsisakymo priežastimi nurodydama aplinkybę, jog Projekto tikslai prieštarauja (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniams, t. y. padalijus Sklypą į 3 dalis, naujai suformuoti sklypai būtų mažesni nei 50 arų.

14.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1, 9 dalis, Taisyklių 2, 2.1, 5 punktus ir darė išvadą, kad teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kai rengiamo projekto sprendiniai atitinka kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įstatymus ir kitus teisės aktus. Įstatymo leidėjas akcentuoja rengiamų Projektų atitikimą galiojantiems bendriesiems planams. Projekto rengimo reikalavimai turi būti tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis. Teismas pažymėjo, kad rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (taip pat projekto rengimo reikalavimai), be kita ko, turi atitikti tai teritorijai galiojančius aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus – savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą.

15.       Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašymo dėl Projekto rengimo teikimo metu galiojo Klaipėdos rajono bendrasis planas ir (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas, todėl rengiamo Projekto sprendiniai bei reikalavimai turėjo atitikti šių bendrųjų planų sprendinius. Teismas analizavo Klaipėdos rajono bendrąjį planą, (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą ir priėjo prie išvados, jog (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane yra numatyta galimybė pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio (numatytose teritorijose) į kitą. Teismas pažymėjo, kad šiame plane kartu skatinama nauja užstatomų teritorijų plėtra – naujų teritorijų įsisavinimas, keičiant žemės tikslinę paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, o pareiškėjo Sklypas priklauso būtent toms teritorijoms, kuriose pagal (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą numatytos naujos mažo ir vidutinio intensyvumo teritorijos šiaurės ir šiaurės rytų kryptimi bei ekstensyvios plėtros gyvenamosios teritorijos šiaurės ir vakarų kryptimi.

16.       Teismas analizavo atsakovo Sprendimą, kuriame nurodyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą pareiškėjo sklypas patenka į ZU_F reglamento indeksu pažymėtą teritoriją, kurioje galimas minimalus sklypo dydis 50 arų, (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijų bendrųjų reglamentų aprašomąją lentelę, kurioje minėtu indeksu pažymėtos teritorijos naudojimo tipas – ZU, galimi naudojimo būdai – Z2, Z4, I1/2; teritorijų naudojimo reglamentai: galimi žemės sklypų dydžiai – minimalus 50 arų, bei Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nustatytus žemės naudojimo būdus (Z2, Z4, I1, I2) ir konstatavo, kad būtent šių naudojimo būdų žemės sklypams taikomas ribojimas, t. y. minimalus 50 arų sklypo plotas. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad pareiškėjui su bendraturtėmis nuosavybės teise priklausančio Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir sprendė, jog pareiškėjo Sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijų naudojimų reglamentų nurodytą lentelės dalį, kurioje aiškiai įvardyti žemės naudojimo būdai Z2, Z4, I1/2, todėl pareiškėjo Sklypui neturi būti taikomas 50 arų minimalaus ploto ribojimas. Teismas prie tokios išvados priėjo įvertinęs (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano strateginius plėtojimo būdus, naujų užstatomų teritorijų plėtrą.

17.       Teismas sprendė, kad Administracija Sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo Sklypui taikomas minimalus 50 arų sklypo dydžio reikalavimas, todėl Sprendimą pripažino neteisėtu ir panaikino. Teismas atsakovą įpareigojo iš naujo spręsti klausimą dėl reikalavimų Sklypo Projektui rengti išdavimo.

18.       Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo Sklypui netaikomi (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniuose nustatyti ne mažesnio nei 50 arų sklypo dydžio apribojimai, darė išvadą, jog nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnyje nustatyta tvarka.

19.       Teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – ir Rekomendacijos) ir atsižvelgęs į pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas bei jas įvertinęs jas pagal Rekomendacijose įtvirtintus dydžius, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 723 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

20.       Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

21.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Teismo išvada, kad pareiškėjo Sklypui netaikomas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijų lentelėje nurodytas 50 arų minimalaus ploto ribojimas, yra nepagrįsta. Taisyklių 2 punktas nustato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, jo sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. Ginčo teritorijoje galioja Klaipėdos rajono bendrasis planas bei (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas;

21.2.                      Pareiškėjo Sklypas pagal (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą patenka į teritoriją plane pažymėtą ZU_F. Iš (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano reglamentų indeksų matyti, kad minėtu indeksu pažymėtose teritorijose minimalus galimas žemės sklypų dydis yra 0,50 ha. Pareiškėjas NŽT pateiktame prašyme organizuoti Projekto rengimą bei skunde teismui nurodė, kad pageidauja padalyti kitos paskirties žemės Sklypą, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Toks pareiškėjo Projekto rengimo tikslas ir uždaviniai prieštarauja (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniams, t. y įgyvendinus planavimo tikslus žemės sklypų dydis būtų apie 0,20 ha, o tai pažeidžia Taisyklių 2 punkto nuostatą

21.3.                      Teismas netinkamai aiškino ginčo teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nemotyvavo savo sprendimo, neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

22.       Pareiškėjas A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą, priteisti jam iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23.       Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Vadovaujantis atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija susiklostytų situacija, kad (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniai prieštarautų aukštesnės galios (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d.) Klaipėdos rajono bendrajam planui, kurio sprendiniai ne tik nedraudžia Sklypą dalyti dalimis be apribojimo, bet ir skatina ginčo teritorijoje urbanistinę plėtrą;

23.2.                      (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniai, detalizuodami Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius, ginčo teritorijoje numatė ekstensyvią dispersišką gyvenamosios teritorijos plėtrą, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio 11 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypams su naudojimo būdais Z2 ir Z4, nustatė apribojimą dalyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus mažesniais nei po 50 arų sklypais. Teismas teisingai, kompleksiškai ir sistemiškai taikydamas ir aiškindamas abiejų bendrųjų planų sprendinius, nustatė, kad tarp jų prieštaros nėra, o pareiškėjo Sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijų naudojimų reglamentų nurodytą lentelės dalį, kurioje aiškiai įvardyti žemės naudojimo būdai Z2, Z4, I1/2, nes pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra kitos paskirties su naudojimo būdu vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1).

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Administracijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. (12.13)Ar.5-348 „Dėl reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ ir Administracija įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo A. P. reikalavimų Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

26.       Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, ir (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-446, sprendinius pareiškėjo Sklypui, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, neturi būti taikomas 50 arų minimalaus ploto ribojimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sklypas, kuris yra (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano ZU_F reglamento indeksu pažymėtoje teritorijoje, nepatenka į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijų naudojimų reglamentų nurodytą lentelės dalį, kurioje aiškiai įvardyti žemės naudojimo būdai Z2, Z4, I1/2, todėl Sklypui neturi būti taikomas nurodytas 50 arų minimalaus ploto ribojimas, t. y. kad toks ribojimas yra taikomas tik žemės sklypams, kurių naudojimo būdai Z2, Z4, I1/2.

27.       Atsakovas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad vietovės lygmens bendrieji planai nenagrinėja atskirų žemės sklypų bei atskiriems žemės sklypams nenustato tam tikrų reglamentų ir šiuo atveju visai (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijai, pažymėtai indeksu ZU_F, taikomas reglamentas, ir šiuo indeksu pažymėtose teritorijose minimalus galimas žemės sklypų dydis yra 50 arų. 

28.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims (G. P. ir E. R.) nuosavybės teise priklausantis Sklypas patenka į teritoriją, pažymėtą indeksu ZU_F. Iš (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijų naudojimų reglamentų indeksų matyti, kad šioje teritorijoje minimalus galimas žemės sklypų dydis yra 50 arų, taip pat yra nurodyta, kad reglamentas negalioja sklypams, formuojamiems infrastruktūros statiniams ir koridoriams bei gatvėms, taip pat sklypams, suplanuotiems detaliaisiais planais, patvirtintais ir registruotais iki 2015 m. lapkričio 18 d.

29.       Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir aptariamo straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Pagal aptariamo straipsnio 9 dalį, dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto; tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Taisyklėse; sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.

30.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto nustato Taisyklės, kurių 2 punkte įtvirtinta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taisyklių 2.1 punktas nustato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Pagal Taisyklių 5 punktą projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis. 

31.       Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, kompleksiniuose planavimo dokumentuose yra nustatomi „<...> žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai)“. Taigi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, šioje byloje nagrinėjamas Sklypo dydžio ribojimas yra žemės sklypų pertvarkymo principų dalis ir kartu teritorijos naudojimo reglamento dalis (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 21, 22 d.).

32.       Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano „50 arų“ sprendinys taikomas teritorijai ir nėra siejamas su konkrečiais sklypais (ar Sklypu) ir jiems nustatyta žemės paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu, t. y. šis sprendinys siejamas su aiškiai apibrėžta ir atitinkamu indeksu pažymėta konkrečia teritorija. 

33.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane nurodyta, kad iki 2025 metų žemės ūkio teritorijose dominuoja neužstatoma žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais ir pavienėmis ūkininkų sodybomis bei rekreacinio naudojimo žemės ūkio sklypais, skirtais kaimo turizmo paslaugoms teikti. Vadovaujantis Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniais, žemės ūkio paskirties žemė gali būti keičiama į kitos paskirties teritorijas, pagal rajono bendrajame plane nustatytą reglamentą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Sklypas priklauso būtent toms teritorijoms, kuriose pagal (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą numatytos naujos mažo ir vidutinio intensyvumo teritorijos šiaurės ir šiaurės rytų kryptimi bei ekstensyvios plėtros gyvenamosios teritorijos šiaurės ir vakarų kryptimi, tačiau nenustatė, kad teritorijai, kurioje yra pareiškėjo Sklypas, nėra taikomas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijų naudojimų reglamentas.

34.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad vietovės lygmens bendrųjų planų reglamentai taikomi tam tikroms teritorijoms, o ne atskiriems žemės sklypams, o pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sklypui neturi būti taikomas nurodytas 50 arų minimalaus ploto ribojimas, t. y. kad toks ribojimas yra taikomas tik žemės sklypams, kurių naudojimo būdai Z2, Z4, I1/2, laiko nepagrįsta ir neteisėta.

35.       Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlęs pateikti teisinius argumentus dėl jo nurodomų aplinkybių, kad Sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano teritorijų naudojimų reglamentų nurodytą lentelės dalį, kurioje yra įvardyti žemės naudojimo būdai Z2, Z4, I1/2, t. y. nurodyti teisiškai pagrįstus argumentus (teisės aktus ir bylos faktus), kodėl Sklypui neturėtų būti taikomas 50 arų ribojimas, kuris yra nustatytas teritorijai, pažymėtai indeksu ZU_F, į kurią patenka Sklypas; argumentus, dėl kurių nagrinėjamu atveju 50 arų ribojimas turi būti siejamas su žemės paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu, o ne su atitinkama teritorija (geografine vieta). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui tokių argumentų nenurodė.

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendrasis teritorijos planas yra norminis teisės aktas (žr., pvz., 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-213/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-654/2009; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3032/2012; kt.).

37.       Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pradėti tyrimą, ar norminio administracinio akto – (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano – 1 priedo ((duomenys neskelbtini) miestelio teritorijų bendrųjų reglamentų aprašomoji lentelė) dalis, aprašanti teritorijos naudojimo funkcinę prioritetinę zoną „Žemės ūkio teritorijos“ (pažymėtą indeksu ZU_F), neprieštaravo Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktams bei šio straipsnio 2 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui.

38.       Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano dalies, į kurią patenka Sklypas (teritorija, pažymėta indeksu ZU_F), sprendiniai riboja pareiškėjo ir jo dukrų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) nuosavybės teises į Sklypą, kurio paskirtis ir naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o ne žemės ūkio. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir jo dukros neturi teisės naudoti Sklypą kaip kitos paskirties žemę su naudojimo būdu vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o privalo naudoti kaip žemės ūkio paskirties su vienu iš reglamentų lentelėje nurodytu naudojimo būdu (Z2, Z4 ar I2). Pareiškėjo teigimu, jo teisė atsidalyti iš bendrosios nuosavybės buvo apribota nesant tam visuomenės poreikio ir nenumatant jokio atlygio, o (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano aiškinamajame rašte, kuriuo turėtų būti grindžiamai šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, nenurodytas ir įstatymas, kurio pagrindu taikomas nuosavybės teisės ribojimas, nustatant į ZU_F zoną patenkančių žemės sklypų minimalų dydį iki 50 arų, t. y. nuosavybė ribojama ne įstatymo pagrindu ir pažeidžiant Konstituciją.

39.       Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tvirtinant (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendinius buvo nesilaikyta teritorijų planavimo tikslų ir esmės, (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane numatyti sprendiniai prieštarauja aukštesnio lygmens planavimo dokumentui (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 3 d.). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas jo tvirtinimo metu buvo žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas ir dėl to turėjo būti vadovaujamasi Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniais, juos detalizuojant. Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą Sklypas patenka į tvarkymo zoną, kurioje pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties žemė (Z, K) ir ši teritorija priskiriama prie bendrojo tvarkymo gyvenviečių ar jos dalių sklypų, kuriuose leidžiamas ekstensyvus dispersiškas užstatymas, t. y. šiai kategorijai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo. Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą Sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, pažymėtą indeksu U4.1.1. Remdamasis Klaipėdos rajono bendrojo plano aiškinamuoju raštu, pareiškėjas nurodo, kad jokio ribojimo šioje teritorijoje žemės sklypams dalyti į atskirus sklypus nenumatyta, kaip ir nenumatytas ribojimas formuoti mažesnius žemė sklypus nei po 50 arų. 

40.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. 

41.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014); nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia savo, o ne asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).

42.       Teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje, atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-16-261/2018; kt.).

43.        Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012); tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I415-4/2007).  

44.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl norminio teisės akto ištyrimo argumentus, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šioje byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo pagrindą ir dalyką, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su nepagrįstu Sklypo įtraukimu į teritoriją, pažymėtą ZU_F („Žemės ūkio teritorijos“) dėl to, kad pareiškėjui suvaržyta jo teisė naudoti Sklypą pagal jo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, kad jis Sklypą turi naudoti kaip žemės ūkio paskirties sklypą, nes šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas, susijęs su šiomis aplinkybėmis. Byloje atsakovo Sprendimu nėra nustatyti pareiškėjo nurodomi jo Sklypo naudojimo suvaržymai. Pagal šios bylos ir nagrinėjamo ginčo aplinkybes pareiškėjo teisė naudoti Sklypą pagal jo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nėra suvaržyta.

45.       Šioje byloje kilo ginčas tik dėl to, kad atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti  reikalavimus rengti Projektui, pagal kurį Sklypas turėtų būti padalytas į tris dalis, nes padalijus Sklypą į tris dalis, naujai suformuoti sklypai būtų mažesni nei 50 arų.

46.       Taigi šiuo atveju teisiškai yra aktualūs pareiškėjo prašymo argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniu, jog į ZU_F zoną patenkančių žemės sklypų minimalus dydis yra 50 arų.

47.       Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai nustato, kad teritorijų planavimo tikslai yra kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse (5 p.); derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų (7 p.). Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius.

48.       Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

49.       Įvertinus pareiškėjo argumentus, dėl kurių, jo teigimu, toks sklypų dydžio ribojimas nustatytas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktus bei šio straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad nei viena iš šių normų neįtvirtino draudimo nustatyti minėtą ribojimą. Toks draudimas nėra įtvirtintas ir Klaipėdos rajono bendrajame plane.

50.       Kaip jau minėta (duomenys neskelbtini) miestelio bendruoju planu yra suplanuota konkreti teritorija, kuri apima ne vien pareiškėjui priklausantį Sklypą, šioje teritorijoje siekiama ne gyvenamųjų namų vietovės, o žemės ūkio ir rekreacinių teritorijų plėtros, t. y. minėtas ribojimas siejamas su aiškiai apibrėžta ir atitinkamu indeksu pažymėta teritorija (geografine vieta), o ne su atskirų sklypų paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu. Pareiškėjas prašymą išimtinai grindžia tik su jam priklausančio Sklypo paskirtimi ir naudojimo būdu, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiai konkrečiai teritorijai nustatytu „50 arų“ sprendiniu, t. y. pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių minėtai teritorijai, atsižvelgiant į šios teritorijos specifiką ir (ar) pareiškėjo Sklypo padėties specifiką, negalėjo būti nustatytas toks sprendinys. 

51.       CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

52.       Lietuvos vyriausiasis adminstracinis teismas yra nurodęs, kad nors CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis galiojančių teisės normų reikalavimų, taip pat nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka (žr. 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1514/2012; 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-578/2014).

53.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019), aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas, nurodė, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė nėra absoliuti ir negali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. 

54.       Žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir Taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

55.       Atsižvelgiant į šioje byloje akcentuojamą pareiškėjo pažeistą teisę į Sklypo nuosavybę (Konstitucijos 23 str.), pažymėtina, kad pagal šios bylos duomenis ginčijamas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano „50 arų“ sprendinys neriboja pareiškėjo teisės nuosavybės teisės į Sklypą, nes, kaip jau minėta, daiktas gali būti atidalijimas tiek natūra, tiek ir sumokant kompensaciją, be to, pareiškėjas kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turi teisę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d. ), taip pat bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką (CK 4.81 str. 1 d.).

56.       Be to, pagal byloje pateiktus Nekilnojamo turto registro duomenis tretieji suinteresuoti asmenys po 1/3 dalį Sklypo įgijo 2018 m. kovo 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. po to, kai buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas.

57.       Pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip ir kokiu būdu jo turėtą nuosavybės teisę į Sklypą 2016 m. gruodžio 22 d. (kai buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas) pažeidė ar apribojo nustatytas ginčo sprendinys.

58.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl norminio administracinio akto – (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano – 1 priedo ((duomenys neskelbtini) miestelio teritorijų bendrųjų reglamentų aprašomoji lentelė) dalies, aprašančios teritorijos naudojimo funkcinę prioritetinę zoną „Žemės ūkio teritorijos“ (pažymėtą indeksu ZU_F), prieštaravimo Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktams bei šio straipsnio 2 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, CK 4.80 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 23 straipsniui turi būti pradėtas tyrimas dėl norminio administracinio akto dalies. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas yra abstraktus bei nepagrįstas teisiniais argumentais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti norminio administracinio akto dalies (dėl „50 arų“ sprendinio) atitiktimi pareiškėjo nurodytoms Teritorijų planavimo įstatymo, CK ir Konstitucijos nuostatoms.

59.       Apibendrinant šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo yra pagrįsti, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

60.       Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas. 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė