Administracinė byla Nr. eA-3664-968/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00798-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. N. (F. N.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja F. N. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 22S59200 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamento Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
2.2. Pareiškėja nurodė atsakovui realias aplinkybes ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą, todėl atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
2.3. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Migracijos departamentui pateiktą prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja grindė tuo, kad kilmės šalyje jai nesaugu. Pareiškėjai teko dirbti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja turėjo įtakingą klientą vardu C. B., kuris buvo (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), domėjosi (duomenys neskelbtini), dažnai pasakodavo pareiškėjai apie (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) kažkas jį nunuodijo. Pareiškėją ir kitas merginas iš (duomenys neskelbtini) policija apkaltino šiuo nusikaltimu, kelios merginos buvo nužudytos. Pareiškėja buvo suimta, sumušta, verčiama prisipažinti dėl žmogžudystės. Pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims. Taip yra dėl to, jog (duomenys neskelbtini) pasižymi bene didžiausiu (duomenys neskelbtini) skaičiumi, dažniausiai jos aukomis yra moterys. Pareiškėja yra moteris, kuri priskiriama prie padidintos rizikos asmenų profilių. Pareiškėja jau susidūrė su smurtu, patyrė persekiojimą, savo kilmės šalyje pagalbos nesulaukė. Dėl itin prastos moterų padėties (duomenys neskelbtini) pareiškėja yra priversta dirbti tik moters orumą ir garbę žeminančius darbus ((duomenys neskelbtini)). Dėl šių priežasčių pareiškėjai labai svarbu suteikti prieglobstį ir ją apsaugoti.
2.4. Atsakovas net nevertino pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą jos gyvenamojoje vietoje, apsiribojo tik abstrakčia, trumpa informacija apie kilmės valstybę. Atsakovas nepateikė jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykstančius ginkluotus konfliktus, išpuolius, civilių aukas. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjos kilmės šalį, neapsiriboti tik bendra šalies informacija. Pareiškėjos nurodyti faktai patvirtina visas keturias in corpore sąlygas, reikalingas pabėgėlio statusui suteikti ir ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso.
2.5. Atsakovo sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų pagrindu taip pat priimta išsamiai neišanalizavus su pareiškėjos individualia situacija susijusių aplinkybių ir netinkamai įvertinus faktinę situaciją (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, ji nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl tikėtino persekiojimo, todėl atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė pareiškėjai maksimalų draudimo atvykti terminą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
3.2. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes yra neteisėtai kaltinama nužudymu ir persekiojama savo buvusio kliento aplinkos. Taip pat dėl to, kad savo kilmės valstybėje moterys neturi resursų oriai gyventi. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji buvo apkaltinta savo partnerio nužudymu, tačiau pareiškėjos įvardijami persekiotojai – partnerio aplinkos žmonės, tikrieji (duomenys neskelbtini) žudikai – nėra valstybiniai subjektai. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Tyrimo metu negauta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.
3.3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluoti konfliktai, tačiau jie nevyksta visoje šalies teritorijoje, pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.4. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje neleistinoje vietoje kirtusi valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
3.5. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Šiuo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, o draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos F. N. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 22S59200 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 22S59200 rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą skundą dalį teismas atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė baime grįžti į kilmės valstybę, nes ten ji yra neteisėtai kaltinama savo partnerio (kliento), įtakingo (duomenys neskelbtini) nužudymu ir persekiojama jo aplinkos. Taip pat dėl to, kad savo kilmės valstybėje moterys neturi resursų oriai gyventi, moterys yra (duomenys neskelbtini), verčiamos dirbti (duomenys neskelbtini).
6. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą medžiagą, sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjos pasakojimas apie jos kliento nužudymą ir jos kolegių apkaltinimą nužudymu yra abstraktus, nenuoseklus. Iš pareiškėjos apklausų protokolų nustatyta, kad ji pasakodama painiojosi, jos pateikti persekiotojų motyvai nėra įtikinami, pasakojimo detalės keičiasi. Pareiškėja painiojosi pasakodama apie tai, kaip ir kada policija ją tardė, kaip ir kodėl buvo nužudytos kitos merginos ir dėl kokių priežasčių. Pareiškėja nurodė, kad ji ir jos kolegės buvo panaudotos kaip priedanga tikriesiems žudikams nuslėpti, tačiau vėliau ji nurodė, kad jos drauges nužudė ir dabar nori nužudyti ją. Pareiškėja teigė, kad buvo netinkamai apkaltinta nusikaltimu, o vėliau tvirtino, jog bijo dėl savo gyvybės, nes ją nori nužudyti mirusio (duomenys neskelbtini) priešai. Pareiškėjos pateikti jos persekiotojų motyvai keičiasi istorijos eigoje, nėra logiški ir nuoseklūs, pareiškėja nepaaiškino, kodėl ją kas nors turėtų persekioti praėjus keturiems metams po jos kliento nužudymo bei pasikeitus kilmės šalies politiniam režimui. Pareiškėja neišsiplėtė pasakodama apie paskutinius grasinimus, nemini tikslių datų, pavardžių ar politinių partijų. Pareiškėja nurodė, kad studijavo (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai rišliai papasakoti istoriją sutrukdė ne išsilavinimo trūkumas, o tai, jog istorija yra pramanyta. Migracijos departamentas siekė surinkti informaciją apie pareiškėjos nurodytą asmenį C. B., kurio nužudymu ji buvo apkaltinta, tačiau nei apie patį C. B., nei apie istoriją su panašiais motyvais kaip pasakojime nebuvo rasta.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atliko detalią pareiškėjos apklausą, sudarė jai sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jos nurodytus teiginius. Pareiškėja painiojosi detalėse, jos pasakojimas apie tariamų persekiotojų motyvus kito. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad moterys (duomenys neskelbtini) priskiriamos prie padidintą riziką susidurti su persekiojimo veiksmais turinčių asmenų grupių. Teismo nuomone, Migracijos departamentas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, surinko tiek informacijos, kiek jos pakanka tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjos individualių aplinkybių ištyrimui, todėl tai, jog pareiškėjos netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Be to, pareiškėjos įvardijami persekiotojai – nužudyto kliento aplinkos žmonės, tikrieji (duomenys neskelbtini) žudikai – nėra valstybiniai subjektai. Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir išsamiai įvertinti visi jos nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį, atliko analizę apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini).
9. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytoja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės Sprendimu buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teismas sprendė, kad tyrimo metu nenustatytos pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Atsakovas pagrįstai rėmėsi 2020–2021 metų „Amnesty International“ ataskaita, kurioje nurodyta, jog ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi (duomenys neskelbtini) rytuose bei centrinėje dalyje, o „Accord“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) neužregistruota nei viena auka. Migracijos departamento atliekamame tyrime nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
10. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl ginčijamo Sprendimo dalies išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai taikė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nesuteikė pareiškėjai laikotarpio savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko, nelegaliai kirsdama valstybės sieną, ir prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta.
11. Dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką šiuo atveju yra neproporcinga priemonė. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsižvelgdamas į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, teismas sprendė, kad šiuo atveju būtų proporcinga nustatyti pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvą 2 metų laikotarpį nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
12. Dėl Sprendimo dalies įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas nurodė, jog ši Sprendimo dalis taip pat keistina, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
13. Pareiškėja F. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.
14.2. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jos prašymas buvo grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Migracijos departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vystančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Taigi faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjai gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Migracijos departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjai kylančios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjos papasakotų faktų.
14.3. Pareiškėjai turėjo būti sudaromos galimybės pateikti jos pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios Migracijos departamentui kėlė abejones vertinant pareiškėjos prašymą, o tokios galimybės pareiškėjai nebuvo paaiškintos. Pareiškėja neturi civilizuoto bendravimo, dokumentų tvarkymo, įrodymų teikimo ir panašios patirties, todėl negalima iš jos reikalauti detalių duomenų ar įrodymų, detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jos asmeniui. Todėl Migracijos departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir gebėjimus.
14.4. Pareiškėja yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) nustatytus reikalavimus, moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės.
14.5. Atsakovas netikrino pareiškėjos pateiktos informacijos ir nesurinko bei Sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, kad analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju yra atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįsigilino į pareiškėjos socialinę padėtį ir išsamiai neišnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybių, nevertino, ar kilmės šalyje valstybė teikia realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.
14.6. Analizuodamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, atsakovas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip ekonominio pobūdžio priežastys, todėl neatitinka teisės aktais nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, o būtent, neprilygsta ,,persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus. Atsakovas skundžiamame Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.
14.7. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
14.8. Atsakovo sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias jai gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas apie kliento aplinkos žmonių persekiojimą pasižymi esminiais trūkumais – buvo abstraktus, pareiškėja painiojosi istorijos ribose, pasakojimo detalės keitėsi apklausos eigoje. Pareiškėja visiškai neminėjo tikslių datų, pavardžių ar politinių partijų, net kai to jos buvo klausima kelis kartus, nors pati teigė, jog jos klientas, kuris buvo nužudytas, buvo visos šalies viltis. Pareiškėja minėjo, kad yra protinga ir gali būti daugiau nei (duomenys neskelbtini) bei pasakojimo dalyse, nesusijusiose su persekiojimu, mintis dėsto sklandžiai. Šie faktai parodo, kad pareiškėja nėra visiškai abejinga politinei situacijai ar visiškai neišsilavinusi, kad negebėtų aiškiai paaiškinti įvykių sekos laiko juostoje, paminėti vardų, partijų ar kitų detalių, kurios leistų patikrinti pasakojimo patikimumą. Prieglobsčio prašytoja taip pat studijavo (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėja rišliai papasakoti istoriją sutrukdė ne išsilavinimo trūkumas, o tai, jog istorija yra pramanyta. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybė bei jos institucijos deda pastangas mažinti prekybos žmonėmis mastus. Tarptautinės organizacijos ir vietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat deda pastangas į aukų identifikavimą bei pagalbos joms suteikimą, todėl pareiškėja turi visas galimybes kreiptis pagalbos savo kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjos pasakojimo trūkumus, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.
15.2. Pagal ESTT praktiką grėsmė yra vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“ tada, kai kilmės valstybėje yra konstatuojamas beatodairiškas smurtas. Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, t. y. pareiškėjai nekyla rimta ir asmeninė grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl jos atžvilgiu nebuvo pagrindo kylančios grėsmės vertinti pagal „slankiojančią skalę“. Be to, pareiškėjos nurodytas EPPB padidintos rizikos profilis yra išskirtas Irako piliečių atžvilgiu, o pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė.
15.3. Pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, Migracijos departamento turima informacija patvirtina, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
15.4. Pareiškėja apeliaciniame skunde plačiau nepaaiškino, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Pareiškėja deklaratyviai formuluoja tariamus Migracijos departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuojant, kokios pareiškėjos asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias pareiškėjos atveju priimtas išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais.
15.5. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, kuriais buvo pakeistos ginčijamo Sprendimo dalys dėl pareiškėjos išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo nuomone, tiek jis, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant vertėjo į / iš (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad ji norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
V.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 22S59200 pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti proporcingas, dėl to, atsižvelgęs į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, skundą tenkino iš dalies, pakeitė ginčijamą Sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį – 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas ir teismas nepagrįstai darė išvadą, kad jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Pažymi, kad ji yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau Migracijos departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjai kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą grindė abejonėmis dėl pareiškėjos papasakotų faktų, neatsižvelgdamas į jos individualias savybes ir gebėjimus pateikti pasakojimo detales. Pareiškėja mano, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o teismas šių reikšmingų procedūrinių bei procesinių trūkumų neištaisė.
23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
25. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
26. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
27. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
29. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
30. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
31. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
32. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad, pareiškėjos teigimu, kilmės valstybėje ji neturėjo lėšų pragyvenimui, todėl buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), didelė dalis jos klientų buvo svarbūs asmenys, (duomenys neskelbtini). Vienas iš šių svarbių (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas ((duomenys neskelbtini)), o asmenys, kuriems pareiškėja dirbo, buvo apkaltinti žmogžudyste. Prasidėjo persekiojimas, kelios merginos iš pareiškėjos draugių buvo nužudytos, o pati pareiškėja buvo suimta, sumušta, verčiama prisipažinti dėl žmogžudystės, jai buvo grasinama. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), kuris yra likęs kilmės šalyje kartu su jos (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja nori apsaugoti. Pareiškėja išvyko iš kilmės šalies į (duomenys neskelbtini) studijuoti, tačiau neturėjo pinigų susimokėti už studijas, jautėsi diskriminuojama, todėl ieškojo šalies, kurioje galėtų jaustis saugiau, dėl to atvyko į Lietuvą.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėja turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.
34. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, išsamiai išanalizavo (duomenys neskelbtini) politinę situaciją, moterų padėtį šalyje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste įvertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Iš Migracijos departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą. Pokalbio pradžioje pareiškėjai buvo išaiškintos jos pareigos (t. y. pareiga bendradarbiauti su Migracijos departamentu; pareiga pateikti visus turimus dokumentus, galinčius patvirtinti pasakojimą; pareiga pateikti tikrovę atitinkančią informaciją ir paaiškinimus), pareiškėjai po kelis kartus buvo pakartojami klausimai, taip sudarant jai galimybę tinkamai pagrįsti jos nurodytą prašymo suteikti prieglobstį pagrindą. Iš teismui pateiktų pareiškėjos apklausos protokolų matyti, kad pareiškėjos pasakojimas apie persekiojimą ir grasinimus, kuriuos, pareiškėjos teigimu, ji patyrė kilmės šalyje, nėra nei pakankamai nuoseklus, nei išsamus ir nepasižymi pakankamu detalumu, o teikiami paaiškinimai apie šiuos įvykius prieštaringi ir keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjos pasakojimas apie persekiojimą, kurį ji patyrė po jos kliento, svarbaus (duomenys neskelbtini) nužudymo, nėra įtikinamas. Tyrimo metu nebuvo rasta nei informacijos apie (duomenys neskelbtini), nei apie istoriją su panašiais motyvais kaip nurodyta pareiškėjos pasakojime. Pareiškėja abstrakčiai pasakojo apie grasinimus, painiojosi pasakodama apie tai, kaip ir kada policija ją tardė, kaip ir kodėl buvo nužudytos kitos merginos ir dėl kokių priežasčių. Pareiškėja pokalbio metu nenurodė pasakojimui svarbių datų, galimų jos persekiotojų pavardžių ar politinių partijų, nors kitoje pasakojimo dalyje, nesusijusioje su persekiojimu, mintis dėstė pakankamai sklandžiai ir išsamiai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog detalių pasakojime nepateikimas susijęs su pareiškėjos negebėjimu pateikti informaciją dėl jos išsilavinimo ar bendravimo įgūdžių trūkumo. Taip pat pačiam pareiškėjos pasakojimui apie persekiojimą po (duomenys neskelbtini) nužudymo trūksta logikos: pareiškėja pasakojo, kad jos persekiotojai – tikrieji (duomenys neskelbtini) žudikai, kurie nori pridengti nužudymo faktą ir apkaltinti ją bei jos koleges (duomenys neskelbtini) dėl nužudymo; vėliau pareiškėja teigė, kad tikrieji žudikai nužudė jos drauges ir nori ją nužudyti. Teisėjų kolegijos nuomone, ši pareiškėjos pasakojimo dalis neatrodo logiška, vertinant, jog tikrųjų žudikų noras yra paslėpti savo nusikaltimą, tačiau jų pasirinkimas yra žudyti moteris, kurios yra apkaltintos šiuo nusikaltimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktą kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas naujas prezidentas, ankstesnis prezidentas (duomenys neskelbtini) valdė beveik 20 metų. Taigi pareiškėjos kilmės šalyje yra pasikeitęs politinis rėžimas, tačiau iš pareiškėjos pateikto pasakojimo nėra aišku, kodėl ją po (duomenys neskelbtini) metais įvykusio (duomenys neskelbtini) nužudymo turėtų kas nors persekioti.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Pareiškėjos pateiktas pasakojimas apie persekiojimą po (duomenys neskelbtini) nužudymo, pasikeitus politiniai situacijai (duomenys neskelbtini), nepagrindžia prielaidos, jog šiuo metu kilmės šalyje nenustatyti asmenys turi motyvą ir tikslą persekioti pareiškėją. Prieglobsčio prašytoja persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, kas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėja nenurodė nei vienos Konvencijoje nustatytos priežasties, dėl ko jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas, jos pasakojimas apie individualų persekiojimą yra abstraktus, prieštaringas, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl galimo persekiojimo po (duomenys neskelbtini) nužudymo.
36. Pareiškėja prieglobsčio prašymą taip pat grindė aplinkybėmis, kad kilmės valstybėje moterys neturi resursų oriai gyventi, jos yra įtraukiamos į (duomenys neskelbtini), verčiamos dirbti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja papasakojo, kad dirbti (duomenys neskelbtini) pradėjo dėl sunkios ekonominės padėties, siekdama užsidirbti pinigų ir išlaikyti savo mažesnes (duomenys neskelbtini) bei savo pačios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pokalbio su Migracijos departamento darbuotoju metu nurodė, kad nusprendė išvykti iš šalies, norėdama susikurti geresnį gyvenimą sau ir savo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtino (duomenys neskelbtini) metais iš kilmės šalies išvykusi studijuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo pinigų mokslams, jautėsi diskriminuojama, todėl nutarė ieškoti saugesnės šalies, dėl to neteisėtai atvyko į Lietuvą.
37. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ji prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su socialiniais ir ekonominiais tikslais (noru sukurti geresnį gyvenimą sau ir savo (duomenys neskelbtini)), tačiau tokio pobūdžio priežastys nėra tapačios persekiojimui, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kirto Lietuvos Respubliką sieną ir pasiprašė tarptautinės apsaugos ne dėl „konvencinių priežasčių“, o dėl asmeninių, kurios nėra pagrindas gauti tarptautinę apsaugą. Pažymėtina ir tai, kad išvykimo iš kilmės valstybės priežastys, susijusios su bendra saugumo padėtimi pareiškėjos kilmės šalyje, taip pat savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybė ir jos institucijos deda pastangas mažinti prekybos žmonėmis mastus. Tarptautinės organizacijos ir vietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat deda pastangas į aukų identifikavimą bei pagalbos joms suteikimą, todėl pareiškėja turi visas galimybes kreiptis pagalbos savo kilmės valstybėje. Tarptautinių apsaugos organizacijų nurodomos problemos teisės aktų įgyvendinime nepaneigia aplinkybių, kad pareiškėja net nebandė tokios pagalbos ieškoti ir ja pasinaudoti.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Priešingai nei teigia pareiškėja, ji nėra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, nes toks klasifikavimas, kokį pareiškėja nurodo apeliaciniame skunde, yra išskirtas Irako piliečių atžvilgiu, o pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
39. Pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, pareiškėjos kilmės šalyje, jos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų pavojus, todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
40. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, neįsigilino į pareiškėjos socialinę padėtį, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį jos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia šių išvadų. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjos apklausos metu duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
41. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis jai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini) ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
42. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
43. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos F. N. (F. N.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Iveta Pelienė