Administracinė byla Nr. TA-267-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02667-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas I. G. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 500 Eur neturtinę žalą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. spalio 22 d. jis buvo laikomas įvairiose kamerose netinkamomis kalinimo sąlygomis. Kamerose buvo sulūžusios lovos ir spintelės su aštriais kampais, ant langų buvo grotos, kurios ribojo apšvietimą, kamerų sienos būdavo šlapios, ant sienų atsirasdavo pelėsis, kameroje buvo atliekama krata, kurios metu kinologo šuo seilėmis ištepė jo rankšluostį, kratos metu drausmės grupėje buvo sulaužytas jo asmeninis kompiuteris, dėl sugedusios skalbyklės liko neišplauta jo patalynė, taip pat kitų pažeidimų. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam skaudėjo galvą, sunkiai užmigdavo, pasireikšdavo baimė, bendravimo sumažėjimas, depresija, pablogėjo sveikata, padidėjo nervingumas.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kuriose buvo dirbtinis apšvietimas ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. Atsakovo teigimu, patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Marijampolės PN administracija nuolatos prižiūri ne tik patalpų būklę, bet ir kamerose esantį inventorių. Dedamos pastangos, kad tyčia laužomas inventorius kamerose būtų nuolatos tvarkomas ir nuteistieji galėtų juo naudotis be jokių trikdžių. Atsakovas nurodė, jog atliekant planines ir neplanines kratas pataisos namuose, pareigūnai tikrina viską, kas yra kamerose, jeigu turi pagrindo manyti, kad nuteistieji ten gali slėpti draudžiamus turėti pataisos namuose daiktus. Kratų atlikimo metu pasitelkiami tarnybiniai šunys yra tinkamai apmokyti. Atsakovas nurodė, kad, patikrinus planinių ir neplaninių kratų protokolus bei pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl kratų, nebuvo rasta draudžiamų daiktų, kurie būtų sunaikinti.

II.

5.       Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

6.       Teismas vadovavosi HN 134:2015 14–17 punktais, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Marijampolės departamento 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akto Nr. PA-3091 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugsėjo 4 d.) teismas nustatė, kad kameroje Nr. 16 gultai (lovos) nėra sulužę, tačiau viršutinių gultų kampai yra nulaužti, aštrūs, kelia pavojų susižeisti (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Šios kameros tualeto patalpoje užfiksuota subėgusi, šlapia siena, matomas pelėsis (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Teismas atkreipė dėmesį, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. rašte Centro Marijampolės departamentui nurodoma, kad nustatyti pažeidimai yra pašalinti, kameroje Nr. 16 lovų viršutiniai kampai buvo apšlifuoti ir nėra aštrūs, kas atitinka HN 134:2015 12 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad kituose atsakovo pateiktuose Centro patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas HN 134:2015 39 ir 12 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog kratos atliekamos pasitelkiant tinkamai apmokytus tarnybinius šunis, o patikrinus planinių ir neplaninių kratų protokolus bei pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl kratų, nebuvo rasta draudžiamų daiktų, kurie būtų sunaikinti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neteigia, jog jam nebuvo leidžiama skalbti drabužius centralizuotai pagal patvirtintą skalbyklos darbo grafiką, be to, nustatyta, kad pataisos namų uždaroje zonoje buvo įrengta automatinė skalbimo mašina. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nesudarytos galimybės skalbti drabužius.

8.       Teismas susipažino su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais ir darė išvadą, kad pareiškėjo buvimo laisvės atėmimo vietoje metu nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. spalio 22 d.) asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Marijampolės PN.

9.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, jog asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

10.       Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis, keliamų reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta teisės aktais. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Marijampolės PN administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Marijampolės PN netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

III.

12.       Pareiškėjas I. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti – priteisti iš atsakovo 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, kadangi jo laikymo Marijampolės PN sąlygos nebuvo tinkamos.

13.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas savo nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu grindžia argumentais, išdėstytais jo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl jo laikymo Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

15.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimus (viršutinių gultų kampai yra nulaužti, aštrūs, kelia pavojų susižeisti; kameros tualeto patalpoje užfiksuota subėgusi, šlapia siena, matomas pelėsis), tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino jo teisių pažeidimą, kaip tinkamą ir pakankamą satisfakciją už jo laikymą Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jam priteisti 7 500 Eur neturtinę žalą.

16.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.       Teisėjų kolegija, įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatyto pažeidimo padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

19.       Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

20.       Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjui įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-323-968/2021).

21.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.) suformuotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatyti pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

22.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Alenas Piesliakas

Milda Vainienė