Civilinė byla Nr. 2-626-584/2016

Proc. nr. 2-69-3-18686-584/2015-7

Procesinio sprendimo kategorija

2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.1.7.7; 3.2.3.1;

3.2.3.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė,

sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,

dalyvaujant ieškovei E. P. ir jos  atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui,

atsakovui T. E. P. ir jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui T. E. P. dėl išlaidų, susijusių su daikto pagerinimu, priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 7700,11 Eur išlaidų, susijusių su daikto pagerinimu (bl.l.90-92).

Ieškovė  teismo posėdyje ieškinio reikalavimus  palaiko. UAB „Skena“ nustatė, kad namui pagerinti buvo sunaudota 15400,22 Eur.  Nuo 2005 m. gruodžio 5d. bendro ūkio su atsakovu nevedė, tas patvirtinta santuokos nutraukimo byloje, ieškovė viena rūpinosi daiktu. Darbai buvo būtini, nes (duomenys neskelbtini) buvo kilęs gaisras. Atsakovas 2 dienos po gaisro išvyko iš namų.  Atsakovas prie remonto neprisidėjo, pasakė, kad pinigų neturi. Iki šios dienos atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio nereiškė. Ieškovė visų čekių, pagrindžiančių remontą, neišsaugojo, todėl ir buvo pasamdyta  bendrovė apskaičiuoti ieškovės panaudotas lėšas. Gaisro metu sudegė vienas kambarys, aprūko, susilydė jo lubos,  namo stogas pradėjo degti, kita namo dalis pasidengė suodžiais, jautėsi degėsių kvapas. Būsto remontui paskolas ėmė ir apie tai pranešė atsakovui. Iki 2008 keistas pečius, vamzdžiai, radiatoriai, tai kainavo  apie 14000 Lt, išbetonavo laiptelius, padarė stogelį į rūsį, išdėjo 10 kv.m. kieme plyteles,  dėjo langus, keitė duris,  grindis, 2014 vartus padarė už 4000 Lt. Likviduodama  dukters kambaryje gaisro padarinius, nuplėšė lubų, sienų apdailą, keitė grindis,  kalė gipskartonio plokštėmis, dažė, virš degusio kambario pakeitė namo stogą. 5792 Eur, panaudotus mano pagerinimui, pagrindžia ieškovės išsaugoti kasos kvitai, čekiai. Vidutinė turto rinkos vertė 15800 Eur. Bendro ūkio nevedė, tai reiškia, kad prie namo remonto atsakovas neprisidėjo.  Kitų įrodymų, kad darbai nebuvo atlikti ar jie buvo atlikti nekokybiškai, nėra pateikta. Dauguma darbų buvo daroma ūkio būdu. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje siekė turtą atgauti natūra, nes 8 m. neįnešus jokių lėšų į namą, norėjo ateiti gyventi į atremontuotą turtą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame  nurodė, kad  su ieškiniu nesutinka (bl.l.103-105).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, dėl 498,01 Eur priteisimo.

Atsakovas nurodė, kad su ieškove bendro ūkio neveda nuo 2005 m. pabaigos. Kilusį gaisrą name užgesino, dar ir draugą kvietėsi į pagalbą. Iš namų išėjo po gaisro praėjus 2,5 mėnesio. Sutinka su tomis aplinkybėmis, kad po gaisro reikėjo  kambarį remontuoti, sutvarkyti, keisti langus, lubas. Jis paskaičiavo, jog reikėjo išleisti 8000 Lt. Prie pečiaus, vamzdžių ir radiatorių pastatymo   išlaidų – 13000 Lt - nesutinka prisidėti, nes juos keičiant gyveno kartu. Teigia, jog po gaisro jo likvidavimui prisidėjo 500 Lt suma, tačiau čekių neišsaugojo. Sutinka, jog išlaidos   -2215 Lt už langų pakeitimą (bl. 32, 1t., c.b. Nr. 2-2059-947/2015 ) bei kambario džiovyklos remonto išlaidos - 354 eurai, viso: 996,02 Eur buvo būtinos, todėl pusė išlaidų - 498,01 Eur  ieškovei  atlygintina. Su kitais darbais nesutinka, nes atlikta be jo sutikimo, ieškovės reikmėms, ar jie yra realiai atlikti, jis nežino. Po išėjimo iš namų, prie namo remonto neprisidėjo, nes ieškovė nieko su juo nederino, pagerinimais naudojasi  ieškovė, jų bendras sūnus, ieškovės dukra, jos draugas. Ieškovės nurodomi pagerinimai rinkos vertės neįtakojo, nes padarytas kosmetinis remontas, nors langų pakeitimas gal ir įtakojo rinkos vertę. Atsakovas yra likęs be namo, santuokos nutraukimo byloje siekė tik turėti stogą virš galvos. Mano, kad tokio reikalavimo reiškimas prieštarauja bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo nuostatomis. Šalių klausimai turėjo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas nurodo, kad dalis darbų nėra atlikta, daugelis kitų darbų buvo atlikta ūkio būdu, tai reiškia, kad ieškovei nieko nekainavo. Realiai patirtos išlaidos gali būti nustatytos tik pagal pateiktus įrodymus. Daugelis darbų atitinka einamojo  remonto nuostatas, CK numato, kad nuomininkas turi  daryti turto priežiūrą, einamąjį remontą. Ieškovės atlikti pagerinimai neatitinka kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos sąvokos, kas sudarytų sąlygas priteisti patirtas išlaidas. Kapitaliniam remontui turėjo būti pritarimas, taigi lėšos už darbus,  atitinkančius rekonstrukciją,  turi būti atmestos. Ieškovė paskolas ėmė be sutuoktinio sutikimo. Nėra nustatyta, jog būtų siuntusi pasiūlymus, užklausimus, o remontui poreikio nebuvo, tik tiek, kiek reikėjo pašalinti gaisro padarinius. Ieškovė turėtų įrodyti, kiek turto pagerinimai įtakojo turto rinkos vertę, ko neįrodinėjo. UAB „Laudomus“ atliko vertinimą lyginamuoju metodu, kuris patvirtina, kad pagerinimai neįtakojo nustatytos turto rinkos vertės. Atsakovas nėra turto bendraturtis. Santuokos nutraukimo byloje paskaičiuota namo dalies vidutinė rinkos vertė be pagerinimų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kauno apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukė - pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo T. E. P. kaltės. Po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei E. P. ½ dalį gyvenamojo namo, statyto 1890 m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) name  (duomenys neskelbtini) buvo kilęs gaisras. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 8 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gaisro metu apdegė buto lubos 12 kv. m., sienos 4 kv. m., viduje buvę namų apyvokos daiktai, aprūko patalpos, tikėtina gaisro priežastis –gedimas elektros instaliacijoje ( b. l. 32). Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimu yra nustatyta, kad atsakovas pripažino aplinkybę, jog po 2008 m. rugpjūčio 14 d. kilusio gaisro jis išsikėlė iš bendrų su ieškove namų, nuo to laiko neprisidėjo prie namo išlaikymo, nes jame liko gyventi ieškovė, o atsakovas išsikėlė gyventi kitur. 2000-01-25 vidutinė pastato ½ dalies rinkos vertė buvo 4086,10 Eur (bl.l.15, 2t. c.b. Nr. 2-2059-947/2015). Turto vertintojas UAB „Laudomus“ pateikė išvadą, kad   ½ dalis gyvenamojo namo,  (duomenys neskelbtini), vertė – 15800,00 Eur (vertinimo ataskaita, esanti bylos tome Nr.  2., c.b. Nr. 2-2059-947/2015). Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, kad  santuokos nutraukimo byloje ieškovė  nereiškė reikalavimo priteisti jai patirtas turto pagerinimo išlaidas, jų dydžio neįrodinėjo, kad šis klausimas yra spręstinas šioje byloje.

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti labai įvairus turtas, tai gali egzistuoti pirmiau nurodytoje normoje nustatytų bendraturčio teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo ypatumai, priklausomai nuo objekto paskirties, savybių, panaudojimo galimybių ir kitų reikšmingų veiksnių.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl buvusių bendrosios jungtinės  nuosavybės  patalpų, esančių gyvenamajame name, remonto išlaidų atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė prašo priteisti pusę jos panaudotų namo remontui bei jo priežiūrai lėšų, todėl ieškinio dalis, susijusi su  katilo pastatymu išlaidomis, šildymo sistemos vamzdžių išvedžiojimu ir radiatorių keitimu, viso: 1184,53 (2369,06/2 Eur), yra atmestina, kaip nepagrįsta, kadangi  ieškovė ir atsakovas nurodė, jog šie darbai buvo atlikti šalims gyvenant kartu, iki atsakovo išėjimo iš jų bendrų namų (CPK 178 str.). Minėta suma yra nustatytina vadovaujantis ieškovės pateikta UAB „Skena“ ataskaita apie minėtus darbus, medžiagas ( skyrius  - katilinė, pozicijos  nr.  1-13, skyriai nr. 1-8, pozicijos nr. 11, 12, 30, 31,50, 51, 71, 72, 88, 89 ,104, 105)  bei jų kainas (2007,67 Eur) pridėjus PVM mokestį (361,38 Eur). Taip pat laikytinos nepagrįstomis išlaidos, susijusios su sumontuotais rievėtos skardos tvoros vartais -562,08 Eur (su PVM) (1124,16 Eur/2, bl.l.52)  bei įrengta kiemo aikštele su šaligatvio plytelių danga- 93,59 Eur (187,18 Eur/2, bl.l.51, pozicijos 4, 5 su PVM), todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas (CPK 178 str.)

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys nutraukdamos santuoką namo dalį  dalinosi verte, kuri  buvo nustatyta, turtą po gaisro suremontavus. Atsižvelgiant  į tai, kad dalintinas turtas buvo apgadintas ir tai, kad atsakovas iš karto po apgadinimo išsikėlė iš jų bendrų namų, o ieškovė turtą sutvarkė savo darbu ir lėšomis, teismo nuomone,  atsakovui už bendrą su ieškove  turtą turėjo priklausyti kompensacija, paskaičiuota įvertinus turtą iš karto po jo sugadinimo, tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad  atsakovui buvo priteista kompensacija, atsižvelgiant į namo dalies vidutinę vertę po ieškovės lėšomis ir darbu atlikto  remonto, laikytina, jog būtent ieškovės nurodoma   suma buvo reikalinga namo būklei po gaisro atstatyti bei būtinajai namo priežiūrai atlikti. Atsakovas pripažįsta, kad namą remontavo tik ieškovė, dėl to atsakovas privalo atlyginti pusę jo remonto išlaidų.

Papildomai analizuojant atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvus pastebėtina tai, kad ieškovė ir atsakovas nurodė, jog name buvo kilęs gaisras, jo epicentras buvo kambarys- džiovykla (UAB „Skena“ ataskaita, bl.l.45). Iš šios atskaitos matyti, kad minėto kambario remontui buvo panaudota 1806,83Eur (prie 1531,21 Eur pridėjus 275,62 Eur PVM). Atsakovas sutiko, kad dalis šio kambario remonto darbų ( pozicijos nr. 21, 26, 27, 34-37) ir plastikinio lango keitimo išlaidos buvo būtini bei paskaičiavus ataskaitoje nurodytas  kainas ir lango keitimo išlaidas sudarytų 996,39 Eur (354,88 Eur bei – 641,51Eur (2215 Lt) (tokią sumą  nurodė atsakovas (bl. 32, 1t., c.b. Nr. 2-2059-947/2015)), tačiau tokie atsakovo argumentai nelaikytini  pagrįstais, kadangi duomenų, jog kambario, po gaisro atstatymui, būtų užtekę atlikti tik atsakovo nurodomus darbus, nepateikta.  Įvertinus gaisro kilimo priežastį  - gedimas elektros instaliacijoje- bei pasekmes, jog aprūko patalpos, darbai, susiję su elektros instaliacijos pakeitimu bei naujų sienų, lubų ir grindų dangos keitimu t. p. laikytini pagrįstais. Vertinant kitų atliktų darbų pagrįstumą nustatytina tai, kad medinis namas statytas 1890 m., o atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovės atlikti darbai nebuvo būtini namo būklei bei turto vidutinei vertei išlaikyti. Šalys - bendraturčiai dėl bendros nuosavybės būklės atkūrimo, išsaugojimo, priežiūros turi kooperuotis, bendradarbiauti, tačiau tokią pareigą priskirti tik ieškovei, kai atsakovas išėjo iš jų bendrų namų, nėra teisinga, todėl atsakovui, dėl bendro daikto būklės atstatymo bei turto vertės išsaugojimo,  užėmusiam pasyvią poziciją, tenka pareiga atlyginti  turėto bendro daikto, už kurį gavo kompensaciją, remonto  išlaidas. Tiek šioje byloje, tiek santuokos nutraukimo byloje atsakovas nurodė, jog prie namo remonto išlaidų neprisidėjo, jo būkle nesidomėjo, nors santuokos nutraukimo byloje reiškė reikalavimą turto dalį  gauti natūra. Tokie atsakovo veiksmai bei tai, kad atsakovas  prieštaravimų dėl ieškovės atliekamo remonto nereiškė, patvirtina jo sutikimą, jog visi  remonto darbai buvo būtini bei atlikti tinkamai, todėl minėti motyvai sudaro pagrindą pripažinti šią ieškinio dalį dėl 5859,91 Eur remonto išlaidų priteisimo pagrįsta. Namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo momentui, neapsprendžia remontui ir būtinajai namo būklei išlaikyti skirtų išlaidų dydžio, juolab, kad atlikto remonto išlaidų dydis nėra už ją didesnis.

Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. 76,1 proc., iš atsakovo  ieškovei priteistina 176 Eur žyminio mokesčio. Valstybė patyrė 5,72  Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į paminėtas proporcijas iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 4,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :     

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5859,91 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 91ct) remonto išlaidų ir 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,35 Eur (keturis  eurus 35 ct ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.