Civilinė byla Nr. e2A-109-856/2017
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.3.1.18.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. bei atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-240-959/2016 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Ieškovas L. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą grąžinti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) tokios būklės, kokios jis buvo iki pradedant jį neteisėtai valdyti, t. y.: pastatant atgal išartus riboženklius bei visiškai išvalant žemės sklypą (pilnai nuimant derlių, išvežant visas šiukšles, žemės sklypą suariant ir kt.); šiems veiksmams atlikti nustatyti terminą - iki 2016 m. birželio 30 d.; 3) priteisti iš atsakovo jo patirtus nuostolius - 3108,73 Eur; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtą neturtinę žalą - 3000 Eur; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas ieškovo sveikatos būkle, neteisėtai užvaldė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kelis kartus kreipėsi su prašymais pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, nurodant, kad nėra nusikalstamos veikos požymių. Jokio žodinio susitarimo dėl žemės naudojimosi su atsakovu nebuvo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 1450 Eur nuostolių už pirktą 15 tonų biohumuso ir 1450 Eur patirs siekdamas atstatyti žemę į buvusią pradinę padėtį. Be to, dėl atsakovo suartos žemės ir sunaikintų riboženklių ieškovas buvo priverstas atlikti kadastrinius matavimus, už kuriuos sumokėjo 170,00 Eur, už įregistravimą VĮ Registrų centras – 8,43 Eur, mokėjo žemės mokestį nuo 2012 iki 2015 metų – 30,30 Eur. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį atsakovo spaudimą, todėl iš atsakovo prašo priteisti ir 3000 Eur neturtinę žalą.
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovo žemės sklypu naudojosi nuo 2012 metų rudens žodinio susitarimo su ieškovu pagrindu. Iki pradedant sklypu naudotis, jis buvo apaugęs piktžolėmis, kelis metus nedirbamas, jame riboženklių nebuvo. Sklypu nebesinaudoja nuo 2015 metų liepos mėnesio. Baigęs naudotis sklypu, jame paliko nenuimtą derlių. Nesutinka savo sąskaita išvalyti ieškovo sklypą ir jį suarti, taip pat nesutinka atlyginti žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą A. K. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. 0,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas, atsižvelgdamas į paties atsakovo paaiškinimus, jog jis ieškovo sklypu nebesinaudoja, į tai, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tebesitęsiantį svetimą neteisėtą valdymą, netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti sklypą iš neteisėto atsakovo valdymo.
6. Teismas nurodė, kad nepakanka patikimų duomenų, patvirtinančių, jog iki 2012 metų rudens ieškovo sklypas buvo pažymėtas riboženkliais ir buvo suartas. Paties ieškovo paaiškinimai ir liudytojų G. I., B. D. parodymai apie tai, kur, kokie ir kiek kuoliukų buvo sukalta, yra prieštaringi. Liudytojas S. S. parodė, jog ieškovo žemė buvo apleista, joje augo piktžolės. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neįrodė naudojęs ieškovo sklypą turėdamas teisėtą tam pagrindą, pripažino sklype palikęs nenuimtą javų derlių, teismas įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo sklypą, pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles.
7. Teismas konstatavo, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių biohumuso pirkimo ir naudojimo faktą, į bylą nepateikta, todėl nuostolių, susijusių su biohumuso pirkimu, teismas iš atsakovo nepriteisė. Ieškovo išlaidos kadastriniams matavimams ir jų įregistravimui patirtos 2016 m. gegužės mėnesį. Teismas laikė, kad šios išlaidos neturi ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais (neteisėtu naudojimusi sklypu), todėl iš atsakovo šių išlaidų nepriteisė. Žemės mokesčio mokėjimo prievolė yra žemės savininko prievolė, kurios apimtis nepriklauso nuo to, kas šią žemę valdo ar ją naudoja. Šį mokestį ieškovas privalėtų mokėti net ir nesant jokio jo valdymo teisės pažeidimo. Teismas išlaidų žemės mokesčiui sumokėti taip pat nelaikė ieškovo nuostoliais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo; priteisti iš atsakovo ieškovo nuostolius dėl biohumuso pirkimo, viso 1450 Eur, dėl kadastrinių matavimo atlikimo, viso 178,43 Eur, 3000 Eur neturtinę žalą, patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Likusioje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Atsakovas išdeklaravo 0,12 ha, nors ieškovui priklausančio ir atsakovo valdomo žemės sklypo plotas yra 0,13 ha, t. y. atsakovas neišdeklaravo viso ieškovui priklausančio žemės sklypo, todėl laikytina, kad dalį toliau valdė ir valdo iki šiol. Akivaizdu, kad atsakovas trukdė ieškovui laisvai valdyti jam priklausantį žemės sklypą ne vienerius metus, ir šie atsakovo veiksmai tebesitęsia iki šiol, nes sklypas nėra išvalytas.
8.2. Aplinkybes, jog ieškovas 2012 metais pirko biohumusą, patvirtino ne tik pats ieškovas, bet ir du teisme apklausti liudytojai. Liudytojai paaiškino, kad ieškovas pirko biohumusą, jie buvo pakviesti į talką jam išbarstyti, liudytojai patvirtino, kad dirbo, kad nešiojo ir barstė biohumusą po visą ieškovui priklausantį sklypą (būtent tą patį, kurį vėliau užvaldė atsakovas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad biohumuso užvežimo aplinkybes ieškovas įrodė.
8.3. Nuostoliai dėl riboženklių atstatymo (kadastrinių matavimų) atsirado tik dėl atsakovo veiksmų, todėl iš atsakovo A. K. turėjo būti priteista 178,43 Eur.
8.4. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad turi sveikatos problemų, ypatingai susijusių su širdimi, todėl visi tie konfliktai su atsakovu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą civiline tvarka, ypač, esant atsakovo prieštaravimams, ginčams, esamos situacijos neigimui ir pan., tik sąlygoja ieškovui dar didesnes sveikatos problemas, kaip sąlygotų ir bet kuriam kitam asmeniui. Teismo sprendimas nepriteisti ieškovui iš atsakovo neturtinę žalą yra nepagrįstas.
9. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti sklypą kaip nepagrįstą ir neįrodytą, neturėjo teisės pats už ieškovą pakeisti ieškinio dalyko ir performuluoti ieškovo 2 punkto reikalavimo: vietoje reikalavimo įpareigoti grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokioje buvo, teismas nusprendė įpareigoti atsakovą išvalyti žemės sklypą ir nurodė, kokiu būdu atsakovas turi tai padaryti.
9.2. Ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, kad sklype yra likęs derlius ir kad šį derlių galima nuimti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie sklypo būklę ir padėtį tuo metu, kai atsakovas pradėjo šį sklypą naudoti; teismo sprendimu nėra nustatyta, kokia buvo sklypo būklė 2012 ar 2013 metais, kai atsakovas pradėjo jį naudoti. Atsakovo paaiškinimu, liudytojo S. S. parodymais nustatyta, kad žemės sklypas buvo apleistas, jame žėlė piktžolės. Ieškovas reikalavo grąžinti sklypą jam tokios būklės, kokia buvo prieš pradedat jį naudoti, todėl byloje ištirti įrodymai tikėtinai patvirtina, jog šiuo metu sklypas ir yra tokios būklės, kokia buvo prieš atsakovui pradedant jį valdyti.
9.3. Ieškovas, elgdamasis apdairiai ir taip, kaip reikalaujama iš daikto šeimininko, turėjo galimybę ir pareigą pasirūpinti savo žeme, patikrinti, ar valstybinėse institucijose (pvz., NMA, seniūnijoje) tikrai yra gauti atsakovo pareiškimai apie žemės nebedeklaravimą, turėjo teisę ir pareigą pasirūpinti, kad derlius būtų nuimtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2015 m. neabejotinai nei arė, nei sėjo, nei tręšė minėto žemės sklypo, jam beliko derlių nuimti, parduoti ir padengti nuostolius. Sprendžiant pagal ieškovo pateiktus dokumentus apie dalyvavimą NMA programose, tai buvo galima padaryti nepažeidžiant programos reikalavimų.
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas L. K. prašo jį atmesti, nagrinėjant bylą vadovautis motyvais ir aplinkybėmis, esančiomis byloje, ir papildomai nurodytomis ieškovo apeliaciniame skunde.
11. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti – ieškovo ieškinį atmesti, iš ieškovo L. K. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinių skundų argumentais.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, nurodydamas, jog atsakovas A. K. be ieškovo leidimo ir sutikimo užvaldė jam nuosavybės teise priklausantį 0,13 ha žemės sklypą ir juo naudojosi, jokio žodinio susitarimo tarp šalių dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, konstatuodamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tebesitęsiantį svetimą neteisėtą valdymą. Apeliaciniame skunde ieškovas L. K. argumentuoja, kad atsakovas dalį žemės sklypo valdė ir toliau valdo iki šiol, nes išdeklaravo 0,12 ha, nors ieškovui priklausančio ir atsakovo valdomo žemės sklypo plotas yra 0,13 ha.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t.y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Taigi, ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardintas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.
15. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 2015 metų liepos mėnesio ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nedirba ir juo nesinaudoja. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2015-07-17 liudytojo apklausos protokole A. K. nurodė, kad 2015-07-15 žemės ūkio skyriuje jis pasirašė raštišką sutartį, kad atsisako toliau naudotis L. K. žeme, kad ieškovas gali bet kada pasiimti savo žemę su visu derliumi ir ja naudotis, pretenzijų jis ieškovui neturi. Minėtos aplinkybės nurodytos ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarime, Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-08-24 nutartyje bei Šiaulių apygardos teismo 2015-09-22 nutartyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-10-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad A. K. 2015-07-15 atsisakė naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu, L. K. bet kada gali pradėti naudotis savo žemės sklypu su visu derliumi. Kad atsakovas A. K. nesinaudoja ieškovo žemės sklypu, pripažino ir pats ieškovas 2015 m. birželio 21 d. teismo posėdyje į pirmininkaujančio klausimą, ar atsakovas iki šiol tebevaldo ginčo žemės sklypą, atsakydamas „neaišku, ir valdo, ir nevaldo“, o taip pat nurodė, kad neteisėtas valdymas pasireiškia tuo, kad žemės sklypas nėra sutvarkytas, kad jis bijantis, jog atsakovas jam pareikš pretenzijas, todėl iki šiol nevaldo žemės sklypo (2016-06-21 garso įrašas 08.00– 10.19). Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnijos 2016-06-21 pažymoje NR. PŽ-28-3.13 nurodyta, kad A. K. žemės sklypą buvo įtraukęs 2015 metais Paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus paraiškoje, bet 2015 metų liepos mėnesio viduryje išbraukė šį sklypą iš paraiškos. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad A. K. 2015 m. liepos 16 d. pateikė prašymą (reg. Nr. BR5.1-15026), kuriuo atsisakė dalies (0,12 ha) 2015 m. paraiškoje deklaruoto lauko ploto. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. K. nuo 2015 metų liepos mėnesio nevaldo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ieškovas šias aplinkybes pripažino teismo posėdyje, o neteisėtas valdymas, ieškovo teigimu, pasireiškia tuo, kad ginčo sklypas nėra sutvarkytas, neišvalytas buvęs derlius. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas L. K. neįrodė, jog daiktą neteisėtai valdo atsakovas, t. y. neįrodė aplinkybės, patvirtinančios vindikacinio reikalavimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aukščiau nurodytus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas L. K. nepateikė įrodymų apie besitęsiantį neteisėtą žemės valdymą.
16. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovas A. K. dalį žemės sklypo valdė ir toliau valdo iki šiol, nes išdeklaravo 0,12 ha, nors ieškovui priklausančio ir atsakovo valdomo žemės sklypo plotas yra 0,13 ha. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nurodydama, jog atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra ne 0,13 ha, kaip teigia ieškovas, bet 0,1249 ha. Taigi, sutiktina su atsakovo paaiškinimu, kad 1 aro paklaida išdeklaruojant ieškovo žemės sklypą, galėjo atsirasti dėl duomenų netikslumo, o taip pat ir dėl keliuko, einančio per ieškovo žemę. Be to, duomenis apie ieškovo valdomo žemės sklypo plotą suteikė seniūnijos atsakingas darbuotojas, patikrinęs duomenis kadastro žemėlapyje, darbuotojui prieinamoje duomenų bazėje. Netikėti šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė neteisėto jo turto valdymo.
Dėl įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą
17. Ieškovas L. K. ieškinio antruoju reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) būklės, kokios jis buvo iki pradedant jį neteisėtai valdyti, t. y.: pastatant atgal išartus riboženklius bei visiškai išvalant žemės sklypą (pilnai nuimant derlių, išvežant visas šiukšles, žemės sklypą suariant ir kt.); šiems veiksmams atlikti nustatyti terminą - iki 2016 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino šį ieškovo reikalavimą, įpareigodamas atsakovą A. K. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. 0,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles.
18. Teisėjų kolegija visiškai pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, pakeisdamas ieškinio dalyką ir performuluodamas ieškinio 2 punkto reikalavimą: vietoj reikalavimo įpareigoti grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokioje buvo iki pradedant jį neteisėtai valdyti, teismas įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. žemės sklypą, pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles. Nagrinėjama byla nėra šeimos byla ar darbo byla, joje neginamas viešasis interesas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir pakeisti ieškinio dalyką. Pažymėtina, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingą bylos išnagrinėjimą.
19. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo iki pradedant jį neteisėtai valdyti, t. y.: pastatant atgal išartus riboženklius bei visiškai išvalant žemės sklypą (pilnai nuimant derlių, išvežant visas šiukšles, žemės sklypą suariant ir kt.); šiems veiksmams atlikti nustatyti terminą - iki 2016 m. birželio 30 d.
20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi, ieškovas L. K., reikšdamas reikalavimą grąžinti žemės sklypą tokios būklės, koks jis buvo, turėjo pateikti teismui įrodymus, kokios būklės buvo žemės sklypas tuo metu, kai atsakovas pradėjo jį naudoti, o taip pat pateikti įrodymus, kokios būklės ieškovui priklausantis žemės sklypas yra šiuo metu. Pirmosios instancijos teismas šią pareigą ieškovui išaiškino tinkamai ir aiškiai, išvardindamas konkrečias aplinkybes, kurias ieškovas turėtų įrodyti, reikalaudamas tenkinti jo ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie žemės sklypo būklę pradedant juo naudotis atsakovui, o taip pat ir įrodymų apie dabartinę žemės sklypo būklę. 2016-05-10 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas S. S. nurodė, kad žemės sklypai, tame tarpe ir ieškovo L. K., buvo apleisti, L. K. sklype augo piktžolės, piktžolės augo kelis metus, atsakovui pradėjus dirbti žemę, žemės būklė pagerėjo (teismo posėdžio garso įrašas 15.35-25 min.). Liudytojų G. I. bei B. D. parodymus apie gerą žemės sklypo būklę išbarsčius jame biohumusą, teismas laikė prieštaringais, iš esmės skirtingais ir galimai net melagingais. Todėl, esant byloje įrodymams, kad šiuo metu žemės sklypas tikėtinai yra tokios būklės, kokios ir buvo prieš atsakovui pradedant jį valdyti, ieškinio 2 punkto reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Dėl nuostolių priteisimo
21. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).
22. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3108,73 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 1450,00 Eur sklype išbarstyto biohumuso kaina, 1450,00 EUR būsimos išlaidos biohumuso pirkimui, 30,30 EUR dydžio sumokėtas žemės mokestis, 170,00 EUR išlaidos už kadastrinius matavimus ir 8,43 EUR jų įregistravimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, jog aplinkybes apie biohumuso pirkimą 2012 metais patvirtino ne tik pats ieškovas, bet ir du teisme apklausti liudytojai.
23. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas liudytojų G. I. ir B. D. parodymus apie biohumuso pirkimą vertino kaip skirtingus, prieštaringus ir galimai melagingus, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jais pagrįstai nesivadovavo. 2016-05-10 teismo posėdyje liudytojas S. S. paaiškino, kad nematė, jog ieškovui priklausančiame sklype buvo atvežta ir išbarstyta 15 tonų biohumuso. Byloje nesant rašytinių įrodymų apie biohumuso įsigijimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tariami nuostoliai negali būti atlyginami. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad išlaidos kadastriniams matavimams atlikti ir įregistruoti nėra susijusios su atsakovo neteisėtu naudojimusi ginčo žemės sklypu, todėl teismas pagrįstai šių išlaidų nepriteisė. Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės mokestis nepriklauso nuo to, kas šią žemę valdo ar naudoja, kad išlaidos žemės mokesčiui sumokėti nelaikytinos ieškovo nuostoliais.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
24. Ieškovo teigimu, dėl kaltų atsakovo veiksmų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį atsakovo spaudimą, ieškovui ne kartą teko kreiptis su skundais į policiją, prokuratūrą, netgi teismą, dėl tokių veiksmų ieškovas buvo persekiojamas, jam buvo grasinama, kartą netgi buvo užpultas, iki šiol ieškovas gyvena baimėje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 3000 Eur dydžio neturtinę žalą.
25. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys, ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Nagrinėjamoje byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys tam tikrus apelianto sveikatos sutrikimus, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog apelianto sveikata pablogėjo būtent dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Sutiktina, kad kreipimasis į policiją, prokuratūrą ir teismus gali sukelti tam tikrų nepatogumų, streso, bet vien šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad apeliantui buvo padaryta neturtinė žala (CPK 185 str.).
27. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tačiau nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo išvalymo, nors tokio reikalavimo ieškovas ir nereiškė. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas dalyje dėl žemės sklypo išvalymo yra neteisėtas, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, ieškovo L. K. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo A. K. – tenkinamas.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Ieškinį atmetus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, atsakovo A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovo L. K..
29. Atsakovas A. K. prašo priteisti 302,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 302,50 Eur už apeliacinio skundo bei 242,00 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą, viso 847,00 Eur. Atsakovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą A. K. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. 0,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles, ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.
Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. K. valstybės naudai priteista 28,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 26,50 Eur žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Vilija Valantienė