Proceso Nr. 1-01-1-45915-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.1;
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs ir turi 1 išlaikytinį, vidurinio išsilavinimo, nedirba, gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau priimti nuosprendžiai: 1) 2004-10-12 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 178 str. 2 d. (2 epiz.), 187 str. 1 d., 63 str., - 10 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2005-07-27 Palangos m. apyl. teismo pagal BK 180 str. 1 d., 64 str., - 1 m. 90 d. laisvės atėmimo, 3) 2006-12-28 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., - 10 mėn. laisvės atėmimo, 4) 2007-10-19 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 str., - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2008-09-09 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str., - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2012-04-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 14 (keturiolikai) parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 2 (dviems) m. 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 2 p. galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmę atlikęs 2015-08-20, teistumai išnyko 2018-08-20, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, lietuvis, gyv. Taikos g. 15, Vištyčio mstl., Vilkaviškio r. sav., deklaruota gyv. vieta Vokietija, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. K. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 04 val. 00 min., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia alkūne sudavė nemažiau vieną kartą R. M. į galvos sritį, padarydamas, muštinę žaizdą ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą smakre, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio apie 2/5 vainiko lūžimą ir dešinės pusės 1 kandžio viso vainiko lūžimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą.
M. Š. buvo kaltinamas, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 04 val. 00 min. veikdamas bendrai kartu su A. K., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė nemažiau vieną kartą R. M. į galvos sritį, o A. K. tyčia alkūne sudavė taip pat nemažiau vieną kartą R. M. į galvos sritį, bendrais veiksmais padarydami nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas nosies nugarėlės - paakių ir abiejų lūpų srityse, muštinę žaizdą ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą smakre, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio apie 2/5 vainiko lūžimą ir dešinės pusės 1 kandžio viso vainiko lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo M. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną jam parašė D. D., jog ją muša draugas. Paprašė atvažiuoti. Atvažiavo pas D., kadangi pats buvo išgėręs, automobilį vairavo A. K., kartu važiavo ir K. K.. Atvažiavus prie D. namų, išlipo iš automobilio, pasisveikino su D. M. ir D. D., iš automobilio išlipo ir A. K.. K. K. liko automobilyje. Gatvėje neapšviesta, buvo tamsu. Po kokiu 5 minučių atbėgo nukentėjęs, nusiplėšęs „maikę“, pradėjo keikti visais žodžiais, ir jį puolė, R. M. užsimojo suduoti, jį atstūmė rankomis, tada nukentėjęs ir toliau puolė, tada sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, šoninį smūgį(pademonstravo), į kurią veido vietą pataikė nežino, sudavė į galvą, toje vietoje nei nosies nei dantų nėra. Po smūgio nukentėjęs neparkrito. Kokioje padėtyje prieš pat smūgį buvo nukentėjęs pasakyti negali. Po smūgio nekraujavo. Tik po kurio laiko pamatė nukentėjusiam kraujuojant iš lūpos. Ar nuo jo smūgio buvo išmušti dantys bei sulaužyta nosis nežino. Kadangi po įvykio namo vežė žmogų su sužalota galva, šis pasakė, kad jau prieš tai su nukentėjusiu buvo muštynės, todėl galvoja, kad galėjo dantys būti išmušti prieš tai. Ką konflikto metu darė A. K. nepastebėjo, buvo arčiau automobilio. Jau po įvykio būnant toje vietoje nukentėjęs pasakė, kad turės jam sudėti dantis, todėl atsakė, kad gali už dantis sumokėti. Smūgį sudavė gindamasis nuo nukentėjusio puolimo. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, mano, kad nukentėjusio ieškinys per didelis.
Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną apie 02:00 val. M. Š. paprašė pavairuoti jo automobilį, nuvežti iki draugės.. Pats vairuoti negalėjo, nes buvo išgėręs. Sutiko, nuvažiavo iki įvykio vietos, kartu važiavo K.. Atvykus, prie namų jau laukė dvi merginos. M. Š. iš automobilio išlipo pirmas. Panašiai po minutės laiko išlipo ir jis. M. Š. pasisveikinus su merginomis, iš namų išbėgo nukentėjusysis, vilkėjo baltais marškinėliais, bėgdamas pro namų duris nuo laiptų, marškinėlius plėšėsi nuo savęs, bėgo teisiai ant Mindaugo, sakė kažkokius žodžius. Kaltinamasis ir nukentėjęs vieną kartą susikibo. Sumosavo rankomis, bet smūgio sudavimo nematė. Kitą kartą kai kibosi vienas į kitą, norėdamas nutraukti muštynes, atgaline kaire ranka gražiai atsistūmė(pademonstravo kokiu būdu) nukentėjusįjį, M. Š. apkabinęs nuvedė prie mašinos, daugiau jokio kontakto neturėjo. Tada priėjo abidvi D.. Atsisukęs pamatė ant žemės gulintį nukentėjusį. Kodėl jis gulėjo ant žemės nežino, galimai nuo Mindaugo atstumdamas pargriovė, būtų jautęs, kad sudavė R. M. smūgį. Tada padėjo nukentėjusį pakelti nuo žemės, matė, kad jam iš burnos bėga kraujas. Nukentėjęs kažką sakė apie dantis. Negali pasakyti ar įvykio vietoje buvusios merginos galėjo matyti smūgius. Po to nukentėjusysis sėdėdamas ant laiptų, pavartodamas necenzūrinį išsireiškimą, aiškino, kad turės sudėti jam dantis. Po to R. M. buvo parėjęs į namus, vėl išėjęs į lauką. Buvo atėjęs ir jo tėvas ar patėvis. Matė, kas su R. M. bendravo Mindaugas, merginos. Po konflikto dar buvo išvažiavę į Kalvarijos miestą nusipirkti rūkalų, buvo sustabdyti patikrinimui policijos pareigūnų, Karolį parvežė namo, patys grįžo pas merginas. Apie 5 valandą iš įvykio vietos išvažiavo. Pakeliui parvežė iš nukentėjusio namo išėjusius du žmones, vienas buvo sužalota galva. Šie asmenys pasakė, kad dar iki jų atvažiavimo buvo konfliktas.
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad įvykio dienos vakarą su O. D. išgėrinėjo alaus. Kažkuriuo metu, buvo paklaustas ar ne pas jo draugę asmenys atvykę automobiliu. Nuėjo į lauką parūkyti, pamatė tris vyrukus, tada eidamas link jų nusivilko marškinėlius, galvodamas, kad gali reikėti muštis. Pagreitintu žingsniu ėjo link savo draugės D. D., klausė jos ką daro, sakė eiti namo, nepamena ar išsakė keiksmažodžius. Buvo susinervinęs, kad draugė su kitais vyriškiais, gal ir galėjo keiktis, tačiau ne kaltinamųjų atžvilgiu, o draugės. Kaltinamiesiems, gal ir galėjo pasirodyti, kad nori muštis. M. Š. atsistojo priešais ir pasakė neiti, tada jį norėjo patraukti, pastumti, kad prieitų prie draugės, gal M. Š. ir galėjo atrodyti, kad jis nori suduoti, tada pajuto smūgį į nosies burnos sritį ir iš karto antrą smūgį į tą pačią vietą. Tuo metu R. K. buvo šalia M. Š.. Po antro smūgio trumpam prarado sąmonę. Pajuto, kad burnoje dantys, juos išspjovė. Nuo kurio smūgio lūžo nosis pasakyti negali. Kas sudavė smūgius pasakyti negali, tik žino, kad buvo suduoti du smūgiai. Po smūgių nuo žemės pakėlė kaltinamieji, šalia buvo ir D.. Sakė kaltinamiesiems, kad turės sudėti dantis. Po konflikto su kaltinamaisiais alkoholio nevartojo, kalbėjosi, kas sudavė smūgius, tai M. Š. sakė, kad jis ranka sudavė į nosį, o A., alkūne į dantis. Abu kaltinamieji siūlė sumokėti. Po konflikto parūkęs ėjo namo. Prieš įvykį jokių sužalojimų neturėjo. Prašė civilinį ieškinį tenkinti, paaiškino, kad negalėjo mėnesį laiko normaliai valgyti, atsigulus skaudėjo visą veido sritį .
Liudytoja D. D. parodė, kad įvykio dieną susipyko su draugu R. M.. Paskambino M. Š. ir pasakė, kad susipyko su nukentėjusiu, jog jis sugriebė už gerklės, skriaudė. Tada M. Š. atvažiavo. Tuo metu lauke buvo su drauge D. M., kalbėjosi apie jos konfliktą su R. M.. Tada nukentėjęs nusirengęs marškinėlius puolė prieš kaltinamuosius sakydamas žodžius -„Ką tu mano mylimąją kabini?“ Nukentėjęs buvo užsimojęs, tačiau niekam nesudavė, jam buvo suduota pirmiau. Matė du smūgius, kad sudavė du asmenys, pirmo smūgio gerai nematė, tačiau matė, kad buvo suduota alkūne. Kuris iš kaltinamųjų sudavė pirmas nepamena. Tarp pirmo ir antro smūgio buvo kelių sekundžių tarpas. Po antro smūgio nukentėjęs nukrito, jį pakėlė M. ir A.. R. M. tada pasakė, kad galės sumokėti už dantis. Po konflikto, A. K. ir M. Š. kalbėjosi, kad abudu sudavė ir nežino kuris išmušė dantis. Iki konflikto nukentėjęs jokių sužalojimų neturėjo, mano, kad konfliktą R. M. sukėlė iš pavydo. Įvykio dieną, iki atvykstant kaltinamiesiems, nukentėjęs buvo konfliktavęs su A., tačiau apie muštynes nieko nežino.
Liudytoja D. M. (M.) parodė, kad įvykio dieną, su savo dviem dukromis, atvažiavo pas D. D. į svečius. Žino, kad namo kitame bute buvo girtuokliaujama. Išgėrime dalyvavo ir R. M.. Žino, kad buvo įvykęs konfliktas, muštynės. Tą dieną D. D. buvo susipykusi su R. M., pradėjo telefonu bendrauti su M. Š., kvietėsi jį, kad atvažiuotų. M. Š. atvažiavus, tai pamatė R. M., išbėgo iš namų, ant laiptų šaukė M.-„Ko čia atvažiavai pas mano merginą!” Pati stovėjo prie kaltinamojo M. Š., norėdama išvengti konflikto sumelavo, kad M. atvažiavo pas ją, yra jos vaikinas. Nukentėjusysis šokdamas nuo laiptų nusirengė marškinėlius, pribėgęs bandė suduoti M. Š., ar sudavė pasakyti negali, nepastebėjo. Mindaugas atsistūmė, buvo taip pat užsimojęs, tačiau nepastebėjo, kad būtų sudavęs nukentėjusiam, R. M. buvo pritūpęs, atsistojęs vėl ėjo link M. Š.. Po to, iš automobilio iššoko vairuotojas ir priėjęs prie nukentėjusio „prasisukdamas“ sudavė dešine alkūne smūgį jam į dantis, po smūgio nukentėjęs parkrito, abu kaltinamieji priėję jį pakėlė, tada nukentėjęs pradėjo šaukti, kad jam buvo išmušti dantys. Kaltinamieji siūlė jam pinigų, išsispręsti gražiuoju. Matė, kad dantis išmušė A. K.. Įvykio dieną R. M. buvo neblaivus, neprognozuojamas, dar prieš šį įvykį matė, kaip jis mušė asmenį vardu A., spardė, trankė galvą į sieną. Po šio įvykio(muštynių su A.) matė kruvinus R. M. krumplius, ant veido žymių nepastebėjo. Po R. M. konflikto su kaltinamaisiais praėjus dviem dienoms, pas ją buvo atvykę trys asmenys ir grasino, kad paliudytų R. M. naudai, apie tai sakė ir policijoje.
Liudytoja G. G. parodė, kad sekančią dieną po įvykio jai paskambino vyras, ir paprašė nuvažiuoti pas R. M.. Atvažiavusi rado jį sumuštą, iškvietė policiją bei medikus. Matė išmuštą dantį, nukentėjęs paaiškino, kad sumušė atvažiavę vyrai.
Liudytojas M. G. paaiškino, kad po įvykio skambino brolis, sakė, kad jį sumušė. Paskambino žmonai G. G., prašė, kad nuvažiuotų pažiūrėti kas įvyko. Nukentėjęs jam pasakė, kad pas D. atvažiavo kažkokie draugai ir jį sumušė. Po to skambino M. Š., paklausė kas įvyko ir kaip spręs susidariusią situaciją. M. pasakė, kad jis sudavė vieną smūgį ir, kad draugas dar smūgiavo. Nurodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(1t. b.l. 145,146), kad M. Š. jam telefonu paaiškino, kad pats sudavė tik nestipriai, o pribėgęs A. sudavė alkūne ir tuomet išmušė dantis, patvirtino, kad parodymai teisingi. Kalbėjosi taip pat apie žalos atlyginimą, galimai nurodė 5000 eurų sumą, sakė sudėti dantis.
Liudytoja D. M. parodė, kad įvykio metu, jos sūnus R. M. išėjo į lauką, po 5 minučių išėjo ir ji. Pamatė nukentėjusį nukritusį ant žemės. Tuo metu jau niekas nesimušė. Matė kaip nukentėjusį pakėlė kažkokie vyrai. Matė kaip jis atsigavo. Tada nuėjo namo. Kas atsitiko sūnui neklausė. Prieš tai jokių konfliktų daugiau nebuvo, tik A. S. parkrito koridoriuje ir prasiskėlė galvą, nematė kad jis būtų konfliktavęs su nukentėjusiu.
Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio laiku išgėręs miegojo. Pažadino žmona, pasakė, kad sūnus sumuštas. Išbėgo į lauką, tuo metu sūnus buvo jau atsigavęs, kalbėjosi su kaltinamaisiais dėl ko viskas vyko. Ką kalbėjo neatsimena. Tą dieną, prieš įvykį vartojo alkoholį su sūnumi R. M., A. S., R. G. . Konfliktinių situacijų nebuvo, A. sužalojimų nematė, miegojo nuo 24 valandos.
Liudytojas R. G. parodė, kad įvykio laiku neblaivus miegojo. D. M. prikėlusi sakė, kad lauke muša R., tačiau pats į lauką nėjo. Prieš tai vartojo alkoholį su A. S., A. M.. Matė, kaip nukentėjęs trenkė A. S. į sieną. To konflikto metu R. M. nebuvo suduota. A. S. jam sakęs, kad R. M. trenkė jį stipriai į sieną ir jam skilo galva.
Liudytojas O. D. parodė, kad įvykio laiku buvo su R. G., A. M., nukentėjusiuoju. Tada kažkas atvažiavo. Nukentėjęs atsistojo ir sparčiu žingsniu išėjo laukan. Po poros minučių išėjo ir pats, priėjus prie lauko durų pamatė, kaip nukentėjusiam buvo suduota ir jis nukrito, buvo tamsu, kas sudavė nematė, suduota maždaug į nosį kumščiu. Pastebėjo, kad lauke buvo nukentėjusysis ir trys vyrai, taip pat merginos. Daugiau nieko nematė, nes išėjo namo.
Liudytojas K. K. parodė, kad kartu su kaltinamaisiais buvo atvykęs į įvykio vietą. Iš automobilio pirmi išlipo M. ir A., po to ir jis. Matė kaip iš namo išbėgo nukentėjusysis, bėgdamas nusirengė marškinėlius, kažką šaukė, kaip buvo sumuštas nematė. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d,. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad matė, kaip nukentėjusiam M. Š. ar A. K. sudavė į galvą ir šis pargriuvo. Patvirtino, kad parodymai teisingi.
2018-09-22 protokolu - pareiškimu užfiksuota, kad į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės apskr. VPK) Reagavimo skyrių kreipėsi R. M. kuris pranešė, jog 2018-09-22 apie 04 val. 00 min., kieme esančiame (duomenys neskelbtini), nepažįstami vyrai jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t.y. tyčia be jokios priežasties sudavė smūgius jam į veido sritį, ko pasekoje jis nugriuvo ant žemės, prarado sąmonę, buvo nuskelti dantys. Po medikų apžiūros nustatytas smegenų sutrenkimas, nukentėjęs prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. (15-16 b.l., 1 t.).
Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0118000519507 užfiksuota, kad privatus fizinis asmuo – G. pranešė, jog 2018-09-22 12 val. 04 min. adresu (duomenys neskelbtini) nakties metu pažįstami asmenys sumušė pranešėjos vyro brolį R. M.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45915-18 pagal nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies požymius (20-23 b.l., 1 t.)
2018-09-22 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). ( 24-25 b.l., 1 t.)
2018-09-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad R. M. savanoriškai pateikė marškinėlius ir kelnes kuriuos dėvėjo įvykio metu. (32-34 b.l., 1 t.)
2018-11-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu ant kelnių ir marškinėlių yra užfiksuotos rausvos spalvos neaiškios kilmės dėmės (35 b.l., 1 t.).
2019-03-28 VĮ Marijampolės ligoninės rašte užfiksuota, kad 2018-09-22 12 val. 46 min. į VšĮ Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių kreipėsi pil. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad 4 val. ryto jam sumušė galvą nepažįstami asmenys, buvo praradęs sąmonę. Alkotesterui R. M. nustatytas 0,00 promilės blaivumas. (69 b.l.,1t.)
2018-09-24 specialisto išvada Nr. G 679/2018(09) nustatyta, kad R. M. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kaulų lūžimas, kraujosruvos nosies nugarėlės - paakių ir abiejų lūpų srityse, muštinė žaizda ir nubrozdinimas apatinėje lūpoje, muštinė žaizda smakre, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio apie 2/5 vainiko lūžimas ir dešinės pusės 1 kandžio viso vainiko lūžimas. Konstatuotas nosies kaulų lūžimas bei kraujosruvos akių srityse galėjo būti padaryti vienu poveikiu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o muštinės žaizdos, nubrozdinimas ir kraujosruvos lūpose, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio apie 2/5 vainiko lūžimas ir dešinės pusės 1 kandžio viso vainiko lūžimas, galėjo būti padaryti vienu poveikiu ir sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. R. M. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-09-22 kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais (76 b.l., 1 t.).
2019-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis R. M. atpažino asmenį Nr. 3 (M. Š.) ir paaiškino, kad tai yra M. kuris 2018-09-22 jam pirmas sudavė smūgį ranka į veidą. Atpažino iš veido bruožų (93-95 b.l., 1 t.)
2019-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis R. M. atpažino asmenį Nr. 2 (A. K.) ir paaiškino, kad tai yra A. kuris 2018-09-22 jam sudavė antrą smūgį į galvos sritį. Atpažino iš bendrų veido bruožų (98-100 b.l., 1 t.)
2019-03-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad liudytoja D. D. atpažino asmenį Nr. 1 (A. K.) ir paaiškino, kad tai yra A. kuris 2018-09-22 vairavo automobilį BMW ir sudavė smūgį R. M.. Atpažino iš bendrų veido bruožų (118-120 b.l., 1 t.)
2019-03-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja D. D. atpažino asmenį Nr. 3 (M. Š.) (123-125 b.l., 1 t.)
2019-03-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja D. M. atpažino asmenį Nr. 1 (M. Š.) ir paaiškino, kad tai M. Š. kuris 2018-09-22 buvo ranka užsimojęs prieš R. M., tačiau nematė, kad jis sudavė smūgį R. M. (133-135 b.l., 1 t.)
Kaltinamasis M. Š. neneigdamas dalies kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiam, kaltę neigė aiškindamas, kad smurtinio pobūdžio veiksmų tikslu padaryti sveikatos sutrikdymą neatliko. Nukentėjusiam sudavė gindamasis nuo šio puolimo. Taip pat paaiškino, kad nematė kokius veiksmus atliko A. K., neigė, kad bendrininkavo veikoje.
Kaltinamasis A. K. kaltę neigė aiškindamas, kad išviso neatliko smurtinio pobūdžio veiksmų, nesudavė smūgio į veido sritį R. M..
Nukentėjęs ir kaltinamieji skirtingai savo veiksmus ir jų motyvus. Teismas konstatuoja, kad visą įvykio eigą apibūdina liudytojos D. D. ir D. M.(M.), jų parodymai papildo vienas kitą, iš šių liudytojų gauti duomenys yra objektyviausi, nėra aplinkybių dėl kurių jos galėtų neteisingai paaiškinti apie betarpiškai matytas ir suvoktas aplinkybes. Be to, teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, esanti byloje. Teismas faktines aplinkybes ir A. K. kaltę nustato remdamasis būtent šiais įrodymais. Kaltinamojo A. K. poziciją vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės bei paneigtą. Kaltinamojo M. Š. aiškinimas nėra paneigtas.
Kaip matyti iš paties nukentėjusio parodymų, jis eidamas link kaltinamojo M. Š. pagreitintu žingsniu nusirenginėjo marškinėlius, nes gali reikėti muštis, nors savo veiksmus nurodė, kaip norą prieiti prie D. D., tačiau patvirtino, kad kaltinamiesiems gal ir galėjo pasirodyti, kad jis nori muštis. Nustačius tokias aplinkybes, vertintinas būtinosios ginties sąlygų buvimo klausimas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę būseną, netikėtumo situaciją. Todėl įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir t. t. Teismų praktika patvirtina, kad kartais ranka sudavus vieną stiprų smūgį padariniai būna mirtini. Todėl tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos ar ne būtinosios ginties ribos, tai tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant bylos aplinkybių, visumą.
Teismų praktikoje konstatuota, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.
Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Teismas vertina, kad tiriamoje situacijoje M. Š. buvo būtinosios ginties sąlygos. Tokia išvada darytina įvertinus, kad būtent nukentėjęs buvo konflikto iniciatorius, be to nėra jokių įrodymų, kad kaltinamieji būtų iš anksto susitarę dėl savo bendrų veiksmų, nėra jokių duomenų ir iš faktinių veiksmų nėra pagrindo spręsti, kad M. Š. apskritai kokiu nors būdu pritarė A. K. veiksmams, galėjo juos numanyti ar skatino, todėl nenustatyta šio kaltinamojo tyčia bendrininkauti, jo veiksmai turi būti vertinami atskirai. Kaip nustatyta liudytojos D. M.(M.) parodymais, į įvykio vietą atvykus M. Š., R. M. tai pamatęs išbėgo iš namų, ant laiptų šaukė M.-„Ko čia atvažiavai pas mano merginą!” šokdamas nuo laiptų nusirengė marškinėlius, pribėgęs bandė suduoti M. Š.. Šis atsistūmė, buvo taip pat užsimojęs, tačiau nepastebėjo, kad būtų sudavęs nukentėjusiam, R. M. buvo pritūpęs, atsistojęs vėl ėjo link M. Š.. Nukentėjęs buvo neblaivus ir neprognozuojamas. Tai, kad būtent nukentėjęs bandė suduoti kaltinamajam M. Š. patvirtino ir liudytoja D. D., nurodydama, kad R. M. buvo užsimojęs, tačiau suduoti nespėjo, jam buvo suduota pirmiau. Šių liudytojų parodymais nustatytas nukentėjusio elgesys ir veiksmai įvykio metu, neabejotinai kaltinamajam M. Š. sudarė realų įspūdį, kad yra puolamas R. M.. Tai yra puolimas prieš šį kaltinamąjį buvo ir realus ir akivaizdus, vertinant, jog abi liudytojos nurodė, kad nukentėjęs bandė ir suduoti, neabejotina, kad veiksmai kėlė pavojų sveikatai, tai yra buvo pavojingi. Kaltinamasis M. Š. turėjo teisę gintis. Pažymėtina, kad M. Š. sudavė vieną smūgį nukentėjusiam, toliau savo veiksmų netęsė, tai patvirtina, kad smūgis suduotas būtent gynybiniu tikslu, siekiant išvengti sau pačiam gręsiančio pavojaus. Kaltinamasis M. Š. sudavė smūgį į galvą, tai yra į pažeidžiamą kūno dalį, tačiau nustatytos sunkiausios pasekmės yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 28 straipsnio 3 dalis numato, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. M. Š. sudavė vieną smūgį, jo veiksmai adekvatūs nukentėjusio kėsinimosi pobūdžiui, todėl būtinosios ginties ribos neviršytos. Baudžiamasis procesas M. Š. atžvilgiu turi būti nutrauktas, esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Vertinant A. K. veiksmus teismas pažymi, kad liudytoja D. M.(M.) patvirtino, jog šis kaltinamasis pamatęs konfliktinę situaciją tarp M. Š. ir nukentėjusio, išlipo iš mašinos priėjęs prie R. M. sudavė jam smūgį alkūne į veido sritį, po smūgio R. M. iš karto nukrito. Pažymėtina, kad ir liudytoja D. D. patvirtina, mačiusi tyčinį smūgį alkūne, tačiau kuris asmuo sudavė nepamena. Patvirtino, kad nukentėjusiam buvo suduoti du smūgiai, po antrojo jis parkrito. Tarp pirmojo ir antrojo smūgio buvo kelių sekundžių tarpas. Vertinant ir pačių M. Š. ir A. K. parodymų turinį, tiek kiek jų aiškinimas atitinka liudytojų perteiktai situacijai, matyti, kad jokio puolimo prieš patį A. K. nebuvo ir jam pačiam joks pavojus negrėsė. Iš liudytojos D. M.(M.) parodymų, o ir paties M. Š. aiškinimo, akivaizdu, kad M. Š. ne tik buvo pajėgus apsiginti nuo R. M. puolimo, bet tai ir padarė. A. K. tyčinį smūgį alkūne sudavė nesant reikalo ginti kitą asmenį. Nustatyta, kad A. K. veiksmai atlikti nesant būtinosios ginties situacijos.
Kaip pažymėta aukščiau, M. Š. sudavė smūgį gindamasis, nėra nustatytas susitarimas bendrai veikti, todėl šiuo atveju A. K. turi atsakyti tik dėl savo veiksmais padarytų pasekmių. Bendrininkavimas inkriminuotas nepagrįstai, šalintinas.
Kaip matyti iš specialisto išvados(1t. b.l. 76, R. M. konstatuotas nosies kaulų lūžimas bei kraujosruvos akių srityse galėjo būti padaryti vienu poveikiu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o muštinės žaizdos, nubrozdinimas ir kraujosruvos lūpose, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio apie 2/5 vainiko lūžimas ir dešinės pusės 1 kandžio viso vainiko lūžimas, galėjo būti padaryti vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad liudytoja D. M.(M.) patvirtino, kad nukentėjusiam į dantų sritį sudavė būtent A. K., po jo smūgio nukritęs ir po to atsigavęs nukentėjęs iš karto skundėsi dėl išmuštų dantų, todėl teismas neabejoja, kad būtent šie sužalojimai yra A. K. smūgio pasekmė. Nėra neabejotinai nustatyta, kad nosies kaulų lūžimas bei kraujosruvos akių srityse, yra A.K. veiksmų pasekmė, iš kaltinimo A. K. šalintini.
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. K. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma(išskyrus paneigtus kaltinamojo A. K. parodymus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Nustatyta, kad kaltinamasis A. K. tyčia sudavė smūgį nukentėjusiam R. M., ko pasekoje nukentėjusiam nežymiai sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.
BK 140 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo A. K. veika pagal jo veiksmų priežastyje atsiradusius pasekmes perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį..
Kaip nustatyta vertinant M. Š. veiksmų priežastis, konflikto iniciatorius buvo būtent nukentėjęs, tai jis nesant priežasties pradėjo neteisėtus puolimo veiksmus prieš M. Š., jeigu nebūtų šių jo neteisėtų veiksmų A. K. nebūtų atlikęs smurtinio veiksmo jo atžvilgiu, todėl teismas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio elgesys. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
A. K. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, asmenį kaip linkusį pažeisti įstatymą charakterizuoja ankstesnis jo elgesys nustatytas nuosprendžiais, tačiau teistumai išnykę, tai rodo, kad gali bandyti gyvenimo tikslų siekti ir teisėtais būdais, baustas dėl administracinių nusižengimų. Nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, veikimo pobūdis bei aplinkybės rodo mažesnį veikos pavojingumą. Teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių visuma, asmenį charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus bausmę nesusijusias su izoliavimu nuo visuomenės -laisvės apribojimo bausmę numatytą BK 140 str. 1d. sankcijoje, mažesnę už vidurkį.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį solidariai A. K. ir M. Š. dėl turėtų 141,47 eurų nukentėjusio gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio pagrindu nurodytos turėtos išlaidos dėl suteiktų paslaugų 2018-09-22 dėl sukrėtimo: priėmimo skubios pagalbos paslauga, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, 2018-09-26 dėl nosies kaulų lūžimo: otorinolaringologo ir radiologo paslaugos.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Vertinant įrodymus nustatyta, kad M. Š. nepadarė nusikalstamos veikos, kadangi yra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė, o A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jo veiksmais nebuvo padarytas nosies kaulų lūžimas, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dalyje(dėl solidarios atsakomybės bei 2018-09-26 dėl nosies kaulų lūžimo : otorinolaringologo ir radiologo paslaugų) reiškiamas nepagrįstai, vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkinamas dalinai, priteisiant tiesiogines 106.13 eurų išlaidas turėtas dėl nukentėjusiam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Civilinio ieškovo atstovas advokatas Renas Bradūnas pateikė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam(2t. b. l. 165). Nurodė, kad padaryta neturtinė žala, kadangi dėl sužalojimo patyrė nepatogumus, buvo sunku normaliai maitintis, jautė didžiulį skausmą nosies srityje dėl nuolatinių skausmų negalėjo nei dirbti nei leisti laisvalaikio, buvo pažemintas viešai. Likę liekamieji reiškiniai, reikės implanto dantims tvarkyti.
Kaip pasisakyta vertinant Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, M. Š. nepadarė nusikalstamos veikos, neturinę žalą priteisti ir iš jo prašoma nepagrįstai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamasis A. K. yra sveikas, galintis dirbti, darbingo amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, pergyvenimus ir nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl pasekmės trumpalaikės, smurtinis veiksmas vienkartinis, atliktas kaltininkui esant išprovokuotam paties nukentėjusio. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Galimai ateityje reikalingos dantų gydymo išlaidos yra turtinio pobūdžio sumos. Todėl prašoma priteisti 5000 Eur suma, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui R. M. pakanka 600 eurų sumos.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo A. K. nukentėjusio R. M. naudai turi būti priteistos turėtos 700 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti( 3t. b.l. 3), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
M. Š. baudžiamąją bylą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukti, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnis).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti R. M.(gim. (duomenys neskelbtini) naudai 600 eurų neturtinės žalos iš A. K..
Priteisti iš A. K. 700 eurų R. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš A. K. 106 eurus 13 centų Valstybinei ligonių kasai ( buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas Nerijus Brinevičius