Byla Nr. T-886-753/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23611-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1  

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 5 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. RV- 22- 4397 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. L. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 6 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4397 nutarta taikyti nuteistajam G. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 9 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2024 m. gegužės 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas dvidešimt vieną kartą, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas periodiškai skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas bei perkeliant atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Šiuo metu teisės pažeidėjas geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų. dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, 6 dalimi, paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta bausmių subendrinimo dalis ir pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. vasario 7 d.

Anksčiau teistas.

Byloje gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundas, kuriuo prašoma netvirtinti Komisijos nutarimo.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, dvidešimt vieną kartą skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, pažeidimų nedaro, tačiau teismas pažymi, kad G. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pritartina Komisijos išvadoms, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį, tačiau, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką ir vertinama kaip žema, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar egzistuoja penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas); būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes), kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ne tik, kad galėtų, tačiau ir privalo būti koreguojami, kas atskleistų neabejotiną nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Be to nors skatintas dvidešimt vieną kartą, tačiau paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 29 d. Kartu pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo sąlygomis bei suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį baustas nebuvo, tačiau būdamas atviro tipo bausmių atlikimo vietoje nuteistasis padarė administracinį nusižengimą baustas administracine tvarka (vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone). Pažymėtina, kad paskirtą administracinę nuobaudą susimokėjo 2024 m. vasario 9 d., laikoma, kad nuobauda negaliojanti 2024 m. gegužės 9 d. Darytina išvada, kad negalima kategoriškai teigti, kad nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas ir pavyzdingas.

Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nusikalto veikdamas organizuota grupe bei dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime, t. y. įtraukdamas ir kitus asmenis (disponavo narkotinėmis medžiagomis bei jas pardavė kitiems asmenims, kad šie jas platintų), keliuose nuosprendžiuose yra nuteistas už veikimą su tais pačiais asmenimis. Remiantis šia informacija, tikėtina, kad G. L. palaikė kontaktus su asmenimis susijusiais su jo nusikalstamo elgesio raiška - siekiu parduoti neteisėtai įgytas narkotines medžiagas (ir tai buvo tęstinė jo veika). Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad dalis bendrininkų, su kuriais ir vykdė nusikalstamas veikas - anksčiau ne kartą teisti asmenys (kaip ir pats nuteistasis). Visa tai suponuoja nuomonę, kad G. L. pažįstamų asmenų rate buvo asmenų susijusių su nusikalstama veika, o taip pat - laisvalaikio praleidimo būdai su šiais asmenimis sukūrė situacijas palankias nusikalsti. Pats nuteistasis yra teistas šešis kartus, šiuo metu atlieką antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Interviu metu stebima, jog G. L. turi gana tvirtą asmeninę nuomonę, kurią geba apginti, ir nėra itin lengvai paveikiamas kitų asmenų, tačiau vis tiek įsitraukė į nusikalstamą veiką. Analizuojant dabartinę nusikalstamą veiką stebima, jog asmuo ne pats pasidavė kitų įtakai, o greičiau inicijavo nusikalstamo elgesio raišką, nes disponavo narkotinėmis medžiagomis ir platino jas kitiems asmenims, o taip pat disponavo šaunamuoju ginklu bei šoviniais, toks elgesys rodo nuteistojo prielankumą kriminalinio elgesio palaikymui. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, jog nuteistojo G. L. gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką, bendravimas su teistais asmenimis) praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo susidūręs su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, be to darbinė veikla, šeimos palaikymas buvo ir prieš nusiklastant, o šios aplinkybės nesustabdė nuo nusikaltimų padarymo, todėl ir lygtinio paleidimo atveju turima gyvenamoji vieta, motyvacija dirbti, šeimos palaikymas nėra vertinama išskirtinai. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką stebima, bet vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, leidžia daryti išvadą, jog dar nėra pagrindo nuteistojo elgesį koreguoti taikant lygtinį paleidimą, dabartinėje pataisos stadijoje spręstina, jog įkalinimo bausmė turi būti tęsiama pataisos įstaigoje. 

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, G. L. neatliktos bausmės dalis (9 mėnesiai 5 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius nemažai jo elgesyje egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. RV-22-4397, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. RV-22-4397 taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                         Rasa Balsevičienė