Administracinė byla Nr. N575-6237/2009
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2009 m. gegužės 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio l dalį už tai, kad jis 2009 m. gegužės 2 d., vairuodamas traktorių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė elektros stulpą, o susvyravęs stulpas nutraukė elektros laidą. Iš įvykio vietos pažeidėjas pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 132, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu J. R. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio l dalį - 15 parų administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 15 parų administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. Teismas pažymėjo, kad J. R. dėl padarytų pažeidimų prisipažino, paaiškino, kad vairuodamas traktorių, dirbdamas žemę, užkliudė elektros stulpą, dėl to nutrūko vienas laidas. Kada kliudė stulpą, nurodė nepastebėjęs. Apie tai, kad kliudė stulpą, teigė sužinojęs tik policijos pareigūnams atvykus į namus. Teismas nustatė, kad J. R. ūkininkauja, teismo prašo skirti areštą. Be J. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga. J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad pažeidėjas nedirba ir neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, J. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, o už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio l dalyje, padarymą paskirtas sankcijoje numatytos minimalios trukmės administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.
III.
Apeliaciniu skundu J. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, pritaikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskiriant jam pagal ATPK 130 straipsnio l dalį baudą. Apeliantas paaiškina, traktoriumi įdirbdamas savo ūkio žemę, per kurią eina keliasdešimties metų senumo, 0,4 kw galingumo (buitinio naudojimo vienos fazės) elektros perdavimo oro linija, pakabinta ant senos konstrukcijos betoninių stulpų, pravažiuodamas pro stulpus, stengęsis jų neužkliudyti, kartu paliekant kuo mažesnius neapdirbtos žemės plotelius. Vieną kartą apvažiuodamas galimai privažiavęs per arti ir akėčiomis užkliudęs stulpą, taip jį sujudindamas. Jokių sugadinimų stulpui, žalos teigia nepadaręs. Tačiau dėl mechaninio pobūdžio judesių vienas laidas galimai neteko kontakto, todėl sutriko elektros srovės tiekimas į netoliese esančią S. Č. sodybą. Mechaninio kontakto apeliantas teigia nepajutęs dėl didelio triukšmo (elektros laidas nenukrito nuo tvirtinimo), apie elektros srovės dingimą sužinojęs iš atėjusios žmonos, kuriai paskambino S. Č. Pažymi pats paprašęs žmoną mobiliuoju telefonu iškviesti VST Šiaulių skyriaus tarnautojus. Pastarieji atvykę patikrino, pašalino gedimą, jokių pretenzijų jam nei elektros tinklų įstaiga, nei gyventojas nepateikė. Apeliantas paaiškina, kad policijos pareigūnų nekvietė, nes galvojo, kad pakaks tik elektros tinklų darbuotojų. Tačiau atvykę policijos pareigūnai pareiškė, kad jis padarė techninę autoavariją ir pabėgo iš įvykio vietos. Nustatyta, kad jis buvo blaivus. Apeliantas nurodo neskaitydamas pasirašęs protokolą, nes nesitikėjęs griežtų teisinių pasekmių. Pažymi anksčiau nepadaręs jokių teisės pažeidimų. Paaiškina teismo posėdžio metu prašęs skirti administracinį areštą nes manęs, kad kelių tūkstančių litų baudą reikės sumokėti per keliolika dienų, gerai nepagalvojęs. Apeliantas paaiškina esąs įregistruoto ūkininko ūkio dalyvis, gaunąs legalias pajamas, mokąs mokesčius, traktorininko darbus dirbąs nuo 1986 metų (yra baigęs plataus profilio mechanizatoriaus mokslus), ūkininko veikla užsiimąs nuo 1991 metų, transporto priemones šeimoje vairuojąs tik jis vienas (ūkininko veiklai teisė vairuoti motorines transporto priemones yra būtina). Apeliantas remiasi ATPK 30, 284 straipsniais, mano, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybių. Nurodo, jog pagal KET 234 punktą policija kviečiama tada, kai padarytas nuostolis, žala ir yra nukentėjęs asmuo, o šiuo atveju to nebuvo. Pagal ATPK 130 straipsnio l dalį paskirta nuobauda, jo manymu, yra per griežta, ji skirtina tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių pažeidimus bei už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi specialia teise tvarkos pažeidimą (ATPK 27 ir 29 straipsnių nuostatos). Apeliantas pažymi, kad yra teisinės galimybės paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, administracinio arešto vykdymą atidėti (ATPK 3381 str.). Nurodo stengęsis išvengti sunkių padarinių, neginčijęs padaryto pažeidimo, smerkiąs savo elgesį. Mano, kad teismas padarė teisinių klaidų, nepagrįstai nesivadovavo proporcingumo, tikslingumo, teisingumo bei humanizmo principais. Pažymi, kad keli dešimtmečiai dirba vienoje vietoje tuos pačius darbus, yra charakterizuojamas teigiamai. Teigia, kad paskyrus jam švelnesnę nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, žalos nebuvimo faktą apelianto manymu, galima taikyti ATPK 30 straipsnį, arešto vykdymą sąlyginai atidėti arba jo vietoje paskirti baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas paaiškina, kad samdytis darbuotojus nėra ekonominių galimybių. Prašo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į piniginę baudą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, bei ATPK 130 straipsnio l dalį, kuri (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. R. padarė nurodytus pažeidimus, pažeidimų padarymą pripažįsta ir pats apeliantas. Tačiau apeliantas pažymi to, kad užkliudė elektros stulpą, nepajutęs, stengęsis išvengti sunkių padarinių, anksčiau jokių teisės pažeidimų nepadaręs. Mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą nuobaudą, nepagrįstai neįvertino galimybės taikyti ATPK 301 straipsnį, arešto vykdymą sąlyginai atidėti. Teismas atmeta J. R. argumentą, kad užkliudęs elektros stulpą jis nepastebėjo, kad nukrito elektros laidas. Policijos darbuotojai šį laidą nukritusį rado tik 20.00 val., tuo tarpu tai įvykis kilo 16.00. Iš bylos akivaizdu, kad J. R. tyčia sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios praktikos, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirdamas J. R. nuobaudą jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Apelianto nurodytas aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas paskyręs mažiausią įstatymu numatytą nuobaudą J. R. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad J. R. būtų paskirta aiškiai pernelyg griežta nuobauda.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Skirgailė Žalimienė