Civilinė byla Nr. e2-1165-1171/2025
(anksčiau buvusi Nr. e2-19682-1171/2024)
Teisminio proceso 2-68-3-12665-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.5.5; 3.1.7.6; 3.4.1.7; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei, Monikai Šulcaitei, Kristinai Murauskienei,
vertėjai Ana Rastenienė, Giedrius Račkauskas ir Ruslanas Skrobačas,
dalyvaujant ieškovės atstovams M. P. ir advokatui Arvydui Martinkevičiui,
atsakovui P. K. ir jo advokatui Andriejui Tiščenko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Varnų sala“ ieškinį atsakovui P. K. dėl darbo ginčo.
Teismas
nustatė:
ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Varnų sala“ kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį atsakovui P. K., ir patikslinusi ieškinį prašo: pripažinti, kad ieškovės atsisakymas tenkinti atsakovo 2024 m. kovo 27 d. pareiškimą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisėtas ir pagrįstas; išspręsti ginčą iš esmės - atsakovo P. K. reikalavimą priteisti iš VšĮ „Varnų sala“ darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio – 2024 m. kovo mėn. ir išeitinę išmoką, numatytą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą atmesti. Likusioje dalyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti galioti be pakeitimų. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Ieškinyje nurodė, atsakovas P. K. pas ieškovę pradėjo dirbti nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Pirmomis darbo dienomis mokyklos direktorė pasikvietė pokalbiui, kurio metu pasiūlė papildomai laikinai padirbėti – atlikti sistemų administratoriaus darbo funkcijas, t. y. parengti darbui kompiuterius įdiegiant kompiuterines programas, internetinį tinklą, parengti darbui spausdinimo aparatūrą bei atlikti kitus techninės įrangos paruošimo darbus. Už šio darbo atlikimą direktorė atsakovui pasiūlė papildomą 500 Eur atlygį „į rankas“. P. K. sutiko, dirbo savo pagrindinį ir papildomą darbą. Papildomas darbas buvo įteisintas mokyklos direktorės įsakymais. Sutinkamai su mokyklos direktorės įsakymais, apmokamas papildomas darbas buvo įteisintas tik už 2022 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, nes poreikis dirbti papildomą darbą atkrito – kompiuterinė technika buvo parengta darbui, o tolesnę jo priežiūrą vykdė mokyklos ūkio dalies vadovas M. M.. Dėl neapsižiūrėjimo, buhalterės techninės klaidos, atlyginimas už papildomus darbus buvo skaičiuojamas ir mokamas toliau. Tokiu būdu atsakovui nepagrįstai buvo mokamas papildomas atlygis nepilnus darbo metus. 2024 m. kovo 27 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą prašymą išeiti iš darbo ir patikrinus darbo užmokesčio mokėjimo duomenis, rasti neatitikimai tarp mokėtų sumų ir darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio, todėl mokyklos direktorės 2024 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 240404-01 buvo nurodyta atlikti koreguojamuosius perskaičiavimus ir atitinkamus pataisymus buhalterinėje programoje, taip pat informuoti apie tai susijusias Lietuvos Respublikos institucijas. Paskaičiavus atlyginimo permokas, mokėti atlyginimą atsakovui už 2023 metų gruodžio mėn., 2024 metų sausio, vasario mėn. nebuvo pagrindo, nes atsakovas buvo skolingas mokyklai klaidingai mokant jam atlyginimą už ankstesnius darbo mėnesius. Dėl šios priežasties atsakovo prašymo atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą tenkinti nebuvo pagrindo, jis dirbo mokykloje iki 2024 m. liepos 26 d., kas patvirtina, kad atsakovas sutiko su mokyklos pozicija dėl nustatytų atlyginimo permokų kompensavimo tvarkos – nemokant atlyginimo už minėtus darbo mėnesius.
Atsakovas P. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad priimant į darbą ieškovė pasiūlė vykdyti sisteminio administratoriaus darbo funkcijas. Susitarė, kad už papildomą darbą, darbo sutartyje nenumatytą, bus mokama priemoka 500 Eur (atskaičius mokesčius). Apie terminuotą papildomų funkcijų atlikimą nebuvo kalbos. Ieškovė teigė, kad papildomas darbas buvo įteisintas mokyklos direktorės įsakymais, papildomas mokamas darbas buvo įteisintas tik už 2022 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, nes poreikio dirbti papildomą darbą atkrito – kompiuterinė technika buvo parengta darbui, o tolesnę jo priežiūrą vykdė mokyklos ūkio dalies vadovas M. M.. Su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka, kadangi įtarimų kelia pačių įsakymų numeracija, taip pat ir formuluotė. Taip pat pažymėjo, jog įsakymuose nėra atsakovo parašų, patvirtinančių, kad su įsakymais buvo supažindintas. Pažymėjo, kad sisteminio administratoriaus darbas neapsiriboja kompiuterinės technikos parengimu. Jis turi nuolat kontroliuoti kompiuterinių sistemų darbą, naujinti programas, vykdyti techninę įrangų priežiūra ir pan. Tvirtina, kad šias pareigas vykdė iki 2024 m. kovo 27 d. parašyto pareiškimo dėl atleidimo iš darbo. Mano, kad direktorė pradėjo perskaičiavimus tik gavus darbo ginčų komisijos pranešimą apie pranešimą skundo priėmimo nagrinėjimui. Su įsakymu dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo nebuvo supažindintas. Nesutinka, su ieškovės argumentais, kad atlyginimas už papildomus darbus mokėtas dėl buhalterinių klaidų.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė M. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas rodė iniciatyvą, todėl jam buvo suteiktas papildomas darbas. 2023 m. vasario mėn. pradėjo dirbti ūkio dalies vedėjas, todėl visa kompiuterinė technika buvo jo priežiūroje. Mokykla pastatė kompiuterius, išdavė tris nešiojamus kompiuterius. Darbuotojams leido naudotis asmeniniais kompiuteriais, tačiau jų priežiūra ne mokyklos kompetencija. Teigia, jog po pamokų atsakovas pasiimdavo vaiką ir jokie darbai papilomai nebuvo atliekami, todėl nebuvo jokių susitarimų. Pastačius kompiuterius, nebuvo poreikio atlikti papildomus darbus, todėl nebuvo ir apmokėjimo už papildomus darbus. 2023 m. kovo 27 d. atsakovas paprašė atleisti pagal DK 56 straipsnį. Tada buhalterė pakėlė bylą ir pamatė, kad be pagrindo buvo mokamas atlyginimas. Tada buvo atliktas perskaičiavimas ir atsakovas dirbo toliau. Iš darbo atleido 2024 m. liepos 26 d. Teigia, jog su atsakovu nebuvo susitarimo, buvo tik pokalbiai, kad gali dirbti papildomą darbą ir už tai gauti atlyginimą. Matė, kad ilgiau buvo darbe, todėl už papildomą darbą sumokėjo savo iniciatyva. Buhalterinės paslaugos buvo atliekamos su kita įmone pagal sutartį. Administracijos direktorė turėjo teikti visus dokumentus buhalterijai. Buvo padaryta buhalterijos klaida. Klaidos prasidėjo 2023 m. sausio mėn. Ji visų išduodamų pažymų netikrina. 2023 m. rugpjūčio mėn. 2000 Eur buvo sumokėta kaip parama.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovas P. K. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad darbo sutartis buvo sudaryta dėl mokytojo pareigų, apart to, jis dirbo papildomą darbą. Papildomą dirbti darbą pasiūlė direktorė pokalbio metu, pasiūlydama papildomą 500 Eur darbo užmokestį. Buvo susitarimas, kad mėnesinis darbo užmokestis bus 2000 Eur. Už spalį, lapkritį, gruodį buvo sumokėta. Jis surinko kompiuterius, atliko interneto priežiūros darbus. Buvo pokalbis apie klasės įrengimą. Yra pateiktos nuotraukos, kad kompiuterinė klasė įrengiama 2023 m. sausio mėn., o direktorė tvirtina, kad už papildomą darbą sumokėjo 2022 m. Nesutinka, kad direktorė nežinojo apie papildomo darbo užmokesčio mokėjimą, nes duomenys buvo teikiami per Sodrą ir banką. Papildomą darbą dirbo iki galo. Naujoj mokykloj atliko priežiūros darbus. Taip pat prižiūrėjo kameras, dirbo abiejose mokyklose. Darbus papildomus atlikdavo per pertraukas, „langus“.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Andriejus Tiščenko ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Liudytojas M. M. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba ūkio dalies vadovu VšĮ „Varnų sala“ nuo 2023 m. vasario 1 d. Išsilavinimas – spec. vidurinis. Jis atlieka viso ūkio ir kompiuterių priežiūrą. Su atsakovu santykiai draugiški. Paaiškino, kad du mokyklos spausdintuvus aptarnauja įmonė. Jis teikė kompiuterių priežiūros pagalbą lietuvių mokytojams, P. – mokytojams iš Ukrainos. Atsakovas dirbdavo per dvi mokyklas, jei mokytojai prašydavo padėti, jis padėdavo, nežino kokiu principu. Ar tokius nurodymus direktorė davė, nežino. Teigia, jog įmonė, kuri pastato įrangą, kompiuterius, juos ir sukonfigūruoja, kad veiktų mokyklos tinkle. Kompiuterių priežiūra įeina į jo pareigybę. Kai jis pradėjo dirbti, ne visi kompiuteriai veikė.
Liudytoja A. V. teismo posėdyje parodė, kad VšĮ „Varnų sala“ dirbo nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., iš darbo išėjo dėl karjeros galimybių. Santykiai su atsakovu buvo geri, ginčų nebuvo. Dėl kompiuterių priežiūros kreipdavosi į P. tuo laikotarpiu, kai dirbo. Iš direktorės buvo aiškus žodinis nurodymas, kad reikia kreipti į P., t. y. kad viskas, kas susiję su IT priežiūra reikia kreiptis į P.. Kažkuriuos darbus P. su M. darydavo kartu, buvo komandinis darbas. Bet jei mokytojams reikėdavo pajungti kompiuterius, P. buvo atsakingas, techninius dalykus darydavo kartu. Jei ko trūkdavo, aptarinėdavo su P.. Nebuvo taip, kad gavus kompiuterį, jis būtų pilnai paruoštas. Įsakymai nebuvo teikiami susipažinti. Tvarkos dėl susipažinimo su įsakymais nebuvo. Iki jos ateidavo ne visi įsakymai. Paaiškino, jog ir jos draugas yra padėjęs mokykloje, už pagalbą direktorė su juo atsiskaitė grynais. Buhalteriją tvarkė samdoma įmonė. Mokykla naudojosi spausdintuvo nuomos paslauga.
Liudytoja O. R. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2022 m. birželio mėn. VšĮ „Varnų sala“ dirbo pradinių klasių mokytoja. Su atsakovu santykiai darbiniai, nekonfliktiški. Atsakovas vedė informatikos pamokas. Į atsakovą neteko kreiptis pagalbos. Jų kabinetai skirtinguose aukštuose. Ji buvo atsakovo sūnaus klasės auklėtoja. Nežino, kuo atsakovas užsiiminėjo po pietų. Paskutinė pamoka baigdavosi 14.15 val. Po pamokų vaiką pasiimdavo P. arba mama. Po to P. į darbą negrįždavo. Nematė, kad kažką įrenginėtų atsakovas. Neprisimena susirašinėjimo duomenų Viber programėlėje, kad kompiuteriai paruošti darbui, ten būdavo labai daug informacijos. Jei reikėdavo kasečių, kreipdavosi į administraciją. Darbų suderinimas vyko per administraciją. Kokia kompiuterių būklė buvo kompiuterių klasėje nežino.
Liudytoja T. K. teismo posėdyje parodė, kad dirbo VšĮ „Varnų sala“ ukrainiečių kalbos mokytoja ir buvo atsakinga už ugdymą. Iš darbo išėjo 2024 m. gegužės mėn. Su atsakovu siejo darbiniai santykiai, jis padėdavo paruošti kompiuterius darbui. Pastoviai dirbo abiejose mokyklose. Apie tai, kad atsakovas prižiūrės kompiuterius, paskelbė mokyklos administracija. Ji pati vykdydavo projektus, ir, jei nemokėdavo paruošti kompiuterio, kviesdavo atsakovą. Tuo tarpu M. M. buvo atsakingas už ūkio darbus, jei ko trūkdavo, kreidavosi į jį. Paprastai kreipdavosi į tą darbuotoją, kuris būdavo arčiau. M. informavo, kad sudaužytos durys, kad išsiaiškinti, ji kreipėsi į atsakovą, nes tai jo pareiga. Elektroniniu paštu buvo atsiųstas gidas, kuriame nurodytos darbuotojų darbo funkcijos. Jį atsiuntė vadovybė. Ji pati dažniausiai kreipdavosi pagalbos į P., kadangi jis informatikos mokytojas ir daugiau dirba su kompiuterine technika. Stacionaraus kompiuterio ji neturėjo, nors M. sakė, kad pastatys. Kompiuteris jai darbui buvo reikalingas, tačiau darbiniai kompiuteriai buvo kompiuterių klasėje. P. jai padėdavo ir darbo metu, ir po darbo valandų. Ji pati turėjo tris projektus per metus, reikėjo apie valandos, kad parengti projektui aplinką, nes reikėjo išbandyti kompiuterį, iškodavo laidų, reikėjo pervežti daiktus.
Ieškinys atmestinas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Byloje nustatyta, jog 2022 m. spalio 4 d. tarp VšĮ „Varnų sala“ ir atsakovo P. K. sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria atsakovas įdarbintas IT mokytoju. Minėta sutartimi šalys sutarė dėl 2479,34 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, išmokant ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. 2024 m. kovo 27 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2024 m. balandžio 4 d. VšĮ „Varnų sala“ direktorės įsakymu „Dėl P. K.“ Nr. 240404-01 ji įsakė atlikti koreguojamuosius perskaičiavimus ir atitinkamus pataisymus buhalterinėje programoje, taip pat informuoti susijusias Lietuvos Respublikos institucijas. 2024 m. balandžio 10 d. atsakovas kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, kuri 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-8265/2024 nusprendė tenkinti P. K. prašymą iš dalies. Pripažino, kad darbo sutartis tarp P. K. ir VšĮ „Varnų sala“ nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą Darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną. Taip pat nusprendė išieškoti iš VšĮ „Varnų sala“ P. K., gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 7170,24 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio – 2024 m. kovo mėn. ir 6459,42 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo P. K., gyv. (duomenys neskelbtini), neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 3229,68 Eur nusprendė vykdyti skubiai. Likusioje dalyje P. K. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Ieškovė iniciavo ginčą teisme, siekdama pripažinti, kad ji atsakovą iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsisakė atleisti teisėtai ir pagrįstai bei laiko, jo su juo buvo tinkamai atsiskaityta.
Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė atsakovą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė atleisti iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai bei sprendžia, jog su atsakovu tinkamai neatsiskaitė. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Byloje ginčo nėra dėl to, jog atsakovas VšĮ „Varnų sala“ dirbo informatikos mokytoju bei papildomai atliko sistemų administratoriaus darbo funkcijas, tačiau šalys skirtingai aiškina šią situaciją: VšĮ „Varnų sala“ direktorė teigė, jog šias paslaugas atsakovas teikė laikinai, t. y. 2023 m. gruodžio, 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. papildomo darbo neatliko, nes tam nebuvo poreikio. Tuo tarpu atsakovo teigimu, jis minėtuoju laikotarpiu atliko papildomas darbo funkcijas. Faktinė aplinkybė dėl to, jog nebuvo pasirašyta darbo sutartis dėl papildomo darbo atlikimo, pati savaime negali būti pagrindu spręsti, jog atsakovas papildomo darbo neatliko. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai).
Viso proceso metu atsakovas nuosekliai teigė, jog jis 2023 m. gruodžio, 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. VšĮ „Varnų sala“ atliko papildomas sistemų administratoriaus darbo funkcijas. Paaiškino, jog be informatikos mokytojo pareigų, mokyklos direktorė pasiūlė papildomą 500 Eur atlygį už darbą, nesusijusį su mokytojo pareigomis, atlikti kompiuterinės technikos priežiūrą mokykloje. Tarėsi dėl neterminuoto papildomo darbo atlikimo. Aplinkybę, kad atsakovas dirbo ieškovės įstaigoje papildomą darbą teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai. Liudytoja A. V. parodė, kad „dėl kompiuterių priežiūros kreipdavosi į P. tuo laikotarpiu, kai dirbo. Iš direktorės buvo aiškus žodinis nurodymas, kad reikia kreiptis į P., t. y. kad viskas, kas susiję su IT priežiūra reikia kreiptis į P.. Kažkuriuos darbus P. su M. darydavo kartu, buvo komandinis darbas. Bet jei mokytojams reikėdavo pajungti kompiuterius, P. buvo atsakingas, techninius dalykus darydavo kartu. Jei ko trūkdavo, aptarinėdavo su P.. Nebuvo taip, kad gavus kompiuterį, jis būtų pilnai paruoštas“. Liudytoja T. K. parodė, kad atsakovas „padėdavo paruošti kompiuterius darbui. Pastoviai dirbo abiejose mokyklose. Apie tai, kad atsakovas prižiūrės kompiuterius, paskelbė mokyklos administracija. Ji pati vykdydavo projektus, ir jei nemokėdavo paruošti kompiuterio, kviesdavo atsakovą. Tuo tarpu M. M. buvo atsakingas už ūkio darbus, jei ko trūkdavo, kreidavosi į jį. Paprastai kreipdavosi į tą darbuotoją, kuris būdavo arčiau. M. informavo, kad sudaužytos durys, kad išsiaiškinti, ji kreipėsi į atsakovą, nes tai jo pareiga.“ Liudytojas M. M. parodė, jog „atsakovas dirbdavo per dvi mokyklas, jei mokytojai prašydavo padėti, jis padėdavo, nežino kokiu principu. Ar tokius nurodymus direktorė davė, nežino. Jis teikė kompiuterių priežiūros pagalbą lietuvių mokytojams, P. – mokytojams iš Ukrainos.“ Taigi, visi liudytojai patvirtino, jog atsakovas jų darbo metu vykdė papildomas darbo funkcijas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, jie nuoseklūs ir atitinka ne tik atsakovo paaiškinimus, bet taip pat neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems duomenims. Kaip antai, iš byloje esančio 2024 m. sausio 21 d. „Varnų salos gido“ matyti, IT mokytojas P. K. yra atsakingas už interneto trikdžius. Ir nors VšĮ „Varnų sala“ direktorė 2024 m. birželio 21 d. atsiliepime nurodo, jog „tai nėra įmonės dokumentas, tai buvo bandymas organizacijoje pasiskirstyti pareigomis ir jas vykdyti, o kadangi dauguma neprisiėmė atsakomybės už papildomus darbus, tai nebuvo įtvirtinti papildomi darbai. Nuo 2024 m. vasario mėn. tai tapo tik informacinis lapas, kur geriausiai kreiptis, jei iškyla papildomi klausimai darbe“. Tačiau akivaizdu, jog tokiais paaiškinimas nėra paneigta, jog atsakovas papildomą darbą atliko, juolab, jog jis sutiko dirbti papildomą darbą. Be to, nors direktorė ir neigia minėto gido reikšmę, tačiau liudytoja T. K. parodė, jog „elektroniniu paštu buvo atsiųstas gidas, kuriame nurodytos darbuotojų darbo funkcijos. Jį atsiuntė vadovybė“. Direktorė teigė, jog tai nėra įmonės dokumentas, tačiau akivaizdu, jog gavus tokio pobūdžio informaciją būtent iš vadovybės, įstaigos darbuotojai turėjo pagrįstą pagrindą vadovautis jame nurodyta informacija. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog direktorė būtų darbuotojus vėliau informavusi, jog „Varnų salos gido“ informacija nėra aktuali, ieškovė nepateikė. Be to, programėlė Viber pateikti susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog atsakovas 2023 m. gruodžio –2024 m. sausio mėn. Atliko papildomus darbus, kurie nesusiję su informatikos mokytojo funkcijomis. Tuo tarpu teismas ieškovės versiją, jog su atsakovu buvo tartasi tik dėl terminuoto papildomo darbo laiko neįrodyta, ir tokią teismo nuomonę suponuoja tai, jog ieškovės versija nenuosekli. Patikslintame ieškinyje yra nurodoma, jog „pirmomis darbo dienomis mokyklos direktorė pasikvietė pokalbiui, kurio metu pasiūlė papildomai laikinai padirbėti – atlikti sistemų administratoriaus darbo funkcijas, t. y. parengti darbui kompiuterius įdiegiant kompiuterines programas, internetinį tinklą, parengti darbui spausdinimo aparatūrą bei atlikti kitus techninės įrangos paruošimo darbus“. Tačiau teismo posėdyje mokyklos direktorė M. P. paaiškino, kad „atsakovas rodė iniciatyvą, todėl jam buvo suteiktas papildomas darbas. (...)Teigia, jog su atsakovu nebuvo susitarimo, buvo tik pokalbiai, kad gali dirbti papildomą darbą ir už tai gauti atlyginimą. Matė, kad ilgiau buvo darbe, todėl už papildomą darbą sumokėjo savo iniciatyva“. Toks ieškovės nenuoseklumas kaip buvo tartasi ir ar buvo tartasi dėl papildomo darbo atlikimo ir kokiomis sąlygomis, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės siekį paaiškinimus teismui teikti sau palankia linkme, siekiant išvengti teisinių pasekmių. Be to, net ir byloje esantys VšĮ „Varnų sala“ direktorės įsakymai (2022 m. spalio 31 d., 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d.), kuriais buvo skirtas atsakovui apmokėjimas už papildomą darbą yra abejotino pagrįstumo – jais atsakovui skirtas atlygis už reikšmingus darbo rezultatus. Kokie tie reikšmingi rezultatai, nėra aišku. Teismo nuomone, aplinkybę, jog atsakovas vis tik ginčijamu laikotarpiu atliko papildomas darbo funkcijas patvirtina ir atsiskaitymo lapelių duomenys bei asmens sąskaitos pažymos duomenys, taip pat liudytojų parodymai, tuo tarpu ieškovės tvirtinimai, jog buhalterija per klaidą atsakovui mokėjo darbo užmokestį už papildomą darbą, teismas vertina kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų. Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, jog kompiuterių ir kitos kompiuterinės technikos priežiūra yra nuolatinio pobūdžio darbas, ir tai negali apsiriboti kompiuterio pastatymu ir programos įdiegimu. Tokio teismo vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog, neva liudytoją, M. M. įdarbinus Ūkio dalies vedėju, pastarasis ir vykdė kompiuterių techninę priežiūrą. Kaip nurodė liudytojas M. M. – jo išsilavinimas – spec. vidurinis. Tuo tarpu, kad išmanyti kompiuterių ir kompiuterinės įrangos priežiūrą tinkamai, reikalingos specialios žinios. Be to, ieškovė teigia, jog atsakovas po darbo kartu su sūnum išeidavo namo, kas, anot jos, patvirtina, jog atsakovas papildomo darbo nedirbo. Tačiau liudytoja O. R. – atsakovo sūnaus mokytoja – parodė, jog vaiką pasiimdavo P. arba mama, ir visiškai sutiktina su atsakovu, kad papildomą darbą jis galėjo atlikti tiek per pertraukas, tiek per „langus“. Be to, papildomą darbą atliko abiejose mokyklose, todėl akivaizdu, jog ieškovės vadovė neturi galimybių tiksliai nurodyti, ar dirbo ir kada dirbo vienoje iš ieškovės mokyklų. Teismo vertinimu, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio –kovo mėn. atsakovas dirbo papildomą darbą ir su juo už papildomai atliktą darbą turėjo būti atsiskaityta, nes kitų objektyvių įrodymų tokiems įrodymams paneigti byloje nėra pateikta.
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Taigi nurodytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas 2023 m. gruodžio, 2024 m. sausio – kovo mėn. dirbo papildomą darbą. Pripažinus, kad atsakovas papildomą darbą dirbo, gintina atsakovo teisė į darbo užmokestį už papildomo darbo atlikimą.
Ieškovė neginčijo Darbo ginčų komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl darbo užmokesčio, kurį atsakovas turėjo gauti, todėl 7170,24 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis yra priteistinas darbuotojo naudai.
Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą
DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui, jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (DK 32 straipsnio 3 dalis).
Nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d. atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė darbo sutartį nutraukti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos). Tačiau, kaip minėta, 2024 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 240404-01, patikrinus darbo užmokesčio mokėjimo duomenis rastus neatitikimus tarp mokėtinų sumų ir darbo sutartyje Nr. 62 pasirašytoje 2022 m. spalio 4 d. sulygto darbo užmokesčio, ieškovės direktorė įsakė atlikti koreguojamuosius perskaičiavimus ir atitinkamus pataisymus buhalterinėje programoje, taip pat informuoti susijusias Lietuvos Respublikos institucijas, t. y. atsakovas iš darbo teisės aktų nustatyta tvarka atleistas nebuvo, ir kaip pats paaiškino, toliau ėjo į darbą bijodamas, kad nebūtų atleistas už pravaikštas.
Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad 2024 m. vasario 22 d. sumokėtas darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn. Ginčo nėra, jog prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai dieną, t. y. 2024 m. balandžio 10 d. atsakovui buvo nesumokėtas darbo užmokestis už 2023 m. gruodžio, 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. Ieškovė atsisakė nutraukti darbo sutartį su atsakovu DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama, kad atlikus patikrinimą, nustatyta, kad susidarė permoka. Iki atsakovo prašymo pateikimo ieškovės darbuotojas nebuvo informuotas apie susidariusią permoką. Visiškai pritartina Darbo ginčų komisijai, kad darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojui darbo užmokestis ir kitos susijusios su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos turi būti mokamos reguliariai, toks modelis, kuomet darbuotojui mokamos sumos ne pagal sulygtas darbo sutarties sąlygas, neatitiktų apmokėjimo už darbą esmės, toks susitarimas be to pažeistų ir DK 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, darbo teisiniuose santykiuose vienašalis darbdavės ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas nėra numatytas, tam, kad darbdavė atgautų darbuotojui be pagrindo išmokėtas sumas, yra nustatyta speciali tvarka – vienašališkos išskaitos atlikimo galimybė su konkrečiais ribojimais, tačiau nagrinėjamu atveju darbdavė šia teise nė karto nepasinaudojo, kol nebuvo gautas atsakovo prašymas, vadinasi, darbo santykių eigoje laikė, kad su darbuotoju atsiskaičiusi tinkamai /darbo užmokestis yra apskaičiuotas tinkamai. Todėl teismas sprendžia, kad darbdavio veiksmai neatleidžiant darbuotojo iš darbo, nėra pagrįsti susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatleistas iš darbo neteisėtai.
DK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nutraukiant darbo sutartį minėto straipsnio pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Ieškovė taip pat neginčijo Darbo ginčų komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų pagal atsiskaitymų lapelių duomenis dėl išeitinės išmokos, kurią atsakovas turėjo gauti, dydžio, todėl 6459,42 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis yra priteistinas darbuotojo naudai.
Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje Darbo ginčų komisijoje priimto sprendimo dalys, dėl kurių buvo paduotas ieškinys, naikintinos.
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl prašymas atmestinas.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės jos nepriteistinos.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės viešosios įstaigos „Varnų sala“ nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Išieškoti iš atsakovės viešosios įstaigos „Varnų sala“ (juridinio asmens kodas 305225071) ieškovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 7170,24 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų 24 ct) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio – 2024 m. kovo mėn. ir 6459,42 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 42 ct) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką.
Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ieškovui P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 3229,68 Eur vykdyti skubiai.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-8265/2024 dalis dėl kurių priimtas šis teismo sprendimas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė