Civilinė byla Nr. e2A-652-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07162-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Lietuvos oro uostams ir uždarajai akcinei bendrovei „Domipa“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lensora“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovių valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos oro uostų bei UAB „Domipa“ 2018 m. lapkričio 8 d. sudarytą trišalę sutartį dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu (toliau –trišalė sutartis); pripažinti, kad atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. liepos 4 d. atlikti mokėjimai UAB „Domipa“ pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį ir pripažinti juos negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 straipsniu; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 206 172,34 Eur skolą ir 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. ji ir atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai sudarė rangos darbų sutartį (toliau – rangos sutartis), kuria ieškovė, kaip generalinė rangovė, įsipareigojo atlikti transporto paskirties pastato, esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, verslo klubo remonto rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė, atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai ir ieškovės pasitelkta subrangovė atsakovė UAB „Domipa“ sudarė trišalę sutartį, kuria atsakovei VĮ Lietuvos oro uostams leista mokėjimus už subrangovės UAB „Domipa“ atliktus darbus vykdyti tiesiogiai jai. 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo atsiskaityti su visais savo kreditoriais, todėl ji informavo VĮ Lietuvos oro uostus, kad nuo 2019 m. vasario 27 d. vienašališkai nutraukia trišalę sutartį ir pareikalavo, kad VĮ Lietuvos oro uostai neatliktų pagal ją jokių mokėjimų UAB „Domipa“. Tačiau VĮ Lietuvos oro uostai šios sutarties pagrindu sumokėjo UAB „Domipa“ 206 172,34 Eur, kurie pagal rangos sutartį turėjo būti sumokėti ieškovei.
3. Ieškovės vertinimu, trišalė sutartis pažeidžia CK 6.9301 straipsnio 1 dalį. Jos pagrindu ieškovė įgijo pareigą pirmumo teise per atsakovę VĮ Lietuvos oro uostus atsiskaityti su žemesnės eilės kreditore UAB „Domipa“, neatsižvelgdama į tuo metu buvusių aukštesnės eilės kreditorių reikalavimus ir tokiu būdu pažeisdama jų interesus. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir kaltės ieškovė negavo 206 172,34 Eur pajamų pagal rangos sutartį, todėl atsakovės yra solidariai atsakingos, kad ši suma būtų grąžinta ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o tai leidžia daryti išvadą, kad 2019 m. vasario 27 d. ieškovės būklė atitiko CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje aptartą situaciją – ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti.
6. Teismas pažymėjo, kad rangos sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 96 straipsnio 2 dalį, jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. VĮ Lietuvos oro uostai, vykdydama šią pareigą, rangos sutartyje nustatė galimybę subrangovei kreiptis dėl tiesioginio atsiskaitymo sutarties sudarymo. Trišalės sutarties preambulės 3 punkte nurodyta, kad ši sutartis buvo sudaryta, nes ieškovė pateikė VĮ Lietuvos oro uostams prašymą dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangove.
7. Teismas nurodė, kad pagal rangos sutartį ir trišalę sutartį užsakovė (atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai) turėjo pareigą atlikti mokėjimus rangovei (ieškovei) ir subrangovei (atsakovei UAB „Domipa“). Šiose sutartyse nebuvo nurodyta, kad ieškovė turi atlikti kokius nors mokėjimus UAB „Domipa“. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad ieškovės finansinė būklė turėjo įtakos rangos sutarties ar trišalės sutarties vykdymui.
8. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad ji turėjo teisę reikalauti atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų sumokėti jai visas pagal rangos sutartį mokėtinas sumas ir vėliau paskirstyti jas savo kreditoriams. Trišalė sutartis buvo sudaryta vadovaujantis imperatyviomis Pirkimų įstatymo nuostatomis, kurių perkantysis subjektas negali pasirinkti netaikyti, todėl VĮ Lietuvos oro uostai, esant ieškovės prašymui, negalėjo tokios sutarties nesudaryti. Sudarius trišalę sutartį teisė reikalauti apmokėti už subrangovės atliktus darbus buvo suteikta UAB „Domipa“, o ieškovei buvo palikta tik teisė reikalauti apmokėti už jos pačios atliktus darbus. Pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalis yra skirta apsaugoti subrangovų teisę, nepriklausomai nuo generalinio rangovo veiksmų, laiku gauti apmokėjimą už atliktus darbus, todėl negalima teigti, kad, ieškovei susidūrus su finansiniais sunkumais, trišalė sutartis tapo nebevykdytina ir ieškovė įgijo teisę reikalauti apmokėti ne tik už savo, bet ir už subrangovės atliktus darbus.
9. Teismas vertino, kad ieškovė vienašališkai nenutraukė trišalės sutarties. Kadangi sutartyje nebuvo nurodyta jos nutraukimo tvarka, ji turėjo būti nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis, tačiau ieškovė neįrodė nei vieno iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų sutarčiai vienašališkai nutraukti. Teismas šioje byloje taip pat nenustatė tokių pagrindų. Teismas vertino, kad ieškovės argumentai, jog sutartis galėjo būti nutraukta dėl imperatyvių CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimo, neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių, be to, CK nėra tokio vienašalio sutarties nutraukimo pagrindo. Ieškovės raštas, kuriuo buvo nutraukta sutartis, neatitiko tokio pobūdžio raštams keliamų formos reikalavimų – ieškovė nepranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, nepateikė duomenų apie raštą pasirašiusio asmens įgaliojimus atstovauti ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Šalims sudarius trišalę sutartį, ieškovė neprarado teisės reikalauti, kad jai būtų sumokėtas rangos sutartyje nurodytas užmokestis ir neperdavė reikalavimo teisės UAB „Domipa“. Trišalėje sutartyje buvo nustatyta galimybė pagal rangos sutartį ieškovei, kaip generalinei rangovei, priklausančias lėšas jos sutikimu pervesti tiesiogiai subrangovei, tokiu būdu atsiskaitant už jos atliktus darbus. Rangos sutartį sudarė tik ieškovė ir VĮ Lietuvos oro uostai ir tik ieškovė pagal šią sutartį įgijo teisę gauti užmokestį už atliktus darbus. UAB „Domipa“ niekada nebuvo rangos sutarties šalimi, ji yra subrangovė, su kuria už atliktus darbus privalo atsiskaityti ieškovė.
10.2. Trišalė sutartis prieštarauja imperatyviai CK 6.9301 straipsnio nuostatai, nes joje buvo nustatyta tvarka, pagal kurią ieškovė turėjo per VĮ Lietuvos oro uostus pirmumo teise atsiskaityti su žemiausios eilės kreditore UAB „Domipa“, pažeisdama aukštesnės eilės kreditorių turtinius interesus. Tai, kad Pirkimų įstatyme yra nustatyta galimybė sudaryti tokią sutartį, nereiškia, kad šiuo atveju nėra taikomas specialus CK 6.9301 straipsnis. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad sudarydama trišalę sutartį ieškovė turėjo daug kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau, nei UAB „Domipa“.
10.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Domipa“ nebuvo ieškovės kreditorė. Pareigą atsiskaityti su šia rangove turėjo generalinė rangovė, t. y. ieškovė, o trišalėje sutartyje tik buvo nustatyta, kad su šia kreditore atsiskaitys ne tiesiogiai ieškovė, tačiau atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai, panaudodama ieškovei pagal rangos sutartį priklausančias lėšas.
10.4. Pranešdama VĮ Lietuvos oro uostams, kad ji nutraukia trišalę sutartį, ieškovė faktiškai nurodė, kad laiko šią sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento. Sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas ir teismo pripažintas neteisėtu, todėl teismo išvados, esą sutartis realiai nebuvo nutraukta, nėra pagrįstos.
10.5. Net jei trišalė sutartis nebūtų pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, šios sutarties pagrindu atlikti mokėjimai negali būti laikomi teisėtais, nes, pirma, ieškovė nuo 2019 m. vasario 27 d. vienašališkai ją nutraukė ir šis veiksmas nėra nuginčytas, antra, mokėjimai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra laikomi neteisėtais nepaisant sutarties galiojimo. Mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu, kai ieškovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais ir turėjo kreditorių, su kuriais turėjo atsiskaityti pirmiau, nei su UAB „Domipa“, taigi, visi mokėjimai yra atlikti pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymo tvarką.
10.6. VĮ Lietuvos oro uostai atsiskaitė su UAB „Domipa“ nesilaikydama net ir trišalėje sutartyje išdėstytos tvarkos. Šioje sutartyje buvo nustatyta, kad visi mokėjimai pagal rangos sutartį atliekami tik po to, kai VĮ Lietuvos oro uostai priima atitinkamus rangos sutartyje nurodytus darbus ir pasirašo su ieškove darbų perdavimo–priėmimo aktą. UAB „Domipa“ privalėjo informuoti ieškovę raštu apie VĮ Lietuvos oro uostams pateikiamą sąskaitą, o ieškovė turėjo teisę prieštarauti, kad pagal ją būtų atliktas mokėjimas. Tačiau nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi. UAB „Domipa“ be jokio teisinio pagrindo išrašė sąskaitą ne tik už savo darbų dalį, tačiau ir dėl sumų, kurios priklausė ieškovei kaip generalinei rangovei.
10.7. Ieškovė negavo 206 172,34 Eur pajamų pagal rangos sutartį dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir kaltės – UAB „Domipa“, žinodama, kad tokie veiksmai pažeidžia CK 6.9301 straipsnį, neteisėtai išrašė ir teikė VĮ Lietuvos oro uostams sąskaitas pagal nutrauktą trišalę sutartį, o VĮ Lietuvos oro uostai neteisėtai atlikdavo mokėjimus pagal išrašytas sąskaitas, todėl ieškovei priklausančios lėšos turi būti priteistos solidariai iš atsakovių.
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai prašo nutraukti apeliacinį procesą, o tuo atveju, jei šis prašymas nebūtų patenkintas, apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Ieškovė praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Nagrinėjama byla yra kilusi iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4239 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduodamas per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 19 d., jo apskundimo terminas pasibaigė 2019 m. gruodžio 3 d., o apeliacinis skundas buvo pateiktas tik 2019 m. gruodžio 19 d.
11.2. CK 6.9301 straipsnis yra skirtas reguliuoti atsiskaitymų pagal pareikštus reikalavimus eiliškumą, tačiau sudarydamos trišalę sutartį šalys nebuvo pareiškusios jokių reikalavimų dėl atsiskaitymo. Trišale sutartimi šalys susitarė, kad VĮ Lietuvos oro uostai atsiskaitys tiesiogiai už UAB „Domipa“, kaip subrangovės, atliktus darbus, dėl kurių buvo susitarta sudarius rangos sutartį su ieškove. Šios sutarties sudarymas negali būti prilyginamas faktiniam skolininko atsiskaitymo su kreditoriumi momentui, todėl sutartis neprieštarauja minėtai CK nuostatai.
11.3. Trišale sutartimi VĮ Lietuvos oro uostai įsipareigojo sumokėti už UAB „Domipa“ atliktus darbus pagal rangos sutartį ne rangos sutarties šaliai, bet subrangovei UAB „Domipa“. Tokiu būdu VĮ Lietuvos oro uostai tapo skolininke, o UAB „Domipa“ – kreditore. Ieškovė nebuvo ir nėra šios prievolės šalimi, todėl nėra reikšminga, kokia buvo jos finansinė padėtis. CK 6.9301 straipsnyje nurodytos taisyklės šiuo atveju turėtų būti taikomos VĮ Lietuvos oro uostams, kurios atsiskaitymo galimybės šioje byloje nebuvo kvestionuojamos.
11.4. Pirkimų įstatyme yra aiškiai nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir jos realizavimo forma – trišalės perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo sutarties sudarymas. Tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė Lietuvos teisėje nustatyta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus ir yra skirta apsaugoti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių interesus. Nuostatos dėl tiesioginio atsiskaitymo yra imperatyvios. CK 6.9301 straipsnis negali būti laikomas specialia norma Pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalies prasme, šios nuostatos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius.
11.5. Ieškovė neturėjo teisės reikšti reikalavimų, grindžiamų CK 6.9301 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šia nuostata grindžiamus reikalavimus gali pareikšti tik aukštesnės eilės kreditorius, o ne mokėjimą atlikusi bendrovė.
11.6. Siekdama vienašališkai nutraukti trišalę sutartį, ieškovė turėjo pagrįsti, kad atsakovės ją iš esmės pažeidė, tačiau to nepadarė. Pranešime dėl sutarties nutraukimo ieškovė nenurodė jos nutraukimo termino, nors pagal CK 6.218 straipsnį turėjo tokią pareigą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie pranešimą pasirašiusio asmens įgaliojimus nutraukti sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės pranešimas negali būti kvalifikuojamas kaip vienašalis sutarties nutraukimas ir atsakovės neturėjo pagrindo jo ginčyti.
11.7. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovės tariamai netinkamai atsiskaitė pagal trišalę sutartį ir nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atliko atsiskaitymus pagal trišalės sutarties sąlygas – ieškovei buvo pranešta apie atliekamus atsiskaitymus ir ji sutartyje nustatyta tvarka nepareiškė dėl jų prieštaravimų.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Domipa“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Atsakovės sudarė trišalę sutartį vykdydamos Pirkimų įstatymo nuostatas. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą šia sutartimi buvo siekiama išvengti pareigos atsiskaityti su kitais aukštesnės eilės kreditoriais ar buvo kuriamos nesąžiningos atsiskaitymo schemos. Pagal Pirkimo įstatymą, ieškovei pateikus prašymą sudaryti trišalę sutartį dėl tiesioginio atsiskaitymo, VĮ Lietuvos oro uostai negalėjo jo netenkinti.
12.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad pagal trišalę sutartį reikalavimo teisė dėl apmokėjimo už subrangovės UAB „Domipa“ atliktus darbus buvo perkelta „Domipa“, o ieškovei palikta teisė reikalauti apmokėti už jos pačios atliktus darbus.
12.3. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės, sudarydamos trišalę sutartį, turėjo žinoti apie jos finansinius sunkumus. Pradiniuose ieškiniuose ieškovė teigė, kad ji netikėtai susidūrė su finansiniais sunkumais 2019 m. vasario 27 d. Tik paskutiniame patikslintame ieškinyje, kuriame ieškovė suformulavo reikalavimą panaikinti trišalę sutartį, ji nurodė, kad jos finansiniai sunkumai atsidaro jau sudarant šią sutartį.
12.4. Pagal trišalę sutartį UAB „Domipa“ turėjo perduoti savo atliktus darbus atsakovei VĮ Lietuvos oro uostams, o šiai juos priėmus ir pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą, tiesiogiai jai pateikti sąskaitą. Atsakovės vykdė šias sutarties nuostatas.
12.5. Ieškovei neturint lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais kyla jos, o ne VĮ Lietuvos oro uostų, pareiga vykdyti atsiskaitymus CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovės nėra minėtame straipsnyje nurodytais subjektais ir negali jo pažeisti. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Domipa“ yra jos kreditorė. Taip pat ieškovė neįrodė turinti teisę reikalauti, kad jai būtų sumokėta už UAB „Domipa“ atliktus ir VĮ Lietuvos oro uostams perduotus darbus. Mokėjimai, kuriuos ieškovė siekia pripažinti negaliojančiais, buvo atlikti už UAB „Domipa“ atliktus darbus.
12.6. Iš ieškovės byloje dėstomos pozicijos nėra aišku, jos vertinimu, trišalė sutartis buvo niekinė ir negaliojo nuo jos sudarymo ar buvo nutraukta. Teismas teisingai vertino, kad ieškovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo su trūkumais ir negalėjo sukelti jos siekiamų padarinių. Be to, šis pranešimas nebuvo pateiktas UAB „Domipa“, kuri taip pat buvo trišalės sutarties šalimi.
12.7. Reikšdama reikalavimą priteisti jai ieškinyje nurodytą sumą, ieškovė nenurodė tokio reikalavimo pagrindo. Ieškovė prašo taikyti solidarią civilinę atsakomybę, tačiau neįrodinėja civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje pareikštų procesinio pobūdžio prašymų
14. Atsakovė UAB „Domipa“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, praleido CPK nustatytą terminą šiam procesiniam dokumentui paduoti, todėl jos inicijuotas apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė remiasi CPK 4239 straipsniu, kuriame nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl viešųjų pirkimų byloje priimto sprendimo gali būti paduotas per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės prašymas nėra pagrįstas.
15. Atsakovė teisingai nurodo, kad teismo procesas nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas pasižymi tam tikrais ypatumais. CPK 4231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į CPK XXI1 skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Šiame skyriuje nustatyta, kad nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas yra taikomi sutrumpinti procesiniai terminai atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra teikiamas prioritetas dokumentų įteikimui elektroniniu būdu ir bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, nustatomi specialūs papildomi reikalavimai ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį turiniui ir kt. Poreikis taikyti tokį reguliavimą, be kita ko, paaiškinamas siekiu, kad viešųjų pirkimų vykdymo metu kylantys ginčai dėl perkančiojo subjekto sprendimų teisėtumo būtų išnagrinėti operatyviai, o vykdomos viešųjų pirkimų procedūros nebūtų be pagrindo užvilkintos.
16. Nagrinėjamu atveju dalyvaujantys byloje asmenys nekvestionuoja atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų vykdyto viešojo pirkimo sąlygų, neginčija perkančiojo subjekto priimtų sprendimų viešajame pirkime, pirkimo sutarties ir (ar) jos atskirų sąlygų. Šiuo atveju byloje kilęs ginčas su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais yra susijęs tik plačiąja prasme – ieškovė kvestionuoja trišalę sutartį, sudarytą tarp perkančiojo subjekto, pirkimo laimėtojos ir jos pasitelktos subrangovės, kurioje šalys aptarė tarpusavio atsiskaitymo už subrangovės atliktus darbus tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad byla turėjo būti nagrinėjama pagal specialias CPK nustatytas taisykles, o ieškovė turėjo pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo per 14 dienų nuo ginčijamo sprendimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nustatyta, jog jis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.
17. Ieškovė, nors ir nesuformulavo apeliaciniame skunde prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau kartu su juo pateikė apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apygardos teismui adresuotą 2019 m. gruodžio 16 d. prašymą patvirtinti patikslintus pirmosios eilės kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo byloje ir jo priedą – pirmosios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą. Iš ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuos dokumentus ieškovė pateikė įrodinėdama, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ji negalėjo sudaryti susitarimų, nustatančių galimybę pirmumo teise atsiskaityti su atsakove UAB „Domipa“, nes turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems, pirmesnės eilės kreditoriams (darbuotojams), kurie nėra patenkinti iki šiol.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
19. Įvertinus ieškovės naujai teikiamų įrodymų turinį, matyti, kad šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dalyku, be to, dokumentai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo parengti vėliau, nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (naujai teikiamas dokumentas parengtas 2019 m. gruodžio 16 d., savo ruožtu pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 19 d.). Kaip minėta, ieškovės nauji dokumentai buvo pateikti kartu su jos apeliaciniu skundu, taigi, atsakovės, teikdamos atsiliepimus į apeliacinį skundą, turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti dėl jų savo poziciją, todėl priėmus ieškovės naujai teikiamus dokumentus nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas priimti ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl trišalės sutarties ir jos pagrindu atliktų atsiskaitymų (ne)teisėtumo
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar šalys, sudarydamos trišalę sutartį, kuria nustatė atsiskaitymo su subrangove už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus tvarką, ir atlikdamos atsiskaitymus pagal šią sutartį, nepažeidė imperatyvios CK 6.9301 straipsnyje reglamentuotos atsiskaitymo su finansinių sunkumų patiriančios įmonės kreditoriais tvarkos.
21. 2018 m. spalio 23 d. atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai ir jos vykdytą viešąjį pirkimą laimėjusi ieškovė sudarė rangos sutartį, kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo per rangos sutartyje nustatytą terminą įvykdyti transporto paskirties pastato verslo klubo remonto rangos darbus, o užsakovė (atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai) įsipareigojo rangos sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutartyje nustatytą darbų kainą (rangos sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 papunktis). Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 papunktyje šalys nustatė, kad rangos sutarčiai įvykdyti ieškovė turėjo teisę pasitelkti subrangovę atsakovę UAB „Domipa“. 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė, atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai ir atsakovė UAB „Domipa“ sudarė trišalę sutartį, kuria susitarė, kad VĮ Lietuvos oro uostai atsiskaitys tiesiogiai su subrangove UAB „Domipa“ už jos atliktus darbus ir nustatė tokio atsiskaitymo tvarką.
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. vasario 27 d. raštu informavo atsakovę VĮ Lietuvos oro uostus vienašališkai nutraukianti trišalės sutarties galiojimą. Ieškovė nurodė, kad ji susidūrė su finansiniais sunkumais ir dar neįsiteisėjusia teismo nutartimi jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ji privalo atsiskaityti su savo kreditoriais atsižvelgdama į CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymo eiles. Ieškovė nurodė, kad trišalė sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai atsiskaitys tiesiogiai su ieškovės pasitelkta subrangove atsakove UAB „Domipa“ yra neteisėta ir pažeidžia jos (ieškovės) kreditorių interesus. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai nesutiko su tokia ieškovės pozicija ir 2019 m. kovo 4 d. raštu informavo ją, kad nelaiko trišalės sutarties nutraukta. Vėliau pastaroji atsakovė atsiskaitė su subrangove UAB „Domipa“ pagal jos išrašytas sąskaitas: 2018 m. gruodžio 27 d. VĮ Lietuvos oro uostai pervedė UAB „Domipa“ 4 163,61 Eur; 2019 m. vasario 19 d. – 90 317,19 Eur; 2019 m. birželio 3 d. – 101 836,57 Eur, 2019 m. liepos 4 d. – 9 854,97 Eur. Tokiu būdu VĮ Lietuvos oro uostai sumokėjo UAB „Domipa“ bendrą 206 172,34 Eur sumą.
23. Ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, nagrinėjamoje byloje prašė teismo pripažinti trišalę sutartį ir jos pagrindu atliktus mokėjimus negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyviai CK 6.9301 straipsnio normai. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai solidariai iš atsakovių trišalės sutarties pagrindu atsakovei UAB „Domipa“ pervestą sumą, kurią, ieškovės teigimu, ji paskirstytų savo kreditoriams CK 6.9301 straipsnyje išdėstyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių sudaryta trišalė sutartis nepažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Teismas nurodė, kad trišalė sutartis buvo sudaryta vadovaujantis imperatyviomis Pirkimo įstatymo nuostatomis ir kad šios sutarties pagrindu teisė reikalauti VĮ Lietuvos oro uostų atsiskaityti už subrangovės UAB „Domipa“ atliktus darbus buvo suteikta ne ieškovei, o pačiai UAB „Domipa“, savo ruožtu ieškovė turėjo teisę reikalauti atsiskaityti tik už jos pačios atliktus darbus. Teismas vertino, kad atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai neturėjo pagrindo laikyti, jog trišalė sutartis buvo nutraukta, kadangi ieškovė tinkamai neinformavo šios sutarties šalių apie jos vienašalį nutraukimą.
24. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimus, ar ginčijama trišalė sutartis buvo sudaryta teisėtai ir galėjo pakeisti imperatyvią CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo su finansinių sunkumų patiriančios skolininkės kreditoriais tvarką, ar atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai, atsiskaitydama tiesiogiai su ieškovės pasitelkta subrangove atsakove UAB „Domipa“, nepažeidė pirmiau minėtoje teisės normoje nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir kitų ieškovės kreditorių interesų, ar atsakovės turėjo pagrindą vadovautis šia sutartimi nepaisydamos to, kad ieškovė ją vienašališkai nutraukė dėl jos galimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė teigia, kad sudariusios trišalę sutartį šalys sukūrė mechanizmą, kurio dėka per VĮ Lietuvos oro uostus buvo atsiskaityta su ieškovės žemesnės eilės kreditore UAB „Domipa“, ignoruojant jos aukštesnės eilės kreditorių reikalavimus. Taip pat ieškovė nurodė, kad nepaisant trišalės sutarties sudarymo, subrangovė UAB „Domipa“ neįgijo reikalavimo teisės užsakovės VĮ Lietuvos oro uostų atžvilgiu; pareigą atsiskaityti su UAB „Domipa“ turėjo tik pati ieškovė, kuri sutiko, kad VĮ Lietuvos oro uostai ieškovei mokėtino atlygio dalį pervestų tiesiogiai UAB „Domipa“. Siekiant įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, šioje byloje turi būti nustatyta, kokiam tikslui buvo sudaryta trišalė sutartis ir kokius teisinius padarinius ji sukėlė jos šalims (kaip ši sutartis pakeitė užsakovės, generalinės rangovės ir subrangovės santykius), taip pat turi būti įvertinta ar, šalims sudarius trišalę sutartį, buvo pagrindas jų tarpusavio santykiams taikyti CK 6.9301 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, ar ši sutartis nebuvo nutraukta.
25. Pagrindiniai klausimai dėl užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo tarpusavio santykių yra reglamentuoti CK 6.650 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus) tuo atveju, jeigu įstatymuose ar rangos šalių sudarytoje rangos sutartyje nėra nustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, taip pat kad rangovas, rangos sutarčiai įvykdyti pasitelkęs subrangovus, tampa generaliniu rangovu. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta įstatymuose ar sutartyje, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose taikoma tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas tiek santykiuose su užsakovu, tiek ir su subrangovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.650 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 ir kt.).
27. Kita vertus, pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, todėl konkrečių šalių rangos ir subrangos teisiniai santykiai neprivalo būti konstruojami tik tokiu būdu, kuris yra nustatytas CK 6.650 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindinės rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelių subrangos sutarčių ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai kuriam nors asmeniui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ar subrangovui, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 ir kt.). Taigi, rangos teisinių santykių dalyviai tarpusavio susitarimuose gali pakeisti CK 6.650 straipsnyje išdėstytą atsiskaitymo modelį ir nustatyti tokią atsiskaitymo tvarką, pagal kurią subrangovas įgytų teisę reikšti reikalavimus užsakovui, o pastarasis – pareigą su juo atsiskaityti.
28. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio įsipareigojimai atsirado iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo ypatumas yra tas, kad jame dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos. Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose išdėstytas teisinis reglamentavimas, inter alia (be kita ko), jame nustatyti viešųjų pirkimų būdai, viešųjų pirkimų principai, yra imperatyvus, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys subjektai negali jo pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010, 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016). Tai reiškia, kad tiek perkančioji organizacija, tiek ir tiekėjai paprastai negali elgtis viešųjų pirkimų procese savo nuožiūra ir turi paisyti teisės aktuose nustatytų privalomų reikalavimų.
29. Tiekėjo galimybė pasitelkti viešajame pirkime, vykdomame vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, subtiekėjus (subrangovus) ir pagrindiniai klausimai dėl tiekėjo, subtiekėjo ir užsakovo tarpusavio santykių yra reglamentuoti Pirkimo įstatymo 96 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos (tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimai, kontaktiniai duomenys ir jų atstovai) gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
30. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Pirkimo įstatyme yra pasirinktas kitoks, nei nustatyta CK 6.650 straipsnyje, atsiskaitymo su tiekėjo viešuosiuose pirkimuose pasitelktais subtiekėjais modelis, kurio taikymas yra siejamas su pirkimo sutarties pobūdžiu ir paties subtiekėjo pageidavimu. Įgyvendindamas nurodytą atsiskaitymo modelį, perkantysis subjektas, vadovaudamasis Pirkimų įstatymo 96 straipsniu, privalo, pirma, nustatyti pirkimo dokumentuose galimybę atsiskaityti tiesiogiai su subtiekėjais ir reglamentuoti tiesioginio atsiskaitymo tvarką jeigu tokia galimybė yra leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio; antra, informuoti subtiekėjus apie galimybę atsiskaityti su jais tiesiogiai, trečia, sudaryti trišalę sutartį subtiekėjui išreiškus pageidavimą gauti tiesioginį atsiskaitymą iš perkančiosios organizacijos. Pirkimo įstatymo 96 straipsnyje nėra nustatyta, kad perkantysis subjektas turi diskrecijos teisę savo nuožiūra pasirinkti, ar įgyvendinti pirmiau išdėstytą reglamentavimą dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais ir trišalės sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad Pirkimo įstatymo nuostatos dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais yra imperatyvios.
31. Pažymėtina, kad pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais (subrangovais) nėra savitikslis. Kaip pagrįstai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė UAB „Domipa“, tokio teisinio reguliavimo paskirtis ir tikslai yra atskleidžiami Pirkimų įstatymo projekto parengiamuosiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Pirkimų įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad į šį įstatymą yra įtraukta nauja nuostata dėl tiesioginio apmokėjimo subtiekėjui už jo tinkamai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes, jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis ir subtiekėjas to prašo, tikintis, kad tokia nuostata bus ypač naudinga smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto (pagrindinio komiteto) 2016 m. birželio 29 d. išvadoje dėl Pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 taip pat nurodyta, kad trišalė (perkančiojo subjekto, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis turėtų būti pasirašoma siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais. Iš pagrindinio komiteto išvados turinio matyti, kad pasiūlymas įtraukti į Pirkimų įstatymą nuostatą, įpareigojančią sudaryti trišalę sutartį dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais, buvo pateiktas, be kita ko, siekiant suderinti teisinį reglamentavimą dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju ir CK 6.650 straipsnio nuostatas, kuriose aptarti generalinio rangovo ir subrangovo santykiai su užsakovu (kaip minėta, pagal šią nuostatą subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai). Pirkimų įstatyme nustatant pareigą sudaryti trišalę sutartį buvo siekiama, kad perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tiek dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų 11 punktą, Lietuvos Respublikos Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų 28 punktą).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas ir Pirkimų įstatymo projekto parengiamuosiuose dokumentuose pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas Pirkimo įstatyme tiesioginio atsiskaitymo galimybę, siekė užtikrinti subtiekėjų (neretai mažesnių įmonių) teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus nepriklausomai nuo generalinio rangovo veiksmų, jo finansinės padėties ir pan. Pagal aptariamoje nuostatoje išdėstytą reglamentavimą, šalims sudarius trišalę sutartį, perkantysis subjektas įgyja pareigą atsiskaityti tiesiogiai su subtiekėju už jo atliktus darbus, o subtiekėjas – teisę pareikšti savo turtinius reikalavimus ne tiekėjui, su kuriuo jį sieja teisiniai santykiai, bet tiesiogiai perkančiajam subjektui; tiekėjas savo ruožtu gali tik nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus perkančiajam subjektui dėl nepagrįsto apmokėjimo subtiekėjui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu aptariamas reglamentavimas netektų savo teisinės galios ir nebūtų taikomas tiekėjui (generaliniam rangovui) susidūrus su tam tikrais finansiniais sunkumais, būtų paneigti šios nuostatos tikslas ir prasmė – nepaisant to, kad šalys sudarė trišalį susitarimą, nustatantį pareigą perkančiajam subjektui atsiskaityti tiesiogiai su subtiekėju, subtiekėjas netektų Pirkimų įstatyme nustatytų jo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus garantijų.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų sudarytoje rangos sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė, vykdydama viešojo pirkimo objektu esančius darbus, gali pasitelkti savo nurodytą subrangovę UAB „Domipa“. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje nustatyta, kad ieškovei šios sutarties galiojimo metu pateikus atsakovei VĮ Lietuvos oro uostams rašytinį prašymą, šalys gali susitarti dėl tiesioginio atsiskaitymo su viešajame pirkime ieškovės pasitelkta subrangove. Šioje sutarties nuostatoje taip pat buvo nurodyta, kad tokiu atveju yra sudaromas trišalis susitarimas pagal VĮ Lietuvos oro uostų parengtą formą.
34. Įgyvendindamos rangos sutartyje išdėstytas sąlygas dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangove, ieškovė, atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai ir atsakovė UAB „Domipa“ sudarė trišalę sutartį, kurioje nustatė tiesioginio užsakovės VĮ Lietuvos oro uostų atsiskaitymo su subrangove UAB „Domipa“ sąlygas. Trišalėje sutartyje nurodyta, kad visi mokėjimai pagal rangos sutartį yra atliekami, kai atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai priima atitinkamus darbus ir yra pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas; kad užsakovei priėmus darbus, subrangovė pateikia jai sąskaitą už šiuos darbus, o tuo atveju, jeigu darbus atliko tiek rangovė, tiek ir subrangovė, kiekviena iš jų pateikia atskirą sąskaitą; kad subrangovė turi informuoti rangovę, jog teikia užsakovei sąskaitą; kad rangovė turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl subrangovės pateiktos sąskaitos apmokėjimo (trišalės sutarties 1–4 punktai). Trišalės sutarties preambulės 3 punkte nustatyta, kad ši sutartis buvo sudaryta ieškovei pateikus prašymą atsakovei VĮ Lietuvos oro uostams dėl tiesioginio atsiskaitymo su atsakove UAB „Domipa“ už jos atliktą rangos sutartyje apibrėžtų darbų dalį.
35. Įvertinus išdėstytas šalių sudarytų sutarčių sąlygas, yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčijama trišalė sutartis buvo sudaryta įgyvendinant Pirkimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvų teisinį reglamentavimą, o jos nuostatos atitiko šioje teisės normoje išdėstytus reikalavimus. Šalims sudarius trišalę sutartį, atsakovė UAB „Domipa“ įgijo reikalavimo teisę atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų atžvilgiu, o atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai – pareigą atsiskaityti su atsakove UAB „Domipa“ už jos atliktus darbus.
36. Kaip minėta, ieškovė tiek trišalę sutartį, tiek ir pagal sutartį atliktus mokėjimus ginčija remdamasi CK 6.9301 straipsniu, kuriame nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
37. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio. Jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1045/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad siekiant pripažinti atliktus mokėjimus prieštaraujančiais imperatyviajai CK 6.9301 straipsnio normai ir dėl to niekiniais, turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (šiai sąlygai nustatyti būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu bei pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu dydį); antra, mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018). Taigi, aptariamo nuostata yra taikoma tik tuo atveju, kai mokėjimus savo kreditoriams atlieka finansinių sunkumų patiriantis ir atsiskaityti su visais kreditoriais neišgalintis asmuo.
38. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, susiklostė kitokia teisinė situacija. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai pagal trišalę sutartį įgijo pareigą atsiskaityti tiesiogiai su atsakove UAB „Domipa“ ir būtent jai atsakovė UAB „Domipa“ pareiškė reikalavimus pateikdama apmokėti savo išrašytas sąskaitas. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad VĮ Lietuvos oro uostai, atsiskaitydama su UAB „Domipa“, atitiko CK 6.9301 straipsnyje nustatytus kriterijus (buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais), todėl šiuo atveju negalima vertinti, kad atliekant ginčijamus mokėjimus buvo pažeista imperatyvi CK 6.9301 straipsnio nuostata. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad šalys pažeidė minėtą CK normą dar sudarydamos trišalę sutartį, kurioje nustatė tiesioginio atsiskaitymo tvarką. Šalys sudarė šią sutartį įgyvendindamos specialiame viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl negali būti laikoma, kad ši sutartis buvo neteisėta, sudaryta siekiant nustatyti neteisėtą atsiskaitymo su ieškovės kreditoriais schemą ar kitokiu būdu pažeisti ieškovės kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ginčijami sandoriai nepažeidė imperatyvios CK 6.9301 straipsnio normos.
39. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo ir tai, kad trišalė sutartis negalėjo būti vykdoma, nes ieškovė ją vienašališkai nutraukė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. vasario 27 d. raštu informavo atsakovę, kad „<...> vienašališkai nutraukia Atsiskaitymo sutarties galiojimą“ ir laikė, kad nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai neturi teisės atsiskaityti tiesiogiai su subrangove UAB „Domipa“, bet turi visus pagal ieškovės ir VĮ Lietuvos oro uostų sudarytą rangos sutartį mokėtinus pinigus sumokėti ieškovei (žr. plačiau šios nutarties 22 punktą). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės pranešimas nesudarė pagrindo atsakovėms laikyti trišalę sutartį nutraukta.
40. Kaip matyti iš ieškovės pateikto pranešimo apie sutarties nutraukimą turinio, ieškovė jame nenurodė ir neįrodinėjo jokių CK 6.217 straipsnyje nustatytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų – ieškovė nenurodė, kad atsakovė pažeidė šią sutartį, kad šis pažeidimas buvo esminis ir pan. Ieškovė taip pat nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjimo apie sutarties vienašalį nutraukimą terminų (ieškovė nurodė, kad trišalė sutartis bus laikoma nutraukta nuo rašto, kuriuo atsakovė buvo informuota apie trišalės sutarties nutraukimą, išsiuntimo momento), nepranešė apie trišalės sutarties nutraukimą savo kontrahentei UAB „Domipa“, kuri taip pat buvo šios sutarties šalimi. Iš pranešimo matyti, kad jį pasirašė ieškovės pardavimų direktorius, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šias pareigas einančiam asmeniui buvo suteikti įgaliojimai veikti ieškovės vardu nutraukiant jos sudarytą trišalę sutartį. Pažymėtina, kad iš esmės visos šios aplinkybės buvo nurodytos tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau ieškovė, apeliaciniame skunde įrodinėdama, kad tinkamai vienašališkai nutraukė trišalę sutartį, jų nepaaiškino ir nepaneigė.
41. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad, pranešdama atsakovei VĮ Lietuvos oro uostams apie trišalės sutarties nutraukimą, ji faktiškai informavo ją ne apie tai, kad sutartis yra nutraukiama, bet nurodė, jog šią sutartį ji laiko niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ieškovės nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra reikšmingos.
42. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija neatitinka jos 2019 m. vasario 27 d. rašte nurodytų teiginių. Minėtame rašte ieškovė neteigė, kad trišalė sutartis negalėjo būti sudaroma ir yra niekinė, tačiau nurodė, kad ji susidūrė su finansiniais sunkumais ir dėl šios priežasties atsiskaitymas pagal trišalę sutartį tampa neteisėtas, o sutarties galiojimas yra nutraukimas nuo šio rašto išsiuntimo momento. Taigi, ieškovė nenurodė, kad trišalė sutartis turi būti vertinama kaip negaliojanti nuo jos sudarymo, bet nurodė, kad ji yra nutraukiama nuo įspėjimo apie nutraukimą išsiuntimo momento. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, 2 iš 4 ieškovės ginčijamų mokėjimų (2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. vasario 19 d. mokėjimai) buvo atlikti anksčiau, nei ji 2019 m. vasario 27 d. raštu informavo atsakovę nutraukianti trišalę sutartį. Todėl net ir tuo atveju, jeigu šioje byloje ieškovė įrodytų, jog ji tinkamai vienašališkai nutraukė trišalę sutartį, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo retrospektyviai vertinti, kad anksčiau, iki pranešimo apie trišalės sutarties nutraukimą atlikti mokėjimai buvo neteisėti. Antra, teisės aktuose nėra nustatyta, kad sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia vienašaliu vienos iš sutarties šalių pareiškimu. Šalis, kuri mano, kad jos sudaryta sutartis turėtų būti laikoma negaliojančia nuo sudarymo momento dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar dėl kitų CK nustatytų pagrindų, turi šias aplinkybes įrodyti teisės aktuose nustatyta tvarka nuginčydama ją teisme.
43. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir argumentus, kad atsakovės netinkamai vykdė trišalę sutartį (žr. plačiau šios nutarties 10.6 papunktį). Tačiau šių argumentų teisėjų kolegija nevertina, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nesirėmė jais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
44. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 295,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2020 m. vasario 5 d. sąskaita ir suteiktų paslaugų ataskaita, taip pat 2020 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovė UAB „Domipa“ nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Savo prašymą atsakovė grindžia 2020 m. sausio 3 d. sąskaita ir 2020 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų atstovavimo išlaidų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostams (juridinio asmens kodas 120864074) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (juridinio asmens kodas 123228761) 1 295,91 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domipa“ (juridinio asmens kodas 124334194) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (juridinio asmens kodas 123228761) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė