Civilinė byla Nr. e2-1786-798/2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00881-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalies, kuria teismas, atsisakydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DE ELA“ bankroto bylą, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovė UAB „Vara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškelti atsakovei UAB „DE ELA“ bankroto bylą.
- Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra jai skolinga 1 788,20 Eur už medienos produkciją. Savo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė iš esmės grindė atsakovės bloga finansine padėtimi ir nemokumu.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nusprendė atmesti ieškovės prašymą dėl reikalavimo iškelti bankroto bylą atsakovei atsiėmimo ir atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą taip pat skyrė ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė nedavė sutikimo ieškovei atsiimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas ieškovės prašymo dėl pareiškimo atsiėmimo netenkino.
- Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę / privalo pateikti: kreditoriai, įmonės vadovas, kiti asmenys pagal kompetenciją ir likvidatorius. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes savo reikalavimą 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutartimi perdavė UAB „Lex Logica“. Ieškovei neturint reikalavimo teisės, jos pareiškimas iškelti bankroto bylą atsakovei nebuvo tenkintas.
- Teismas papildomai pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys atsakovės nemokumą.
- Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė sudarė cesijos sutartį, kuria UAB „Lex Logica“ perleido reikalavimo teisę, tačiau vis tiek teikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, o atsakovei į bylą pateikus cesijos sutartį, reikalavimo iškelti bankroto bylą neatsisakė, tik nurodė, kad pareiškimą atsiima, paskyrė ieškovei 2 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovei.
- Skirdamas baudą teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, o tiek 2016 m. balandžio 18 d. cesijos sutartį, tiek pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pasirašė ieškovės vadovas R. B., todėl ieškovei turėjo būti žinoma, jog reikalavimo teisės perleistos.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
- Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Ieškovė, siekdama teisinės pagalbos, kreipėsi į UAB „Lex Logica“ dėl skolos išieškojimo. Kadangi ieškovės vadovas nėra teisininkas, jam nebuvo žinomi teisinių paslaugų bei reikalavimo perleidimo sutarčių skirtumai ir ypatumai, todėl sudarydamas cesijos sutartį ieškovės vadovas laikė, kad sudaro atlygintinių paslaugų suteikimo sutartį.
- Iš sutarties turinio galima matyti, kad ieškovė susitarė būtent dėl išieškojimo paslaugų suteikimo ir nustatė UAB „Lex Logica“ sėkmės mokestį – 50 proc. nuo išieškotos sumos. Pirkimo – pardavimo sutartyse nėra būdinga nustatyti komisinį mokestį, nes jis laikytinas atlyginimu už suteiktas paslaugas.
- UAB „Lex Logica“ skolos neišieškojus ilgą laiką ir neinformavus apie atliktus veiksmus, ieškovė kreipėsi į teismą. Tik tada tapo žinomą, kad UAB „Lex Logica“ kreipėsi į atsakovę, kaip naujas kreditorius, bei tai, jog vėliau savo reikalavimo teisę perleido atsakovės vadovui. Pažymėtina, kad nors reikalavimo perleidimo sutartis buvo atlygintinė, tačiau gautų lėšų UAB „Lex Logica“ ieškovei neperdavė ir apie sutarties reikalavimo perdavimą ieškovės neinformavo.
- Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, ieškovė susisiekė su atsakovės atstovais ir pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Ieškovė sutikimo nedavė, o ieškinys nebuvo paliktas nenagrinėtu vien tik dėl atsakovės procesinio elgesio.
- Ieškovė pažymi, kad ji ne kartą visais jai žinomais adresais kreipėsi į atsakovę, tame tarpe ir atsakovės deklaruotu registracijos adresu, tačiau ši nepriėmė korespondencijos ir neinformavo, kad yra atsiskaičiusi su UAB „Lex Logica“ ar kitais kreditoriais. Jeigu atsakovė būtų informavusi ieškovę apie tokias aplinkybės ji nebūtų pradėjusi atsakovės bankroto proceso.
- Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė siekė piktnaudžiauti ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
- Pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl jos pačios procesinio elgesio. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 3 d. prašymu ieškinį atsiėmė, o tam, kad teismas paliktų ieškinį nenagrinėtu reikėjo atsakovės sutikimo, tačiau ši jo nedavė. Priešingai, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, už kurio parengimą sumokėjo advokatui 605 Eur. Atsakovei pateiktus sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo, ji šių bylinėjimosi išlaidų nebūtų patyrusi, o procesinė bylos baigtis būtų ta pati, t. y. bankroto byla nebūtų iškelta.
- Dėl šių priežasčių, tik tam tikros bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių konsultacijų teikimų, galėtų būtų pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, tačiau atsakovė tokių išlaidų nepatyrė.
- Atsiliepimo į šį ieškovo atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal šiame skunde ir atsiliepime į jį pateiktus argumentus.
- Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo priėmimo, 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nusprendė priimti ieškovės atskirąjį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neskundžiama atskiruoju skundu, todėl skundą šioje dalyje atsisakė priimti ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui. Tuo pagrindu apeliacijos dalyką sudaro tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovės atsakovės naudai priteista 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovės ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atmestas, įvertinęs ginčo pobūdį, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktu, nustatė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos. Nustačius tai, toliau bus vertintinas šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas.
- Ieškovės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jei atsakovė būtų sutikusi su ieškinio atsiėmimu ji nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, o procesinė bylos baigtis būtų ta pati – bankroto byla jai nebūtų iškelta.
- Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškovo argumentus dėl bylos procesinės baigties, nurodo, kad ieškovei atsiimant ieškinį civilinė byla būtų baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, o ieškovė būtų išsaugojusi galimybę kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu dar kartą. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ginčo išsprendimas iš esmės ir bylos baigimas nepriimant sprendimo yra ta pati procesinė bylos baigtis.
- Nustatęs, kad bylos procesinė baigtis skiriasi, priklausomai nuo to ar ieškovas atsiėmė ieškinį ar ji buvo išnagrinėta iš esmės, teismas toliau vertina ar vertina atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir bylinėjimosi išlaidų patyrimas buvo būtinas.
- CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris nustato, jog byloje dalyvaujantys asmenys, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad teisės aktai neįpareigojo atsakovės duoti sutikimo dėl ieškinio atsisakymo, o ginčo šalys yra laisvos disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir todėl jokio pagrindo teigti, jog atsakovės procesinis elgesys turėjo būti kitoks ar, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
- Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas