Civilinė byla Nr. e2A-892-459/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06513-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir pagal atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priešieškinį ieškovei UAB „Indikacija“ dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti: 1) 20 227,35 Eur skolą; 2) 144,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos; 3) 12 200,00 Eur dydžio netesybas – delspinigius už sąskaitose pradelstus mokėjimus; 4) 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2019 m. liepos 2 d. bylos šalys sudarė darbų rangos sutartį Nr. SUT 19-07 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė, būdama rangove (vykdytoja), vadovaudamasi užsakovės pateiktu užsakymu, įsipareigojo atlikti per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą visus elektrotechnikos, elektroninių ryšių ir priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbus pagal techninį darbo projektą, technines specifikacijas ir suderintą darbų atlikimo grafiką, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant baigiamuosius bandymus (jeigu taikoma), ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus (jei tokie yra), o atsakovė kaip užsakovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutarties kainą. Sutarties bendra kaina – 128 217,19 Eur su PVM. Šalys susitarė, kad už tinkamai ir laiku atliktus darbus vykdytojui (ieškovei) užsakovas (atsakovė) sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Pagal atliktus darbus ieškovė atitinkamais laikotarpiais išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė laiku neatsiskaitė, t. y. sąskaitų nurodytais terminais neapmokėjo. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu atsiskaityti už atliktas paslaugas, tačiau atsakovė į raginimus atsiskaityti gera valia nereaguoja ir susidariusios skolos neapmoka. Ieškovė atliktus darbus atsakovei perdavė, atsakovė juos faktiškai priėmė, pasirašė atliktų darbų aktuose ir jokių pretenzijų pasirašant aktus dėl darbų atlikimo ieškovei nepareiškė. Tokiu būdu atsakovė nevykdo prisiimtų priešpriešinių įsipareigojimų ieškovei – sumokėti jai už tinkamai atliktus darbus tenkančią kainą, kurios likusi bendra suma – 20 227,35 Eur, bei su tuo susijusias palūkanas ir netesybas.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino, iš atsakovės priteisė 20 227,35 Eur skolos, 12 200,00 Eur delspinigių, 144,95 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 32 572,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 695,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
3. Atsakovė teismui pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei prašė Klaipėdos apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos Rangos sutarties Nr. SUT 19-07 nuostatos suponuoja išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Atsakovė pasitelkė subrangovą (ieškovę) prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prievolėms vykdyti pagal 2019 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartį Nr. J9-1735, t. y. atlikti (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus pagal parengtą techninį projektą. Tiek ieškinyje, tiek preliminariame teismo sprendime minėtos Rangos sutarties nuostatos analizuotos tik epizodiškai, vertinant tik užsakovo (atsakovės) pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Sutartis nustato pareigas ne tik atsakovei (užsakovui), bet ir ieškovei (vykdytojui). Ieškovė turi pareigą perduoti užsakovui lietuvių kalba parengtus panaudotų gaminių bei medžiagų sertifikatus; vykdant darbus naudoti naujas statybines medžiagas, gaminius ir naujus įrenginius. Pateikti visų gaminių, medžiagų, pagamintų Lietuvoje, atitikties sertifikatus arba atitikties deklaracija ir pasus, o importinių gaminių – Lietuvos Respublikoje galiojančius šalies gamintojos sertifikatus ir atitikties deklaracijas; užsakovui pareikalavus pateikti naudojamų medžiagų ir/ar įrangos kokybės ir atitikties sertifikatus iki medžiagų ar įrangos pateikimo į statybvietę ir kt. Be to, sutartyje yra numatyta užsakovo (atsakovės) teisė sulaikyti apmokėjimą, jei, pavyzdžiui, po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos paaiškėja atliktų darbų trūkumai, jeigu jų nebuvo įmanoma pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu; vykdytojas nesilaikė darbų atlikimo terminų (kol vykdytojas sumokės delspinigius); vykdytojas atliko darbus ne pagal techninės specifikacijos reikalavimus (kol vykdytojas ištaisys atliktų darbų trūkumus / defektus); vykdytojas nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal sutartį. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė ieškovei pretenziją Nr. 1, kurioje nurodė, jog yra nustatyti trūkumai, todėl juos prašė pašalinti, kartu prašė pateikti gamintojo patvirtintas eksploatacinių savybių deklaracijas, kurios įrodytų, kad produktas atitinka techniniame projekte numatytas savybes. Taip pat buvo nurodyta, jog sulaikomi visi apmokėjimai, iki bus pašalinti minėti trūkumai. 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją Nr. 2, kurioje nurodė, jog pakartotinai prašo pateikti trūkstamą dokumentaciją. Sulaikomi visi apmokėjimai, iki bus pašalinti minėti trūkumai. Nors atsakovė daug kartų žodžiu prašė, taip pat raštu siuntė pretenzijas ieškovei, prašydama ištaisyti trūkumus bei pateikti reikalingą informaciją, tačiau iki šiol ieškovė trūkumų neištaisė ir nepateikė būtinos informacijos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė tinkamai nevykdė ir iki šiol neįvykdo sutartinių įsipareigojimų, numatytų Rangos sutartyje Nr. SUT 19-07, t. y. nepašalino trūkumų, nepateikė dokumentų ir kt., atsakovė turi teisę sulaikyti apmokėjimą.
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog nesutinka su atsakovės pareikštais prieštaravimais, prašė priimti galutinį sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog šalys susitarė, kad už tinkamai ir laiku atliktus darbus vykdytojui (ieškovei) užsakovas (atsakovė) sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Šalys pasirašė darbų atlikimo aktus ir juose jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovei nepareikšta; ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas faktūras. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu „Dėl deklaracijų“ Nr. 20/28 atsakė atsakovei, kad atsakovės reikalavimas pateikti produktų deklaracijas yra nepagrįstas, nes ieškovės naudojamiems produktams tokios deklaracijos nėra taikytinos. Ieškovės montuojami produktai – šviestuvai ir jų dalys – nėra priskiriami Reglamentuojamų statybos produktų sąrašui, t. y. jie nėra laikomi statybos produktais. Dėl šių priežasčių ieškovės montuojami produktai – šviestuvai – neturi turėti gamintojo išduotų eksploatacinių savybių deklaracijų. Šių aplinkybių visumoje atsakovės reikalavimas yra ydingas ir realiai neišpildomas. Šios aplinkybės atsakovei, kaip statybos versle veikiančiai profesionalei, turi būti žinomos, tad sunkiai suprantami ir lieka visiškai neaiškūs tokių reikalavimų motyvai. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijos 2-ame ir 3-ame punktuose formuluoti reikalavimai yra įvykdyti, t. y. statybos darbų žurnale paslėptų darbų aktai užpildyti ir darbai perduoti techninės priežiūros vadovui; šviestuvai sumontuoti, suderinti su statytoju, techninės priežiūros vadovu ir užsakove. Šios aplinkybės pačiai atsakovei žinomos. Esant šioms aplinkybėms, nėra aišku, kokią teisinę reikšmę, juolab atsisakymui mokėti už atliktus ir perduotus bei priimtus darbus turi atsakovės prieštaravimuose nurodytos pretenzijos. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje nurodė, kad mokėjimus ji sustabdo vadovaudamasi Rangos sutarties 4.2.5 punktu. Šiame punkte nurodyta, kad: „Užsakovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą, jei vykdytojas nesilaikė darbų atlikimo terminų (kol vykdytojas sumokės delspinigius)“. Atsakovė turi teisę sulaikyti tik tą apmokėjimą, už kurį ieškovė nesilaikė darbų atlikimo terminų. Vadinasi, tam objektyviai turi būti nustatytos aplinkybės, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus. To byloje nėra. Pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1002373 5 452,35 Eur sumai mokėjimo terminas suėjo 2020 m. birželio 5 d. Vadinasi, atsakovės pateikta 2020 m. rugpjūčio 14 d. pretenzija neturi jokios įtakos šios sąskaitos apmokėjimui, nes jos mokėjimo terminas suėjo 2020 m. birželio 5 d., t. y. du mėnesiai iki pretenzijos pareiškimo, todėl atsakovė praleido mokėjimo terminą, t. y. pažeidė prievolę. Dėl likusių sąskaitų, t. y. 2020 m. birželio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 102389 4 976,45 Eur sumos, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 16 d., ir 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1002399 9 798,55 Eur sumos, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugsėjo 8 d., pasakytina, kad jos išrašytos po to, kai atsakovė pasirašė darbų priėmimo aktuose, kuriuose nenurodė jokių pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Šiuo atveju atsakovei tenka įrodyti aplinkybes priešingas, nei darbų atlikimo aktuose, t. y. atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti, kokie darbai ir dėl ko buvo atlikti su trūkumais, kad tie trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės ir pan.
5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 8 800,00 Eur netesybas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindžia iš esmės tais pačiais prieštaravimuose nurodytais motyvais. Nurodė, kad pagal Rangos sutarties Nr. SUT 19-07 sąlygas vykdytojas (ieškovė), neatlikęs darbų pagal suderintus darbų atlikimo grafiko terminus, užsakovui (atsakovei) pareikalavus moka 0,02 proc. delspinigius nuo sutarties sumos, bet ne mažiau kaip 100,00 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 2.6 p.). Pažymėjo, kad civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo principai sutartiniuose santykiuose reiškia tai, kad viena šalis gali reikalauti vykdyti sutartines prievoles tiek, kiek ji atitinkamai vykdo savo pareigas pagal sutartį. Ieškovės įsipareigojimas atsakovei buvo tinkamai atlikti darbus pačių šalių nustatytais terminais, o atsakovės įsipareigojimas – sumokėti už tinkamai atliktus darbus. Šalims buvo nustatytas toks pat netesybų dydis. Netesybos nėra per didelės ir jokio pagrindo jų mažinimui nėra. Ieškovės atliekami darbai turėjo būti baigti 2020 m. rugpjūčio 1 d., priešieškinio paruošimo dieną vėlavimas sudaro 88 dienas, todėl iš ieškovės priteistinos 8 800,00 Eur dydžio netesybos.
6. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad savo poziciją iš esmės išreiškė atsiliepime į prieštaravimus. Atsakovė turi įrodyti, kokie darbai ir dėl ko buvo atlikti su trūkumais, kad tie trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės, kad jie iki šiol neištaisyti. Atsakovė šių aplinkybių neįrodė, jokių duomenų apie tai byloje nėra. Pažymėjo, kad ieškovė visus darbus pagal Rangos sutartį atliko laiku, atliktus darbus atsakovei perdavė, atsakovė juos faktiškai priėmė. Atsakovė yra pasirašiusi darbų atlikimo aktus, kuriuose jokių pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų neišreikšta. Vadinasi, tol, kol neįrodoma priešingai, laikoma, kad darbai atlikti laiku, be trūkumų. Nė viename iš procesinių dokumentų atsakovė nenurodo ir nedetalizuoja, kokie darbai atlikti su trūkumais ir kokių trūkumų ieškovė esą nepašalina iki šiol, nors būtent atsakovė turi tokią pareigą. Nesant byloje jokių įrodymų, laikytina, kad tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijos 2-ame ir 3-ame punktuose formuluoti reikalavimai yra įvykdyti, t. y. statybos darbų žurnale paslėptų darbų aktai užpildyti ir darbai perduoti techninės priežiūros vadovui; šviestuvai sumontuoti, suderinti su statytoju, techninės priežiūros vadovu ir užsakove. Šios aplinkybės pačiai atsakovei žinomos. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodo ir nedetalizuoja, ką turi omenyje sakydama „būtinos informacijos“. Ieškovės manymu, atsakovė vėl reikalauja pateikti montuojamų šviestuvų gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijas. Dėl šio atsakovės reikalavimo ieškovė išsamiai atsakė ir pateikė paaiškinimus, paremtus teisės aktais atsiliepime į prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Ieškovės montuojamiems šviestuvams ir jų dalims nėra ir negali būti taikomas reikalavimas pateikti gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijas. Ieškovės montuojami produktai – šviestuvai ir jų dalys – nėra priskiriami Reglamentuojamų statybos produktų sąrašui, t. y. jie nėra laikomi statybos produktais, kaip tai apibrėžiama pagal minimą teisės aktą. Dėl šių priežasčių ieškovės montuojami šviestuvai neturi turėti gamintojo išduotų eksploatacinių savybių deklaracijų. Dėl to atsakovės reikalavimas yra ydingas ir realiai neišpildomas, nes reikalaujama atlikti tai, kas neįmanoma. Atsakovės reikalavimas pateikti produktų deklaracijas yra nepagrįstas, nes ieškovės naudojamiems produktams tokios deklaracijos nėra taikytinos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovės ieškinį tenkino – iš atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priteista 20 227,35 Eur skolos, 12 200,00 Eur delspinigių, 144,95 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 32 572,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 585,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Indikacija“ paliko nepakeistą, atsakovės priešieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbų už bendrą 20 227,35 Eur sumą, išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovei PVM sąskaitas faktūras, atsakovė darbus priėmė, tačiau už darbus neatsiskaitė. Atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio – 20 227,35 Eur, tačiau teigė sulaikiusi apmokėjimą, kadangi ieškovė tinkamai nevykdė ir iki šiol neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, numatytų Rangos sutartyje Nr. SUT 19-07, t. y. nepašalino trūkumų, nepateikė dokumentų.
9. Šalių sudarytos Rangos sutarties 2.4 punkte numatyta, kad už tinkamai ir laiku atliktus darbus vykdytojui (ieškovei) užsakovas (atsakovė) sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tinkamai atlikti darbai yra laikomi tada, kai atliktų darbų aktus patvirtina užsakovas, statytojas ir statytojo techninis prižiūrėtojas. Pagal Rangos sutarties 4.2 punktą užsakovas (atsakovė) turi teisę sulaikyti apmokėjimą, be kita ko, ir tais atvejais, jei: po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos paaiškėja atliktų darbų trūkumai, jeigu jų nebuvo įmanoma pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu (sutarties 4.2.1. punktas); vykdytojas nesilaikė darbų atlikimo terminų (kol vykdytojas sumokės delspinigius) (sutarties 4.2.5. punktas); vykdytojas atliko darbus ne pagal techninės specifikacijos reikalavimus (kol vykdytojas ištaisys atliktų darbų trūkumus / defektus) (sutarties 4.2.6. punktas); vykdytojas nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal sutartį (sutarties 4.2.7 punktas).
10. Ieškovei atliekant darbus pagal sutartį, tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktai ir pažymos apie atliktus darbus bei šių aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 1002373, Nr. 102389, Nr. 1002399. Minėtus aktus, pažymas ir sąskaitas faktūras atsakovė priėmė be pastabų. Teismas darė išvadą, kad išvada, kad į bylą pateikti atliktų darbų aktai yra patvirtinti tiek užsakovo (atsakovės), tiek statytojo (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) ir statytojo techninio prižiūrėtojo (A. M.). Priešingų duomenų atsakovė į bylą nepateikė.
11. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje pateikė ieškovei tris reikalavimus: 1) pateikti gamintojo patvirtintas eksploatacinių savybių deklaracijas, kurios įrodytų, kad ieškovės naudojami produktai atitinka techniniame projekte numatytas savybes; 2) statybos darbų žurnale užpildyti paslėptų darbų aktus, kartu perduoti darbus techninės priežiūros vadovui; 3) pateikti suderinimo aktą su statytoju (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija), techninės priežiūros vadovu ir užsakovu dėl kitokio tipo šviestuvų montavimo. 2020 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje atsakovė pakartotinai prašo ieškovės pateikti trūkstamą dokumentaciją – eksploatacinių savybių deklaracijas. Teismas nusprendė, jog būtent šiomis pretenzijomis atsakovė grindė tiek prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, tiek priešieškinio reikalavimą.
12. Dėl atsakovės reikalavimo pateikti gamintojo patvirtintas eksploatacinių savybių deklaracijas ieškovė nurodė, kad jos montuojami produktai – šviestuvai ir jų dalys – nėra priskiriami Reglamentuojamų statybos produktų sąrašui, patvirtintam Aplinkos ministro 2018-06-27 įsakymu Nr. D1-601, t. y. jie nėra laikomi statybos produktais, todėl neturi turėti gamintojo išduotų eksploatacinių savybių deklaracijų. Šią ieškovės nurodomą aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. M., todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šis atsakovės pretenzijoje nurodytas reikalavimas yra nepagrįstas.
13. Ieškovės atstovas R. Š. ir liudytojas A. M. patvirtino, kad statybos darbų žurnale paslėptų darbų aktai užpildyti ir darbai perduoti techninės priežiūros vadovui, o šviestuvai sumontuoti, suderinti su statytoju, techninės priežiūros vadovu ir užsakove. Ieškovės pateiktas 2020 m. vasario 19 d. pasitarimo protokolas Nr. 23 patvirtino, kad šviestuvų montavimas objekte buvo suderintas su visais suinteresuotais asmenimis. Teismas nusprendė, kad neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės atstovo ir liudytojo parodymais ir byloje esančiais įrodymais, juo labiau, kad atsakovė priešingų – minėtas ieškovės ir liudytojo nurodytas aplinkybes paneigiančių – įrodymų į bylą nepateikė.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys – ieškovės atstovo paaiškinimai, liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai: 2020 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo (vienašališko 2019 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties nutraukimo), 2020 m. vasario 19 d. pasitarimo protokolas, leidžia daryti išvadą, kad pati atsakovė nesilaikė darbų atlikimo grafiko, laiku neperdavė ieškovei darbų fronto, kad pastaroji savo ruožtu galėtų vykdyti darbus. Atsakovė nei nesumokėjimo už priimtus darbus fakto, nei skolos dydžio neginčijo, todėl teismas, pripažinęs, kad atsakovė nepagrįstai sustabdė mokėjimus, šalims Rangos sutartimi susiderinus dėl palūkanų ir netesybų dydžio, ieškovės ieškinio reikalavimus kaip pagrįstus tenkino.
15. Atsakovė, remdamasis šalių sudarytos Rangos sutarties 2.6 punktu, priešieškiniu reiškė reikalavimą ieškovei dėl 8 800,00 Eur netesybų priteisimo už sutartyje numatyto darbų atlikimo termino praleidimą.
16. Šalių sudarytos Rangos sutarties 3.1.1 punkte darbų atlikimo terminas numatytas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė neneigė, kad sutartyje nustatytu terminu nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai, tačiau bylos duomenys patvirtino ir teismas darė išvadą, kad darbai nebuvo atlikti visa apimtimi ir laiku dėl objektyvių nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių. Atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, tarp bylos šalių ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (statytojo) 2020 m. rugpjūčio 31 d. (jau po Rangos sutartyje numatyto termino pabaigos) sudaryta trišalė atsiskaitymo sutartis ir darbai objekte toliau buvo atliekami iki 2020 m. spalio mėn., Savivaldybės administracijai tiesiogiai atsiskaitant su ieškove. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė nesilaikė darbų atlikimo grafiko, laiku neperdavė ieškovei darbų fronto, kad pastaroji savo ruožtu galėtų vykdyti darbus. Atsakovė nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, kad iki priešieškinio pareiškimo būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl darbų grafiko nesilaikymo, sutartyje numatyto darbų atlikimo termino praleidimo. Pažymėtina, kad su pačia atsakove Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vienašališkai nutraukė 2019 m. gegužės 29 d. rangos sutartį Nr. J9-1735 nuo 2020 m. spalio 1 d. dėl darbų atlikimo terminų praleidimo, generalinio rangovo (atsakovės) vangiai atliekamų darbų; kartu buvo nutrauktos ir trišalės atsiskaitymo sutartys, sudarytos su subrangovais, tarp jų ir su ieškove.
17. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, nusprendė, kad priešieškinis grindžiamas vien deklaratyviais atsakovės teiginiais, tomis pačiomis į bylą pateiktomis atsakovės pretenzijomis, dėl kurių (ne)pagrįstumo teismas jau pasisakė, todėl atsakovės priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu apeliantė teismo prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, patenkinant atsakovės priešieškinį visa apimtimi. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
18.1. Teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos.
18.2. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.
18.3. Pagal esamą teisinį reguliavimą generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Jeigu generalinis rangovas sutinka, užsakovas turi teisę sudarytis sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju šie asmenys už sutarties vykdymą atsako tiesiogiai užsakovui.
18.4. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pasitelkė subrangovę UAB „Indikacija“ prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prievolėms vykdyti pagal Statybos rangos sutartį Nr. J9-1735, t. y. atlikti (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus pagal parengtą techninį projektą.
18.5. Tiek ieškinyje, tiek preliminariame teismo sprendime minėtos Rangos sutarties nuostatos teismo analizuotos tik epizodiškai, vertinant tik užsakovo (atsakovės) pareigą atsiskaityti už atliktus darbus.
18.6. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė ieškovei Pretenziją Nr. 1, kurioje nurodė, jog yra nustatyti trūkumai, todėl juos prašė pašalinti, kartu prašė pateikti gamintojo patvirtintas eksploatacinių savybių deklaracijas, kurios įrodytų, kad produktas atitinka techniniame projekte numatytas savybes. Taip pat buvo nurodyta, jog sulaikomi visi apmokėjimai, iki bus pašalinti minėti trūkumai. 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pateikė ieškovei Pretenziją Nr. 2, kurioje nurodė, jog pakartotinai prašo pateikti trūkstamą dokumentaciją. Kartu pažymėta, jog sulaikomi visi apmokėjimai, iki bus pašalinti minėti trūkumai. Nors atsakovė daug kartų žodžiu prašė, taip pat raštu siuntė pretenzijas ieškovei, prašydama ištaisyti trūkumus bei pateikti reikalingą informaciją, tačiau iki šiol ieškovė trūkumų neištaisė ir nepateikė būtinos informacijos.
18.7. Pagal Rangos sutarties Nr. SUT 19-07 atsiskaitymo už atliktus darbus numatytas sąlygas, vykdytojas (šiuo atveju ieškovė), neatlikęs darbų pagal suderintus darbų atlikimo grafiko terminus, užsakovui (šiuo atveju atsakovei) pareikalavus moka 0,02 procentų delspinigių nuo sutarties sumos, bet ne mažiau kaip 100,00 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 2.6 punktas).
18.8. Ieškovės įsipareigojimas atsakovei buvo tinkamai atlikti darbus pačių šalių nustatytais terminais, o atsakovės – įsipareigojimas sumokėti už tinkamai atliktus darbus. Šalims buvo nustatytas toks pat netesybų dydis (sutarties 2.5 ir 2.6 punktai). Netesybos nėra per didelės ir jokio pagrindo jų mažinimui nėra. Ieškovės atliekami darbai turėjo būti baigti 2020 m. rugpjūčio 1 d., priešieškinio paruošimo dieną vėlavimas sudaro 88 dienas, todėl iš ieškovės priteistinos 8 800,00 Eur dydžio netesybos.
18.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio, kad UAB „Indikacija“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (nors ir pripažino, kad UAB „Indikacija“ vėlavo atlikti darbus), nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovės teiktiems paaiškinimams, padarė nepagrįstas išvadas ir priteisdamas sprendime nurodytas sumas iš ieškovo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
19. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą ieškovė teismo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą, ieškovės naudai iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
19.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagristas, priimtas remiantis byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, vadovaujantis aktualiomis ginčui spręsti teisės normomis ir principais ir aktualia teismų praktika, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo reikalavimais.
19.2. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė savaip vertina ir interpretuoja faktines bylos aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad toks vertinimas neturi jokios įtakos teismo sprendimui, kadangi byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, paremtą teise, tiria ir vertina bylą nagrinėjantis teismas.
19.3. Apeliantė teikdama argumentus dėl tariamo procesinės teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismui vertinant įrodymus siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos jos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Nepaisant to, aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.
19.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl neva tariamo ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dėl to apeliacinio skundo teiginiai, kad, neva, teismas neatkreipė dėmesio į šias aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti. Maža, to, civiliniame procese galiojant rungimosi principui, atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų, nei tas, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, nepateikė ir šių savo deklaratyvių teiginių neįrodė.
19.5. Ieškovė UAB „Indikacija“ savo ieškiniu keliamą reikalavimą pagrindė į bylą teikdama rašytinius įrodymus, dalyvaudama teismo posėdžiuose, taigi teikdama paaiškinimus (per atstovus), kviesdama liudytojus ir pan., vadinasi, ji aktyviai rinko byloje ir teikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jos ieškiniu keliamus reikalavimus ir atsikirtimus į priešieškinį. Tuo tarpu atsakovė, išskyrus procesinius dokumentus, daugiau byloje iš esmės jokių įrodymų neteikė, teismo posėdžiuose, įskaitant bylos nagrinėjimą iš esmės, nedalyvavo, dėl to teismas vertino tik tai, kas pateikta į bylą, t. y. jos procesinius dokumentus su priedais. Šių aplinkybių visumoje nėra jokio pagrindo teiginiams, esą teismas „nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovės teiktiems paaiškinimams. Priešingai, teismas kaip tik tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims ir vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis priėmė įrodymų visuma grindžiamą procesinį sprendimą. Tai, kad atsakovės netenkina toks sprendimas, tai, kad ji subjektyviai galbūt kitaip vertina ginčo aplinkybes, neteikia jokio pagrindo išvadai, esą skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir / ar nepagrįstas.
19.6. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ne teigia, o ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, dėl to aptariami apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, juolab atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu.
19.7. Apeliaciniame skunde taip pat iš naujo pateikiamos faktinės aplinkybės, t. y. apeliantė cituodama teisės normas, teismų praktiką ir šalių sutarties sąlygas, pateikia savą faktinių aplinkybių vertinimą, susijusį su šalių įsipareigojimais, ir tokiu būdu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neva netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.
19.8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovės teigimu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas klaidingu teisės aiškinimu ir neteisingu faktinių aplinkybių perteikimu. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis jų visuma teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia ginčo klausimui teismų praktika ir priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas paliko galioti preliminarų teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad byloje esantys įrodymai – ieškovės atstovo paaiškinimai, liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai – 2020 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo (vienašališko 2019 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties nutraukimo), 2020 m. vasario 19 d. pasitarimo protokolas – leidžia daryti išvadą, kad ieškovė Rangos sutartimi sulygtus darbus atliko tinkamai, tačiau pati atsakovė nesilaikė darbų atlikimo grafiko, laiku neperdavė ieškovei darbų fronto, kad pastaroji savo ruožtu galėtų vykdyti darbus. Atsakovė nei nesumokėjimo už priimtus darbus fakto, nei skolos dydžio neginčijo, todėl teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai sustabdė mokėjimus.
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio, kad UAB „Indikacija“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (nors ir pripažino, kad UAB „Indikacija“vėlavo atlikti darbus), nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovės teiktiems paaiškinimams, padarė nepagrįstas išvadas ir priteisdamas sprendime nurodytas sumas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
25. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kai ginčas yra aiškiai dispozityvus, jį nagrinėjantis teismas neturi padėti įrodinėti nė vienai šaliai ir neturi rinkti už šalį įrodymų, sukuriančių arba paneigiančių tai šaliai naudingus faktus, kitaip pažeistų rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai).
26. Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra pačių šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 21 punktas).
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.
28. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas atliekamas pagal CPK 185 straipsnį, o bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tokio proceso metu būtina įvertinti ir kiekvieną įrodymą, ir įrodymų visumą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Be to, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, o įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę taip pat reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40–43 punktai).
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir paviršutiniškai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintas anksčiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.
30. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė tai, kad už 2020 m. balandžio, birželio, liepos mėn. atliktus darbus ieškovė, remdamasi atliktų darbų aktais, išrašė atsakovei tris PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020-04-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1002373 5 452,35 Eur sumai (be PVM); 2) 2020-06-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 102389 4 976,45 Eur sumai (be PVM); 3) 2020-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1002399 9 798,55 Eur sumai (be PVM). Atsakovė atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę yra pasirašiusi, sąskaitas yra gavusi, tačiau per šalių sudarytoje sutartyje numatytą terminą jų nėra apmokėjusi. Atsakovė jai Rangos sutarties pagrindu tenkančių įsipareigojimų nevykdymą (neatsiskaitymą už ieškovės objekte atliktus darbus) motyvuoja 2020 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje pateiktais, atsakovės nustatytais darbų trūkumais: paminėta pretenzija atsakovė ieškovės prašė: 1) pateikti gamintojo patvirtintas eksploatacinių savybių deklaracijas, kurios įrodytų, kad ieškovės naudojami produktai atitinka techniniame projekte numatytas savybes; 2) statybos darbų žurnale užpildyti paslėptų darbų aktus, kartu perduoti darbus techninės priežiūros vadovui; 3) pateikti suderinimo aktą su statytoju (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija), techninės priežiūros vadovu ir užsakovu dėl kitokio tipo šviestuvų montavimo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje atsakovė pakartotinai prašė ieškovės pateikti trūkstamą dokumentaciją – eksploatacinių savybių deklaracijas.
31. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenustatymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs mokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).
32. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti atsakomybę šalinančias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).
33. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kita nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
34. Pateiktas teisinis reglamentavimas nurodo, kad pareiga įrodyti ieškovės Rangos sutarties pagrindu atliktų statybos rangos darbų defektus, atsakovei šiuos darbus priėmus patvirtinant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, tenka išskirtinai atsakovei UAB „Išskirtinio būsto statyba“.
35. Nagrinėjamu atveju šalys Rangos sutartimi susitarė, jog ieškovė perduos atsakovei Lietuvių kalba parengtus panaudotų gaminių bei medžiagų sertifikatus (Sutarties 5.1.7. punktas) ir vykdant darbus naudos naujas statybines medžiagas, gaminius ir naujus įrenginius. Pateiks visų gaminių, medžiagų, pagamintų Lietuvoje, atitikties sertifikatus arba atitikties deklaracijas ir pasus, o importinių gaminių – Lietuvos Respublikoje galiojančius šalies gamintojos sertifikatus ir atitikties deklaracijas (Sutarties 5.1.8. punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, jog jos montuojami produktai – šviestuvai ir jų dalys – nėra priskiriami Reglamentuojamų statybos produktų sąrašui, patvirtintam Aplinkos ministro 2018-06-27 įsakymu Nr. D1-601, t. y. jie nėra laikomi statybos produktais, todėl neturi turėti gamintojo išduotų eksploatacinių savybių deklaracijų, į tai, kad šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. M., tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, jog atsakovės pretenzijoje nurodytas reikalavimas pateikti gamintojo patvirtintas eksploatacinių savybių deklaracijas, kurios įrodytų, kad ieškovės naudojami produktai atitinka techniniame projekte numatytas savybes, yra visiškai nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, kad apeliantė savo ruožtu į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės montuojami produktai – šviestuvai ir jų dalys, yra priskiriami Reglamentuojamų statybos produktų sąrašui, patvirtintam Aplinkos ministro 2018-06-27 įsakymu Nr. D1-601, t. y., kad jie yra laikomi statybos produktais, todėl turi turėti gamintojo išduotų eksploatacinių savybių deklaracijų.
36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių iškilusį ginčą pagrįstai, be kitų įrodymų byloje rėmėsi ir ieškovės atstovo R. Š. bei liudytojo A. M. parodymais, kurie patvirtino aplinkybę, jog statybos darbų žurnale paslėptų darbų aktai yra užpildyti ir darbai perduoti techninės priežiūros vadovui, o šviestuvai sumontuoti, suderinti su statytoju, techninės priežiūros vadovu bei užsakove. Taip pat ieškovės į bylą pateiktas 2020 m. vasario 19 d. pasitarimo protokolas Nr. 23 patvirtina, kad šviestuvų montavimas objekte buvo suderintas su visais suinteresuotais asmenimis. Šiuo konkrečiu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės į bylą pateiktais duomenimis, šalių ir liudytojų žodiniais paaiškinimais, jų pagrįstumu, juo labiau, kad atsakovė priešingų – minėtas ieškovės ir liudytojo nurodytas aplinkybes paneigiančių – įrodymų į bylą nepateikė.
37. Prieš tai paminėti teiginiai leidžia suponuoti išvadą, kad atsakovė neįrodė šiosios pretenzijose nurodytų ieškovės Rangos sutarties pagrindu atliktų statybos rangos darbų trūkumų, priešingai, tai, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus be jokių pretenzijų priėmė ir patvirtino atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės montuoti šviestuvai ir jų dalys nėra priskiriami Reglamentuojamų statybos produktų sąrašui, patvirtintam Aplinkos ministro 2018-06-27 įsakymu Nr. D1-601, t. y. jie nėra laikomi statybos produktais, todėl neturi turėti gamintojo išduotų eksploatacinių savybių deklaracijų, tai, kad byloje esančiais duomenimis – ieškovės atstovo, liudytojo duotais žodiniais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog statybos darbų žurnale paslėptų darbų aktai yra užpildyti ir darbai perduoti techninės priežiūros vadovui, o šviestuvai sumontuoti, darbai suderinti su užsakovu (atsakove), statytoju (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) ir statytojo techniniu prižiūrėtoju (A. M.), iš esmės patvirtina, jog darbus ieškovė atliko tinkamai, o atsakovės nurodyti teiginiai dėl darbų trūkumų yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais – rašytiniais dokumentais, ieškovės atstovo žodiniais paaiškinimais, liudytojo duotais parodymais, teismas teisingai ir visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tai leido teismui padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas ir tuo pagrindu priimti teisingą bei argumentuotą sprendimą.
39. Apeliantės teigimu, ieškovės įsipareigojimas atsakovei buvo tinkamai atlikti darbus pačių šalių nustatytais terminais, o atsakovės – įsipareigojimas sumokėti už tinkamai atliktus darbus. Ieškovės atliekami darbai turėjo būti baigti 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau ieškovė iki šiol nėra pašalinusi nustatytų darbų trūkumų, dėl to priešieškinio paruošimo dieną ieškovės vėlavimas sudaro 88 dienas, todėl iš ieškovės priteistinos 8 800,00 Eur dydžio netesybos.
40. Šalių sudarytos Rangos sutarties 3.1.1 punkte darbų atlikimo terminas numatytas iki 2020-08-01. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neneigė, jog sutartyje nustatytu terminu nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai, tačiau teismas pagrįstai darė išvadą, jog bylos duomenys patvirtina, kad darbai nebuvo atlikti visa apimtimi ir laiku dėl objektyvių nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių. Atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, tarp bylos šalių ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (statytojo) 2020-08-31 (jau po Rangos sutartyje numatyto termino pabaigos) sudaryta trišalė atsiskaitymo sutartis ir darbai objekte toliau buvo atliekami iki 2020 m. spalio mėn., Savivaldybės administracijai tiesiogiai atsiskaitant su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog, be kita ko, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pati atsakovė nesilaikė darbų atlikimo grafiko, laiku neperdavė ieškovei darbų fronto, kad pastaroji savo ruožtu galėtų vykdyti darbus. Atsakovė nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, kad iki priešieškinio pareiškimo būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl darbų grafiko nesilaikymo, sutartyje numatyto darbų atlikimo termino praleidimo, dėl to teismas pagrįstai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis nusprendė, kad atsakovės priešieškinis grindžiamas vien deklaratyviais atsakovės teiginiais, tomis pačiomis 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. nepagrįstomis pretenzijomis, todėl pagrįstai priešieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį ir atmetęs priešieškinį, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės materialines ir procesines normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą galutinį sprendimą remiantis apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
44. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi apeliantei iki teismo sprendimo priėmimo atidėjo likusios nesumokėtos dalies – 555,00 Eur – žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinio skundo pateikimą, apmokėjimą, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas, valstybei iš apeliantės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priteistina 555,00 Eur suma.
45. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Šios ieškovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose, todėl ieškovei iš atsakovės, kurios apeliacinis skundas atmestas, priteistina 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Indikacija“ 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ priteisti 555,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių Eur 0 ct) žyminį mokestį valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).
Teisėjai Raimonda Andrulienė
Almantas Padvelskis
Alvydas Žerlauskas