Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-15/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.13.1.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko, Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Arūno Juknevičiaus išvadą ir tyrimo medžiagą dėl A. K. baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, prašiusio atnaujinti bylą, paaiškinimų,
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 92, 82 ir 87 straipsnių nuostatomis, A. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkinus Alytaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimą ir pripažinus, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis A. K. teismo įpareigojimus vykdė, kitų nusikaltimų ar teisėtvarkos pažeidimų nepadarė, apibūdinamas teigiamai, jis atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.
Prokuroras išvadoje prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria A. K. buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prokuroras nurodo, kad 2009 m. balandžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. Jakučiūnienė, vadovaudamasi BPK 253, 257 straipsniais, priėmė nutartį, kuria informavo prokurorą, kad, nagrinėjant bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, išaiškėjo, kad 2005 m. sausio 31 d. jis buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams. 2006 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo atleistas nuo 2005 m. sausio 31 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo teismui nežinant, kad 2005 m. gruodžio 28 d. A. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė kitą nusikaltimą. Alytaus rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui A. Juknevičiui 2009 m. liepos 10 d. priėmus nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, paaiškėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi A. K. buvo neteisėtai atleistas nuo bausmės atlikimo teismui nežinant, jog jis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė kitą nusikaltimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Prokuroro prašymas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį atmestinas.
Procesas baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. kaltinamas dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nėra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 8 d. nutartyje (Nr. 2A-47/2006), priimtoje išnagrinėjus analogišką prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo, išaiškino, kad asmuo negali būti laikomas padariusiu nusikaltimą, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir kad tokiu atveju negali būti daroma išvada, jog nustatyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Šioje nutartyje taip pat paaiškinta, kad, tenkinus prokuroro prašymą esant tokiai teisinei situacijai, būtų daromos išankstinės išvados baudžiamojoje byloje, kurios nagrinėjimas dar nėra baigtas. Toks aiškinimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Byloje Böhmer prieš Vokietiją (Böhmer v. Germany, no. 37568/97, judgement of 3 October 2002) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad bausmės vykdymo atidėjimo klausimą sprendžiančio teismo nurodomi motyvai, kad asmuo padarė naujų nusikalstamų veikų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kol tokio asmens kaltė dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo neįrodyta pagal įstatymą, reiškia, kad teismas prisiima kito teismo, kompetentingo nagrinėti bylą dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo, kompetenciją ir kad tokie bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nagrinėjančio teismo sprendimo motyvai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimo bei 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės, kad nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, buvimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, kai asmuo yra nuteisiamas dėl naujos veikos padarymo. Pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gali būti padaręs naują nusikalstamą veiką, gali atsirasti tiek iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, tiek ir šiam terminui pasibaigus. Įstatymuose nėra aiškiai reglamentuota, kaip turi būti įgyvendintas BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas naują veiką padariusiam asmeniui skirti bausmes pagal BK 64 straipsnį tiek toje situacijoje, kai baudžiamasis procesas dėl, tikėtina, padarytos nusikalstamos veikos pradedamas bausmės vykdymo terminui nepasibaigus ar teismui dar nespėjus priimti BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto sprendimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės, tiek ir tuo atveju, kai duomenys apie, tikėtina, padarytą naują nusikalstamą veiką paaiškėja jau priėmus BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą sprendimą. Tokios situacijos nenumatytos nei BPK 358 straipsnyje, skirtame su bausmės vykdymo atidėjimu susijusių klausimų sprendimo tvarkos nustatymui, nei BPK nuostatose, reglamentuojančiose baudžiamųjų bylų atnaujinimo tvarką, nei kuriose nors kitose BPK nuostatose. Tai laikytina teisės reguliavimo spraga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime išaiškinta, kad „... teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę...“ ir kad “... teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu“.
Remiantis principu, kad teisingumą vykdo tik teismas, nekaltumo prezumpcijos, teisės į teisingą procesą, protingumo ir kitais konstituciniais principais darytina išvada, kad teismai, iškilus pirmiau paminėtoms teisinėms situacijoms, sprendimus turėtų priimti laikydamiesi tokių taisyklių:
1) atleidimo nuo bausmės klausimas neturėtų būti sprendžiamas iki naujos bylos išnagrinėjimo teisme ar proceso nutraukimo tuo atveju, kai iki BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto sprendimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės priėmimo atsirastų pagrindas manyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu, tikėtina, padarė naują nusikalstamą veiką. Jei naujoje byloje būtų priimamas apkaltinamasis nuosprendis, apkaltinamajame nuosprendyje bausmės turėtų būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsniu (atskira nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nebūtina). Proceso nutraukimo ar išteisinamojo nuosprendžio naujoje byloje įsiteisėjimo atveju teismas pagal pataisos inspekcijos teikimą turėtų priimti sprendimą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų nuostatomis;
2) jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau būtų teismo pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą priimta nutartis, naują apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad nutartis dėl atleidimo nuo bausmės naikinama (teismo baigiamuosiuose aktuose gali būti konstatuojama, kad kituose (nebaigiamuosiuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai), ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti.
Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatomas naujos nusikalstamos veikos padarymo faktas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi res iudicata reikšmę. Tokioje situacijoje proceso atnaujinimas dėl pagal BK 75 straipsnį priimtos nutarties panaikinimo neturi prasmės, nes atnaujinus bylą įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas faktas negali būti paneigtas. BPK XXXIII skyriuje numatyto baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto paskirtis – teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo ir pagrįstumo, paaiškėjus pirmiau nežinomoms aplinkybėms, patikrinimas. Toks patikrinimas gali būti inicijuojamas, kai kyla pagrindas manyti, kad galutinis teismo sprendimas turi būti naikinamas ar keičiamas. Atnaujinus procesą, siekiant panaikinti pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą priimtą nutartį, nebūtų sprendžiama dėl teismo baigiamojo akto, kuriuo buvo galutinai išspręstas kaltės (o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju ir bausmės) klausimas, panaikinimo ar pakeitimo. Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl naujos veikos padarymo atnaujintame procese gali būti tik dar kartą konstatuota, kad nauja veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad bausmės nuteistajam pagal BK 64 straipsnį turi būti bendrinamos. Proceso, kurio baigtis iš anksto yra žinoma, kuriame nėra ir iš esmės negali būti jokio teisinio ginčo, inicijavimas neatitinka proceso protingumo, greitumo, res iudicata, rungimosi ir kitų principų.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 449 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti bylą.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda