Civilinė byla Nr.e2-786-1147/2021
Teismo proceso Nr.2-11-3-00058-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija:
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 12 d.
Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Nikolaj Semionov,
dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Janinai Damanskienei, Anželikai Čirkovai
vertėjai Danutei Šabanovai,
ieškovui Naujoji Energetikų g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrijai,
ieškovo atstovei advokatei advokatei IngaI Maskoliūnaitei,
atsakovui A. D.,
atsakovui A. T.,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų E. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Naujoji Energetikų g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrijos, kuriai atstovauja advokatė Inga Maskoliūnaitė, ieškinį atsakovams A. D. ir A. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų E. L., dėl iškeldinimo iš rūsio patalpos.
Teismas,
n u s t a t ė:
Ieškovas Naujoji Energetikų g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrija 2021-09-06 patikslintame ieškinyje (t. 2 b.l. 35) ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, atsakovai A. D. ir A. T. neteisėtai naudojasi rūsio patalpa, esančia tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Naujoji Energetikų g. 26, Visaginas kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais R-4 ir R-5, ir atsisako iš jos išsikelti pagal 2020 m. spalio 6 d. visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimą.
Ieškinyje teigiama, kad A. D. naudojasi rūsio patalpa dėl kurios yra ginčas neteisėtai todėl, kad naudojasi dar kita rūsio patalpa, o A. T. naudojasi rūsio patalpa dėl kurios yra ginčas neteisėtai todėl, kad neturi šiame daugiabučiame name jokios nuosavybės. Ieškovas prašo atsakovus iškeldinti iš ginčo patalpos arba įpareigoti atsakovus šią patalpą perduoti ieškovui, veikiančiam per jos pirmininką, nustatyti atsakovams terminą sprendimo įvykdymui ir baudą už jo nevykdymą, priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 140-143) nurodė, kad ginčo patalpą 2020-11-02 perdavė A. T. ir E. L.; ginčo patalpoje nėra jo daiktų ir šia patalpa jis nesinaudoja; dėl ginčo patalpos nėra priimto butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimo; 2020 m. spalio 6 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimas yra neteisėtas; nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, dėl vertimo išlaidų priskyrimo bylinėjimosi išlaidoms. Teismo posėdyje A. D. priešingai nurodė, kad laiko ginčo patalpoje savo daiktus, taip pat nurodė, kad ginčo patalpoje savo daiktus laiko dar ir A. T., raktus nuo ginčo patalpos A. T. ar E. L. nebuvo perdavęs.
Atsakovas A. T. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad jis ankščiau turėjo savo nuosavybėje buto dalį, kurią perleido savo vaikams E. L. ir E. T., su A. D. savo lėšomis įrengė ginčo patalpą rūsyje kaip sandėliuką, jame nėra jokių įrengimų, kuriems būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, nėra priimto teisėto butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimo dėl iškeldinimo iš ginčo patalpos, sprendimus dėl ginčo patalpos priėmė ne butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas, o neteisėtai priėmė bendrijos narių susirinkimas. Ginčo patalpoje laiko statybines medžiagas, jam į ginčo patalpą patekti duoda raktus A. D.. Nesutinka dėl vertimo išlaidų priskyrimo bylinėjimosi išlaidoms.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje E. L. paaiškino, kad ginčo patalpa nesinaudoja, rakto nuo jos neturi ir nebuvo gavusi, ginčo patalpoje savo daiktus laiko kaimynas A. D. ir jos tėvas A. T..
Ieškinys tenkinamas.
Daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Energetikų g. 26, Visaginas (toliau – name) nuo 2019-05-23 yra įsteigta Naujoji Energetikų g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – bendrija), bendrijos pirmininkė yra V. N.. Tai patvirtina 2019-05-23 išrašas iš Juridinių asmenų registro.
Bendrijoje mažiau nei 100 narių, bendrijos įstatuose nenumatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, tai patvirtina bendrijos įstatai ir pateikti protokolai, todėl ikiteisminis ginčo nagrinėjimas ne teisme netaikomas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau –DGNKPPSBĮ) 9 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnis).
Name yra 72 gyvenamieji butai (patalpos), namo bendras plotas 6114,46 kv. metrų, naudingas plotas 4722,84 kv. metrų, gyvenamasis plotas 2619,36 kv. metrų. Tai patvirtina 2019-05-14 butų (patalpų) sąrašas pastate, 2021-02-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.
Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso A. D.. Buto bendras ir naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų. Tai patvirtina 2021-03-09 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.
Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso A. D.. Buto bendras ir naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų. Tai patvirtina 2021-03-09 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.
Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso E. L. (13/16 dalių) ir E. T. (3/16 dalys). Tai patvirtina 2019-05-14 butų (patalpų) sąrašas pastate.
Dėl namo techninės apskaitos bylos
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnį nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 punktus ginčo patalpos daugiabučiame gyvenamajame name tapatybę patvirtina nekilnojamojo daikto (namo) kadastriniai matavimai, nekilnojamojo daikto (namo) kadastrinėje byloje esantys planai ir formos.
Nors ieškinyje teigiama, kad rūsio patalpos nėra inventorizuotos, pateikta namo techninės apskaitos byla įrodo priešingai. Namo techninės apskaitos bylos viršelyje nurodyta, kad namas inventorizuotas 1989-03-19. Ieškovui pateikus visą techninės apskaitos bylą, kuriame trūko lapo su numeriu „2“ lapo, buvo padarytas nuorašas bylai reikšmingas techninės apskaitos bylos dalies, kurią sudaro bylos viršelis, dokumentų sąrašas, žemės sklypo planas, namo techninis pasas, rūsio aukšto vidaus plotų eksplikacija (t. 1, b.l. 84-92). Namo techninės apskaitos bylos dokumentų sąraše, kuris yra bylos aplanko pirmo lapo vidinėje pusėje, nurodyta, kad pastatų aukštų planai yra nuo 2 iki 11 lapo, visi lapai sunumeruoti, tačiau lapo su numeriu „2“ teismui pateiktoje namo techninės apskaitos byloje nebuvo. Nuo 3 iki 11 lapo yra 1-9 aukštų planai. Namo techninės apskaitos bylos 14 lape yra pastatų vidaus plotų eksplikacija, kurioje yra aprašytos rūsio aukšto patalpos, tai sudaro pagrindą manyti, kad byloje buvo ir rūsio aukšto planas, o rūsio patalpų kadastriniai matavimai (tuo metu vadinami inventorizavimu) buvo atlikti.
2021-03-17 nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta, kad dėl trūkstamo kadastrinės bylos lapo su numeriu „2“, galimai rūsio aukšto schemos, nuorašo gavimo galima kreiptis į VĮ „Registrų centras“. Ieškovas kreipėsi raštu į nekilnojamojo turto registro tvarkanti VĮ „Registrų centras“, gavo ir pateikė į bylą namo rūsio aukšto planą, turintį lapo numerį „2“, rūsio aukšto schemą pateikė nekilnojamojo turto registro tvarkanti VĮ „Registrų centras“ ir tai nurodyta VĮ „Registrų centras“ lydraštyje, o schemos nuorašo tikrumas 2021-03-29 patvirtintas VĮ „Registrų centras“ darbuotojo parašu (t. 1, b.l. 104).
Atsakovas A. D. ginčijo techninės apskaitos bylos ryšį su nagrinėjama byla remiantis tuo, kad joje nurodytas kitas gatvės adresas. Namo techninės apskaitos bylos viršelyje nurodytas Sniečkaus miestas yra buvęs Visagino miesto pavadinimas. Sniečkaus miesto pavadinimo pakeitimas į Visagino miesto pavadinimą faktas yra jau istorinis, visiems žinomas, byloje neginčijamas ir skelbiamas Visagino savivaldybės tinklapyje https://www.visaginas.lt/ ir laisvoje enciklopedijoje https://lt.wikipedia.org.
2013-06-17 statybos ir inžinierinės įrangos priėmimo perdavimo akto Nr.43-122 16 punktas patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“ perdavė daugiabučio namo savininkų bendrijos Energetikų g. 26 pirmininkui A. D., kuris šioje byloje yra atsakovas, namų valdos techninės apskaitos bylą Nr.1422 (2021-05-25 ieškovo prašymas DOK-12874 priedas).
2019-06-25 Bendro naudojimo objektų valdymo ir priežiūros, dokumentų perdavimo - priemimo aktas Nr.1/2019(En.26) ir jo priedas patvirtina, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos Energetikų g. 26 pirmininkas A. D., kuris šioje byloje yra atsakovas, perdavė ieškovo atstovei pirmininkei V. N. namų valdos techninės apskaitos bylą Nr.1422 (2021-05-24 ieškovo prašymas DOK-12632 priedas).
Namo namo techninės apskaitos bylos viršelyje nurodyta, kad jos numeris yra 1422. Tai patvirtina, kad šią namo namo techninės apskaitos bylą 2019-06-25 ieškovui perdavė daugiabučio namo savininkų bendrijos Energetikų g. 26 pirmininkas A. D., o jam 2013-06-17 perdavė uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“.
Namo namo techninės apskaitos byloje gyvenamojo namo techniniame pase nurodyti duomenys apie namo bendrą plotą 6114,46 kv. metrų, gyvenamąjį plotą 2619,36 kv. metrų, butų skaičių, aukštų skaičių, kambarių skaičių sutampa su 2021-02-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytais duomenimis. Kitokios namo techninės apskaitos ar kadastrinės bylos atsakovai nepateikė. Taip pat nepateikta įrodymų, kad pateikta namo namo techninės apskaitos byla yra kokio nors kito namo. Todėl teismas daro išvadą, kad pateikta namo techninės apskaitos byla Nr.1422 (toliau – namo techninės apskaitos byla) yra daugiabučio namo Energetikų g. 26, Visaginas.
Pateikta namo techninės apskaitos byla ir iš VĮ „Registrų centras“ gauta rūsio aukšto schema yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią kitų byloje pateiktų šalių pačių parengtų schemų (privačių rašytinių įrodymų) atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo rūsio patalpos tapatybės
Namo techninės apskaitos byloje esančio techninio paso priedo Nr.1 II skyrius „Pagrindinių ir pagalbinių statinių, šaltų priestatų, rūsių, kiemo įrenginių paskirtis ir charakteristika“ patvirtina, kad name yra 753,24 kv. metrų ploto rūsys.
Namo techninės apskaitos byloje esanti Pastatų vidaus plotų eksplikacija ir pateikta rūsio aukšto schema patvirtina, kad rūsio aukšte yra du 73,57 kv. metrų ploto koridoriai, pažymėti indeksais R-1 ir R-17, dvi elektros skydinės, du šildymo mazgai, ir 26 rūsio sandėliai.
Su ieškiniu pateikta sandėliukų išdėstymo schema, atsakovo A. D. pateikta sandėliukų išdėstymo schema ir nuotraukos, teismo posėdyje duoti atsakovo A. D., bendrijos pirmininkės V. N. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas A. D. naudojasi dviem 11,42 kv. metrų ploto rūsio patalpomis, pažymėtomis su ieškiniu pateiktoje sandėliukų išdėstymo schemoje numeriu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurios iš VĮ „Registrų centras“ gautoje rūsio aukšto schemoje pažymėtos numeriais „R-3“ ir „R-4“. Ginčo dėl šių patalpų šioje byloje nėra.
Atsakovo teiginys, kad 11,42 kv. metrų ploto rūsio patalpa pažymėta su ieškiniu pateiktoje sandėliukų išdėstymo schemoje numeriu „(duomenys neskelbtini)“, kuri iš VĮ „Registrų centras“ gautoje rūsio aukšto schemoje pažymėta numeriu „R-4“ yra mažai tinkama naudotis kaip rūsio patalpa nepatvirtintas įrodymais, vienos iš koridoriaus padarytos nuotraukos tokiai išvadai nepakanka, atsakovas nepateikė jokių šios patalpos vidaus nuotraukų, kokius nors patalpos trūkumus patvirtinančių įrodymų, o oficialus rašytinis įrodymas iš VĮ „Registrų centras“ gauta rūsio aukšto schema ir vidaus patalpų eksplikacija patvirtina, kad numeriu „R-4“ pažymeta patalpa yra 11,42 kv. metrų ploto rūsio patalpa.
Iš VĮ „Registrų centras“ gauta rūsio aukšto schema patvirtina, kad tarp patalpų, pažymėtų numeriais „R-4“ ir „R-5“ yra kampinės formos patalpa, kurios plotis yra 3,84 metro, ilgis 4,02 metro ir yra 1,84 metrų pločio ir ilgio kampas (toliau - kampinės formos patalpa) ir iš schemos matyti, kad ši patalpa yra 73,57 kv. metrų ploto koridoriaus, pažymėto numeriu „R-1“ dalis.
Su ieškiniu pateikta sandėliukų išdėstymo schema, atsakovo A. D. pateikta sandėliukų išdėstymo schema ir nuotraukos, teismo posėdyje duoti atsakovų A. D., A. T., bendrijos pirmininkės V. N. paaiškinimai patvirtina, kad faktiškai yra atskirta sienomis ir durimis 4 metrų ilgio ir 2 metrų pločio 8 kv. metrų stačiakampio formos rūsio koridoriaus patalpos, pažymėtos numeriu „R-1“, dalis, ši patalpa ir yra šioje byloje ginčo objektas (toliau – ginčo patalpa).
Sienų montavimo plane su techninėmis patalpoms nubraižytas patalpų išsidėstymas nėra šaltinis, kuriuo nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4, 6 punktai), todėl ginčo patalpos sienų faktinio buvimo ar kokių nors kitų reikšmingų bylai aplinkybių nepatvirtina.
Dėl likusios 1,84 metrų pločio ir 2,18 metrų (4,02-1,84=2,18) ilgio 4 kv. metrų (2,18*1,84=4,01) ploto kampinės formos patalpos dalies šalys nenurodė kaip į ją patenkama, kas yra jos naudotojas, namo techninės apskaitos byloje, rūsio aukšto schemoje, rūsio aukšto vidaus plotų eksplikacijoje jokių pakeitimų neužregistruota ir šioje byloje ginčo dėl jos nėra.
Dėl ginčo patalpos valdymo teisėtumo
A. D. pateikė 2020-11-02 namo pastato Energetikų g. 26 negyvenamosios ūkinės patalpos rūsyje priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo įrodinėjo teiginį, kad ginčo patalpą 2020-11-02 perdavė A. T. ir E. L..
2020-11-02 priėmimo - perdavimo akte nenurodytas joks atlyginimas už naudojimąsi ginčo patalpa, todėl jai taikoma Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis.
Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartis priskiriama prie realinių sutarčių rūšių, t.y. kurios laikomos sudarytomis nuo sutarties objekto perdavimo momento. Neįvykus sutarties objekto perdavimui sutartis laikoma nesudaryta.
2020-11-02 priėmimo - perdavimo akte nurodyta išlyga, kad raktas nuo durų į ginčo patalpą lieka pas A. D. patvirtina, kad faktiškai jokios patalpos perdavimas neįvyko, sutartis nebuvo sudaryta. Be to, jame nenurodyta jokia konkreti rūsio patalpa. E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jai jokia rūsio patalpa perduota nebuvo. Todėl 2020-11-02 priėmimo - perdavimo aktas ginčo patalpos perdavimo A. T. ir E. L. nepatvirtina.
Byloje pateiktas E. T. pranešimas apie tai, kad jis 2020-11-02 priėmimo - perdavimo akto nepasirašinėjo, sandėlio patalpą nuomojasi iš (duomenys neskelbtini) buto savininko S. K. (2021 02 24 pateikto ieškovo prasymo priedas).
Su ieškiniu pateikta sandėliukų išdėstymo schema, atsakovo A. D. pateikta sandėliukų išdėstymo schema ir nuotraukos, teismo posėdyje duoti atsakovų A. D., A. T., bendrijos pirmininkės V. N. paaiškinimai patvirtina, kad faktiškai ginčo patalpa naudojasi A. D. ir A. T., jie abu laiko ginčo patalpoje savo daiktus ir atsisako iš ginčo patalpos savo daiktus išnešti, patalpą perduodant bendrijai, raktas nuo durų į ginčo patalpą yra pas A. D..
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Byloje nėra ginčo, kad daugiabučiame gyvenamajame name rūsio aukšte esančios negyvenamosios patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas A. T. gyvenamajame name Energetikų g. 26, Visaginas nuosavybės teise priklausančių patalpų neturi, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti naudotis ginčo patalpa jam nėra, todėl jis naudojasi ginčo patalpa be teisinio pagrindo, tuo pažeidžiama bendrijos narių - daugiabučio namo gyventojų, kuriems atstovauja bendrija, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis.
Atsakovo A. D. nuosavybėje turimo buto adresu Energetikų g. 26, Visaginas naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų. Jokia rūsio patalpa, joks rūsio plotas atsakovo butui nepriskirti. Tai patvirtina 2021-03-09 Nekilnojamojo turto registruo duomenų bazės išrašas. Viso namo naudingas plotas yra 4722,84 kv. metrų. Tai patvirtina 2019-05-14 butų (patalpų) sąrašas pastate, 2021-02-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.
Atsakovui A. D. priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi 76,58 ir 4722,84 kv. metrų santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Visas namo rūsio plotas yra 753,24 kv. metrų, o atėmus dviejų 73,57 kv. metrų ploto koridorių, pažymėtų indeksais R-1 ir R-17, dviejų 11,42 kv. metrų ploto elektros skydinių, dviejų 39,19 kv. metrų ploto šildymo mazgų plotus, likęs rūsio aukšto sandėlių plotas sudaro (73,57 + 73,57 + 11,42 + 11,42 + 39,19 + 39,19 = 248,36; 753,24 – 248,36 = 504.88 kv. metrų). Todėl atsakovui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis rūsio sandėlių dalyje lygi 76,58 ir 4722,84 kv. metrų santykiui nuo 504.88 kv. metrų, t.y. 8,19 kv. metrų (76,58 / 4722,84 * 504.88 = 8,1865). Tuo tarpu atsakovas A. D. naudojasi dviejomis 11,42 kv. metrų ploto rūsio patalpomis, pažymėtomis su ieškiniu pateiktoje sandėliukų išdėstymo schemoje numeriu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurios iš VĮ „Registrų centras“ gautoje rūsio aukšto schemoje pažymėtos numeriais „R-3“ ir „R-4“, kurių bendras plotas yra 22,84 kv. metrų. Todėl papildomai atsakovo A. D. užimtas dar ginčo patalpos 8 kv. metrų plotas aiškiai viršija atsakovui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį.
Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kas naudojasi kita 1,84 metrų pločio ir 2,18 metrų (4,02-1,84=2,18) ilgio 4 kv. metrų (2,18*1,84=4,01) ploto kampinės formos patalpos dalimi, kuri yra taip pat tarp patalpų, pažymėtų rūsio aukšto schemoje numeriais „R-4“ ir „R-5“, dėl kurios ieškinys nepareikštas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti naudotis ginčo patalpa atsakovui A. D. nėra, ginčo patalpos plotas aiškiai viršija atsakovui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, todėl jis naudojasi ginčo patalpa be teisinio pagrindo, tuo pažeidžiama kitų bendrijos narių - daugiabučio namo gyventojų, kuriems atstovauja bendrija, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis.
Dėl pateiktų protokolų vertinimo
2020-02-25 bendrijos visuotinis narių susirinkimas patvirtino ūkinių patalpų (sandėliukų), esančių rūsyje, naudojimo taisykles (t. 1, b.l. 33-35). Tai patvirtina 2020-02-25 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas.
2020-06-05 patikrinimo aktas Nr.18/2020 patvirtina, kad nuo 2020-06-01 iki 2020-06-04 vyko visų namo rūsyje esančių sandėliukų patikrinimas, A. D. atsisakė įleisti bendrijos pirmininkę į savo sandėliukų patalpas (t. 1, b.l. 50-55).
2020-10-06 bendrijos visuotinis narių susirinkimas svarstė klausimą ar palikti vienam buto savininkui naudojimui du sandėliukus ir balsų dauguma nusprendė nepritarti tam, kad vienam pirmos ir antros laiptinės buto savininkui būtų paskirstyti du sandėliukai; nusprendė, kad savininkas, turintis du sandėliukus, turi atlaisvinti vieną iš dviejų užimtų sandėliukų ir laisvą sandėliuką perduoti bendrijos pirmininkui. Tai patvirtina 2020-10-06 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas.
Byloje iškilo klausimas dėl 2020-02-25 ir 2020-10-06 protokolų vertinimo (t. 1, b.l. 6-22). Pirminiame ieškinyje buvo nurodyta, kad 2020-02-25 ir 2020-10-06 protokolas yra bendrijos visuotinio narių susirinkimo (t. 1, b.l. 2-4), o patikslintame ieškinyje nurodyta 2021-02-25 ir 2020-10-06 protokolai yra butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo.
2020-11-26 bendrijos raštu Nr.37 A. D. raginamas įvykdyti 2020-10-06 visuotinio bendrijos susirinkimo sprendimą ir išsikelti iš vieno iš dviejų užimamų sandėliukų. Laiško išsiuntimą atsakovui patvirtinančių įrodymų nepateikta.
2021-01-22 bendrijos valdybos posėdžio protokole aptarta, kad A. D. nevykdo visuotinio bendrijos susirinkimo sprendimo, nurodyto 2020-10-06 protokole Nr.6, nevykdo bendrijos pirmininkės prašymus, išsiųstus registruotais laiškais 2020-11-26 Nr.37 ir 2020-12-10 Nr.41 ir nuspręsta kreiptis į teismą.
Pačiuose protokoluose didelėmis spausdintinėmis raidėmis nurodoma, kad tai yra būtent visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolai, tačiau toliau tekste nurodyta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvauja 37 dalyviai, kas sudaro 51 procentą nuo butų ir kitų patalpų savininkų skaičiaus.
Atsižvelgiant į tai, kad 2020-11-26 bendrijos rašte Nr.37, 2021-01-22 valdybos posėdžio protokole nurodoma, kad nevykdomas būtent 2020-10-06 bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas, o ne butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, pačiuose protokoluose nurodoma, kad tai yra būtent visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolai, nepateikta įrodymų, kad buvo šaukiamas būtent butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, ir tik bylos nagrinėjimo metu pasikeitusią ieškovo poziciją, nepaisant aukščiau nurodyto kvorumo skaičiavimo tvarkos ir prieštaravimų tekste, nėra pagrindo konstatuoti kitaip nei, kad 2021-02-25 ir 2020-10-06 protokolai yra bendrijos visuotinio narių susirinkimo.
Dėl bendrijos teisės reikšti ieškinį.
Byloje iškilo klausimas dėl bendrijos teisės reikšti ieškinį nesant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimui. Atsakovų manymu, nesant namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, ieškovas neturi teisės reikalauti juos iškeldinti.
Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau išvardija DGNSBĮ 2 straipsnis. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
Nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugėtas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
Pagal bendrijos Įstatų 15 punktą aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Pagal DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir bendrijos Įstatų 16.4 punktą visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo organizavimo (t. 1, b.l. 24).
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra 2021-02-25 ir 2020-10-06 bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolų, 2020-11-26 bendrijos rašto Nr.37, 2021-01-22 valdybos posėdžio protokolo nustatyta, kad bendrijos nariai balsų dauguma reikalauja iš bendrijos valdymo organų, kad
namo bendraturčiai, užėmę daugiau kaip viena rūsio sandėliuką išsikeltų iš nepagrįstai užimamų patalpų, atsakovui A. D. reikalavimas atlaisvinti vieną iš dviejų rūsio sandėliukų buvo pareikštas ir jis jo nevykdo.
Teismas daro išvadą, jog atsakovo A. D. naudojimasis ginčo patalpa neatitinka įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Naudojimasis bendrąja daline nuosavybe be kitų bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą bei trukdymą jiems ja pasinaudoti.
Atsakovo A. T., neturinčiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės, naudojimasis ginčo patalpa be kitų ginčo patalpos bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą bei trukdymą jiems ja pasinaudoti.
Byloje pareikšti reikalavimai pareikšti dėl bendrijos valdymo organo (visuotinio narių susirinkimo) sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo nevykdymo, yra tiesiogiai susiję su bendrijos veikla, todėl teismas daro išvadą, kad bendrija turi teisę kreiptis į teismą su šioje byloje pareikštais reikalavimais dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimtų bendro naudojimo patalpų.
Teismas, remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis LR CK 4.26 str. 4 d., 4.34 str., 4.35 str., 4.85 str. 1 d., 4.83 str., 4.82 str. 1 d., ieškinį tenkina, nes atsakovai neteisėtai užvaldė bendrojo naudojimo patalpas, todėl atsakovai yra iškeldinami iš neteisėtai užimtų bendrojo naudojimo patalpų su patalpose esančiais daiktais.
Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo nėra pagrindo papildomai tenkinti kaip alternatyvų pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimą ginčo patalpą bendrijai perduoti, nustatyti baudą už termino perduoti pažeidimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015-03-20 redakcija).
Ieškovo išlaidos, susijusios su advokato pagalba, sudaro 30 Eur už konsultaciją, 550 Eur už ieškinio parengimą, 900 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 1480 Eur, ieškovas prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovų.
Išlaidų dydis ir mokėjimo pagrindas yra patvirtintas pateiktais mokėjimo nurodymais ir sąskaitomis už teisines paslaugas, kurie pateikti su 2021-02-01 ieškiniu (580 Eur) ir 2021-06-14 (360 Eur), 2021-07-29 (180 Eur), 2021-08-31 (180 Eur), 2021-10-20 (180 Eur) prašymais.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8 punkto papunkčius Rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai sudaro už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra: 1454,8 Eur. Todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis byloje sudaro 3637 Eur už ieškinį; 145,48 Eur už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą; 581,92 Eur už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai.
Atsižvelgiant į vykusių teismo posėdžių skaičių, ieškovo atstovės pateiktų prašymų skaičių, bylos sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad ieškovo išlaidos, susijusios su advokato pagalba neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovų.
2021-10-20 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas neprašo priteisti išlaidas už dokumentų vertimą, todėl jų priskyrimo bylinėjimosi išlaidoms ir priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Bendrija, kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo (DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Žyminio mokesčio dydis už ieškinį šioje byloje sudaro 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovų į valstybės biudžetą.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis sudaro 22,10 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 263 – 265 str., 270 str. str. teismas,
Ieškovo Naujoji Energetikų g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrija ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti A. T., gim. (duomenys neskelbtini), su visais daiktais iš daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Energetikų g. 26, Visaginas pirmosios laiptinės rūsio aukšte bendro naudojimo rūsio patalpoje įrengtos ūkinės patalpos (sandėlio), esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Energetikų g. 26, Visaginas, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o A. D. pateiktoje Energetikų g. 26, laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu „(duomenys neskelbtini)“.
Iškeldinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais daiktais iš daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Energetikų g. 26, Visaginas pirmosios laiptinės rūsio aukšte bendro naudojimo rūsio patalpoje įrengtos ūkinės patalpos (sandėlio), esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Energetikų g. 26, Visaginas, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o A. D. pateiktoje Energetikų g. 26, laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti ieškovo Naujoji Energetikų g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrija naudai iš A. T., gim. (duomenys neskelbtini), 740 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovo Naujoji Energetikų g. 26 daugiabučio namo savininkų bendrija naudai iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 740 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš A. T., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 11,05 Eur (vienuolika eurų 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išieškoti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 11,05 Eur (vienuolika eurų 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.
Teisėjas Nikolaj Semionov