Civilinė byla Nr. e2A-337-460/2022

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01351-2020-9

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                     1.3.2.9.10.6; 1.3.2.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienė, Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybei, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono savivaldybės merui, Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. M. Tauragės apylinkės teisme pareiškė ieškinį, juo prašė: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkį Nr. P1-47 „Dėl K. M. atleidimo iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų“; 2) negrąžinti jo į darbą; 3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio 6517,38 Eur kompensaciją; 4) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5000 Eur dydžio neturtinę žalą; 5) priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis buvo atleistas iš darbo neteisėtai. Į įspėjime nurodytą laisvą Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybę galima buvo pretenduoti tik konkurso būdu, jis neturėjo pirmenybės teisės konkurse dalyvaujančių asmenų tarpe. Į Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 11 d. siūlomas laisvas darbo vietas pretenduoti negalėjo dėl skirtingos jo turimos kvalifikacijos. Jam nebuvo siūlomos kitos laisvos darbo vietos, į kurias galėjo būti perkeltas, nei darbo sąlygų pakeitimas. (duomenys neskelbtini) mokykla ir toliau tęsia veiklą, tik jau kaip Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykla. Reorganizuotoje (duomenys neskelbtini) mokykloje liko 16 pareigybių, iš kurių viena skirta ir direktoriaus ugdymo pareigoms užimti, jis turi 38 m. pedagoginio darbo stažą, ne kartą skatintas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo kandidatūra užimti direktoriaus pavaduotojo ugdymui vietą net nebuvo svarstoma. Jis nebuvo informuotas, jog Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo laisva matematikos mokytojo pareigybė, kurioje jis būtų sutikęs dirbti, kadangi jo specialybė yra matematika / fizika. Mano, kad apie laisvas darbo vietas buvo informuotas tik formaliai, realus siūlymas dėl kitų pareigų užėmimo jam nebuvo siūlomas. Jam neteisėtai buvo vengiama siūlyti užimti kitas laisvas ir jo kompetenciją atitinkančias pareigas. Be to, yra įsitikinęs, kad nedarbingumo laikotarpiu jo atleidimas iš darbo negalėjo būti vykdomas, jis buvo atleistas iš darbo pažeidžiant DK 65 straipsnio 6 dalį. Pažymėjo, jog esminis reorganizavimo siekis buvo tik sumažinti švietimo įstaigų, kaip atskirų juridinių asmenų, skaičių, tačiau reorganizuojamos ugdymo įstaigos ir toliau tęsia ugdymo veiklą. Svarstant jo atleidimo iš darbo klausimą nevertinta jo pirmenybės teisė likti darbe, kaip tai numatyta Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 3 dalyje.

2.       Atsakovai Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybės taryba, Tauragės rajono savivaldybės meras, atstovaujami Tauragės rajono savivaldybės administracijos atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovas neginčija reorganizavimo realumo ir neteigia, kad faktiškai reorganizavimas nevyko. Reorganizavimas nebuvo fiktyvus. Teigė, kad ieškovas – mokyklos vadovas yra specifinis subjektas, kuriam taikomos išimtys iš DK 51 straipsnio 1 dalyje bei DK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų garantijų. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus darbo vieta buvo ir yra užimta, kadangi po reorganizacijos darbą toliau tęsia direktorius A. K. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo galimybės ir pareigos perkelti ieškovą į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas. Ieškovas galėjo būti perkeltas nebent į kitas pareigas, tačiau tokio noro neišreiškė. Pirmenybės teisės likti darbe kriterijai, nurodyti DK 57 straipsnio 3 dalyje šiuo atveju nėra vertinami, šią taisyklę patvirtina teismų praktika. Net remiantis DK 57 straipsnio 3 dalimi, ieškovas neturėjo pirmenybės teisės likti darbe, nes abu vadovai atitiko tuos pačius pirmenybės kriterijus. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie visas tuo metu esančias laisvas darbo vietas. Jokių kitų laisvų darbo vietų (duomenys neskelbtini) mokykloje, laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos nebuvo. Laisva matematikos mokytojo darbo vieta (0,38 etato) atsirado tik 2020 m. rugpjūčio 31 d., paskutinę ieškovo darbo dieną ir atsakovas neturėjo pareigos siūlyti ieškovui šios darbo vietos. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie konkursą į Sporto centro direktoriaus pareigybę. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalis numato, kad savivaldybės meras skelbia viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Atsakovas negalėjo nepaisyti konkurso tvarkos ir perkelti ieškovą į Sporto centro direktoriaus pareigas. Ieškovas nepareiškė noro dalyvauti Tauragės sporto centro direktoriaus konkurse. Ieškovas niekada nesirūpino savo tolimesnėmis darbo perspektyvomis. 2018 m. buvo įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) mokykloje 2019 m. birželio 28 d. buvo paskelbtas viešas konkursas direktoriaus pareigoms užimti. Ieškovas nenuvyko į Nacionalinę švietimo agentūrą įsivertinti kompetencijų ir negalėjo dalyvauti konkurse. Iš prie ieškovo prašymo vertintis kompetencijas pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad vyko susirašinėjimas tarp ieškovo ir Nacionalinės švietimo agentūros, todėl ieškovas, nurodydamas, kad buvo padaryta elektroninio pašto adreso klaida, pats sau prieštarauja. Ieškovo teiginiai, kad dėl V. O. padarytos klaidos ieškovas negalėjęs dalyvauti kompetencijos vertinime, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovai nesutinka su ieškovu, jog pagal DK 65 straipsnio 6 dalį ieškovo darbo santykių pasibaigimo diena turėjo būti nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos. DK 65 straipsnio 6 dalis numato išimtį iš taisyklės, jei darbo sutartis nutraukiama pasibaigus darbdaviui. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo darbdavys (duomenys neskelbtini) mokykla pasibaigė 2020 m. rugsėjo 1 d., jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Potvarkis atleisti ieškovą iš pareigų priimtas teisėtai, todėl atsakovui negali būti taikomos DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos. Net jei teismas pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam išmokėta kompensacija pagal DK 57 straipsnio 8 dalį privalo būti įskaičiuota į DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją, kadangi jų paskirtis – kompensuoti darbuotojui laikiną pajamų netekimą. Ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas, o nurodoma neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie sveikatos pablogėjimą ir kitas patirtas neigiamas pasekmes, jų ryšį su ieškovo atleidimu iš darbo.

3.       Atsakovė Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykla su ieškiniu nesutiko, pritarė atsakovų paaiškinimams bei pažymėjo, kad ji savivaldybės prašymu pateikė savivaldybei laisvų darbo vietų sąrašus. Keletą kartų informavo ieškovą apie atsiradusias laisvas darbo vietas, tačiau ieškovas atsisakė. Nežinojo, kad ieškovas turi matematikos mokytojo kvalifikaciją. Dėl 9 klasės nebuvo garantuoti, kad vaikai ateis mokytis. Byloje yra pateikti 12 moksleivių prašymai mokytis 9 klasėje. Direktoriaus pavaduotoja ankstesniais metais mokė vaikus matematikos pamokų, po atostogų grįžo rugpjūčio 15 d. Ji žinojo, kad jai teks dirbti su reorganizacijos darbais pavaduotoja bei matematikos mokytoja, tačiau direktoriui pradėjo sakyti, kad ji pavargo dirbti. Pažymėjo, kad vietoj 400 vaikų yra 600 vaikų, be to yra mokytojų, kurie dirba ir kitose mokyklose, tai reiškia, kad reikia derinti. Reorganizavimo krūviai tapo žinomi rugsėjo 1 d., tiksliau rugsėjo 15 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo K. M. atsakovei Tauragės rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 188737457, 2 637,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1.       Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, tokį sprendimą turi teisę priimti darbdavys savarankiškai.

4.2.       Teismas sprendė, jog bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad reorganizavimas buvo realus ir nebuvo fiktyvus. 

4.3.       Teismas nustatė, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną, tai yra reorganizacijos pabaigoje, po reorganizacijos veiklą tęsiančios biudžetinės įstaigos Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovo (direktoriaus) vieta nebuvo laisva, todėl nusprendė, kad biudžetinės įstaigos Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovas (ieškovas) neturėjo ir negalėjo būti perkeltas į biudžetinės įstaigos Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovo (direktoriaus) pareigas.

4.4.       Teismas nusprendė, jog nesant galimybių perkelti reorganizuojamos biudžetinės įstaigos Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorių (ieškovą) į naująjį juridinį asmenį – Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas, nes jos buvo užimtos, ieškovas galėjo būti atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

4.5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra buvo įspėtas tinkamai ir nepraleidus nustatytų terminų. Konstatavo, jog su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta, priešingų įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Ieškovui įspėjimo įteikimo metu buvo pateikta informacija apie atsakovo turimą laisvą darbo vietą – Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybę, į kurią ieškovas galėjo pretenduoti konkurso būdu.

4.6.       Teismas sprendė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tuo metu esančias laisvas darbo vietas ir galėjo būti perkeltas į vieną kurią nors laisvą darbo vietą, tačiau tokio noro nepareiškė.

4.7.       Teismas iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktų dokumentų nustatė, kad Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. laisvų direktoriaus pavaduotojo ugdymui, matematikos mokytojo, fizikos mokytojo pareigybių, bei kitokių laisvų darbo vietų nebuvo.

4.8.       Teismas nustatė, kad laisva matematikos mokytojo pareigybė (0,38 etato) Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje atsirado 2020 m. rugpjūčio 31 d., tai yra paskutinę ieškovo darbo dieną, todėl atsakovai neturėjo pareigos siūlyti ieškovui šių pareigų.

4.9.       Teismas konstatavo, kad ieškovas galėjo būti atleistas iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu, kadangi DK 65 straipsnio 6 dalis numato išimtį iš taisyklės dėl darbo santykių pabaigos dienos perkėlimo laikinojo nedarbingumo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama pasibaigus darbdaviui.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Apeliantas įsitikinęs, kad jo darbdavys nepasibaigė, nes darbdaviu įvardinus subjektą, kuris, kaip darbdavys nurodytas ir apelianto 2000 m. gruodžio 6 d. darbo sutartyje Nr. 271, t. y. Tauragės rajono savivaldybė.

5.2.       Apelianto nuomone, tokia situacija, kuomet reorganizacijos metu atleidžiant tik vieną darbuotoją ir atleidimo pagrindu įvardinant DK 57 straipsnio l dalies l punktą, t. y., kad darbo vieta tapo perteklinė, tačiau priimant naują asmenį į matematikos mokytojo pareigas, tų pareigų nepasiūlant ieškovui. t. y. atleidžiamam darbuotojui, negali būti laikytinas tinkamu perteklinės darbo vietos fakto pagrindimu. Ieškinio 2.4 punkte ieškovas buvo aiškiai išdėstęs savo poziciją, kad jo kandidatūra būtų galima direktoriaus pavaduotojo ugdymo pareigoms užimti.

5.3.       Pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas DK 57 straipsnio l dalies l punkto bei DK 57 straipsnio l dalies 5 punkto pagrindų turinio, nepasisakydamas dėl dviejų skirtingų atleidimo (darbo sutarties nutraukimo) pagrindų taikymo šioje byloje, pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodytas atleidimo pagrindas yra tinkamas, nes nebuvo galimybės ieškovo perkelti į direktoriaus pareigas, kadangi jos buvo užimtos, nors tokio reikalavimo ieškovas nebuvo net išreiškęs.

5.4.       Atsakovo abstraktus paaiškinimas, dėl ieškovo darbo vietos (darbo funkcijų) tapimo perteklinėmis buvo vienintelis, t. y., kad buvo įvykdyta mokyklų reorganizacija, todėl nebuvo galimybės ieškovui pasiūlyti kitos darbo vietos. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. staiga atsirado laisva matematikos mokytojo pareigybė, tą pačią dieną buvo surastas naujas darbuotojas, sudaryta darbo sutartis ir duomenys perduoti VSDFV, o pats darbuotojas dirbti pradėjo nuo 2020 m. rugsėjo l d., pateisinama tik vieninteliu formalumu - 5 darbo dienomis iki įspėjimo termino pabaigos. Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ganėtinai plačiai pasisakė dėl kylančių abejonių tiek dėl perteklinės darbo vietos, tiek dėl paties atleidimo teisinio pagrindo, tačiau nurodyti motyvai nebuvo vertinami, o atsakovai jokių įrodymų atleidimo teisėtumui pagrįsti neteikė.

5.5.       Reorganizacijos atveju juridinis asmuo veiklą tęsia (tai numatyta ir reorganizavimo tvarkos apraše), t. y. reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos pereina kitam asmeniui, tačiau vien dėl reorganizacijos darbo sutartis negali būti nutraukiama. Šiuo atveju darbo sutartys su Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojais nebuvo nutraukiamos, jos buvo pakeistos, tai patvirtina juridinio asmens veiklos tęstinumą.

5.6.       Konstatavus, jog ieškovo darbdavys yra Tauragės rajono savivaldybė, negalėtų būti taikytina DK 65 straipsnio 6 dalis, kadangi darbdavys ieškovo atžvilgiu nepasibaigė, todėl ir darbo sutarties nutraukimas nedarbingumo laikotarpiu negalimas.

5.7.       Apeliantas pažymi, kad duomenų apie tai, kad su ieškovu Tauragės rajono savivaldybė būtų tinkamai atsiskaičiusi, byloje nėra. Jis įsitikinęs, kad tokius duomenis turėjo pateikti darbdavys, kadangi jam tenka pareiga įrodyti atleidimo pagrįstumą.

5.8.       Teigia, kad atsakovų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nebuvo gautas, taip pat ieškovui nebuvo siūloma nei viena darbo vieta, kuri atitiktų ieškovo specialybę (matematika / fizika), nors tokia darbo vieta Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje ieškovo atleidimo dieną buvo.

5.9.       Apeliantas įsitikinęs, kad informacija apie laisvas darbo vietas ir siūlymas ieškovui dirbti pakeistomis sąlygomis ar siūlymas būti perkeltam į kitas pareigas, yra visiškai skirtingi pranešimai.

5.10.       Tikina, jog atsakovai teismo posėdžio metu akcentavo, kad neturėjo pareigos siūlyti laisvą darbo vietą (matematikos mokytojo), nes formaliai buvo išlaikytas 5 darbo dienų terminas iki atleidimo iš darbo dienos. Analogiškos pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertindamas aplinkybės, kad ieškovo atleidimo dieną į matematikos mokytojo pareigas buvo priimtas naujas darbuotojas nepaisant to, kad ieškovas matematikos pamokas yra dėstęs net ir tuo laikotarpiu, kuomet buvo direktorius ir dėl tam tikrų priežasčių reikėdavo pavaduoti matematikos ar fizikos mokytoją. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. P. nurodė, kad grįžusi iš atostogų, t. y. 2020 m. rugpjūčio 17 d. informavo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorių, kad dėl darbo krūvio padidėjimo, susijusio su reorganizacija, atsisakys trijų matematikos pamokų ir neva tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. galutinai pareiškė, kad savo pozicijos dėl dėstomo dalyko nebekeis. Taigi, 2020 m. rugpjūčio 31 d. tariamai gaunama informacija, jog pavaduotoja 3 matematikos pamokų atsisako, staiga surandamas naujas matematikos mokytojas, sudaroma darbo sutartis, išsiunčiami duomenys VSDFV ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nauja matematikos mokytoja pradeda dirbti.

5.11.       DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis išimtimis būtų galima vadovautis, jei ieškovo atleidimo pagrindas būtų ne DK 57 straipsnio l dalies l punktas, bet DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Apeliantas mano, kad DK 57 straipsnio l dalies l punktas nepatenka į išimtis, įtvirtintas DK 65 straipsnio 6 dalyje.

5.12.       Tikina, kad ieškovo atleidimas iš užimamų pareigų yra neteisėtas, o kreipimasis dėl išmokos skyrimo buvo tik siekis išvengti ateityje papildomų teisminių procesų.

5.13.       Dėl kokių priežasčių skundžiamame sprendime teismas nutarė pasisakyti dėl ieškovo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas, nėra žinoma.

5.14.       Skundžiamo sprendimo 4 lape nurodyta, jog iš SODRA informacijos matyti, jog nuo 2020 m. spalio 15 d. ieškovas pradėjo dirbti pas asmenį, vykdantį žemės ūkio veiklą ir ieškovo darbo užmokestis sudaro 644,86 Eur. Apeliantas akcentuoja, kad teismo posėdžio metu tik žodžiu teismui jis paaiškino, kur dirba, tačiau savo darbo užmokesčio nenurodė. Mano, kad tokie duomenys / dokumentai apie tai byloje iš viso nebuvo pateikti ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl to pažymi, kad po bylos nagrinėjimo teismas iš VSDFV nepagrįstai išreikalavo tris išrašus apie ieškovo socialinį draustumą nurodant priežastį - dėl procesinių dokumentų bylos dalyviui įteikimo.

5.15.       Remiantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Apeliantas įsitikinęs, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstyta netinkamai, kadangi darbdavys neteikė jokių duomenų, kuriais būtų grindęs savo poziciją dėl ieškovo atleidimo teisėtumo. Priešingai, skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovas nepareiškė noro dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nepateikė duomenų, jog ieškovo atleidimo dieną su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta. Tuo tarpu dėl atsakovo įrodinėjimo pareigos, jog būtent darbdaviui priskirta pareiga pagrįsti atleidimo teisėtumą, nebuvo pasisakoma.

5.16.       Pažymi tai, kad Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybės taryba ir Tauragės rajono savivaldybės meras buvo atstovaujamas advokatų kontoros, nors Tauragės rajono savivaldybėje yra suformuotas Juridinis ir personalo skyrius, kurį sudaro keturi darbuotojai, iš kurių net trys pagal pareigybės aprašymą turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir kurie galėjo atstovauti atsakovo interesus byloje. Dėl šių aplinkybių yra įsitikinęs, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje atsakovo naudai negalėjo būti priteisiamos.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybės taryba ir Tauragės rajono savivaldybės meras su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Atleidžiant ieškovą nebuvo pažeistos jokios darbo sutarties nutraukimo procedūros.

6.2.       Atsižvelgiant i tai, kad laisva matematikos mokytojo darbo vieta (duomenys neskelbtini) mokykloje atsirado paskutinę ieškovo darbo dieną, atsakovė neturėjo pareigos siūlyti šios darbo vietos.

6.3.       Faktinis ieškovo elgesys rodo, kad jis labai gerai suprato savo atleidimo priežastis ir, laikydamas, kad jos yra nepakankamos, skundė savo atleidimą teismui.

6.4.       Ieškovo teiginiai su neva fiktyviu reorganizavimu, yra atmestini.

6.5.       Nėra jokio teisinio pagrindo teigti. kad ieškovo darbdaviu yra savivaldybė, o ne (duomenys neskelbtini) mokykla.

6.6.       Atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tariamai netinkamą atsiskaitymą.

6.7.       Atsakovė teisėtai atleido ieškovą 2020 m. rugpjūčio 31 d. (pasibaigus darbdaviui).

6.8.       Jeigu ieškovas iš tiesų manė, kad jis yra atleistas neteisėtai, jis neturėjo kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, kadangi, kaip pažymėjo teismas, ji mokama tik teisėtai atleistiems darbuotojams.

6.9.       Net jeigu būtų pripažinta, kad duomenų apie ieškovo darbovietę po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigimo išreikalavimas turi pažeidimo požymių, tai būtų išimtinai formalus procesinis pažeidimas, neturėjęs jokios reikšmės nei šalių teisėms ir pareigos, nei pačiam procesui (ir atitinkamai sprendimo priėmimui).

6.10.       Akivaizdu, jog įrodinėjimo pareiga buvo paskirstyta teisingai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta: 

10.1.       Tauragės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto liaudies švietimo skyriaus vedėjo 1988 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 123-K ieškovas K. M. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, o Tauragės rajono savivaldybės administratorius 2000 m. gruodžio 6 d. su ieškovu K. M. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 271, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) mokyklą direktoriumi.

10.2.       Tauragės rajono savivaldybės mero 2018 m. vasario 7 d. potvarkiu ieškovo K. M. Nr. P1-6 neterminuota darbo sutartis Nr. 271 pakeista į terminuotą darbo sutartį ir nustatyta darbo sutarties termino pabaiga - iki 2020 m. sausio 1 d.

10.3.       Iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 2019 m. birželio 28 d. rašto nustatyta, jog Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius prašė ministerijos paskelbti informaciją apie Tauragės rajono savivaldybėje skelbiamus konkursus, tame tarpe ir į Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas. Nurodė, jog konkursai vyks 2019 m. lapkričio 27 d., informacija apie konkursus skelbiama 2019 m. birželio 28 d., pagrindinis skelbimas - http://www.taurage.lt. Iš ieškovo ir atsakovų atstovės advokatės paaiškinimų nustatyta, jog kandidatų (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas neatsirado, ieškovas taip pat nedalyvavo konkurse. Tauragės rajono savivaldybės mero 2019 m. gruodžio 2 d. potvarkiu P1-30 terminuotos darbo sutarties Nr. 271 su ieškovu K. M. termino pabaiga buvo pakeista, nustatyta, kad ieškovas „dirba iki teisės aktų nustatyta tvarka bus išrinktas ir į pareigas paskirtas švietimo įstaigos vadovas“.

10.4.       Iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr.1-114 „Dėl Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos ir Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo “ nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė reorganizuoti biudžetines įstaigas: Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklą ir Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklą, prijungiant jas prie Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos, reorganizacijos pabaiga 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nustatyta, kad šiuo sprendimu buvo patvirtintas Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos ir Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašas (toliau ir Reorganizavimo aprašas), kurį pasirašė ieškovas K. M., (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius ir Tauragės pagrindinės mokyklos direktorius A. K. Šio aprašo 6 punkte nustatyta, kad Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokykla po reorganizavimo baigia savo veiklą kaip juridinis asmuo ir tampa Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos struktūrine dalimi – skyriumi, kurio pavadinimas – Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) skyrius. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad pasibaigus reorganizavimui, baigiasi Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos teisės ir pareigos, kurios po reorganizavimo pereis tęsiančiai veiklą Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklai. Aprašo 12 punktas skelbia, jog Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokykla po reorganizavimo kaip juridinis asmuo savo veiklą baigia nuo jos išregistravimo iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro dienos, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 31 d. Iš minėto aprašo priedo – Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) pagrindinio ugdymo skyriaus pareigybių sąrašo matyti, jog skyriuje direktoriaus pareigybės nėra.

10.5.       Tauragės rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 64 straipsniu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-114 „Dėl Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos ir Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo“, 2020 m. gegužės 29 d. įspėjo ieškovą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas buvo informuotas, kad, pasibaigus mokyklos reorganizavimui, Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybė bus panaikinta ir darbo sutartis bus nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbuotojo veikla). Minėtu įspėjimu meras taip pat informavo ieškovą, kad Tauragės rajono savivaldybėje yra laisva Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybė, į kurią jis gali pretenduoti konkurso būdu. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad 2020 m. gegužės 29 d. jam buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą.

10.6.       Iš Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašto „Dėl darbo vietų Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje“ nustatyta, jog meras 2020 m. rugpjūčio 11 d. informavo ieškovą, jog darbo sutartis su juo bus nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. panaikinus jo užimamą pareigybę. Taip pat informavo ieškovą, jog Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jos skyriuose yra laisvos šios darbo vietos: auklėtojas (0,5 etato) (duomenys neskelbtini) grupėje; auklėtojo padėjėjas (1 etatas) (duomenys neskelbtini) grupėje; auklėtojas padėjėjas (0,5 etato) (duomenys neskelbtini) skyriuje; istorijos mokytojas (0,4 etato) (duomenys neskelbtini) skyriuje. Meras prašė ieškovo informuoti Tauragės rajono savivaldybę, ar jis sutinka nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dirbti vienoje iš laisvų darbo vietų Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nustatyta, jog ieškovas nepareiškė Tauragės rajono savivaldybės merui sutikimo dirbti vienoje iš pasiūlytų laisvų darbo vietų.

10.7.       Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. P1-47 ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla).

10.8.       Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, jog Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokykla buvo išregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d. juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo.

10.9.       Iš SODRA informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. spalio 9 d. ir nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. buvo nedarbingas dėl ligos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis buvo atleistas iš darbo neteisėtai. Ieškovo nuomone, jam nebuvo siūlomos kitos laisvos darbo vietos, į kurias galėjo būti perkeltas, nei darbo sąlygų pakeitimas. Jis nebuvo informuotas, jog Tauragės (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo laisva matematikos mokytojo pareigybė, kurioje jis būtų sutikęs dirbti, kadangi jo specialybė yra matematika / fizika.

12.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisės normomis ir šios bylos duomenimis, konstatavo, kad reorganizavimas buvo realus, Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kaip juridinio asmens, po reorganizavimo nebeliko, visos (duomenys neskelbtini) mokyklos teisės ir pareigos po reorganizavimo perėjo kitai mokyklai. Teismas ieškovo atleidimą iš darbo pripažino teisėtu, atsižvelgdamas į tai, kad kitos mokyklos direktoriaus vieta buvo užimta, taigi ieškovas į šias pareigas negalėjo būti perkeltas, be to, darbdavė tinkamai informavo ieškovą apie laisvas darbo vietas – siūlyta keletas pozicijų, bet jos, kaip vertino teismas, ieškovo netenkino, o kitų laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo kvalifikaciją, nebuvo.

13.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 57 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, pažeidė DK 65 straipsnio 6 dalį. Ieškovo vertinimu, teismai nepagrįstai sugretino du skirtingus – DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte įtvirtintus – atleidimo pagrindus ir konstatavo, kad švietimo įstaigos reorganizavimas (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas) savaime patenka į DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtį, atitinkamai darbdaviui suteikiant teisę darbuotoją atleisti jo nedarbingumo laikotarpiu (DK 65 straipsnio 6 dalis). Be to, ieškovo įsitikinimu, teismai netinkamai identifikavo jo, kaip švietimo įstaigos vadovo, darbdavį, nepagrįstai darbdaviu laikė jo švietimo įstaigą, o ne Tauragės rajono savivaldybę. Apeliantas mano, kad jo vieta nebuvo perteklinė, nes buvo priimtas naujas asmuo į matematikos mokytojo pareigas, ieškovui nebuvo pateiktas pasiūlymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014 ir konstatavo, kad negali būti tokia situacija, kai įmonės vadovais būtų 2 ar daugiau asmenų, nes ieškovas niekada nepretendavo į direktoriaus pareigas, jo kandidatūra tiko direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigoms užimti. Apeliantui kyla abejonių dėl reorganizavimo realumo.

Dėl prejudicinių faktų ir apelianto skunde nurodomų argumentų dėl tikrojo jo darbdavio

14.       Teisėjų kolegija pirmiausia nori paminėti, kad šis ginčas tarp ieškovo ir atsakovų dėl (ne)teisėto atleidimo iš darbo nagrinėjamas antrąjį kartą apeliacinės instancijos teisme. Primintina, jog Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-452-459/2021 panaikino Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-701/2022 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

15.       Dera pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-701/2022 nusprendė, kad, byloje esant nustatytai aplinkybei, jog 2000 m. gruodžio 6 d. sudaryta darbo sutartimi ieškovas K. M. buvo priimtas dirbti į Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklą direktoriumi, padarė išvadą, kad sudarytos darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklostė tarp ieškovo ir Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos, taigi būtent pastaroji buvo ieškovo darbdave (2002 m. DK 16 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, DK 21 straipsnio 3 dalis, 32 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-701/2022).

16.       Taigi, nustatyta aplinkybė, jog ieškovo darbdave yra / buvo būtent Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokykla, yra vertintina kaip prejudicinis faktas – įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

17.       Esant nustatytam faktui, kad ieškovo darbdave yra / buvo (duomenys neskelbtini) mokykla, apelianto argumentų svarstymas, kad tikroji jo darbdavė yra Tauragės rajono savivaldybė, nebetenka teisinės prasmės, dėl to kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

18.       Atitinkamai, išvestiniai apelianto skundo argumentai, kad dėl to, kad jo darbdave yra Tauragės rajono savivaldybė ir dėl to ieškovo darbdavė nepasibaigė (nebuvo likviduota), negalėjo būti taikytos DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, DK 65 straipsnio 6 dalies normos, yra nepagrįsti bei atmestini.

Dėl atleidimo pagrindo 

19.       Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas DK 57 straipsnio l dalies l punkto bei DK 57 straipsnio l dalies 5 punkto pagrindų turinio, nepasisakydamas dėl dviejų skirtingų atleidimo (darbo sutarties nutraukimo) pagrindų taikymo šioje byloje, pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovės / atsakovių nurodytas atleidimo pagrindas yra tinkamas.

20.       Teisėtos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės priežastys reglamentuojamos DK 57 straipsnio 1 dalies nuostatose, kuriose įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl, be kitų, šių priežasčių: darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas); teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas). DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu 

21.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog toks reguliavimas nereiškia, jog dėl juridinio asmens pasibaigimo reorganizavimo būdu bei jo išregistravimo savaime atsiranda pagrindas taikyti DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes turi būti atsižvelgiama į DK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasibaigus juridiniam asmeniui dėl to, kad jis reorganizuojamas ir prijungiamas prie kito juridinio asmens, kai pastarasis perima pirmojo teises ir pareigas, darbuotojo darbo sąlygos negali būti keičiamos ir darbo santykiai paprastai negalėtų būti teisėtai nutraukti, jie turėtų tęstis, nes naujasis subjektas šiuose santykiuose turėtų įstoti į buvusio darbdavio vietą. Kita vertus, jei dėl priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, šis darbuotoją gali teisėtai atleisti, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir laikydamasis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. laiku ir tinkamai įspėjęs darbuotoją ir darbovietėje nesant laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu. Taigi faktinės konkrečios bylos aplinkybės, jų sutaptis gali suponuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-781/2022).

22.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl ieškovo argumentų, susijusių su DK nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pažeidimu, teisinio pagrįstumo, akcentuotinos teisiškai reikšmingos faktinės šios bylos aplinkybės.

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovas iš švietimo įstaigos direktoriaus pareigų atleistas esant tokiai situacijai – Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokykla, kuriai vadovavo ieškovas, buvo realiai reorganizuota ir prijungta prie Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos, ši toliau tęsė veiklą, o (duomenys neskelbtini) mokykla buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Reorganizavimo sąlygų aprašas buvo patvirtintas 2020 m. balandžio 22 d. Ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. raštu buvo įspėtas, kad 2000 m. gruodžio 6 d. su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovas atleistas iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokykla 2020 m. rugsėjo 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus vieta aktualiu laikotarpiu buvo užimta.

24.       Taikant nagrinėjamoje byloje anksčiau nurodytus išaiškinimus, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą, jų seką bei sutaptį, ypač atsižvelgiant į nustatytą faktinę aplinkybę, jog Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos teises ir pareigas po reorganizavimo perėmusios Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pozicija buvo užimta, darytina išvada, kad faktiškai dėl mokyklos reorganizavimo ir jos išregistravimo ieškovo, ėjusio mokyklos direktoriaus pareigas, darbo funkcijos darbdaviui tapo perteklinės. Tai reiškia, kad, neneigiant mokyklos pasibaigimo fakto, atsirado būtent DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu, dėl to jis ir buvo įspėtas (dėl atleidimo būtent šiuo pagrindu) po to, kai buvo patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašas. Šioje vietoje primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią teisiškai negalima situacija, kad vienu metu įmonės vadovais būtų du skirtingi asmenys (CK 2.82 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, taigi, vienu metu šios funkcijos negali vykdyti du asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014).

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad procedūrinių pažeidimų 2020 m. gegužės 29 d. įspėjant ieškovą dėl atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepadaryta, aplinkybė, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokykla pasibaigė, nesudarė pagrindo įspėti ieškovą, jog jis yra atleidžiamas ir vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes nors reorganizavimas yra vienas iš juridinio asmens pasibaigimo pagrindų, šiuo atveju buvo teisėtai priimtas sprendimas ieškovą atleisti būtent DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl ieškovo darbo funkcijos konstatavimo pertekline 

26.       Apeliantas skunde teigia, kad jo darbo vieta netapo pertekline, kadangi buvo priimta nauja matematikos mokytoja ir ši laisva darbo vieta ieškovui nebuvo pasiūlyta.

27.       Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog įspėjus ieškovą dėl atleidimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jei kitoje / naujoje darbovietėje nebuvo laisvos darbo vietos, į kurią ieškovas galėjo jo sutikimu būti perkeltas. Kaip anksčiau nurodyta, Tauragės (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovo vieta buvo užimta. Taigi, bendroji taisyklė negalėjo būti taikoma, ieškovas negalėjo būti perkeltas į gimnazijos direktoriaus pareigas. Dėl to ieškovo darbo vieta tapo pertekline, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenimis ir ieškovas pripažino, jog nebuvo laisvos mokyklos direktoriaus darbo vietos.

28.       Kita aspektas tas, kad ieškovui buvo pasiūlytos laisvos darbo vietos (teismo pastaba: tai ne visiškai sutampa su perkėlimu), laikantis DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

29.       Kolegijos vertinimu, atsiradusi laisva matematikos mokytojo darbo vieta negali turėti reikšmės ieškovo atleidimo teisėtumui. Kaip byloje nustatyta, laisva darbo vieta (duomenys neskelbtini) mokykloje atsirado tik 2020 m. rugpjūčio 31 d., kai direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. P. dėl padidėjusio krūvio atsisakė vesti pamokas 9 klasės mokiniams (CPK 12, 178 straipsniai).

30.       Pirmosios instancijos teisme 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu A. P. patvirtino, kad galutinai apsisprendė nevesti pamokų 9 klasės mokiniams 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tą posėdžio metu patvirtino ir (duomenys neskelbtini) direktorius A. K.

31.       Apelianto teiginys, kad A. P. liudijimas, kad ji jau 2020 m. rugpjūčio 17 d. informavo (duomenys neskelbtini) direktorių, kad nebeves matematikos pamokų, yra netikslus. Kaip 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė A. P., grįžusi po atostogų 2020 m. rugpjūčio 17 d. ji minėjo direktoriui, kad gali nevesti pamokų 9 klasei, tačiau tai buvo tik pasvarstymai, nesukeliantys jokių teisinių pasekmių bei nereiškiantys, kad atsilaisvino darbo vieta, kuri galėtų būti pasiūlyta ieškovui. A. P. teigimu, tai, kad vasaros metu yra pateikiami prašymai priimti į mokyklą, nereiškia, kad prasidėjus mokslo metams vaikai iš tiesų atvyks mokytis į nurodytą mokyklą. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo aišku, kad 9 klasė bus suformuota, A. P. informavo direktorių, kad pamokų nebeves.

32.       Klaidingi yra ir apelianto teiginiai, kad jau anksčiau buvo žinoma, kad 9 klasė bus suformuota. Kaip teisingai nurodo atsakovai, žinojimas (ar numanymas) dėl to, ar bus sudaryta 9 klasė, savaime nereiškia, kad atsilaisvino darbo vieta. Kaip minėta aukščiau, sprendimą nevesti pamokų mokytoja A. P. priėmė tik 2020 m. rugpjūčio 31 d., taigi, būtent šią dieną ši darbo vieta tapo laisva.

33.       Atsižvelgdamas į tai, kad laisva matematikos mokytojo darbo vieta (duomenys neskelbtini) mokykloje atsirado paskutinę ieškovo darbo dieną, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos ieškovui siūlyti šios darbo vietos (DK 57 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo perkėlimo į direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas

34.       Apeliantas nurodo, kad jam, priešingai negu kitiems darbuotojams, nebuvo pateiktas pasiūlymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Apelianto nuomone, jo kandidatūra buvo tinkama direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigoms užimti.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neturėjo pareigos siūlyti ieškovui direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybės, kadangi ši pareigybė, kaip teigia atsakovai, buvo ir yra užimta. Ieškovas nepateikė jokių rodymų, kurie pagristų, kad ši pareigybė buvo laisva (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šios priežasties apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl informavimo apie ieškovo atleidimo pagrindą

36.       Apeliantas skunde teigia, kad jam apskritai buvo nesuprantamos jo atleidimo priežastys ir motyvai.

37.       Dera pažymėti, jog ieškovas, (duomenys neskelbtini) vadovas, buvo supažindintas su Reorganizavimo aprašu ir įpareigotas atlikti atitinkamus veiksmus. Reorganizavimo aprašo V skyriuje yra išvardinta eilė veiksmų, kuriuos turėjo atlikti ieškovas. Pavyzdžiui, ne vėliau, kaip per mėnesį nuo sprendimo apie mokyklos reorganizavimą priėmimo dienos raštu informuoti Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinius ir jų tėvus (14.1 punktas); informuoti darbuotojus apie darbo sąlygų pasikeitimą ar darbo sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d., rengti konsultacijas su mokyklos darbuotojų atstovais apie darbo sąlygų pasikeitimą ir (ar) galimą atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (14.2 punktas) ir kt. Pritartina atsakovams, kad ieškovas negalėjo nesuprasti, kad vyksta (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimas.

38.       Pridėtina, kad ieškovui įteiktame įspėjime apie sutarties nutraukimą yra aiškiai nurodytos ieškovo atleidimo priežastys. Nurodoma, jog vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi ir 6-1 straipsniu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-114 „Dėl Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos ir Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo“ ieškovas informuojamas, kad pasibaigus mokyklos reorganizavimui, Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybė bus panaikinta. Ieškovas įspėjamas, kad 2000 m. gruodžio 6 d. su ieškovu sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies l punktą.

39.       Pastebėtina, jog jeigu ieškovui, kaip jis teigia, buvo nesuprantamos faktinės jo atleidimo priežastys, ieškovas galėjo kreiptis į atsakovę su prašymu paaiškinti, kodėl jis bus atleistas.

40.       Kolegijos vertinimu, faktinis apelianto elgesys rodo, kad jis suprato (negalėjo nesuprasti) savo atleidimo priežastis. Iš ieškovo ieškinio motyvų matyti, kad ieškovas suvokė, kad jis buvo atleistas dėl to, jog (duomenys neskelbtini) mokykla baigė savo egzistavimą ir nebuvo galimybės ieškovo perkelti į (duomenys neskelbtini) mokyklą (CPK 185 straipsnis).

Dėl reorganizavimo realumo

41.       Apeliantas skunde teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nevertino, ar priežastis, dėl kurios darbo funkcija tapo pertekline, yra reali; ar ši priežastis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad darbuotojo funkcija darbdaviui tapo pertekline.

42.       Kolegija pritaria atsakovams, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovai 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, kad neginčija reorganizacijos realumo. Atsakovės advokatei paklausus, ar ieškovas mano, kad reorganizavimas yra realus, jis atsakė, kad neteigia, jog reorganizavimas yra fiktyvus, pripažįsta, jog realus.

43.       Kita vertus, klausimas dėl reorganizavimo realumo yra išspręstas, nes buvo priimti visi reikalingi sprendimai dėl reorganizavimo, (duomenys neskelbtini) mokykla nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išregistruota iš JAR ir veiklą tęsia tik reorganizuota kita (duomenys neskelbtini) mokykla.

44.       Atsižvelgiantį į tai, kas nurodyta anksčiau, apelianto teiginiai dėl reorganizavimo realumo yra atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl atsiskaitymo su ieškovu, įspėjimo apie atleidimą turinio ir laisvos darbo vietos egzistavimo

45.       Apeliantas kelia klausimą dėl (ne)tinkamo atsiskaitymo su juo fakto bei dėl kitų laisvų darbo vietų (ne)pasiūlymo. Apelianto nuomone, kitos laisvos darbo vietos buvo pasiūlytos netinkamai.

46.       Kolegija pirmiausia pažymi, jog kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nekėlė jokių reikalavimų dėl galbūt netinkamo atsikaitymo su juo. Kaip žinoma, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dėl šios priežasties ieškovo pasvarstymai dėl teismo pareigos būti aktyviu pažeidimo neišsiaiškinant, ar su ieškovu iš tiesų buvo tinkamai atsiskaityta net jam to neprašant, nenurodant, yra atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie galbūt netinkamą atsiskaitymą, nors tokią pareigą turi (CPK 12, 178 straipsniai).

47.       Svarstant klausimą dėl laisvų darbo vietų pasiūlymo ieškovui, svarbios faktinės bylos aplinkybės. Nustatyta, kad ieškovui tinkamai buvo pasiūlytos esančios laisvos darbo vietos. Kaip matyti iš ieškovui pateikto pranešimo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. l), jam buvo nurodyta: a) kokios laisvos darbo vietos yra (duomenys neskelbtini) mokykloje; 2) nurodyta, kad turi informuoti Savivaldybę, jeigu norėtų dirbti vienoje iš šių laisvų darbo vietų. Ieškovas pageidavimo užimti nurodytas laisvas darbo vietas neišreiškė.

48.       Svarbu ir tai, jog 2020 m. gegužės 29 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui taip pat buvo nurodyta, kad tuo metu yra laisva Tauragės sporto centro direktoriaus pareigybė, į kurią jis gali pretenduoti konkurso būdu (ieškinio priedas Nr. 2).

49.       Tai, kad ieškovo kvalifikacija neatitiko esančioms laisvoms darbo vietoms keliamų reikalavimų (pvz.: dėl Tauragės sporto centro direktoriaus), negali būti laikoma pareigos pasiūlyti laisvą darbo vietą pažeidimu. Nėra numatyta, kad tuo atveju, jeigu atleidžiamas darbuotojas neatitinka esančioms laisvoms darbo vietoms keliamų reikalavimų, jis privalo būti perkvalifikuotas. Todėl tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti.

50.       Pridėtina, kad  pasikeitus DK, nuo 2017 m. liepos l d. darbdavys nebeturi pareigos siūlyti laisvų darbo vietų, kurios atsirado likus mažiau negu 5 darbo dienos iki atleidimo dienos.

51.       Kaip teisingai nurodo pats ieškovas bei pastebi atsakovai, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus. praktikoje yra pripažįstama, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Pagal DK 129 straipsnio l dalį yra dvi privalomos sąlygos nutraukiant neterminuotą darbo sutartį pagal šį DK straipsnį: l) prieš tai darbuotoją atitinkamai įspėjus ir 2) jeigu darbuotojo negalima perkelti jo sutikimu į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

52.       Iš visų anksčiau nurodytų aplinkybių galima nuspręsti, kad abi šios sąlygos ieškovo atleidimo atveju buvo įvykdytos, todėl apelianto minėti skundo argumentai atmestini.

Dėl atleidimo nedarbingumo laikotarpiu

53.       Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis buvo atleistas nedarbingumo laikotarpiu, taip pažeidžiant DK 65 straipsnio 6 dalį. Apelianto nuomone, kadangi jis buvo atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies l punktą, o ne pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jam negalėjo būti taikoma DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis.

54.       DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama >.

55.       Teisėjų kolegija vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog apelianto atveju buvo taikomos tiek DK 57 straipsnio l dalies l punkto nuostatos, tiek DK 57 straipsnio l dalies 5 punkto taisyklės dėl darbo sutarties nutraukimo, esant faktinių aplinkybių sutapčiai dėl mokyklos reorganizavimo ją likviduojant ir dėl to, kad darbuotojo / ieškovo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai suponavo pagrindą taikyti ir DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį, t. y. darbdavei atleisti ieškovą jo nedarbingumo laikotarpiu, kai šis sutapo su Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos pasibaigimu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. po reorganizavimo ir išregistravimu iš Juridinių asmenų registro (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei ieškovui neperėjus dirbti į veiklą tęsiančią (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tokia pozicija atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-781/2022).

56.       Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ilgalaikės darbo išmokos išmokėjimo reikšmės ginčo baigčiai

57.       Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai įvertino kreipimąsi dėl ilgalaikės darbo išmokos kaip atleidimo iš darbo teisėtumo pripažinimą. Ieškovo teigimu, jis privalėjo kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, nes priešingu atveju būtų praleidęs 6 mėnesių terminą nuo atleidimo dienos. Praleidus terminą ir nepatenkinus pareikšto ieškinio, jam būtų užkirstas kelias kreiptis dėl minėtos išmokos.

58.       Teisėjų kolegija pritaria teismo ir atsakovų pozicijai, kad ieškovo pozicija byloje yra nenuosekli: ieškiniu ieškovas ginčija jo atleidimą iš darbo ir teigia, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo, bet prašo negrąžinti jo į darbą ir priteisti jam darbo kodekse numatytas išmokas, kompensaciją, tačiau tuo pačiu pasinaudojo valstybės teikiama garantija - ilgalaikio darbo išmoka, kuri mokama darbuotojams, kurie teisėtai atleisti iš darbo. Pažymėtina, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, išmoka jam nepriklausytų. 

59.       Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis apelianto veiksmas šiuo atveju galutiniam procesiniam sprendimui materialinio pobūdžio pasekmių nesukelia, giliau šis argumentas nebus analizuojamas. 

Dėl procesinių pažeidimų

60.       Apeliantas teigia, kad sekančią dieną po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2021 m. sausio 6 d.) teismas savarankiškai išreikalavo duomenis apie ieškovo darbovietę ir gaunamas pajamas bei šiais duomenimis rėmėsi skundžiamame sprendime. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 256 straipsnį.

61.       CPK 256 straipsnyje nurodoma, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. 

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 7 d. tik sugeneravo dokumentus apie aplinkybes, kurias apeliantas pats papasakojo teismo posėdžio metu. Visos aplinkybės, susijusios su jo dabartine darboviete buvo aptartos teismo posėdžio metu. Atsižvelgus į tai, kad įvertinus sugeneruotus duomenis nebereikėjo nustatyti naujų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai, arba ištirti naujus įrodymus, dėl to teismui nebuvo pagrindo priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis).

63.       Kita vertus, iš dalies pritartina apeliantui, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui sugeneravus minėtus duomenis po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, galima įžvelgti procesinį pažeidimą. Visgi, pirmosios instancijos teismui iki sprendimo priėmimo nenustačius poreikio nustatinėti naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, arba ištirti naujų įrodymų, tik išgryninus ieškovo 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo nauja darboviete, nenustačius jų pagrindu lemiančių faktų dėl procesinės bylos baigties, apeliantui nepateikus su aptariamomis aplinkybėmis susijusių argumentų, turinčių įtakos skundžiamam sprendimui, toks formalus pažeidimas nelaikytinas ribojantis ieškovo procesines teises teikti įrodymus ir / ar užkirtęs kelią kitoms ieškovo procesinėms teisėms ar teisiniam bylos rezultatui. Pridėtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

64.       Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti šalių rungimosi, lygybės bei teisėtumo principai. Teisingai teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, kad šie duomenys pačiam ieškovui visuomet buvo žinomi, kadangi tai liečia jo darbovietę bei pajamas. Kolegija akcentuoja, kad apeliantas skunde turėjo teisę pateikti įrodymus ar duomenis, kurie įtakotų / paneigtų pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 7 d. gautus ir sprendime panaudotus duomenis, tačiau jokių duomenų ir / ar kitų rašytinių įrodymų apeliantas skunde nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

65.       Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeisti rungimosi, lygybės bei teisėtumo principai.

Dėl įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo

66.       Apelianto teigimu byloje buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Jo nuomone, remiantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavė. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje darbdavė neteikė jokių duomenų, kuriais būtų grindęs ieškovo atleidimo teisėtumą, o teismas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė ieškovui.

67.       Teisėjų kolegija pabrėžia, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Tauragės rajono savivaldybė, įgyvendindama savo pareigą įrodyti atleidimo teisėtumą, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė eilę rašytinių įrodymų, kuriais pagrindinė ieškovo atleidimą, kuris pripažįstamas teisėtu. Pirmosios instancijos teismui, be įsakymų, sprendimo dėl reorganizavimo, jo aprašo, kt., buvo pateikta: a) pranešimas dėl siūlytų laisvų darbo vietų; b) (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus paaiškinimas dėl matematikos pamokų (duomenys neskelbtini) mokykloje; c) Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas dėl Švietimo įstaigos vadovo pareigų.

68.       Dera paminėti, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę, o ne ieškovą pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų atleidimo teisėtumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovė pateikė papildomus įrodymus: a) išrašą iš JAR; b) įsakymą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus paskyrimo; c) darbo sutartį su pakeitimais; d) pranešimą Švietimo ir mokslo ministerijai dėl konkurso.

69.       Kolegijos vertinimu, faktinė aplinkybė, kad teismas nepritarė ieškovo pozicijai, kurios nepagrindė jokie įrodymai (pvz. kad buvo laisva direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigybė) bei kuri prieštaravo byloje surinktiems įrodymams, kaip teisingai nurodė atsakovė, jokiu būdu nereiškia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

70.       Priešingai, bylos nagrinėjimo metu teismas buvo aktyvus, savo iniciatyva įpareigojo atsakovę pateikti papildomus įrodymus, tenkino eilę ieškovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei netgi savo iniciatyva 2021 m. sausio 7 d. sugeneravo papildomus ieškovui žinomus duomenis būdama pernelyg aktyvi. Taigi, duomenų visetas leidžia nuspręsti, jog įrodinėjimo pareiga buvo paskirstyta teisingai (CPK 12, 178 straipsniai).

71.       Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

72.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

73.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

74.       Apeliantas skunde teigia, kad Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybės taryba ir Tauragės rajono savivaldybės meras buvo atstovaujami advokatų kontoros, nors Tauragės rajono savivaldybėje yra suformuotas Juridinis ir personalo skyrius, kurį sudaro keturi darbuotojai, iš kurių net trys pagal pareigybės aprašymą turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir kurie galėjo atstovauti atsakovo interesus byloje. Dėl šių aplinkybių apeliantas yra įsitikinęs, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje atsakovei negalėjo būti priteisiamos.

75.       Kolegija šiuo aspektu pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

76.       Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event) (Simaitis R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

77.       Tokiai proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

78.       Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad aplinkybė, kad Tauragės rajono savivaldybėje yra suformuotas Juridinis ir personalo skyrius, nereiškia, kad atsakovė negali naudotis advokatų teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Pastebėtina, kad įvairiose savivaldybėse atliekamas teisinio pobūdžio darbas skiriasi nuo teisinio darbo / jo pobūdžio, kuris atliekamo teisme. Atstovaujant savivaldybę ir / ar kitus asmenis teisme reikalingos platesnės atstovavimo, civilinio proceso, kt. žinios.

79.       Galima paminėti, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

80.       Taigi, teismų praktikoje asmens statusas, juridinio asmens teisinių žinių turėjimas savaime nedraudžia naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba ginant savo galbūt pažeistas teises.

81.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisęs atsakovei Tauragės rajono savivaldybei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad išlaidos advokatams yra pagrįstos ir neperžengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

82.       Pirmosios instancijos teismo veiksmas atitinka ir aktualią kasacinio teismo praktiką. Teismas byloje Tauragės rajono savivaldybei (laimėjusiai šaliai) priteisė iš ieškovo (teisėtai atleisto buvusio darbuotojo) jos patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-781/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

83.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

84.       Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

85.       Atsakovai apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                  Kristina Domarkienė

                                                         Jolanta Gailevičienė

                 Aušra Maškevičienė