Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-288-714-2013].doc
Bylos nr.: 2-288-714/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Jurbarko rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188713933 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl tėvystės (motinystės) nustatymo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Tėvystės pripažinimas
Tėvystės nustatymas
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje

Civ

Civilinė byla Nr. 2-288-714/2013;

 proceso numeris: 2-19-3-00166-2012-4;

procesinio dokumento kategorijos:

 (S)

  76.4; 76.3; 76.5; 77.4.2; 78.2.1.

 

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 19 d.

Jurbarkas

 

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui M. S., jo atstovui advokatui K. R., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. S., institucijos teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,  dėl tėvystės  nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo  ir  

n u s t a t ė:

teisme 2013 04 14  buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. S., institucijos teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės  nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo  (b.l. 2-3). Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, nustatyti bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 400,00Lt nuo jos gimimo iki duktė sulauks pilnametystės.

Atsiliepime į ieškinį (b.l. 9-10) atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, tėvystę jis pripažįsta, neprieštarauja, kad dukra gyventų su ieškove, sutinka teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00Lt, nurodo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovė   palaikė savo reikalavimą, patikslino, jog prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis  po 350,00Lt per mėnesį.

            Atsakovas  teismo posėdžio metu, prisiekęs, sutiko su ieškiniu visiškai. Jo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo buvo įrašytas į posėdžio protokolą ir pasirašytas (Lietuvos Respublikos CPK 140str. 2d.). Atsakovui išaiškintos  tėvystės pripažinimo ir nustatymo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos CK 3.148str. 1d., 3.149str., 3.155str. 1d., 3.159str. 1d., 3.192str., 3.194str.).

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, atstovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad G. P. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo dokumentuose motina nurodyta L. P., duomenų apie tėvą nėra (b.l. 6), L. P. šioje byloje suteikta valstybės garantuojama, 100 procentu apmokama teisinė pagalba (b.l. 5,25), M. S. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l 22-23), jis dirba (duomenys neskelbtini), jam išmokamas darbo užmokestis 1520,00Lt (b.l. 24).

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimuose  nurodytas aplinkybes, į šalių bendrą gyvenimą iki vaiko gimimo,  į tai, kad atsakovas  pripažįsta, kad jis yra ieškovės dukters tėvas, ekspertizės atsisako, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsniu, nustatytina, kad atsakovas  yra ieškovės dukters G. P. tėvas.

Įregistruojant vaiko  gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos   pavardę.  Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK  3.167str. 1d.).

Nepilnametės G. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina L. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.). Vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su motina, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys susitaria, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, kenktų vaiko interesams, nėra, VTAS skyriaus atstovė dėl to neprieštarauja.

Tėvai yra skatinami taikiai susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nesusituokę ir skyrium gyvenantys tėvai tą gali padaryti sudarydami sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pateikti teismui ją tvirtinti (Lietuvos Respublikos CK 6.983str., 6.985str., CPK 579str.). Atsižvelgiant į šalių santykius, į tai, kad G. P. tėvai kartu negyvena, tarpusavyje nebendrauja, į nepilnamečio vaiko teisinį interesą į jo teisinio socialinio statuso apibrėžtumą, gyvenamoji nustatytina (Lietuvos Respublikos CPK 3.169str. 2d.). Ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama tokio pobūdžio reikalavimą,  galima daryti prielaidą, jog pirminiame etape buvo ginčas ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Juo labiau, kad nepaisant esamų skirtumų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo institutas Lietuvoje yra pakankamai artimas Vakarų Europoje paplitusiam teisės į vaiko globą institutui, o vaikui yra labai svarbu, kad būtų konkrečiai apibrėžtas asmuo atsakingas už vaiką.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).

Atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių dukra kūdikis, sparčiai augantis vaikas, jam  yra reikalingas pagerintas maistas,  bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę), vaiko poreikius (žaislai, gydymas, priežiūra ir kt.), pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį,  taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje,   nurodytos vaiko  išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas.  Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 350,00Lt vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra   optimaliai reikalinga tokio amžiaus, bendra abiejų tėvų skiriama suma vaiko išlaikymui (Lietuvos Respublikos CK 6.461str. 2d.).

Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį,  ir tų išmokų dydis  atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimynine padėtį ir jų galimybes teikti  tokį išlaikymą.      Ginčo dėl išlaikymo dydžio ir formos nėra. Išlaikymas G. P. priteistinas nuo gimimo. Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų numatytas teises ir pareigas. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su  jo gimimu ir nuo tos dienos atsiranda tėvų pareiga išlaikyti vaiką (Vaiko teisių konvencija 7str.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad nuo vaiko gimimo dar nėra praėję trejų metų, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas pagal ieškinį nuo 2012 11 22 (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).

 

Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir atitinkama vaiko teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje.  Bendravimo tikslas yra dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK  3.169str. 3d.), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK  3.175str.).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2., 14p.), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba.

Atsižvelgiant į bylos pobūdį, atsakovo turtinę padėtį, elgesį proceso metu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo žyminis mokestis valstybės naudai nepriteistinas (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 5d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str.  2d. 1p.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (2012 11 29 gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)),  tėvas yra M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o G. P. yra M. S. dukra.

Nustačius tėvystę, palikti G. P. tą pačią pavardę P..

Nustatyti nepilnametės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),   gyvenamąją vietą su jos motina L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

            Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),   išlaikymą dukrai G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),  periodinėmis  350,00Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio  išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2012 11 22 iki G. P. sueis pilnametystė.

Nepilnametei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jos motiną L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                     Jūratė Lukšienė