Administracinė byla Nr. I-4897-189/2015

                                                                                    Proceso Nr. 3-61-3-04289-2014-3

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 38., 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

              dalyvaujant pareiškėjui advokatui L. K.,

              atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovams Gintarei Zakaravičiūtei ir Rimantui Murauskui,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo advokato L. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

              Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8, 67–68) prašydamas panaikinti:

              1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014-07-18 sprendimą „Dėl prašymo pateikti 2014-07-25 VMI ir DCTA pasirašytos sutarties nuorašą“ Nr. (19.22-10)-R-5525 (b. l. 32–33);

              2) Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisijos) 2014-09-02 sprendimą Nr. 3R-324(AG-278/05-2014) (b. l. 36–42);

              3) Įpareigoti Inspekciją pateikti pareiškėjui teisinėms paslaugoms teikti būtiną 2014-06-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Skaitmeninio kodavimo ir sekimo asociacijos pasirašytos sutarties nuorašą.

              Pažymėdamas faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad Inspekcija svetainėje www.vmi.lt naujienų skiltyje išplatino oficialų pranešimą „Lietuva pirmoji ES pradeda naudoti skaitmeninę sistemą akcizinių prekių apskaitai“ ir, kad Inspekcija pasirašė sutartį (toliau – ir Sutartis) su Skaitmeninio kodavimo ir sekimo asociacija (toliau – ir DCTA, didžiųjų pasaulio tabako gamintojų įsteigta asociacija, propaguojanti pačių tabako gamintojų sukurtą tabako gaminių apskaitos sistemą). Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos svetainėje viešai paskelbti faktai apie Sutartį sudaro pagrindą abejoti Inspekcijos veiksmais sudarant Sutartį ir Sutarties turinio teisėtumu, nes, visų pirma, viešai nepaskelbta, kad Inspekcija Sutartį sudarė atlikusi konkurencinga procedūra pagrįstos potencialių paslaugų tiekėjų atranką, antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais (2003-05-21 Tabako kontrolės pagrindų konvencija) Inspekcijos ir tabako pramonės bendradarbiavimas turi būti itin ribotas. Į advokatų kontorą „Raidla Lejins & Norcous“ kreipėsi tarptautinė kompanija SICPA Management SA, kuri taip pat teikia paslaugas (siūlo modernius technologinius sprendimus, įskaitant akcizinių prekių ženklinimo ir atsekimo sistemas, kurias yra sėkmingai įdiegusi keliose užsienio šalyse) dėl kurių yra sudaryta Sutartis. SICPA Management SA į advokatų kontorą kreipėsi tuo tikslu, kad būtų įvertintas Inspekcijos veiklos pasirašant Sutartį ir prisiimant įsipareigojimus teisėtumas. Tuo tarpu neatlikus detalaus situacijos ir sudarytos Sutarties teisinio įvertinimo, klientas negali įvertinti savo teisių pažeidimo masto ir pradėti ginti savo pažeistas teises. Tuo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir AĮ) 44 str. 1 dalimi pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2014-07-02 prašymą pateikti 2014-06-25 VMI ir DCTA pasirašytos sutarties nuorašą. Inspekcija 2014-07-18 raštu atsisakė pateikti Sutartį. Pareiškėjas Inspekcijos atsisakymą apskundė Komisijai, kuri 2014-09-02 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

              Prieštaraudamas priimtų sprendimų teisėtumui nurodė, kad nepagrįstai nurodoma, kad ryšį tarp Sutarties ir teikiamų teisinių paslaugų įrodyti galima tik teisinių paslaugų sutartimi, kaip nurodė Inspekcija ir Komisija. Pareiškėjo teigimu, pagal AĮ 44 str. 1 d. 1 punkto formuluotę, ryšys tarp prašomo pateikti dokumento ir teisinių paslaugų įrodomas jei valstybės institucijai iš advokato pateiktų duomenų visumos yra aišku, kad prašomas dokumentas susijęs su atstovaujamu klientu, jam teikiamomis paslaugomis. AĮ 44 str. 1 d. 1 punktas specialių reikalavimų ryšio įrodinėjimui nenumato. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja ir to, kaip detaliai teisinių paslaugų sutartyje turi būti nurodyti advokato įgaliojimai. Pareiškėjo teigimu, įgaliojimų apimtį ir aprašymo detalumą laisvai pasirenka advokatas ir klientas. Taip pat nesutiko, kad prašoma pateikti Sutartis yra nevieša, nes Inspekcija atsisakydama pateikti Sutartį šiuo argumentu nesirėmė, be to yra paviešintas pats Sutarties sudarymo faktas, todėl ji laikytina viešu dokumentu. Apibendrindamas nurodė, kad prašyme duomenys pateikti aiškiai ir jų pakanka ryšiui tarp prašomo pateikti dokumento ir teisinių paslaugų įrodyti.

              Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

              Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 95–100) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Sutiko su Komisijos sprendime išdėstytais argumentais.

              Nurodė, jog Komisija pagrįstai konstatavo, kad abstrakčios Teisinių paslaugų sutarties nuostatos tiesiogiai neįrodo, jog dėl Memorandumo (Sutarties) vertinimo klientas SICPA Management SA yra davęs pavedimą advokatui (kontorai) ir, kad šios paslaugos yra teikiamos. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pagal AĮ 44 str. 1 d. 1 punktą reikalaujamam prašomos informacijos ryšiui su teikiamomis teisinėmis paslaugomis įrodyti gali būti naudojamos bet kokios įrodinėjimo priemonės ir, kad tam, kad gauti informaciją pakanka paaiškinimo pateikimo. Pažymėjo, kad pagal AĮ 44 str. 1 d. 1 punktą prašoma gauti informacija suteikiama jei prie prašymo pateikti kliento atstovavimo įrodymai patvirtina, kad advokatas klientui teikia būtent tas teisines paslaugas, kurias prašyme advokatas nurodo teikiantis klientui ir kurioms teikti reikalingi prašomi dokumentai/informacija. Nurodė, kad prie prašymo pateiktas Teisinių paslaugų sutarties išrašas nepagrindžia, kad advokatas įgaliotas teikti SICPA Management SA konkrečias teisines paslaugas, kurias prašyme nurodo advokatas. Sutiko su Komisijos išvadomis, kad, nors advokatas prašyme nurodė, kad turi siekį įsitikinti, ar Inspekcijos veiksmai sudarant Memorandumą yra teisėti, tačiau su prašymu nebuvo pateikti jokie įrodymai apie kliento vykdomą veiklą ir nėra pagrįstas veiklos ryšys, iš kurio galėtų kilti realus ir potencialus kliento teisių pažeidimas.

              Pažymėjo, kad jau be nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas taip pat ir dėl to, kad Memorandumas buvo sudarytas tarp Inspekcijos ir DCTA vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 31 str. Memorandume yra nustatyti tik DCTA ir Inspekcijos įsipareigojimai, kurie nėra susiję su SICPA Management SA ir neįtakoja šios kompanijos teisių ir pareigų. Memorandumu nenustatytas draudimas Inspekcijai rinktis ir kitus paslaugų teikėjus. Todėl SICPA Management SA net ir vykdant galimai analogišką veiklą nesuteikia galimybės susipažinti su Sutartimi. Nesutiko su advokato teiginiais, kad advokatas turi teisę gauti kitų šalių sudarytų sutarčių nuorašus tik tam, kad įsitikintų, kad jo kliento teisės yra nepažeistos. Šiuo aspektu nurodė, kad tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos galimiems sutartis pasirašiusių šalių teisių pažeidimams, taip pat neteisėtam konfidencialios informacijos atskleidimui. Pabrėžė, kad Memorandumas nenustato jokių SICPA Management SA įsipareigojimų, todėl Memorandumas niekaip neįtakoja SICPA Management SA teisių ir pareigų. Nurodė, kad advokato nurodytos teisinės paslaugos, kaip įvertinimas, ar laikomasi viešojo administravimo, valstybės tarnybos ir kt. įstatymų nuostatų, niekaip nesusijusios su Memorandumo vertinimu, nes tokias paslaugas turėtų atlikti atitinkamos valdžios institucijos. Be to, toks tyrimas jau buvo atliktas ir pažeidimų nenustatyta. Taip pat sutiko su Komisijos išvada, kad Memorandumas nėra vieša informacija/dokumentas. Be to, nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenustato pareigos Inspekcijai viešai skelbti tokių susitarimų memorandumų turinį. Pats Memorandumas nelaikytinas besąlygiškai vieša ir teiktina informacija.

              Skundas atmestinas.

              Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2014-07-18 sprendimo „Dėl prašymo pateikti 2014-07-25 VMI ir DCTA pasirašytos sutarties nuorašą“ Nr. (19.22-10)-R-5525 ir Komisijos 2014-09-02 sprendimo Nr. 3R-324(AG-278/05-2014) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją pateikti pareiškėjui teisinėms paslaugoms teikti būtiną 2014-06-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Skaitmeninio kodavimo ir sekimo asociacijos pasirašytos sutarties nuorašą.

              Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas advokatų kontoros „Reidla Lejins & Norcous“ advokatas L. K., AĮ 44 str. 1 d. 1 punkto pagrindu, su 2014-07-02 prašymu (b. l. 16) kreipėsi į Inspekciją prašydamas pateikti 2014-06-25 VMI ir DCTA pasirašytos sutarties nuorašą. Prašyme nurodė, kad advokatų kontora „Reidla Lejins & Norcous“ atstovauja SICPA Management SA interesus, kuri per dukterines įmones siūlanti modernius technologinius sprendimus banknotų ir saugiųjų dokumentų spausdinimui, įskaitant akcizinių prekių ženklinimo ir atsekimo sistemas ir kurias sėkmingai yra įdiegusi keliose užsienio valstybėse bei kurios veiklos sritis apima paslaugas dėl kurių buvo sudaryta prašoma pateikti Sutartis. Prašyme nurodė teisines paslaugas, kurioms teikti reikalingas Sutarties nuorašas. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo Teisinių paslaugų sutarties išrašą.

              Inspekcija 2014-07-18 raštu (sprendimu) Nr. 19.22-10)-R-5525 (b. l. 32) atsisakė pareiškėjui suteikti jo prašomą pateikti Sutartį. Pagrindu atsisakyti pateikti Sutarties nuorašą nurodė, kad nebuvo pakankamai pateikta įrodymų patvirtinančių, jog prašomas pateikti dokumentas turi ryšį su teisinių paslaugų teikimu, taip pat, nurodė, kad Sutartis yra sudaryta tarp Inspekcijos ir DCTA, tuo tarpu įrodymai dėl DCTA atstovavimo nėra pateikti, todėl darė išvadą, kad prašomi pateikti dokumentai tiesiogiai nesusiję su advokatų kontoros atstovaujama įmone.

              Pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, su skundu (Komisijos byla, b. l. 1–7) kreipėsi į Komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014-09-02 sprendimu Nr. 3R-324(AG-278/05-2014) (b. l. 36–42) pareiškėjo skundą atmetė.

              Pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos ir Komisijos sprendimais su skundu kreipėsi į teismą.

              Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Iš minėtos nuostatos matyti, kad įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja, kokie konkrečiai duomenys, siekiant gauti tam tikrą informaciją, ar dokumentą, turėtų būti pateikti, tačiau iš šios nuostatos turinio galima teigti, kad prašomų dokumentų ryšiu su teisinių paslaugų teikimu turi būti įsitikinusi prašomu pateikti dokumentu, ar informaciją disponuojanti (valdanti) valstybės ir savivaldybės institucija. Taigi paminėta teisės nuostata atitinkamą dokumentą prašančiam asmeniui (advokatui) suteikia teisę jį gauti tik tuo atveju, kai dokumentu disponuojančiai institucijai nelieka abejonių dėl ryšio tarp prašomo pateikti dokumento ir advokato teikiamų teisinių paslaugų klientui. Nagrinėjamu atveju, prašoma pateikti Sutartimi disponuoja Inspekcija (Sutarties šalis), į kurią pareiškėjas su prašymu ir kreipėsi, todėl ši institucija turėjo pareigą vertinti pareiškėjo prašymo motyvaciją ir jei yra teisinis pagrindas (ryšys tarp prašomo pateikti dokumento ir teikiamų teisinių paslaugų) dokumentą išduoti. Inspekcija pareiškėjo prašymo netenkino motyvuodama tuo, kad pareiškėjas neįrodė ryšio tarp prašomos pateikti Sutarties ir teikiamų paslaugų (nagrinėjamos bylos esmė). Pareiškėjas 2014-07-02 prašymą motyvavo tuo, kad Sutartis reikalinga, atstovaujamos SICPA Management SA galimai teisių pažeidimo apimčiai nustatyti, t. y. iš gautos Sutarties turinio (nuostatų) būtų vertinama, ar Inspekcijai pasirašant sutartį su DCTA nebuvo pažeisti pareiškėjo atstovaujamo asmens, šiuo atveju SICPA Management SA, teisėti interesai, ar Sutarties nuostatos užtikrina viešojo administravimo, valstybės tarnybos, viešųjų pirkimų, konkurencijos principų laikymąsi, ar Sutarties nuostatos atitinka galiojančius teisės aktus ir pan. (pareiškėjo 2014-07-02 prašymo turinys). Inspekcija, įvertinusi prašymo argumentus, priedą nustatė, kad advokatų kontoros „Reidla Lejins & Norcous“ atstovauja SICPA Management SA interesus, tuo tarpu Sutartis yra sudaryta tarp Inspekcijos ir DCTA, todėl prašoma pateikti Sutartis nesusijusi su advokato atstovaujamu klientu ir jo interesais. Neprieštaraujama pareiškėjo skundo argumentams, kad siekiant iš institucijos gauti prašomą dokumentą reikšmingos yra visos prašomo dokumento ryšį su teisinių paslaugų teikimu pagrindžiančios priemonės. Svarbu yra tai, kad įrodinėjimo priemonės (jų visuma) būtų efektyvios (įtikinamos) prašomam dokumentui gauti. Tačiau AĮ 44 str. 1 dalies 1 punkto nuostata, nagrinėjamo ginčo aspektu, neturėtų būti suprantama tik taip, kad prašomi pateikti dokumentai būtų susiję (ryšys) tik su prašymą pateikusio advokato klientui teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Pareiškėjo į bylą pateiktas 2014-09-23 patvirtinimas, be kita ko įrodo, kad SICPA Management SA 2013-03-26 Teisinių paslaugų sutarties Nr. 1983 pagrindu advokatų kontorą „Reidla Lejins & Norcous“ įgalioja teikti teisines paslaugas susijusias su pasirašyta Sutartimi, įvertinant, ar pasirašyta Sutartimi nebuvo pažeistos SICPA Management SA teisės ir pareigos. Pažymėtina, jog, kaip ir nagrinėjamu atveju, prašoma pateikti Sutartis pirmiausia turėtų būti tiesioginiame ryšyje su atstovaujamu klientu (SICPA Management SA). Kaip nustatyta bylos medžiaga, Sutartis yra sudaryta su Inspekcija ir DCTA, tuo tarpu pareiškėjo atstovaujama įmonė nėra ginčo Sutarties subjektas, atitinkamai šios Sutarties nuostatos niekaip nėra susijusios su pareiškėjo atstovaujama įmone. Be to, kaip matyti iš 2014-07-02 prašyme nurodyto pagrindo Sutarties nuorašui gauti, prašoma pateikti Sutartis reikalinga įvertinti galimiems pareiškėjo atstovaujamos įmonės teisių pažeidimams (jų mastui) nustatyti, taip pat nustatyti Inspekcijos galimus pažeidimus akcizų administravimo srityje bei galimai įvykdytus tarptautinės ir ES teisės pažeidimus. Kaip skunde nurodo pareiškėjas viešos informacijos jau pakanka identifikuoti Inspekcijos galimiems atliktiems pažeidimams nustatyti. Pažymėtina, kad pareiškėjo nekonkretūs ir tik galimais įvardinti Inspekcijos pažeidimai, pareiškėjo atstovaujamos įmonės atžvilgiu negali būti vertinami kaip pagrindas prašomai Sutarčiai gauti. Pareiškėjo atstovaujanti įmonė niekaip nėra susijusi su Sutarties pasirašymu, jos taikymu ir kt. aplinkybėm, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė Sutartį išduoti. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo klientas iš esmės turėdamas įtarimų dėl galimų savo teisių pažeidimo, šią aplinkybę galėtų pasitikrinti kreipiantis į atitinkamas institucijas, o tuo tarpu nebūnant Sutarties šalimi ir kreipiantis dėl Sutarties pateikimo tik dėl galimų pažeidimų nustatymo prieštarauja AĮ 44 str. 1 dalies 1 punkto prasmei. Kita vertus, esant situacijai, kad teikiant prašymą institucijai pateikti tam tikrus dokumentus, pakaktų prašyme pagrįsti tik norimo gauti dokumento ryšį su klientui teikiamomis teisinėmis paslaugomis (nepagrindžiant, kaip prašomas gauti dokumentas tiesiogiai susijęs su atstovaujamo kliento interesais) būtų sudaryta galimybė gauti dokumentus, su kuriais atstovaujamas asmuo neturi jokio tiesioginio ryšio.

              Iš Inspekcijos skundžiamo sprendimo taip pat matyti, kad Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo klientui rūpimus su Sutarties priėmimu, jos vykdymu susijusius klausimus, sprendime paaiškino pagrindinius sudarytos Sutarties tikslus (neatlygintinė bendradarbiavimo sutartis, sudaryta siekiant pagerinti tabako gaminių akcizo kontrolės procesus, mažinant kontrabandinių produktų gamybą ir kuriai viešojo pirkimo taisyklės netaikomos), įgyvendinimo mastą, reikalingumą ir kt. Teismui iš esmės nėra pagrindo abejoti Institucijos pateikta oficialia informacija.

              Pareiškėjo teigimu, prašoma pateikti Sutartis yra vieša, todėl tai taip pat yra pagrindas ją išduoti. Pažymėtina, kad nustačius, jog prašoma pateikti Sutartis niekaip nėra susijusi su pareiškėjo atstovaujamu klientu (SICPA Management SA), todėl aplinkybė dėl sutarties viešumo, paminėtų aplinkybių apimtyje, nėra reikšminga.

              Nagrinėjamos bylos ir Komisijos pateiktos bylos medžiaga nustačius, kad pareiškėjas 2014-07-02 prašyme pateikdamas atstovaujamam klientui teikiamų teisinių paslaugų detalizaciją neįrodė tiesioginio kliento ryšio su prašoma pateikti Sutartimi, darytina išvada, kad Inspekcija 2014-07-18 sprendimu Nr. (19.22-10)-R-5525 turėjo teisinį pagrindą atsisakyti išduoti prašomos Sutarties nuorašą. Atitinkamai Komisija 2014-09-02 sprendimu Nr. 3R-324(AG-278/05-2014) Inspekcijos atsisakymą išduoti Sutartį įvertinusi kaip teisingą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

              Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Inspekciją pateikti pareiškėjui teisinėms paslaugoms teikti būtiną 2014-06-25 Sutarties nuorašą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas galėtų būti tenkintas tik pripažinus neteisėtais Inspekcijos ir Komisijos sprendimus. Tuo tarpu nenustačius teisinio pagrindo šiuos sprendimus panaikinti, šis reikalavimas taip pat negali būti patenkintas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

              Pareiškėjo advokato L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                    Bronius Januška

                                                                                                                Rūta Miliuvienė

                                                                                                                Irena Paulauskienė