Administracinė byla Nr. II-124-162/2009
Proceso Nr.
4-63-3-00008-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 39.1, 45.4.4;
73 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009
m. balandžio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn
atsakomybėn patrauktam asmeniui M.R., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,
institucijos, paskyrusios nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kelių policijos biuro atstovui Mindaugui Džermeikai, 2009 m. balandžio
14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens M.R. skundą
dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos
biuro 2009-02-05 nutarimo panaikinimo,
Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2009 m. sausio 16 d. surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad M.R. 2009 m.
sausio 16 d. 01.51 val. Vilniuje, Didžiojoje g. 33, vairuodamas automobilį
„Acura RSX“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į sustojusį automobilį.
Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo
taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 119 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota
pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
2009 m. vasario
5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos
biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu M.R. pagal ATPK 127 straipsnio
2 dalį paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 5
mėnesiams.
Skundu ir jo
patikslinimu (b.l. 5, 14) M.R. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Teigia, jog 2009 m. sausio 16 d. važiuodamas automobiliu „Acura RSX“ sustojo
Didžiosios gatvės kairėje pusėje prie namo Nr. 33, ketindamas atbuline eiga
įvažiuoti į dešinėje gatvės pusėje esančią vietą automobiliui pasistatyti.
Pažymi, kad nespėjo atbuline eiga net pajudėti, kai į jo automobilio galą
atsitrenkė kitas automobilis „Škoda Fabia“. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl
„Škoda Fabia“ automobilio vairuotojo veiksmų, nes jis nesilaikė saugaus greičio
ir atsitrenkė į jo automobilį. Pabrėžia, jog tuo metu buvo slidi kelio danga. Mano,
jog jam paskirta per griežta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos
nuobaudos rūšis – 5 mėnesiams atimta specialioji teisė. Paaiškino, jog po
įvykio susitarė su „Škoda Fabia“ vairuotoju nekviesti policijos pareigūnų, nes
įbrėžimai buvo nežymūs, todėl abu automobiliai pajudėjo iš įvykio vietos. Tik
atvykus policijos pareigūnams buvo atkurta eismo įvykio metu buvusi situacija.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo M.R. ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas prašo
skundą patenkinti, remiantis jame
išdėstytais motyvais.
Institucijos,
priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kelių policijos biuro atstovas Mindaugas Džermeika prašo atmesti
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą, nes byloje
surinkta medžiaga patvirtina M.R. kaltę
dėl KET 119, 9 punktų reikalavimų pažeidimo. Atsiliepime į skundą išdėstyta
analogiška Institucijos pozicija (b.l. 35).
Nukentėjusysis
A.Ž., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 29), į teismo
posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos
neatvykimo priežastys, atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie
posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis
bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nukentėjusiajam A.Ž. nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja
Atsakomybė
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą,
nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių,
kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nors
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia pažeidęs KET 9, 119 punktų
reikalavimus, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo
protokolu (b.l. 17), tarnybiniu pranešimu (b.l. 19), autoavarijos vietos schema
(b.l. 24), nukentėjusiojo A.Ž. paaiškinimu (b.l. 23).
KET 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo
laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių,
kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti
nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių,
išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei
ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta,
kurios būtų galima išvengti. KET 119 punktas nustato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo
dalyviams. Byloje būtina nustatyti, ar eismo įvykio priežastis buvo M.R.
veiksmai, t.y. pagal suformuotą kaltinimą, ar jis važiavo atbuline eiga ir
nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas KET 119 punkto
reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M.R. įvykio
dieną rašytame paaiškinime (b.l. 20) nurodė, kad vairavo automobilį „Acura RSX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
Didžiąja gatve, Vilniuje, ties rytinėmis Rotušės durimis. Oro sąlygos buvo
blogos, smarkiai snigo, akmenimis grįsta gatvė buvo slidi. Tuo metu dar buvo
sniego lašelių ant priekinio stiklo. Jis nurodė, jog suskersavo automobilio
priekį tam, kad visiems eismo dalyviams būtų aišku, jog jis ketina statyti mašiną
į stovėjimo vietą. Prieš darydamas galutinį manevrą pasistatė mašiną, kad
transporto priemonės galėtų pravažiuoti kita laisva eismo juosta, manevro
greitis buvo minimalus. Paaiškinime nurodyta, jog „automobilio galas maksimaliai
judėjo tik pusantro metro“, be to degė automobilio galiniai žibintai, įrodantys
jo ketinimą statyti automobilį, kai į jo mašiną įvažiavo „Škoda Fabia“
vairuotojas.
Teismo
posėdžio metu M.R. paaiškino, jog po susidūrimo jie kartu su nukentėjusiuoju A.Ž.,
vairavusiu automobilį „Škoda Fabia“ susitarė, jog nėra problemų dėl
mažareikšmių apgadinimų ir nekvietė policijos pareigūnų. Tačiau vėliau
nukentėjusysis nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad po eismo įvykio abu automobiliai buvo
patraukti iš įvykio vietos, o atvykus policijos pareigūnams buvo atkurta eismo
įvykio metu buvusi padėtis maždaug 20-30 cm tikslumu. M.R. teismo posėdyje
paaiškino, jog jis tik ketino automobilį statyti, kai susukęs vairą ir net nepavažiavęs
atgal, pajuto nukentėjusiojo automobilio smūgį.
Nukentėjusysis
A.Ž. įvykio dieną rašytame paaiškinime (b.l. 23) nurodė, kad vairavo automobilį
„Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį saugos
tarnybai „Argus“. Važiavo iš Vokiečių gatvės pusės Didžiąja gatve maždaug 20
km/h greičiu. Gatvėje, kurioje galimas tik vienpusis eismas, pastebėjo
prieš jį stabdantį automobilį „Acura RSX“. Nurodė, jog sustojęs pamatė, kad įsijungė minėto
automobilio atbulinės eigos šviesos signalai. Automobilis „Acura RSX“ staigiai
manevruodamas važiavo atbuline eiga į dešinėje pusėje esančią aikštelę bei
atsitrenkė į jo vairuojamą tarnybinę transporto priemonę. Bandė vairuotoją
įspėti garsiniu signalu, tačiau įvyko susidūrimas.
Policijos
pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybiniame
pranešime nurodyta (b.l. 19), jog atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio
„Acura RSX“ vairuotojas M.R. paaiškino, kad išvažiavęs iš stovėjimo aikštelės
sustojo, o vėliau pradėjo važiuoti atbuline eiga, nepastebėjo jo automobilio
gale sustojusio automobilio „Škoda Fabia“ ir su juo susidūrė. Tarnybiniame
pranešime nurodyta, jog pagal automobilių vėžes buvo matyti, kad automobilis
„Škoda Fabia“ stovėjo, o automobilis „Acura RSX“ judėjo atbuline eiga, o po
susidūrimo pavažiavo į priekį.
Liudytojos –
A.A. ir L.S. (M.R. pažįstamos, važiavusios su juo kartu įvykio metu) 2009 m.
sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 21, 22) nurodė, jog važiavo
Didžiąja gatve, prie namo Nr. 33, norėdamas pastatyti automobilį, M.R.
„suskersavo“ automobilį, pavažiavo apie keletą metrų ir tuo metu pajuto smūgį į
automobilį.
Kaip minėta,
M.R. neigia padaręs pažeidimą, nes jis nevažiavo atbuline eiga, o tik buvo „suskersavęs“
automobilį ir pasiruošęs statyti, kai pajuto smūgį. Tačiau šią versiją paneigia
pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas, duotas pažeidimo
padarymo dieną, kuriame nurodyta, jog „automobilio galas maksimaliai judėjo
tik pusantro metro“. Aplinkybę, jog M.R. pavažiavo keletą metrų, nurodė
paaiškinimuose ir kartu su juo važiavusios liudytojos – A.A. ir L.S. Nors minėtų liudytojų paaiškinimuose konkrečiai
nenurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo judėjo atbuline
eiga, tačiau tai akivaizdu iš pateiktos eismo įvykio schemos (b.l. 24). Pagal
eismo įvykio schemą automobilis „Acura RSX“ prie šaligatvio buvo 0,2 metrų
atstumu. Net ir be tikslios automobilių pozicijos atkūrimo (M.R. nurodė, kad
situacija atkurta maždaug 20-30 cm tikslumu), akivaizdu, kad jis nebūtų galėjęs
pavažiuoti į priekį kelių metrų. Eismo įvykio metu užfiksuoti transporto
priemonių apgadinimai (b.l. 24) leidžia
daryti išvadą apie transporto priemonių judėjimą kaltinime nurodytu būdu:
transporto priemonei „Acura RSX“ įbrėžtas užpakalinis kairės pusės bamperis,
transporto priemonei „Škoba Fabia“ įskilęs priekinis bamperis.
M.R.
motyvas, jog policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė netikslią
informaciją dėl dangos rūšies bei teiginys, jog nukentėjusysis savo paaiškinime
„prirašė“ sakinį, jog jis bandė įspėti vairuotoją garsiniu signalu, neturi
reikšmės pažeidimo fakto įrodymui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens
pateiktos fotonuotraukos (b.l. 38) nepaneigia aukščiau aptarto faktinių
aplinkybių vertinimo.
ATPK 127
straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materiali,
t.y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių ir
atliktų veiksmų.
Nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą,
kad eismo įvykio kilimo priežastis yra
vairuotojo M.R. veiksmai, pažeidžiantys KET 119 punkto reikalavimus
(važiuodamas atbulas, vairuotojas nedavė kelio kitiems eismo dalyviams).
Pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos
teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo
byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas
pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas
su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys
yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo – Kelių eismo
taisyklių, nulėmusių kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių
apgadinimą, įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.
Nagrinėjant
administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos.
Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos
bylas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta griežtesnė nuobaudos rūšis –
specialiosios teisės atėmimas.
Skiriant
administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą,
būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens
teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp
padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo
tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti
pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes,
pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš
įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia
teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės
pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus.
Šiuo tikslu būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens
anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, paskirtų nuobaudų įvykdymą, administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens elgesį, kitas svarbias aplinkybes.
Iš
KET pažeidimų suvestinės (b.l.25-27) nustatyta, kad M.R. iki
2009 m. sausio 16 d., t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį ginčijamu nutarimu (b.l. 18) patrauktas
administracinėn atsakomybėn, administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo
taisyklių pažeidimus jau buvo baustas 7 kartus. Nuo 2008 m. balandžio 16 d.
nutarimo, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241
straipsnio 2 dalį ir 2008 liepos 8 d. nutarimo, kuriuo jis patrauktas
administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį
priėmimo nėra suėjęs 1 metų terminas ir
pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas
jis yra laikomas baustu administracine tvarka. ATPK 32 straipsnyje išvardintos
atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės.
Administraciniai teisės pažeidimai kodekse
pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32
straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties
ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001
m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137,
biuletenis „Administracinių tesimų praktika“ Nr. 2, p. 323). Todėl Institucija
nutarimo priėmimo metu pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę
(32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir paskyrė griežtesnę nuobaudos rūšį, todėl darytina
išvada, jog proporcingumo principas nepažeistas. Institucija pagrįstai paskyrė
ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos
vidurkį, t.y. atėmė teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams.
Akivaizdu,
kad Institucija pagrįstai ginčijamu nutarimu siekė administracinių teisės
pažeidimų prevencijos pažeidėjo atžvilgiu ir šios aplinkybės yra grindžiamos
byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Administracinė nuobauda yra
atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems
asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis).
Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų
negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus
asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas
pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji
taikoma.
Nors M.R.
teigia, jog jam specialioji teisė būtina nuvykti į paskaitas, nes yra dieninių
studijų studentas, bei jam reikia padėti mamai nuvežti darbuotojus, tačiau
teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę turėti teisę vairuoti
transporto priemones. Pažymėtina, kad tokių prašymų nepareiškė ir bylą
nagrinėjant Institucijoje, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Esant šioms
teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu,
todėl skundas netenkintinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124
straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos
biuro 2009 m. vasario 5 d. nutarimą, kuriuo M.R. pagal ATPK 127 straipsnio 2
dalį paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 5
mėnesiams, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per
Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės
instancijos teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė