Baudžiamoji byla Nr. e1-1815-927/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45842-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1.       1993 m. sausio 28 d. Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnį, 93 straipsnio 1 dalį 1 m. pataisos darbais;

2.       1997 m. birželio 4 d. Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 3 dalį 3 m. laisvės atėmimu, jo vykdymą atidedant 2 m.;

3.       2016 m. gruodžio 19 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 6 mėn. viešųjų darbų bausme;

4.       2017 m. gruodžio 11 d. Vilniaus r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos) 8 mėn. viešųjų darbų bausme;

5.       2018 m. vasario 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 78 parų areštu. Bausmę atliko 2018 m. birželio 7 d.,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

R. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, 2020 m. lapkričio 18 d., apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. lapkričio 18 d. 19.21 val. nustatytas 2,28 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės Ž. D. atžvilgiu, tai yra žodinio konflikto metu tyčia suėmęs nukentėjusiajai už plaukų pargriovė ją ant žemės ir kojomis bei rankomis sudavė 5 smūgius į įvairias kūno ir galvos vietas, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Po to rankomis suėmęs nukentėjusiajai už plaukų tyčia jėga ją ištempė į lauką tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais R. S. nukentėjusiajai Ž. D. padarė poodines kraujosruvas plaštakose, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su Ž. gyvena apie 7-8 m., kartu vartoja alkoholius gėrimus, vartojant dažnai įvyksta konfliktai. 2020 m. lapkričio 18 d. taip pat kartu gėrė degtinę ir alų. Pradėjo konfliktuoti, nes jis norėjo, kad ji išeitų kitur gyventi, o ji pradėjo ant jo šaukti, jį įžeidinėti. Jam neatlaikė nervai dėl jos provokacijos. Tiksliai aplinkybių nepamena, nes buvo smarkiai išgėręs, tačiau neatmeta galimybės, kad įvyko taip, kaip nurodyta įtarime ir jis ją paėmė už plaukų, pargriovė ir jau tiksliai nepamena ar rankomis, ar kojomis, sudavė jai smūgius. Kiek jų buvo, nepamena, tačiau gali būti 5, kaip nurodyta įtarime, ir tada vėl suėmęs ją už plaukų ištempė į lauką. Jis nepamena, ar tą vakarą jis buvo užsirakinęs duris, tačiau pamena, kad ji stipriai daužė į langą, o po kurio laiko atvažiavo policija. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Jis nori, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi teismo baudžiamuoju įsakymu ir kad jam būtų paskirti viešieji darbai, kuriuos jis sutinka atidirbti (b. l. 88-89).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. S. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena jau 8 metus R. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. S. motinai D. S.. Ji gyvena tame pačiame name, tačiau turi atskirą įėjimą, o ji su R. S. gyvena kaip ir atskirai nuo pastarosios. Kitos gyvenamosios vietos ji neturi, su savo suaugusia dukra jokių santykių nepalaiko. Ji su R. piktnaudžiauja alkoholiu, tada dažnai barasi, kyla nuolatiniai konfliktai, dažnai atvyksta policija. 2020 m. lapkričio 18 d. apie 18.15 val. namuose taip pat su R. vartojo alkoholį, jie kartu gėrė degtinę, alų, daug išgėrė, todėl nevisai gerai atsimena įvykio aplinkybes. Tačiau pamena, kad kažkuriuo momentu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kambaryje R. griebė ją už plaukų, pargriovė ant grindų, mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, galvą. Ji juto fizinį skausmą, tačiau kiek kartų R. jai sudavė ir spyrė, tiksliai pasakyti negali, nepamena, galbūt 10 kartų. Ji prisimena, kad jai spyrė per kojas ne mažiau 2 kartų, per rankas taip pat tiek. Po to jis griebė ją už plaukų, ji juto fizinį skausmą. Po to jis ištempė ją už plaukų į kiemą, ji juto fizinį skausmą. Jis paliko ją basą kieme. Ji bandė įeiti į vidų, tačiau R. atsisakė ją įleisti, todėl ji nuėjo pas kaimynę J. (pavardės nežino), kurios paprašė telefono norėdama iškviesti pagalbą. R. smurtauja jos atžvilgiu ne pirmą kartą, tačiau ji jam beveik visada dovanodavo, arba nesakydavo policijai tiesos, arba atsisakydavo duoti parodymus dėl jai padaryto smurto. 2020 m. lapkričio 18 d. konflikto tarp jos ir R. niekas nematė, jo mama atėjusi ar išėjusi į lauką jų konflikto metu nebuvo, nieko nematė. Kai R. būna girtas, jis būna agresyvus, tačiau ne visada. Ji jo kartais bijo, o kartais ne. Vakar jo nebijojo, nes iš dalies gal ir pati kalta dėl konfliktų, nes konfliktuojant su juo ji jam nenusileidžia, atkerta įvairiais žodžiais (b. l. 22-23);

- liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji sutinka duoti parodymus apie savo sūnų R. ir parodė, kad R. S. gyvena šalimais, (duomenys neskelbtini), kitoje namo dalyje. Visas namas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Tiek dalis, kurioje ji gyvena, tiek ta dalis, kurioje ji leido gyventi sūnui. Sūnus šioje namo dalyje gyvena su sugyventine Ž. D., su kuria gyvena apie 6 metus, bet jie abu ten neprirašyti. Vakar dieną, t.y. 2020 m. lapkričio 18 d., kuomet jau sutemo, tikslaus laiko negali pasakyti, galėjo būti apie 18 val., ji būdama namuose išgirdo triukšmą kitoje namo dalyje, kur gyvena sūnus su sugyventine. Ji girdėjo kažkokius riksmus, šūkavimus. Po kiek laiko pas ją į jos namo dalį įbėgo sūnaus sugyventinė Ž., kuri buvo basa, apsirengusi lyg ir megztuką bei kažkokias kelnes. Ji įbėgusi pas ją į namus pasakė, kad R. išvarė ją iš namų, o tiksliau išmetė, užsidarė duris ir nebeįleido į vidų. Ž. greitosios ar policijos iškviesti jos neprašė. Ji matė, kad Ž. ant kojos yra kažkas užklijuota, ant jos kūno, kiek matė, ant kojų ir rankų, dilbio srityje, buvo mėlynės, kurios pagal ją buvo jau apgijusios, kažkur savaitės laikotarpio. Jokių kraujuojančių žaizdų ji ant Ž. kūno nematė. Tik užėjusi pas ją į namo vidų, Ž. netrukus nubėgo pas savo draugę į namus, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Moters vardas J. Kuomet Ž. nubėgo pas J. į namus, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Po kiek laiko, kada atvyko policijos pareigūnai, pro langą ji matė kaip atvyko greitoji pagalba, kuri buvo apžiūrėjusi Ž., bet jos niekur nevežė. Greitajai išvažiavus ji matė, kaip policijos pareigūnai R. išsivežė. Kaip ji ir manė, policiją iškvietė Ž. draugė J.. Apie Ž. ji gali pasakyti, kad ji taip pat niekur nedirba, ji nuolat vartoja alkoholį. Pridūrė, kad sūnus, kuomet pavartoja alkoholio, elgiasi agresyviai, su visais konfliktuoja, ne kartą kuomet ji jam pasakydavo pastabą dėl jo netinkamo elgesio, jis išvadindavo ją necenzūriniais žodžiais. R. yra labai įnykęs į alkoholio vartojimą. Jis niekur nedirba. Toje namo dalyje, kur ji leido jam gyventi, R. dažnai atsiveda visokius neaiškius žmones, girtuoklius, kurie būna dažnai konfliktuoja ir ten mušasi. Jeigu yra galimybė, ji norėtų, kad R. su savo sugyventine būtų iškeldinti iš jos namo ir čia daugiau nebegyventų, nes dėl jų nuolatinių barnių ir muštynių ji jaučia įtampą, jaučiasi kiek nesaugiai. Kiek jai žinoma, R. Ž. atžvilgiu yra smurtavęs ne kartą. Tai vyksta nuolat. Pas R. labai dažnai atvažiuoja policijos pareigūnai (b. l. 32-34);

- liudytojos J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vakar dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 18 d., apie 18 val., pas ją į namus įbėgo jos pažįstama Ž., kurios pavardės ji neatsimena. Ji gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini). Tuo adresu Ž. gyvena su savo sugyventiniu R., daugiau apie jį duomenų neatsimena. Kitoje namo dalyje tuo pačiu adresu gyvena R. mama D. Kuomet pas ją į namus vakar įbėgo Ž., ji pasakė, kad R. ją primušė ir prašė iškviesti policijos pareigūnus. Ji taip ir padarė. Ji savo telefonu iškvietė pagalbą. Kaip ji matė, Ž. atbėgo basa. Buvo apsirengusi kažkokius viršutinius drabužius, tačiau kokius, neatsimena. Ant Ž. kūno, veido srityje, ji matė mėlynę. Kraujuojančių žaizdų nepastebėjo. Daugiau mėlynių ji nepastebėjo, bet nori paminėti, kad ant Ž. kūno, rankų ir kojų būna mėlynės, kurias ji rodo ir pasakoja aplinkiniams, jog jas padarė R., kuomet ją primuša. Ž. pati nekartą yra kvietusi policijos pareigūnus, kurie būna atvažiuoja pas juos į namus. Kuomet atvyko policijos pareigūnai ir greitoji, greitoji apžiūrėjo Ž., bet jos niekur nevežė, bet policijos pareigūnai išsivežė R.. Apie juos (R. ir Ž.) ji gali pasakyti, kad jie abu gyvena netvarkingai, dažnai vartoja alkoholį, pas juos dažnai atvyksta policijos pareigūnai. Taip pat, kiek jai žinoma, R. visada mušė Ž., jie, atrodo, bendrai gyvena kartu apie 6 metus, bendrų vaikų jie neturi. Pats R. dažnai konfliktuoja su aplinkiniais. Vakarykščio įvykio ji nematė. Pasak Ž., viskas įvyko pas juos name, kur ji su R. gyvena. Jokio triukšmo ji (t. p.: J. T.) negirdėjo. R. mama D. gyvena atskirai, tvarkingai. D. taip pat jai buvo minėjusi porą kartų, jog sūnus jos atžvilgiu dažnai elgiasi agresyviai, ją keikia, neklauso jos, konfliktuoja su ja, kada ji jam duoda pastabų dėl jo netinkamo gyvenimo būdo (b. l. 36-38);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad buvo gauti nukentėjusiosios Ž. D. paaiškinimai, kad 2020 m. lapkričio 18 d., apie 17 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sav., gamino vagį, tvarkėsi namuose, kuomet į namus grįžo neblaivus sugyventinis R. S. ir atsinešė dar alkoholio. Būdami namuose jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. S. paėmė ją už plaukų, pargriovė ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno sritis kažkiek smūgių. Po to paėmęs ją už plaukų ištempė į (duomenys neskelbtini), kiemą. Ji buvo basa. R. S. palikęs ją lauke pasišalino. Ž. D. teigė, kad ji patyrė fizinį skausmą ir išsigandusi pabėgo pas kaimynę J. T., gyv. (duomenys neskelbtini), ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Ž. D. sakė, kad jos atžvilgiu R. S. smurtauja ne pirmą kartą. Ant jos kūno buvo senų patinimų, žaizdų. Atvykusi greitoji medicinos pagalba Ž. D. apžiūrėjo, reikiamą pagalbą suteikė, bet vykti į medicinos įstaigą ji atsisakė. Ž. D. apie 19.10 alkotesteriu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. Grafoje smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta pažymėti sužalojimai kojų, rankos ir galvos srityje (b. l. 7-8);

- įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrima namo dalis - kambarys su koridoriumi. Apžiūros metu durys uždarytos, atrakintos. Atidarius namo dalies duris patenkama į vidų, kur yra koridorius. Jame, dešinėje pusėje, yra durys, vedančios į kambarį. Apžiūros metu kambario durys uždarytos, atrakintos. Atidarius kambario duris ir užėjus į vidų patenkama į kambarį, kuriame aplinka netvarkinga. Matyti girtavimo pėdsakai. Kambario dešinėje pusėje prie pat sienos yra fotelis, krėslas ir lova. Prie pat lovos kambario viduryje yra stalas. Priešais lovą yra televizorius. Kambario kairėje pusėje yra spinta, arčiau kambario išėjimo durų yra stalas su virykle bei spintele. Šalia fotelio, kuris yra prie pat išėjimo iš kambario, stovi dujų balionas. Tarp dujų baliono ir fotelio ant žemės guli tušti alaus plastikiniai buteliai 1 litro talpos su užrašu „Kapitono“, 6 proc. stiprumo. Atliekant apžiūrą grumtynių pėdsakų neaptikta, tyrimui reikšmingi pėdsakai neaptikti, niekas paimta nebuvo. Kambaryje ir namo vidinėse bei išorinėse prieigose nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Buvo padarytos gyvenamojo namo ir aprašytų patalpų fotonuotraukos (b. l. 10-15);

- specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d. Ž. D. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos plaštakos, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, galimai 1-3 paros iki apžiūros, neatmetama galimybė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos rankose galėjo atsirasti ir suduodant smūgius. Odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje tikėtina atsirado atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir ar paviršius. Poodinės kraujosruvos rankose griuvimui nebūdingos. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 28-30);

- alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARKB0369 testo Nr. 570 rezultatais, iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d., 19:21 val., R. S. nustatytas 2,28 prom. girtumas (b. l. 42);

- alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARKB0369 testo Nr. 569 rezultatais, iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d., 19:11 val., Ž. D. nustatytas 2,02 prom. girtumas (b. l. 20).

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, mušdamas (suėmęs nukentėjusiajai už plaukų pargriovė ją ant žemės ir kojomis bei rankomis sudavė 5 smūgius į įvairias kūno ir galvos vietas, po to rankomis suėmęs nukentėjusiajai už plaukų tyčia jėga ją ištempė į lauką) sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei Ž. D. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami R. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam viešuosius darbus. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 90-91).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte ar pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54– 64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. 

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 54-57), baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (b. l. 43-53), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 39, 40). Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant trumpesnę už įstatymo numatytą vidurkį.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 18 d., 19:20 val., iki 2020 m. lapkričio 20 d., 10:01 val. (b. l. 73-74, 82), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narę – sugyventinę – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 18 d., 19:20 val., iki 2020 m. lapkričio 20 d., 10:01 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, įpareigoti R. S. per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti R. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja        Jolanta Bagdonienė