Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-20][nuasmeninta nutartis byloje][II-537-517-2019].docx
Bylos nr.: II-537-517/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. II-537-517/2019

Proceso Nr. 4-49-3-00211-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. gruodžio 20 d.

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant K. S.,

dalyvaujant pareiškėjui E. Z.,

institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 88-ANR-N-2026-2019 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK 19104528831, panaikinimo,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gautas pareiškėjo E. Z. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. spalio 8 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; 2) išnagrinėti ir įvertinti eismo įvykio aplinkybes, nustatant asmenį dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis; 3) pripažinti automobilio „Peugeot“ vairuotoją N. G. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą.

Skunde nurodo, jog 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyrių dėl 2019 m. balandžio 4 d. eismo įvykio ištyrimo. Šis pareiškimas buvo perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, kadangi eismo įvykis įvyko Ukmergės rajone. Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną ir atlikus tyrimą, 2019 m. spalio 8 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2019 m. spalio 8 d. nutarimą, kuriuo administracinė teisena buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Su tokiu nutarimu nesutinka, nes:

1) tyrėjas rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ ekspertine išvada Nr. 2164736 ir jos pagrindu padarė išvadą, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas E. Z., iškilus grėsmei eismo saugumui, savalaikiai nestabdė, dėl ko prarado galimybę išvengti eismo įvykio. Tačiau AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinėje išvadoje Nr. 2164736 nurodoma, jog automobilio „Peugeot“ vairuotojas nurodė, kad iki susidūrimo vietos buvo likęs automobilio „VW Passat“ stabdymo kelias, ką gali paliudyti ir po eismo įvykio į įvykio vietą atvykęs V. L., kuris išvežė sudaužytą automobilį „VW Passat“ iš įvykio vietos. Be to, nurodoma, jog padarius kinematinius skaičiavimus, įvertinus automobilių judėjimo greičius, prieš pradedant automobiliui „Peugeot“ manevrą, tarp automobilių buvo 60 m atstumas. Jei automobilis „VW Passat“ būtų buvęs pradėtas efektyviai stabdyti, tai jo vairuotojas būtų išvengęs susidūrimo. Pareiškėjo teigimu, šioje ekspertinėje išvadoje praleistas labai svarbus faktorius - vairuotojo reakcijos laikas į atsiradusią kliūtį ir atitinkamai atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį iki to momento, kai pradeda stabdyti. Teigia, jog tyrėjas išvadą darė nepatikrinęs įrodymų pakankamumo ir logiškumo;

2) tyrėjas klaidingai daro išvadą, kad „po policijos pareigūnų išvykimo iš įvykio vietos, eismo dalyviai pakeitė pozicijas dėl eismo įvykio kaltininko, nes automobilio „Peugeot“ vairuotojas prisiėmė ir tebeprisiima kaltę, nes dar iki šiol nesikreipė į jo (pareiškėjo E. Z.) privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą dėl patirtų avarijos metu nuostolių atlyginimo, tai yra pareiškėjo kaltės nemato. Tuo tarpu jis, pareiškėjas E. Z., nuo pat pradžių laikosi vienos ir tos pačios pozicijos ir atlieka visus su tuo susijusius veiksmus, tai yra iškarto po įvykio kreipėsi į AB „Lietuvos draudimą“ dėl žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad policija buvo iškviesta į eismo įvykio vietą. Taip pat akivaizdu, kad atvykę policijos pareigūnai matė, kad eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir pareigūnai pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl policijos pareigūnai galėtų paliudyti ir kaip buvo sutarta dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. kuris iš vairuotojų prisiėmė kaltę, nes tai yra reikšmingas faktas tiriant šį įvykį. Taigi su klaidomis užpildyta eismo įvykio deklaracija, nepaneigia fakto, kad eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir tuo įsitikinę policijos pareigūnai pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Be to, skundžiamame nutarime tyrėjas padarė klaidiną išvadą, kad automobilio „VW Passat“ vairuotoją apakino saulės šviesa, kas sutrukė laiku pastebėti ir išvengti kliūties. Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. balandžio 4 d., apie 12 val. saulės šviesa negalėjo akinti vairuotojo, nes tuo metu ji buvo 154,06 laipsnių azimute, t.y. atsižvelgiant į kelio padėtį šalių atžvilgiu, švietė iš kairės statmenai automobilio judėjimo krypčiai ir buvo pakilusi į 37,71 laipsnių altitudę (virš horizonto 37,71 laipsnių kampu), t.y. švietė į stogo ir automobilio durelių kampą (saulės vieta konkrečioje vietovėje        ir        konkrečiu        laiku        nustatyta        remiantis https://www.suncalc.Org/#/55.3477.24.9344.l 7/2019.04.04/12:02/1/D. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad tiek automobilio „Peugeot“ vairuotojas, tiek jo keleiviai apklausiami melavo, o tyrėjas neįvertino surinktų įrodymų, jų pakankamumo, logiškumo ir jų šaltinių patikimumo. Taip pat, pareiškėjo teigimu, skundžiamame nutarime klaidingai konstatuota, jog automobilio „Peugeot“ vairuotojas N. G. prieš atlikdamas manevrą į kairę rodė posūkio signalą. Tokią išvadą tyrėjas padarė iš automobilio „Peugeot“ vairuotojo ir jo keleivių apklausos ir neatsižvelgė į tai, jog tiek automobilio „Peugeot“ vairuotojas, tiek jo keleiviai yra suinteresuoti ir apklausiami meluoja, o jis (pareiškėjas E. Z.) tikrai matė, kad automobilio „Peugeot“ posūkio signalas nebuvo įjungtas. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti liudytojas, kurio tyrėjui nepavyko nustatyti ir apklausti. Pareiškėjo teigimu, automobilio „Peugeot" vairuotojas sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamą ir būsimą eismo situaciją ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui – sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobilio „VW Passat" vairuotojui, nors būdamas pakankamai rūpestingas bei atidus turėjo realią galimybę pastebėti jį lenkiantį automobilį ir sustabdyti pradėtą sukimo manevrą. Pažymi, kad konkrečiu atveju, svarstant dėl automobilio „Peugeot" vairuotojo atsakomybės, posūkio signalo rodymas ar nerodymas reikšmės neturi, nes posūkio ženklo rodymas (kur lenkimas leidžiamas) sukančiam į kairę automobiliui prieš lenkiantįjį jokios pirmenybės nesuteikia ir nuo pareigos praleisti lenkiantį automobilį bet kuriuo atveju neatleidžia. Taigi posūkio signalo rodymas ar nerodymas šiuo atveju nelėmė eismo įvykio pasekmių;

3) tyrėjas klaidingai daro išvadą, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir tai blaškė jo atidumą kelyje. Pažymi, jog tyrėjas tokią išvadą padarė vien susipažinęs su jo (pareiškėjo) telefoninio ryšio išklotinėmis, tačiau netyrė, ar automobilyje sumontuota laisvų rankų įranga bei neprašė pareiškėjo to patvirtinti, tai yra išvadas darė nesurinkęs visų įrodymų ir jų nenagrinėjęs. Patvirtina, kad automobilyje yra sumontuota laisvų rankų įranga, kuria jis (pareiškėjas E. Z.) naudojosi sutelkdamas visą dėmesį į kelią;

4) tyrėjas po automobilio „Peugeot“ vairuotojo apklausos padarė klaidingas išvadas, kad „buvo įjungti ant automobilio „Peugeot“ įrengti oranžinės spalvos švyturėliai, kurie skirti įspėti kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų“; „automobilio „VW Passat“ vairuotojas nesiėmė atsargumo, kuris rekomenduotinas išvydus degančius oranžinius švyturėlius ant transporto priemonės“. Su šiomis išvadomis nesutinka, nes pagal Kelių eismo taisyklių 188 punktą įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Taigi tyrėjas darė išvadą tik dėl įspėjimo apie galimą pavojų, tačiau neatkreipia dėmesio į tai, kad įjungti švyturėliai nesuteikia pirmenybės, o transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai važiuodami keliu, turi užtikrinti, kad tai nekenkia eismo saugumui. Tyrėjo išvada, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas nesiėmė atsargumo, kuris rekomenduotinas išvydus degančius oranžinius švyturėlius ant transporto priemonės prieštarauja logikai, nes kelininkų automobilis „Peugeot“ judėjo nedideliu greičiu ir ant pastarojo priekabos užkabintas 408 kelio ženklas „Apvažiuoti iš kairės (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš kairės pusės)“. Nedidinant greičio kelininkų automobilis „Peugeot“ buvo bandomas apvažiuoti iš kairės, tačiau netikėtai pastojus kelią pabaigti lenkimo nebuvo galimybės;

5) tyrėjas padarė klaidingą prielaidą, jog „automobilio „VW Passat“ vairuotojo E. Z. pareiškime pateiktas paaiškinimas, kad jis pradėjo lenkimo manevrą, tai tyra pradėjo lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę „Peugeot“, artėjo prie jos, kad pabaigti lenkimo manevrą – yra vertinamas kaip netikslus, nes atlikti minėtus veiksmus leistinu greičiu (įvykio vietoje leistinas greitis 90 km/h) ir leistinai (įvykio vietoje į priešpriešinio eismo juostą leistina išvažiuoti 114 m. atstumu iki vietos, kur atliko posūkį „Peugeot“ automobilis) yra sudėtinga“. Tyrėjas klaidingai jo (pareiškėjo E. Z. paaiškinimą vertina kaip netikslų, nes faktiniai duomenys iš AB „Lietuvos draudimas“ ekspertizės išvados rodo, jog eismo dalyvių greičiai yra tikėtini. Tvirtina, jog automobilio „Peugeot“ vairuotojas nerodė posūkio į kairę, todėl leistina lenkimo atkarpa yra didesnė (apie 1 km) ir tokioje atkarpoje lėtai važiuojančio automobilio lenkimas nėra sudėtingas, atsižvelgiant į tai, kad kelias tiesus, matomumas geras, o lenkimas vyksta automobiliui važiuojant į nuokalnę;

6) tyrėjas nepagrįstai konstravo, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojo veiksmuose nenustatytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje (reikalavimo duoti kelią keičiant važiavimo kryptį nesilaikymas). Tvirtina, jog faktiniai duomenys iš AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinės išvados Nr. 2164736 rodo, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui. Tai matyti iš AB „Lietuvos draudimas“ ekspertinės išvados Nr. 2164736 pav. Nr. 7, kuriame aiškiai pavaizduota, kad automobiliui „Peugeot“ prieš pradedant posūkį į kairę, pareiškėjas (E. Z.) jau buvau priešpriešinėje eismo juostoje, atliekantis lenkimo manevrą ir jei automobilio „Peugeot“ vairuotojas būtų pasižiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį, turėjo matyti, kad jo vairuojamas automobilis jau pradėjęs lenkimą. Tai pamatęs automobilio „Peugeot“ vairuotojas privalėjo duoti kelią (nekliudyti), t.y. neužstoti kelio lenkiančiam automobiliui.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog tyrėjas neištyrė visų galimų versijų, tai yra nevertino ar automobilio „Peugeot“ vairuotojas iš tiesų rodė kairio posūkio signalą, ar automobilio „Peugeot“ vairuotojas prieš keisdamas važiavimo kryptį , įsitikino, kad tai daryti saugu, ar iš tiesų automobilio „Peugeot“ vairuotojas laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų duoti kelią keičiant važiavimo kryptį.

Pareiškėjas E. Z. teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vairuodamas automobilį „VW Passat“ važiavo iš Zarasų į Kauną. Priešais save pamatė lėtai važiuojantį kelininkų automobilį su priekaba. Matė mirksinčius kelininkų automobilio „Peugeot“ geltonus švyturėlius bei pritvirtintą ženklą – apvažiuoti iš kairės. Kelininkų automobilis važiavo kelkraščiu. Jis išvažiavo į kitą eismo juostą ir tada pamatė, kad „Peugeot“ atlieka posūkio manevrą. Jis staigiai stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Buvo žmogus, kuris važiavo paskui ir matė, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas nerodė posūkio signalo. Šis asmuo jam padavė vizitinę kortelę, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Jis paskambino į šią įmonę, tačiau buvo informuotas, kad toks asmuo nedirba. Patikslina, kad kai jis važiavo apie 90 km/h greičiu ir kai pamatė, kad automobilis „Peugeot“ suka į jo pusę, jis staigiai stabdė ir grįžo į dešinės pusės eismo juostą. Tačiau susidūrė su priekabos kairės pusės kampu su savo automobilio kaire puse. Jis skambino bendruoju pagalbos telefonu, kvietė policijos pareigūnus. Automobilyje „Peugeot“ buvo vairuotojas ir keleiviai. Jis pareigūnui paaiškino analogiškas aplinkybes. Neprisimena ką paaiškino automobilio „Peugeot“ vairuotojas, tačiau deklaracijoje nurodė – sukant į kairę. Pareigūnas atsinešė Kelių eismo taisykles ir perkaitė punktą, kuriame nurodoma, jog vairuotojas sukdamas į karę ar apsisukdamas privalo praleisti jį lenkiantį automobilį. Minėtas vairuotojas pasako, kad suprato ir su kalte sutinka. Pasakius, kad su kalte sutinka, pareigūnas nurodė jiems pildyti deklaraciją. Po ko, pareigūnai išvyko. Pildant deklaraciją automobilio „Peugeot“ vairuotojas deklaracijoje nepasirašė. Jis pasakė vairuotojui, kad nėra parašo, tačiau pastarasis nieko konkretaus nepaaiškino. Jis (pareiškėjas E. Z.) policijos pareigūnų pakartotinai neiškvietė. Draudimo įmonei neskambino paklausti dėl teisingos deklaracijos pildymo. Pareigūnai schemos nebraižė, nes jis ir kitas vairuotojas susitarė dėl kaltės. Jei būtų automobilio „Peugeot“ vairuotojas rodęs posūkio signalą, jis (pareiškėjas E. Z.) niekuomet nebūtų pradėjęs lenkimo manevro, nes tokio įvykio metu galėjo žūti. AB „Lietuvos draudimas“ atliktame ekspertiniame vertinime nedalyvavo, ekspertams paaiškinimų jis nepateikė. Draudimas neatmetė deklaracijos kaip negaliojančios, nors ir nebuvo vieno iš vairuotojų parašo, tačiau atliko tyrimą, užtruko apie tris mėnesius. Tai, kad jis stabdė automobilį „VW Passat“ gali patvirtinti į įvykio vietą atvykęs tralo vairuojas, kuris jam patvirtino, jog matė kelyje minėtą stabdymo žymę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas pateikė atsiliepimą į E. Z. skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog tyrimo metu surinktų duomenų nepakako, kad juos įvertinti kaip įrodymus, automobilio „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltei pripažinti. Taip pat tyrimo metu negauta duomenų patvirtinančių, kad E. Z. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. spalio 8 d. administracinio nusižengimo teisenoje ANR ROIK 19104528831 buvo priimtas nutarimas nutraukti teiseną nesant administracinio nusižengimo požymių. E. Z. savo skundą motyvuoja, kad tyrėjas, atlikęs administracinio nusižengimo teiseną, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, naujų duomenų, galėsiančių įtakoti sprendimo pakeitimą, nepateikė. 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

 

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atliktas tyrimas dėl įvykio, kilusio 2019 m. balandžio 4 d., apie 12 val. 02 min., kelyje A6 ties Radiškių gyvenviete, kurio metu E. Z. vairuojamas automobilis „VW Passat‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusi ir į kairę sukusio N. G. vairuojamo automobilio „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tempiamos priekabos galinę dalį. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2019 m. spalio 8 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodoma, kad remiantis surinkta medžiaga daroma išvada, jog: 1) automobilio „Peugeot“ vairuotojas N. G. prieš atlikdamas manevrą į kairę rodė kairiojo posūkio signalą; 2) buvo įjungti ant automobilio „Peugeot“ įrengti oranžinės spalvos švyturėliai, kurie skirti įspėti kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų; 3) automobilio „VW Passat“ vairuotojas E. Z., iškilus grėsmei eismo saugumui, savalaikiai nestabdė, dėl ko prarado galimybę išvengti eismo įvykio; 4) po policijos pareigūnų išvykimo iš įvykio vietos, eismo dalyviai pakeitė pozicijas dėl eismo įvykio kaltininko ir nekvietę policijos pareigūnų pakartotinai, netinkamai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išvyko iš įvykio vietos; 5) automobilio „VW Passat“ vairuotoją apakino saulės šviesa, kas sutrukdė laiku pastebėti ir išvengti kliūties; 6) automobilio „VW Passat“ vairuotojas vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio telefonu (nenustatyta ar su laisvų rankų įranga, ar ne) ir tai blaškė jo atidumą kelyje; 7) automobilio „VW Passat“ vairuotojas E. Z. nesiėmė atsargumo, kuris rekomenduotinas išvydus degančius oranžinius švyturėlius ant transporto priemonės; 8) automobilio „VW Passat“ vairuotojo E. Z. pareiškime pateiktas paaiškinimas, kad jis pradėjo lenkimo manevrą, t. y. pradėjo lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę „Peugeot“, artėjo prie jos, kad pabaigti lenkimo manevrą - yra vertinamas kaip netikslus, nes atlikti minėtus veiksmus leistinu greičiu (įvykio vietoje leistinas greitis 90 km. per val.) ir leistinai (įvykio vietoje į priešpriešinio eismo juostą leistina išvažiuoti 114 m. atstumu iki vietos, kur atliko posūkį „Peugeot“ automobilis“) yra sudėtinga. Nutarime konstatuota, jog automobilio „Peugeot“ vairuotojo N. G. veiksmuose nenustatytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio  3 dalyje (reikalavimo duoti kelią keičiant važiavimo kryptį nesilaikymas).

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Taigi, nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju kilo pasekmės. Tuo pačiu kyla būtinybė nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, kurios leistų įvertinti, kas kaltas dėl eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių, kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šių taisyklių 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 136 ir 137 punktai numato, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas be kita ko privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Tuo tarpu 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismas vertina, jog byloje būtina: 1) apklausti automobilio „VW Passat“ vairuotoją E. Z. apie eismo įvykio bei deklaracijos pildymo aplinkybes; 2) papildomai apklausti automobilio „Peugeot“ vairuotoją N. G., siekiant išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei pastarojo parodymuose esančius neaiškumus dėl sutikimo pildyti eismo įvykio deklaraciją nepripažįstant kaltės; 3) esant vairuotojų parodymuose prieštaravimų atlikti šių asmenų akistatą; 4) apklausti liudytojais, perspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, automobilio „Peugeot“ keleivius G. A., A. J., V. T., G. S. apie eismo įvykio aplinkybes (važiavimo greitį, oro sąlygas, matomumą, posūkio manevrą, posūkio signalo rodymą/nerodymą, ar matė paskui važiuojantį automobilį „VW Passat“, jei taip, kokiu greičiu važiavo, kokius manevrus darė, ar žinomos deklaracijos pildymo aplinkybės ir kt.); 5) esant automobilio „Peugeot“ keleivių ir automobilio „VW Passat“ vairuotojo parodymuose prieštaravimų, atlikti šių asmenų akistatas; 6) nustatyti ir apklausti apie įvykio aplinkybes (stabdymo žymes kelyje) techninės pagalbos kelyje vairuotoją, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą nutraluoti eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones; 7) nustatyti ir apklausti apie įvykio aplinkybes bei deklaracijos pildymo aplinkybes visus į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus; 8) esant būtinumui, atlikti įvykio vietą mačiusių asmenų parodymų patikrinimus vietoje, siekiant atkurti eismo įvykio mechanizmą; 9) nustatyti ir apklausti apie eismo įvykio aplinkybes, iš jų apie automobilio „Peugeot“ posūkio signalo rodymą/nerodymą, automobilio „VW Passat“ vairuotojo E. Z. nurodomą asmenį, dirbantį (duomenys neskelbtini), ir mačiusį šį eismo įvykį; 10) nustatyti, ar automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įrengta laisvų rankų įranga; 11) spręsti klausimą dėl eismo įvykio (autotechninio) tyrimo paskyrimo, siekiant nustatyti: kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, kurio vairuotojo ir kokie veiksmai bei kaip techniniu požiūriu įtakojo autoįvykio kilimą ir pasekmių atsiradimą, kaip techniniu požiūriu turėjo elgtis transporto priemonių, t.y. automobilio „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, ir paskui jį ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojai susidariusioje situacijoje pagal saugaus eismo ir transporto eksploatacijos reikalavimus, nurodytus Kelių eismo taisyklėse?; 12) atlikti kitus tyrimo metu paaiškėjus būtinus veiksmus.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, tai laikytina esminiu administracinio nusižengimo bylos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, atliekant aukščiau įvardintus tyrimo veiksmus, todėl, atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 88-ANR-N-2026-2019 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 19104528831, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

 

Teisėjas

                                                                                                  Rinaldas Adamonis