Administracinė byla Nr. eI2-589-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00868-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui J. K.,
atsakovo atstovui D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas J. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. 27D-426 „Dėl prašymo duomenims gauti“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą
Pareiškėjas nurodo, jog Departamentas ginčijamu Raštu atsisakė pateikti duomenis (dokumentą ir laikmeną) į pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. prašymus (toliau - ir Prašymas).
Pareiškėjas pažymi, jog jis dalyvavo viešame konkurse į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (toliau – ir Konkursas), kuris įvyko Departamento Pretendentų vertinimo komisijos (toliau - ir Komisija) posėdyje 2021 m. vasario 10 ir 11 d. (pareiškėjas dalyvavo 10 dieną), o apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas kitą dieną elektroniniu paštu. Nurodo, jog pareiškėjui kilo rimtų abejonių dėl viešo konkurso rezultatų, todėl tikslu Pretendentų vertinimo komisijos protokolinį sprendimą ginčyti teisme, pareiškėjas kreipėsi su Prašymu į Departamentą prašydamas - pateikti minėto konkurso Komisijos 2021 m. vasario 10 ir 11 dienų posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną), jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu. Tačiau Departamentas ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikė tik konkurso į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45843) Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. vasario 11 d. protokolo Nr. KAP-172 išrašą, be to, informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos bei vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje pretendentas dalyvavo, Departamento patalpose.
Pareiškėjas nurodo, kad Komisijos posėdžių skaitmeninių garso ir vaizdo įrašų (laikmenų) pateikimo (išdavimo) tvarkos vertinimo komisijoje dalyvavusiems pretendentams nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą (toliau - ir Aprašas), nei Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtintas Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą (toliau - ir Tvarkos aprašas) nenumato, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytini kiti tai reglamentuojantys teisės aktai.
Pažymi, jog kaip matyti iš ginčijamo Rašto, Departamentas vadovavosi vien tik Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų Tvarkos aprašo 14 punkto ir 24.1 papunkčio nuostatomis bei Aprašo 48 punktu. Pareiškėjas prašė pateikti Protokolą su Įrašu, kurioje (Pretendentų vertinimo komisijoje) pats dalyvavo, todėl prašant ir savo duomenų šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo Prašymo nagrinėjimui taikytini tiesioginio taikymo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau - ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau - ir Taisyklės) bei Aprašas, o Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Tvarkos aprašas taikytinas tik tiek, kiek jis neprieštarauja nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Todėl ir nurodytais pagrindais Departamentas turėjo pareiškėjui pateikti ir Protokolą, ir Įrašą (BDAR 6 straipsnio 1 dalies a) punktas).
Be to, pareiškėjas prašė pateikti Protokolą su Įrašu jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu, tačiau Departamentas ginčijamu Raštu pareiškėjui Protokolo išrašą pateikė tik elektroniniu paštu, o registruotu paštu nurodytu adresu net nesiuntė, kuo Departamentas iš esmės pažeidė ir Taisyklių 32 punkto imperatyvius reikalavimus, kas taip pat sudaro pagrindą - ginčijamą Raštą panaikinti.
Pažymi, jog Departamento Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, o iš ginčijamo Rašto turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks Raštas, kuris sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises (gauti teismui dokumentus ir informaciją bei atsakymus į pateiktus prašymus), kas suponuoja objektyvumo ir teisėtumo principų, principo, kad valdžia tarnauja žmogui,
2022 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė teismui raštą, kuriame galutinai suformavo skundo reikalavimus, t. y. prašė panaikinti ginčijamą Raštą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei į tai, jog konkurse dalyvavo ir kiti pretendentai, Departamento pareiga buvo ir yra – saugoti ir neatskleisti asmens duomenų. Pretendentai, prisistatydami pateikia/parodo savo asmens dokumentą, papasakoja apie save nurodydami savo labai jautrius duomenis (kartais net apie sveikatą, šeimos narius ar pan.). Pažymi, jog Departamentas negalėjo tenkinti tokio pareiškėjo prašymo – pateikti pilną/ visą pretendentų vertinimo komisijos protokolą bei pilną/ visą vaizdo ir garso įrašą. Pareiškėjas turėjo ir galėjo tai suvokti, kad bus netenkintas toks jo prašymas – pateikti visą konkurso protokolą ir įrašą.
Pažymi, jog peržiūrėjus konkurso skaitmeninio garso ir vaizdo įrašą nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakėte norą apie savo surinktą balą ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Ši informacija yra užfiksuota konkurso vaizdo ir garso įraše. Departamentas nurodo, jog neturi teisinio pagrindo pateikti protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Neapribojant pareiškėjo teisės susipažinti su savo duomenimis - pareiškėjui buvo pateiktas konkurso protokolo išrašas, susijęs su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad skundo nagrinėjimo dalykas yra ginčijamas raštas, o ne Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente tvarkos aprašo atitiktis/neatitiktis Viešojo administravimo įstatymui, Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui, Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėms.
Pažymi, jog konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio konkurso metu, Departamentas užtikrino technines galimybes, visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą, ir rezultatų paskelbimą.
Priėmimo tvarkos apraše, nėra numatyta galimybė, teikti protokolų išrašus, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, tais atvejais, kai pretendentas pats savo noru atsisako stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Tokiais atvejais, pretendentas per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą informuojamas apie jo vertinimo komisijoje rezultatą per 5 darbo dienas nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos. Pareiškėjas skunde pats patvirtina, kad buvo informuotas apie konkurse gautą rezultatą ir užimtą vietą. Pažymi, kad Departamentas negali būti atsakingas už paties pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti jo paties teisėmis.
Teigia, jog Departamentas neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su jo tvarkomais asmens duomenimis. Departamentas, siekdamas įgyvendinti pareiškėjo teisę susipažinti su konkurso vaizdo ir garso įrašais, aktyviai bendradarbiauja su pareiškėju. Vyksta nuolatinis susirašinėjimas el. paštu su pareiškėju, derinant galimybes karantino laikotarpiu, kai apribotas kontaktinis bendravimas, nuotoliniu būdu, pareiškėjui tinkamu laiku sudaryti sąlygas susipažinimui su vaizdo ir garso įrašais.
Pažymi, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos 8 identiškos bylos dėl pareiškėjo reikalavimo, įpareigojant Departamentą pateikti visą /pilną konkursų protokolus bei vaizdo įrašus.
Departamentas Raštu neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su savo duomenimis, o tik akcentavo susipažinimo būdą ir motyvavo, kodėl tokiu būdu.
Departamento atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių pretendentų vertinimo komisijose, klausimai/užduotys yra konfidencialūs, kaip ir profesinė/komercinė paslaptis, be to, yra naudojami/bus naudojami kituose valstybės tarnautojų konkursuose (atrankose).
Atkreipia teismo dėmesį į netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį bei siekį pasipelnyti.
Akcentuoja, jog pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl žino ir suvokia, kad tokį skundą galėjo teikti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą, Lietuvos administracinių ginčų komisija nesprendžia klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas puikiai išmano administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus, todėl tokie pareiškėjo skundai labiau panašūs į „žaidimą“ administraciniu procesu nei, kad pagrįstą bylinėjimąsi. Pagal pareiškėjo skundus dėl Departamento organizuojamų konkursų, kur ir pats pareiškėjas dalyvavo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėja 16 administracinių bylų iš jų 8 yra analogiškos „Dėl informacijos nepateikimo pareiškėjui“. Pareiškėjo pateiktame skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, ar reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką, pagal informaciją esančią viešoje erdvėje. Be to, pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, kuri šiuo metu, pagal viešai randamą informaciją, yra sustabdyta, tačiau viešoje erdvėje yra nurodyta jo vardo advokatų kontora, kas leidžia manyti, kad ir šiuo metu jis teikia teisines paslaugas. Anot atsakovo, akivaizdu, kad tai yra pareiškėjo pajamų šaltinis ir siekdamas pasipelnyti, skundžia bet kokius Departamento veiksmus – „galbūt pasiseks“, juolab kad tai nekainuoja, arba kainuoja itin mažai (žyminis mokestis). Atsakovas daro prielaidą, jog pareiškėjas pats surašo skundus ir tik duoda advokatui T. U. pasirašyti, ir laimėjimo atveju, pasipelnytų iš valstybės biudžeto. Be to atsiskaitoma ne pavedimais per bankus, o kasos pajamų orderiu/kvitu. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundą teismui pareiškėjas pasirašo pats, todėl, atsakovo nuomone, visiškai nepagrįstas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų vien tik už tai, jog advokatas „padeda“ parašą. Atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atstovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 18 d. rašto Nr. 27D-426 „Dėl prašymo duomenims gauti“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. vasario 10-11 d. pareiškėjas J. K. dalyvavo viešame konkurse Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigoms (konkurso skelbimo numeris: 45843) užimti.
2021 m. vasario 11 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pateikti Konkurso pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolą bei šio posėdžio pilną skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą, pareiškėjo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu.
Departamentas ginčijamu Raštu pareiškėjui atsakė į jo prašymą bei pateikė jam Konkurso į pretendentų vertinimo komisijų posėdžio protokolo išrašą, taip pat informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos bei vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje pretendentas dalyvavo, Departamento patalpose.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-2595-331/2021 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Departamentui ir Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. dėl sprendimo panaikinimo. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Departamento Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. vasario 11 protokolu Nr. KAP-172 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45843), taip pat pareiškėjas prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1P-592 „Dėl M. M. priėmimo į pareigas“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą.
Atrankos į valstybės tarnybą organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis.
VTĮ (ginčui aktuali teisės akto redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Valstybės tarnybos įstatymą, 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (aktuali ginčo metu galiojusi redakcija), be kita ko, patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, kuris nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso (toliau – konkursas) organizavimo tvarką (1.1 papunktis). Konkursui ar atrankai vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją (Priėmimo tvarkos aprašo 22 punktas). Priėmimo tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (VATIS) ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis). Pagal Priėmimo tvarkos aprašo 47 punktą pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo.
Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad Departamentas, esant duomenų subjekto prašymui įgyvendinti teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, turi pateikti: informaciją, ar duomenų subjekto asmens duomenys tvarkomi ar ne (22.1 papunktis); su asmens duomenų tvarkymu susijusią informaciją, numatytą Reglamento (BDAR) 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu duomenų subjekto asmens duomenys tvarkomi (22.2 papunktis); tvarkomų asmens duomenų kopiją ar išrašą (išskyrus Aprašo 24 punkte nustatytus atvejus) (22.3 papunktis).
Asmens duomenų tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Valstybės tarnybos departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Valstybės tarnybos departamento patalpoje, kurioje vyksta iš anksto suderintu laiku asmens susipažinimas su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais, privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas.
Pažymėtina, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme.
VAĮ (ginčui aktuali teisės akto redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio nuostatas, atitinkančias VAĮ 10 straipsnio nuostatas, yra akcentavęs, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.
Pažymėtina, jog tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio (ginčui aktuali redakcija) aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) 35 punkte įtvirtinta, jog atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 papunktis); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 papunktis); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis).
Kaip matyti iš ginčijamo Rašto, atsakovas jame išsamiai nurodė teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę susipažinti su savo duomenimis. Tačiau Departamentas šių teisės normų niekaip nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, todėl iš ginčijamo Rašto nėra aiškūs tikrieji atsisakymo suteikti prašomą informaciją pareiškėjui būtent šiuo pagrindu motyvai. Departamentas iš esmės savo atsisakymą pateikti informaciją ginčijamame Rašte grindė išimtinai teisės aktų nuostatomis dėl duomenų subjekto teisės susipažinti tik su savo asmens duomenimis, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Tačiau Rašte išaiškinta, kad, atsižvelgiant į šias Asmens duomenų tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjui pateikiami tik posėdžių protokolų išrašai, kadangi vertinimo metu pateiktos užduotys ir klausimai yra profesinė (komercinė) paslaptis. Departamentas, nepateikdamas pareiškėjui jo prašomos informacijos apie konkursus, kuriame jis dalyvavo, nenurodė teisės aktų ar kitų teisės normų, draudžiančių tokios informacijos pateikimą konkurso dalyviui, bei tokio sprendimo nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Vien atsakovo Rašto teiginys, kad užduotys yra komercinė arba profesinė paslaptis, savaime nepadaro informacijos būtent tokia. Šiuo atveju darytina išvada, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pateikti konkursų protokolus su garso ir vaizdo įrašu, turėjo aptarti aktualias teisės aktų nuostatas, taikomas nagrinėjamu atveju, išanalizuoti faktines aplinkybes (kokia informacija, ar jos dalis gali arba negali būti pateikiama pareiškėjui; kur yra reglamentuota ar pripažinta, jog užduotys bei klausimai yra profesinė ar komercinė paslaptis; ir pan.) ir priimti motyvuotą sprendimą suteikti arba nesuteikti prašomą informaciją. Todėl pripažintina, kad šiuo atveju Raštas neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, tinkamai nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.
Be to, teismas pažymi, kad reikalavimas viešojo administravimo subjektui tinkamai motyvuoti savo sprendimus yra privalomas nepriklausomai nuo to, koks yra asmens, kuriam toks viešojo administravimo subjekto sprendimas yra adresuojamas, išsilavinimas, kokias pareigas jis užima ar užėmė, ar kitas panašaus pobūdžio aplinkybes. Todėl atsiliepimo teiginiai, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus ir juose nurodydamas, jog remiasi Asmens duomenų apsaugos aprašo 24 punktu, turėjo žinoti, kokiu būdu ir kokia apimtimi jam bus pateikti duomenys, atmestini kaip niekuo nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-940/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016 ir kt.). Todėl aplinkybė, kad Departamentas teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstė bei paaiškino kai kuriuos atsisakymo suteikti ginčo informaciją motyvus, kuriais Raštas nebuvo grindžiamas, nedaro šio ginčijamo Rašto teisėtu ir pagrįstu.
Iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti Departamento ginčijamą 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. 27D-426 „Dėl prašymo duomenims gauti“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo naudai 607,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis – 22,50 Eur, 0,23 Eur banko pavedimas bei išlaidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti – 585 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).
Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjui minėta teisinė paslauga (skundo surašymas) buvo suteiktos 2021 m. spalio 11 d. (Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1108684) , t. y. 2021 m. IV ketvirtį. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 566,40 Eur.
Taigi, iš aukščiau išdėstyto matyti, jog iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).
Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, didžiausia pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą (teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas T. U. neatstovavo) yra 3 916 Eur (1 566,40 Eur (2021 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)) x 2,5).
Į bylą yra pateikta 2021 m. kovo 15 d. Atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato T. U. ir pareiškėjo J. K.. Byloje esanti advokato T. U. išrašyta 2021 m. kovo 18 d. sąskaita Nr. 21-019 ir 2021 m. spalio 11 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1108684 patvirtina, kad šioje byloje pareiškėjas J. K. sumokėjo advokatui T. U. 585 Eur sumą.
Pareiškėjo prašoma priteisti suma – išlaidos, advokato pagalbai atlyginti - 585 Eur neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo, t. y. būtent į tai, kad iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas J. K. yra teisininkas, vykdė advokato veiklą, kuri šiuo metu sustabdyta, be to, buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodo, jog pareiškėjui žinomas administracinis procesas, išmanymas rengti ir teikti procesinius dokumentus teismui. Tačiau ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš advokato ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021). Iš Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su analogiško ar panašaus turinio skundais yra kreipęsis daug kartų. Taigi, šioje administracinėje byloje įvertinant tai, kad pats pareiškėjas yra teisininkas, be to, turintis didelę teisinio darbo patirtį, tame tarpe ir administraciniame procese (tačiau nepaneigiant jo teisės turėti atstovą teisme), be to, vertinant, jog pats ginčo dalykas nėra sudėtingas teisės prasme, nereikalaujantis specialių teisinių žinių ar didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, byla yra nedidelės apimties bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais pareiškėjo skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies. Teismo vertinimu, pagrįsta šiuo atveju ir iš atsakovo pareiškėjui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. 27D-426 „Dėl prašymo duomenims gauti“.
Priteisti pareiškėjui J. K., asmens kodas 36207220997, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188784211.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Henrikas Sadauskas
Eglė Žulytė-Janulionienė