Civilinė byla Nr. 2S – 813 – 198 / 2011
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02098-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
102.2; 102.5; 121.14; 122.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų – apeliantų V. B. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3722-223/2011 pagal atsakovų V. B. ir K. B. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų V. B. ir K. B. ieškovo AB „Panevėžio energija“ naudai 4 688,56 Lt skolos, 107,70 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2011-10-28 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas atsakovų V. B. ir K. B. apeliacinis skundas dėl 2011-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo. Atsakovai prašė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą priimti. Nurodė, kad apeliacinio skundo laiku nespėjo paduoti todėl, kad kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu pateikti išvadą apie ieškovo taikytą kainų apskaičiavimo metodiką. Tokią išvadą norėjo pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Tačiau komisijos darbuotojas paskutinę dieną žodžiu informavo, kad išvados neduos, o atsakovai turi prašyti teismo komisiją įtraukti į bylą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas tik dvi dienas ir dėl svarbios priežasties, kadangi buvo bandoma surinkti reikšmingus bylai dokumentus.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atmetė, apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį apeliantams. Teismas sprendė, kad apeliantų nurodyta termino praleidimo priežastis – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvados negavimas negalėjo trukdyti laiku pateikti apeliacinį skundą. Apeliantai nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių šią jų nurodytą aplinkybę. Šiuo atveju apeliantė V. B. dalyvavo skelbiant teismo sprendimą, sprendimas jai buvo įteiktas iškart po jo paskelbimo, todėl apeliantai turėjo realias galimybes pateikti apeliacinį skundą laiku. Teismo nuomone, apeliacinis skundas galėjo būti pateiktas ir be Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išvados, nes vieno ar kito įrodymo neturėjimas netrukdo pateikti apeliacinį skundą, o naujų įrodymų pateikimo klausimas galėtų būti išspręstas ir vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme.
Atskiruoju skundu atsakovai V. B. ir K. B. prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 3 d. apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas labai nežymiai, tik pora dienų, todėl termino neatstatymas šioje byloje užkerta atsakovams realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, o tai paneigia teisingo teismo aspektą. Jie manė, kad labai svarbu šioje byloje pateikti apeliaciniam teismui papildomus įrodymus. Todėl terminą praleido dėl svarbios priežasties.
Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas AB „Panevėžio energija“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palinkti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad į teismą dėl skolos priteisimo ieškovas kreipėsi 2011-03-29. Teismo sprendimas paskelbtas 2011-09-26. Todėl atsakovai turėjo daugiau nei pusę metų laiko jiems reikalingus įrodymus surinkti ir pateikti. Šiuo atveju atsakovai yra verslininkai, turi jiems priklausančias komercines patalpas, kuriose ir buvo vartojama šilumos energija. V. B. yra individualios V. B. įmonės savininkė. Tokiu būdu atsakovams, kaip verslininkams, turi būti taikomi papildomi atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Termino praleidimo priežastys tikrai nebuvo svarbios.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2011-11-03 nutartis naikintina (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam principai civiliniame procese suponuoja nepatenkintai šaliai suteikti teisę skųsti teismo sprendimą ir suteikti jai dar vieną galimybę įrodyti savo teisę. Todėl apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai V. B. ir K. B. praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepripažino jų nurodytų aplinkybių svarbiomis terminui atnaujinti.
Teismas, vertindamas, ar bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai taikė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo teisines pasekmes, pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatymo nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą.
Šiuo atveju teisė į apeliaciją įgyvendinama per CPK 307 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, kurio praleidimas gali reikšti tai, kad asmuo tokią teisę prarado (CPK 75 str. 1 d.). Jeigu termino praleidimo laikotarpis neilgas, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad atsakovų apeliacinis skundas galėjo būti pateiktas ir be Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išvados, kadangi vieno ar kito įrodymo neturėjimas netrukdo pateikti apeliacinį skundą, o naujų įrodymų pateikimo klausimas galėtų būti išspręstas ir apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliantų nurodytą aplinkybę apie jų kreipimąsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu pateikti išvadą apie ieškovo taikytą kainų apskaičiavimo metodiką. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamo 2011-09-26 teismo sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2011-10-26, apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą jam paduoti Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas 2011-10-28, tai yra terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas tik 2 dienas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama LR CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė apeliacinio proceso tvarka. Operatyviam ir ekonomiškam bylos išnagrinėjimui užtikrinti civilinio proceso kodekso normose nustatyti procesiniai terminai įvairiems procesiniams veiksmams atlikti. Tai reiškia, kad per įstatymo ar teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, visais atvejais svarstytina kiek ilgai minėtas terminas yra praleistas. Ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo laikotarpis yra ilgas, gali būti nustatyta, vertinant jį kitų terminų kontekste, taip pat atsižvelgiant į pirmiau nurodytus civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus. Įstatyme (CPK 307 str. 3 d.) nustatytas trijų mėnesių terminas, kuriam pasibaigus išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Todėl darytina išvada, kad dviejų dienų termino praleidimas nepriskirtinas prie žymaus praleidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, įvertintos formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad apeliantai iš esmės siekė įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Pažymėtina, kad kai terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nedaug (šiuo atveju tik 2 dienos), tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, o priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, nukreipia įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, ir ypač tada, kai skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ prieš N. M.; bylos Nr. 3K-3-50/2007, 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. prieš K. L., bylos Nr. 3K-3-110/2007 ir kt.). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo teismų praktikos nuostatų, atskleidžiant procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų esmę, ir į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė.
Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovams atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinis skundas su byla perduotinas Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti atsakovams V. B. ir K. B. terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Apeliacinį skundą su byla perduoti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Teisėja Birutė Jonaitienė