Administracinė byla Nr. A-1287-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01715-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.4; 19.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „KIV“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Informo“ (dabar – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Informo“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. cspr 1-22 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalį, kuria atsisakyta panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 2A4/b, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „KIV“ nuosavybės teisės į jį.

Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), stato daugiabutį gyvenamosios paskirties pastatą. Dalies (pirmojo etapo) šio statinio statybą atliko rangovas UAB „KIV“, kuri vėliau statė ir to paties statinio antrąjį korpusą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai Nekilnojamojo turto registre įregistravo statinį, plane pažymėtą indeksu 2A4/b kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir UAB „KIV“ nuosavybės teises į jį. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam vienam 2013 m. vasario 19 d. buvo išduotas vieno daugiabučio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas Nr. 16/13-0451. UAB „KIV“ statybą leidžiančio dokumento statyti minėtame žemės sklype neturėjo. Dar iki statinio, plane pažymėto indeksu 2A4/b, įregistravimo UAB „KIV“ nuosavybės teise, pareiškėjas žemės sklype buvo pastatęs ir įregistravęs gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu lA4/b. UAB „KIV“ negalėjo tame pačiame sklype pastatyti ir įregistruoti ginčo pastato kaip atskiro statinio, nes jis yra jau įregistruoto statinio dalis.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 pavirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) reikalavimus – atskiras nekilnojamasis daiktas, pažymėtas indeksu 2A4/b, sudarantis statinį, pažymėtą indeksu lA4/b, buvo suformuotas nepakeitus viso statinio kadastro duomenų. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu buvo neleistinai įteisinta UAB „KIV“ teisė naudotis pareiškėjui priklausančio pastato, pažymėto indeksu lA4/b, dalimi.

Atsakovas turėjo atsisakyti registruoti UAB „KIV“ daiktines teises į statinį, kadangi jam pateiktos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenys nesutapo su Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis apie gyvenamąjį namą, kurio indeksas 1A4/b. Be to, tam, kad UAB „KIV“ galėtų patekti į neteisėtai įregistruotą automobilio stovėjimo patalpą rūsyje, kuri yra ginčo pastate, neišvengiamai turės naudotis BUAB „Informo“ priklausančia pastato, pažymėto indeksu lA4/b, rūsio dalimi, nes pastatas, pažymėtas indeksais lA4/b ir 2A4/b, buvo suprojektuotas kaip vientisas statinys su bendra automobilių stovėjimo patalpa. Teritoriniam registratoriui neteisėtai suskaidžius vientisą statinį ir įregistravus jo dalis skirtingų savininkų vardu buvo pažeistos ne tik pareiškėjo teisės, bet ir viešasis interesas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad UAB „KIV“ direktorius 2014 m. rugsėjo 26 d. jam pateikė prašymą įregistruoti gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 2A4/b, ir UAB „KIV“ nuosavybės teisę į šį pastatą, taip pat pridėjo kadastrinių matavimų bylą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymą Nr. PASS-00-140926-00865 (toliau – ir Pažyma), patvirtinančią, kad statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Aplinkybę, kad pastatas, pažymėtas indeksu 2A4/b, galėjo būti registruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, šiuo atveju patvirtino Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla ir Pažyma, nurodanti, jog statytojas yra UAB „KIV“.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pabrėžė, kad teisės aktai nesuteikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės ir pareigos vertinti jam pateikiamų dokumentų ar valstybės institucijų sprendimų, kurie yra nekilnojamųjų daiktų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo teisiniai pagrindai, teisėtumo ir pagrįstumo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsakingas už tai, kad į registrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

Pagal Kadastro nuostatų 841.2.5 punktą Inspekcijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto yra pagrindas registruoti nebaigtą statyti ypatingą ar neypatingą statinį arba keisti nebaigto statyti ypatingo ar neypatingo statinio baigtumo procentą Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nebaigtas statyti ypatingas ar neypatingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Inspekcijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Atsakovo nuomone, jam pateikta Pažyma atitiko įstatymų reikalavimus ir patvirtino ginčo pastato statybos teisėtumą ir UAB „KIV“ nuosavybės teisės į jį atsiradimą statybos būdu pagaminus naują daiktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KIV“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

UAB „KIV“ paaiškino, kad jam priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendraturčiai 2012 m. kovo 23 d. sutarimu Nr. SK-2318 nustatė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Trečiasis suinteresuotas asmuo gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 2A4/b, stato ant sau priklausančios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies.

UAB „KIV“ pabrėžė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčo pastatas negalėjo būti įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadangi yra statomas be statybą leidžiančio dokumento. Projekto pavadinimas „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba“ patvirtina, kad bus statomas daugiau nei vienas daugiabutis namas. Šiame projekte yra numatyta dviejų atskirų namų statyba, t. y. korpusas A (žymėjimas plane lA4/b) ir korpusas B (žymėjimas plane 2A4/b).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Informo“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad UAB „KIV“ prašymu Nekilnojamojo turto registre ginčijamu teritorinio registratoriaus sprendimu buvo registruotas nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei UAB „KIV“ nuosavybės teisės į šį pastatą, įregistravimo pagrindas – Pažyma. Pažymoje nurodoma, kad statytojo UAB „KIV“ statinys yra statomas be nukrypimų nuo Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto, kurį 2012 metais parengė projektuotojas UAB „Architekton“ ir pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. rugsėjo 16 d. statybos leidimą Nr. LNS-01-140916-01068. 2014 m. rugsėjo 16 d. statybos leidimas Nr. LNS-01-140916-01068 (toliau – ir Statybos leidimas) išduotas statytojui UAB „KIV“, jis suteikia teisę statyti naują statinį pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybų leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – ir IS) „Infostatyba“ duomenimis Statybos leidimas nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. yra negaliojantis. UAB „KIV“ prašymas teritoriniam registratoriui įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises buvo pateiktas tą pačią 2014 m. rugsėjo 26 d.

Teismas pabrėžė, kad atsakovas neturi pareigos tikrinti ir spręsti dėl jam pateiktų dokumentų teisėtumo, išskyrus jų atitiktį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 23 ir 29 straipsnių reikalavimams. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste tai reiškia, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo pareigos vertinti pirminio registravimo dokumento, t. y. įgaliotos valstybės institucijos (Inspekcijos) išduotos Pažymos, teisėtumo. Pažyma laikytina tinkamu pagrindu registruoti nebaigto statyti statinio kadastro duomenis bei nuosavybės teises į jį UAB „KIV“ vardu Kadastro nuostatų 841.2.5.1 punkto prasme. VĮ Registrų centro kompetencija ir atsakomybės ribos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 4 straipsnio 2 dalyje.

Teismas konstatavo, kad nenustatė faktinių aplinkybių, kurios būtų lėmusios NTKĮ 14 straipsnio ir (arba) NTRĮ 29 straipsnio taikymą, t. y. įgalinusios atsakovą atsisakyti tenkinti UAB „KIV“ prašymą įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį vadovaujantis Pažyma.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, realizuodamas savo teises statybos procese, kreipėsi į Pažymą išdavusią Inspekciją, kuri 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 2D-13328(7.9) informavo, jog bus atliktas statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimas, todėl tik išsprendus ginčus dėl statybos teisėtumo ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir esant įgaliotų institucijų sprendimams, paneigiantiems esamus įrašus, teritoriniam registratoriui atsiras pareiga keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre.

III.

Pareiškėjas BUAB „Informo“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administracinė byla išnagrinėta nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai. Pareiškėjo skundas buvo atmestas formaliais pagrindais, neįsigilinus į bylos esmę, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas neteisingai aiškino ir taikė NTRĮ, NTKĮ ir kitų teisės aktų normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas, analizuodamas faktines aplinkybes ir įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad UAB „KIV“ pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma atlikti nekilnojamojo daikto registraciją UAB „KIV“ vardu, neatitinka NTRĮ reikalavimų, o taip pat kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktų dokumentų duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Konkrečiu atveju buvo NTKĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir NTRĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose įtvirtintos sąlygos atsisakyti atlikti nekilnojamojo daikto teisinę registraciją.

3. Teismas pasisakė tik dėl vieno dokumento – Pažymos, tačiau nepagrįstai nevertino kitų bylos įrodymų, kurie paneigia teiginius, kad daiktinės teisės į ginčo pastatą buvo įregistruotos teisėtai.

4. Į administracinę bylą buvo pateiktas ne Statybos leidimas, o tik pirmasis jo lapas, kuriame nėra jokių atsakingų už jo išdavimą asmenų parašų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos antspaudo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2015 m. spalio 19 d. raštas Nr. A51-99405/15(3.3.16.5-EM4) patvirtina, kad Statybos leidimas niekada nebuvo išduotas ir yra tik dokumento ruošinys.

5. Statinio, kurio indeksas plane 2A4/b, kadastro duomenų byla suformuota neteisingai, byla neatitinka Kadastro nuostatų reikalavimų, todėl joje neteisingai nustatyti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Statinys nėra savarankiškas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, t. y. automobilių stovėjimo patalpos dalis bei statinio, pažymėto indeksu lA4/b, dalis.

6. Šiuo atveju atskiras nekilnojamasis daiktas, sudarantis statinį, pažymėtą indeksu lA4/b, buvo suformuotas nepakeitus viso statinio kadastro duomenų, neatnaujinus statinio kadastro duomenų bylos ir atnaujinti kadastro duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o tai aiškiai pažeidžia Kadastro nuostatų 24 punktą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino jam pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo teigimu, apelianto argumentai nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis, kilusiam ginčui taikytinomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

Galiojant, t. y. nesant nuginčytiems UAB „Planai“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. parengtos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenims bei ja vadovaujantis išduotai Pažymai, negalima sutikti su BUAB „Informo“ pozicija, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turėjo nustatyti NTKĮ 14 straipsnio 3 punkte įtvirtintą sąlygą ir atsižvelgdamas į tai atsisakyti įregistruoti ginčo pastatą. Taip pat BUAB „Informo“ nepagrįstai teigia, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti UAB „KIV“ nuosavybės teisę į statinį, kurio indeksas 2A4/b, NTRĮ įstatymo 29 straipsnio 2 ir 8 punktuose įtvirtintais pagrindais, kadangi šių teisės normų taikymas galimas tik esant įregistruotam nekilnojamajam daiktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Bylos esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 2A4/b, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „KIV“ nuosavybės teisės į jį, pagrįstumas ir teisėtumas. Byloje pareiškėjas taip pat yra pareiškęs reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. cspr 1-22 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalį, kuria atsisakyta panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. rugsėjo 26 d. priėmė UAB „KIV“ prašymą Nr. 7208131 dėl nekilnojamojo daikto (pastato) įregistravimo / išregistravimo 44/1441103 Vilniaus m., (duomenys neskelbtini); dėl juridinio asmens nuosavybės į statinius įregistravimo 44/1441103 Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (toks adresas nurodytas prašyme (I t., b. l. 149)). Kartu su prašymu buvo pateikta: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. PASS-00-140926-00865 apie gyvenamosios paskirties statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (toks adresas nurodytas Pažymoje (I. t., b. l. 150)), statybą be nukrypimų nuo esminių UAB „Architekton“ 2012 metais parengto statinio projekto sprendinių; 2) Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. 44/1441103, (duomenys neskelbtini), Vilnius), parengta UAB „Planai“ 2014 m. rugpjūčio 25 d.

Atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (registro įrašo Nr. 44/1441103) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas 2A4/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas – 21 proc.), esantis Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (toks adresas nurodytas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015 m. sausio 7 d. išraše (I t., b. l. 26–28)), ir UAB „KIV“ nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą. Pažymėtina, kad žemės sklypo, kurio plotas 0,9000 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banke nurodytas šis: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir kad šio sklypo 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o 4500/9000 dalys nuosavybės teise priklauso UAB „KIV“. Nebaigto statyti gyvenamojo namo 2A4/b nuosavybės įregistravimo pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. PASS-00-140926-00865 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Nekilnojamojo turto kadastre padaryta žyma – kadastriniai matavimai atlikti UAB „Planai“, įregistravimo pagrindas – Nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų byla, 2014 m. rugpjūčio 25 d. Pažymėtina, kad daugiau jokių kadastro žymų, susijusių su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu 2A4/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra įregistruota.

Pareiškėjas ginčijo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą (registro įrašo Nr. 44/1441103) tuo pagrindu, kad jis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stato daugiabutį gyvenamosios paskirties pastatą pagal UAB „Architekton“ parengtą statybos projektą Nr. 2012 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2013 m. vasario 19 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. 16/13-0451. Pagal rangos sutartį generalinis rangovas, kuris atliko pirmojo etapo šio statinio statybą, buvo UAB „KIV“, kuri statė ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio statinio antrąjį korpusą, t. y. UAB „KIV“ nėra statytojas. Pareiškėjo teigimu, gyvenamasis namas 2A4/b negalėjo būti registruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nes statybą leidžiantis dokumentas statyti statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išduotas pareiškėjui, iki statinio 2A4/b įregistravimo pareiškėjas jau buvo įregistravęs gyvenamąjį namą 1A4/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o prie šio pareiškėjui priklausančio statinio blokuojasi statinys 2A4/b ir jis nėra savarankiškas pastatas, t. y jis yra statinio 1A4/b dalis (automobilių stovėjimo patalpos dalis).

VĮ Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. cspr 1-22 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, nurodydama, kad pareiškėjas prašo panaikinti tik UAB „KIV“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (gyvenamąjį namą 2A4/b) ir priimti naują sprendimą – atsisakyti registruoti daiktines teises, o panaikinti nuosavybės teisės į šį daiktą nėra teisinio pagrindo, nes registracijai buvo pateiktas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas – Pažyma, kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas akcentavo tai, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje VĮ Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. cspr 1-22 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pripažino pagrįstais ir teisėtais bei netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų dėl skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379) normas, ir remdamasis vien tik Inspekcijos išduota Pažyma, padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto registratorius (atsakovas) neturėjo pareigos vertinti pirminio registravimo dokumento, t. y. įgaliotos institucijos (Inspekcijos) išduotos 2014 m. rugsėjo 26 d. Pažymos, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, Pažyma vertintina tinkamu pagrindu registruoti nebaigto statyti statinio kadastro duomenis bei nuosavybės teises į jį UAB „KIV“ vardu Kadastro nuostatų 841.2.5.1 punkto taikymo prasme. Akcentuojama, kad registratoriaus kompetencija ir atsakomybės ribos yra apibrėžtos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, jog nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

             Teisėjų kolegija, nagrinėdama šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmiausia pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

           Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.).

                Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

                Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).

Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

  Šioje byloje tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami pareiškėjo argumentus dėl atsakovo sprendimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamąjį namą 2A4/b pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. 44/1441103, (duomenys neskelbtini), Vilnius), parengtą UAB „Planai“ 2014 m. rugpjūčio 25 d., ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą) trečiojo suinteresuoto asmens vardu pagal Pažymą, apsiribojo tik faktu, kad yra išduota Pažyma, visiškai nekreipdami dėmesio į pareiškėjo nurodomus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitą statinį 1A4/b ir kt. Su tokia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, atlikdamas registraciją, neužtikrino išviešinamų duomenų patikimumo, registruodamas duomenis jų nesutikrino su kitais registro duomenimis.

             Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą) trečiojo suinteresuoto asmens vardu pagal Pažymą, kurios išdavimas yra susijęs su nebaigto statinio registravimu, nes pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi 2014 m. rugsėjo 29 d.) nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Inspekcijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Kadastro nuostatų 841.2 bei 841.2.5.1 punktai (redakcija, galiojusi 2014 m. rugsėjo 29 d.) taip pat nustatė, kad įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kai Nekilnojamojo turto registre registruojamas nebaigtas statyti ar atnaujinti (modernizuoti) ir rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys (pirminis nebaigto statyti, atnaujinti (modernizuoti) ar rekonstruoti statinio registravimas). Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 ir 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Inspekcijos pažymos vertinimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo prasme, yra pažymėjęs, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį tokio pobūdžio Inspekcijos išduota pažyma gali būti pagrindu nebaigtą statyti statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl šiuo aspektu ji yra prilyginama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimui, kuris yra vienas iš pagrindų įrašyti statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (žr. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1133-143/2015). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje yra nurodęs ir tai, kad pakankamumo aspektu tai nėra besąlyginis pagrindas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui atlikti tokį veiksmą, o tam, kad tai būtų galima padaryti, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi patikrinti, ar nėra (tokio veiksmo atlikimo metu nebuvo) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms (nors vienai iš jų) esant statinio kadastrinių duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra leidžiamas.

            Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

              Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

               Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą grindė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 punktais bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 ir 8 punktais.

               Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus  prašymą ir dokumentus (Pažymą ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą), turėjo įsitikinti, ar nėra minėtose teisės aktų nuostatose nurodytų pagrindų, dėl kurių negalėjo būti įrašyti kadastro duomenys apie nebaigtą UAB „KIV“ statyti gyvenamąjį namą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens (statinio statytojo) nuosavybės teisės į nebaigtą statyti (statomą) statinį. Iš atsakovo byloje teikiamų atsikirtimų matyti, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog Pažyma atitinka įstatymų reikalavimus ir ji patvirtina ginčo pastato statybos teisėtumą bei trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į ginčo pastatą ir šios Pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įrašyti teisingi duomenys. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjas nenurodė, kokie duomenys apie nekilnojamąjį daiktą neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkto, neaišku, kokie Pažymos ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenys neatitinka vieni kitų, nes šie dokumentai turi visus privalomus tokiems dokumentams rekvizitus ir duomenis, reikalingus įregistruoti ginčo pastatą ir nuosavybės teisę į jį.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo šioje byloje išsakytus argumentus dėl Pažymos ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos, nesutinka su atsakovu, kad pateikta Pažyma ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitiko minėtų įstatymų nuostatas, nes šiuose dokumentuose nurodyti duomenys neatitiko registruose įregistruotų duomenų, nurodomi prieštaringi duomenys. Tiek trečiojo suinteresuoto asmens prašyme, tiek Pažymoje ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje yra nurodomi prieštaringi duomenys apie žemės sklypą, kuriame trečiasis asmuo pastatė dalį gyvenamojo namo 2A4/b, t. y. apie Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Be abejo atsakovas neturėjo teisės vertinti tiek statybos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Šio aspekto neturi teisės vertinti ir administracinis teismas, tačiau atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdamas registravimo funkcijas, turėjo įvertinti pateiktus dokumentus, įvertindamas juos tuo aspektu, ar juose nurodyti duomenys neprieštarauja registruose jau įregistruotiems duomenims. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčo pastato statybos teisėtumu, šių argumentų nenagrinėja ir apeliacinės instancijos teismas, o iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilęs ginčas dėl statinio statybos, nuosavybės teisių į šį statinį yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-1084-560/2017).

             Atsakovui pateiktoje Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje, kuri yra suformuota dar iki Pažymoje nurodyto 2014 m. rugsėjo 16 d. išduoto Statybos leidimo, yra nurodyta, kad statinys pastatytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymoje taip pat nurodyta, kad statinys yra statomas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2014 m. rugsėjo 16 d. Statybos leidimą. Kaip jau buvo konstatuota, trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme yra nurodęs apie nekilnojamojo daikto įregistravimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašymo padavimo dieną bei registravimo metu žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame sklype įregistruoti duomenys apie pastatytą gyvenamąjį namą 1A4/b (baigtumas – 93 proc.) ir yra kadastro žyma apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 31 d. yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą statyti gyvenamąjį namą 1A4/b. Jokių kitų kadastro žymų apie išduotus leidimus statyti šiame žemės sklype kitus statinius nėra įregistruota.

              Primintina, kad Nekilnojamojo turto kadastro 10 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2014 m. rugsėjo 29 d.) nustatyta, jog institucija, išdavusi leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbus, per 14 kalendorinių dienų nuo leidimo išdavimo dienos perduoda pranešimą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris padaro žymą Nekilnojamojo turto kadastre. Akcentuotina ir tai, kad Kadastro nuostatų 139 punktas (redakcija, galiojusi 2014 m. rugsėjo 29 d.) nustatė, jog Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja naudojantis valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių informacija, iš jų ir IS „Infostatyba“. Kaip nustatyta byloje, atsakovui atliekant registraciją IS „Infostatyba“ nebuvo registruotas 2014 m. rugsėjo 16 d. Statybos leidimas (IS „Infostatyba“ nurodyta, kad šis leidimas yra pažymėtas negaliojančiu). Svarbiausia yra tai, kad kadastre yra įregistruotas vienintelis leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyti BUAB „Informo“. Šis leidimas buvo pakeistas 2013 m. vasario 19 d. leidimu Nr. 16/13-0451 (I t., b. l. 22). Apie šiuos išduotus leidimus statyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovui buvo žinoma, nes jie buvo nurodyti Inspekcijos pažymose registruojant statinį A14/b. (II t., b. l. 169–172). Pažymoje nurodytame Statybos leidime rašoma apie leidimą UAB „KIV“ statyti statinį (-ius) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II t., b. l. 55). Atsakovas 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-29872 yra patvirtinęs, kad nekilnojamojo turto registravimo įstaiga duomenų apie nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos leidimą neturi (I t., b. l. 25).

Apibendrinant išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o atsakovo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 2A4/b, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „KIV“ nuosavybės teisės į jį, bei VĮ Registrų centro 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. cspr 1-22 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalis, kuria atsisakyta panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, panaikintini. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, jos padarytos neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų ir jų visumos (ABTĮ 57 str. 6 d., 86 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

   Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ skundą tenkinti.

   Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. cspr 1-22 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalį, kuria atsisakyta panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

   Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 2A4/b, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ nuosavybės teisės į jį. 

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                     Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė