Civilinė byla Nr. e2A-477-589/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27855-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S) 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m.  rugsėjo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ateities IT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1571-845/2020 dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ateities IT“ ieškinį atsakovei   uždarajai akcinei bendrovei „Vudex“  bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vudex“ priešieškinį dėl avanso grąžinimo, ir

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ateities IT“ ( toliau - ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vudex“ ( toliau – ir atsakovė) 2517,21 Eur skolos, 55,88 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo ( ieškinio priėmimo dienos) teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašė pripažinti atsakovės vienašalį 2019 m. kovo 18 d. kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos „Hanna CRM“ nuomos sutarties Nr. HANNA_2019-03-18 nutraukimą neteisėtu bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. tarp šalių buvo sudaryta kompiuterinįs ryšių su klientais valdymo sistemos „Hanna CRM“ nuomos sutartis Nr. HANNA_2019-03-18. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo už 3147,21 Eur dydžo atlyginimą atlikti papildomus sistemos programavimo darbus, numatytus sutarties priede Nr.2, suteikti teisę atsakovei laikinai naudotis sistema už 40 Eur dydžio mėnesinį mokestį. Nurodė, kad programavimo darbų esmė - sistemos funkcionalumas, kuris leistų naudojantis sistema automatizuotai formuoti konkrečius atsakovės veikloje naudojamus komercinius dokumentus: pasiūlymus pirkėjams, užsakymų patvirtinimas, išankstinės sąskaitos, užsakymai tiekėjams, transporto užsakymai, sąskaitos - faktūros ir pakavimo sąrašai.

3.       Šalims pasirašius sutartį, atsakovė sumokėjo 630 Eur dydžio avansą. Programavimo darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. balandžio 30 d. Ieškovė 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniais laiškais informavo atsakovę, kad programavimo darbai iš esmės yra užbaigti, liko suderinti prekių matavimo vienetus ir jų skaičiavimo tvarką atsakovės atsiųstuose pavyzdiniuose dokumentuose. Atsakovė pretenzijų dėl programavimo darbų termino pratęsimo - nereiškė.

4.       Nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę, kad programavimo darbai yra atlikti, t.y. atlikti programavimo darbai atitinka sutarties priede Nr. 2 nustatytą darbų apimtį bei yra sukurtas šalių sutartas esminis funkcionalumas. Taip pat buvo atliktas sistemos testavimas. Ieškovė išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą likusiai 2517,21 Eur sumai apmokėti.

5.       Nurodė, kad atsakovė pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo ir kreipėsi į ieškovę su papildomais komentarais ir/ar pageidavimais dėl sukurtos sistemos. Į atsakovės pateikiamus papildomus komentarus ir pageidavimus ieškovė atsižvelgė geranoriškai. 2019 m. liepos 22 d. tarp šalių vykusio susitikimo metu buvo atliktas papildomas sistemos testavimas. Šio susitikimo metu buvo nuspręsta, kad sistemos automatizuotai formuojami dokumentai atitinka pavyzdius atsakovės pateiktus dokumentus. Šio susitikimo metu, atsakovė papildomai išsakė komentarus dėl sistemos formuojamų dokumentų ( stulpelių pločio, formavimo, įvairių juose pateikiamų matmenų suapvalinimo ir kt.). Ieškovė reagavo į išsakytas pastabas. Nurodytus atsakovės pageidavimus įgyvendino 2019 m. liepos 24 d. ir apie tai informavo atsakovę. Atsakovė pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo ir reiškė papildomus pageidavimus dėl sistemos tobulinimo. Atsakovė savo komentarus ir pageidavimus reiškė ir rugpjūčio mėnesį. Ieškovė atsižvelgė į pateiktus komentarus, tačiau atsakovė neapmokėjo už atliktus darbus.

6.       Nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. informavo, kad ji vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovė nesutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu, nes mano, kad darbai pagal šalių sudarytą sutartį buvo atlikti. Mano, kad šiuo atveju vienašalis sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, nes programavimo darbai buvo atlikti, be to atsakovė pažeidė sutarties 6.2 punkto nuostatas, nes neįspėjo ieškovės apie numatomą sutarties nutraukimą prieš 30 kalendorinių dienų.

7.       Atsakovė UAB „Vudex“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 630 Eur dydžio avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį atliko ieškovei 630 Eur dydžio avansinį mokėjimą. Kadangi ieškovė tinkamai neatliko sutartyje numatytų darbų, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl sumokėto avanso grąžinimo, palūkanų ir delspinigių sumokėjimo bei nuostolių atlyginimo. Ieškovė avanso negrąžino bei nurodė, jog sumokėtas avansas pagal sudarytą sutartį, nėra grąžinamas.

9.       Nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta remiantis CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurioje numatyta, kad tuo atveju kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad sutartis vienašališkai buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, tai yra dėl to, kad ieškovė daugiau nei 3 mėnesius vėlavo įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atsakovė iki sutarties nutraukimo dienos užfiksavo daugybę programos, kurią pagal sutartį ieškovė įsipareigojo pritaikyti tinkamam naudojimui atsakovės veikloje, klaidų bei trūkumų. Atsakovės nuomone, kadangi ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ji privalo grąžinti atsakovei tai, ką iš jos yra gavusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimu, ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas.

11.       Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 18 d. šalys  sudarė Hanna CRM sistemos nuomos sutartį Nr. HANNA_2019-03-18, kuria ieškovė įsipareigojo įdiegti atsakovei sistemą ir sukurti sutartą paskyrų skaičių, taip pat įdiegti visus oficialius sistemos atnaujinimus be papildomo mokesčio (Sutarties 4.1.1-4.1.2 punktai); atsakovė Sutartimi įsipareigojo priimti atliktus Programavimo darbus bei už juos atsiskaityti, taip pat mokėti mėnesinį nuomos mokestį už naudojimąsi sistema (Sutarties 3.3.3 p, Sutarties priedas Nr. 1). Sutarties 4.1.3 ir 4.1.4 punktais ieškovė įsipareigojo užtikrinti tinkamą sistemos veikimą ir šalinti sistemos sutrikimus bei įsipareigojo atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, kurių apimtis numatyta Sutarties Priede Nr. 2; darbų atlikimo terminas – 2019-04-30. Sutarties 1 dalyje šalys apibrėžė jos objektą – ryšių su klientais valdymo sistemos Hanna CRM nuoma bei papildomo funkcionalumo programavimo paslaugos, aprašytos priede Nr. 2 . Sutarties 1.3 punktu ieškovė įsipareigojo suteikti teisę atsakovei laikinai atlygintinai naudotis Sistema. Sutarties 3 dalyje šalys apibrėžė mokesčių ir atsiskaitymo tvarką, nustatant, kad atsakovė per 2 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo perveda 20 proc. avansą nuo priede Nr. 2 aprašytų papildomo funkcionalumo programavimo darbų kainos, o likusią sumą atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovei tuomet, kai ji tinkamai pabaigs visus Priede Nr. 2 aprašytus darbus; atsakovė atlieka sistemos testavimą, kurio rezultatai yra jai priimtini, ir šalys pasirašo darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina sistemos perdavimą atsakovei nuomai pagal šią sutartį. Šalims pasirašius aktą, ieškovė pateikia atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą, kuri atsakovės apmokama per 7 kalendorines dienas (Sutarties 3.3.1-3.3.2 punktai). Sutarties priede Nr. 2 šalys detalizavo papildomus programavimo darbus ir jų kainą .

12.       Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą, kadangi ieškovė daugiau kaip 3 mėnesius vėlavo atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 2 ir neužtikrino tinkamo sistemos veikimo. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė nesutiko su vienašalių sutarties nutraukimu ir informavo atsakovę, kad visi darbai numatyti sutartyje buvo atlikti, iki pranešimo gavimo dienos, ieškovė negavo iš atsakovės sąrašo apie konkrečius sistemos sutrikimus ar klaidas. Ieškovė prašė apmokėti 2517,21 Eur už atliktus darbus.

13.       Nustatė, kad šalys dar esant ikisutartiniams santykiams siekė išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti kokių tikslų jos siekė sutartimi. Atsakovė pageidavo, jog ieškovė sukurtų specializuotą CMR įmonės procesų valdymo sistemą, apibrėžė kokių funkcijų pageidavo bei detalizavo produktui keliamus reikalavimus ( žingsnių automatizavimas, formos koregavimas, „reminder“ funkcijos nustatytamas ir pan.). Atsakovė pateikė ieškovei dokumentų visus pavyzdžius, kurie būtų generuojami sistemoje.

14.        

15.       Teismas nustatė, kad atsakovė negavo iš sutarties ko tikėjosi, tai yra įdiegtos sistemos funkcionalumo, kuris leistų naudojantis sistema automatizuotai formuoti konkrečius dokumentus ( pasiūlymus pirkėjams, užsakymus, sąskaitas faktrūras ir pan.).  Teismas konstavo, kad šalių susirašinėjimo turinys atskleidė, jog sistema nuolat metė klaidas, ieškovė - jas pripažino ir taisė.

16.       Teismas pažymėjo, jog ieškovės kurta sistema turėjo trūkumų, ieškovė šiuos trūkumus pripažino ir taisė. Be to, buvo praleistas šalių sutartas sutarties įvykdymo terminas, kas teismo nuomone yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad sistema nebuvo įdiegta laiku ir tinkamai ir atsakovė negalėjo ją naudotis. Atsakovės reiškiamos pastabos buvo susijusios su ieškovės įdiegtos sistemos trūkumais ir klaidomis, dėl kurių atsakovė negalėjo naudotis sistema efektyviai. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai ir sistema galima buvo naudotis.

17.        Pažymėjo, kad dėl to, kad sistema metė klaidas ir ji nebuvo paruošta nustatytu terminu, atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pasirašyti darbų priėmimo perdavimo akto. Atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė esant įstatyminiam pagrindui, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė sutarties nuostatų nepažeidė ir sutartį nutraukė tinkamai. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu konstatuotos aplinkybės apie sistemos klaidas ir trūkumus, sutarties vykdymo termino nesilaikymas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį remiantis CK 6.217 str. nustatytais pagrindais, kadangi ieškovė neįdiegė sistemos taip, kad ši veiktų be klaidų ir formuotų dokumentus pagal pateiktus pavyzdžius.

18.        Nurodė, kad ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė sutartį įvykdė tinkamai. Teismas vertino, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas po sutarties nutraukimo, dalyvaujant tik ieškovo atstovui, todėl konstatavo, kad nėra galimybės įvertinti nustatytų faktų objektyviai.

19.       Teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove, todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti restituciją ir priteisė atsakovės naudai sumokėtą avansą.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ateities IT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21.       Nurodo, kad  pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, neatsižvelgė į tai, kad esminis programavimo darbų, kartu ir sutarties tikslas buvo pasiektas. Ieškovės atlikti darbai leido atsakovei naudojantis sistema automatizuotai formuoti konkrečius atsakovės veikloje naudojamus komercinius dokumentus. Tarp šalių sudaryta sutartis buvo įvykdyta.

22.       Nurodo, kad atsakovės nurodyti programavimo darbai, kurie atsakovės nuomone neveikė tinkamai, sutarties nutraukimo dienai buvo įgyvendinti. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties nutraukimo dienai egzistavo kokie nors atliktų programavimo darbų trikdžiai. Atsakovės nurodyti atliktų programavimo darbų trikdžiai, sutarties nutraukimo dienai buvo ištaisyti, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutarties pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Sutartis galėjo būti nutraukiama laikantis 30 dienų termino, kuris buvo numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje.

23.       Nurodo, jog atsakovė sistema naudojosi ir su ja dirbo, kas ieškovės nuomone patvirtina išsamus šalių susirašinėjimas. Vien tai, kad atsakovei nebuvo išrašomos sąskaitos už sistemos nuomą, ar tai, kad atsakovė nepasirašė darbų priėmimo perdavimo akto, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus programavimo darbus. Be to, esant ginčui dėl programavimo darbų tinkamumo, ir nesant ginčo dėl paties programavimo darbų atlikimo fakto, atsakovė turėjo teisę reikalauti sumažinti programavimo darbų kainą, o ne apskritai atsisakyti atsiskaityti už faktiškai atliktus programavimo darbus.

24.       Pažymi, kad restitucija pagal CK 6.222 str. 1 d. buvo pritaikyta nepagrįstai, neatsižvelgiant į sutartyje įtvirtintą nuostatą dėl sumokėto avanso negrąžinimo ( avansui atliekant netesybų funkciją), be to sutarties vykdymas buvo tęstinis ir dalus, ko pasėkoje galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo.

25.       Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių, kad ieškovės sistemoje sunegeruoti dokumentai neatitinka atsakovės atsiųstų pavyzdinių dokumentų. Siekdama paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, atsakovė turėjo galimybę pateikti įrodymus apie sistemos blogais suformuotus, atsakovės pavyzdinių dokumentų neatitinkančius dokumentus. Atsakovė galėjo prašyti skirti byloje teisminę informacinių technologijų ekspertizę nustatant atliktų programavimo darbų (ne)tinkamumą.

26.       Nurodo, kad sutarties nutraukimo dienai programavimo darbai buvo atlikti tinkamai ir atitiko sutartyje šalių sulygtą programavimo darbų apimtį. Sutarties nutraukimo dienai taip pat buvo įgyvendinti iš esmės visi atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi su programavimo darbais susiję komentarai / pageidavimai/ nurodymai, net ir traktuojant juos ne kaip papildomus darbus, o kaip programavimo darbų trikdžius ar klaidas.

27.       Nurodo, jog 2019 m. liepos 22 d. įvykusio susitikimo metu, dalyvaujant abiems šalims buvo atliktas papildomas sistemos testavimas ir patikrintas sistemos atliekamas automatizuotas dokumentų formavimas. Buvo nustatyta, kad sistemos suformuoti dokumentai atitinka atsakovės atsiųstus pavyzdinius ir esminis programavimo darbų atlikimo tikslas yra pasiektas. Programavimo darbai buvo atlikti dar iki sutarties nutraukimo dienos.

28.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino sistemos suformuotų atsakovės atsiųstiems pavyzdiniams dokumentams analogiškų dokumentų ir dėl jų nepasisakė bei priėmė klaidingą ir prieštaringą išvadą dėl ginčo esmės.

29.        Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad atsakovės nurodyti tarp šalių vykusio susirašinėjimo metu nurodyti komentarai( pageidavimai), į juos buvo atsižvelgta ir visi jie realizuoti dar iki sutarties nutraukimo. Vien tai, kad ieškovė pavieniuose el.laiškuose atsakovei pripažino konkrečios programavimo darbų ir/ar sistemos klaidos ar nesklandumo buvimą, nepaneigia esminės aplinkybės, kad visos tokios klaidos ar nesklandumai sutarties nutraukimo dienai ieškovės buvo pašalinti.

30.       Nurodo, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, esant atliktiems programavimo darbams. Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi yra atliktas tiek nesant CK 6.217 str. numatyto pagrindo, tiek pažeidžiant sutarties 6.2 punkte nustatytą 30 dienų įspėjimo tvarką.

31.       Nurodo, jog yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sistema sutartu laiku nebuvo paruošta ir neveikė ir dėl to atsakovė neturėjo pareigos pasirašyti darbų priėmimo perdavimo akto. Sutartyje įtvirtintas programavimo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas, kol šalys susiderins neesmines sutartyje atskirai neaptartas sistemos formuojamų dokumentų detales ir ginčo dėl šio fakto tarp šalių nebuvo.

32.       Byloje atsakovė ginčijo tik atliktų programavimo darbų netinkamumą, o ne patį programavimo darbų atlikimo faktą, t.y. laikėsi pozicijos, kad programavimo darbai yra atlikti, tačiau netinkamai. Tokiu atveju įstatymas numato teisę reikalauti sumažinti atliktų programavimo darbų kainą sutarties nutraukimo dienai egzistuojančių trūkumų verte. Todėl šiuo atveju sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys būtų tenkinamas.

33.         Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nesivadovavo nei sutarties 6.4 punktu nustančiu, kad nutraukus sutartį atsakovo iniciatyva sumokėtos įmokos  nėra grąžinamos, nei ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodoma kasacinio teismo praktika, vadovaujantis kuria, šalims išreiškus valią dėl avanso negrąžinimo, avansas tokiu atveju yra laikomas netesybomis baudos forma ir atlieka tiek mokėjimo, tiek netesybų funkciją, todėl sutarties nutraukimo atveju nėra grąžintinas.

34.       Nurodo, kad priimtas sprendimas prieštarauja CK 6.222 straipsnio 2 daliai, kuri numato, kad sutarties vykdymui esant tęstiniam ir daliam, galima reikalauti grąžinti tik tai, kad buvo gauta po sutarties nutraukimo. Priešieškinis negalėjo būti tenkinamas ir ieškovė negalėjo būti įpareigota grąžinti avansą, kadangi sutarties vykdymas buvo tęstinis ir savo esme dalus, o atlikti programavimo darbai savo esme nematerialaus pobūdžio, kas šalių grąžinimą į prieš sutarties sudarymą buvusią padėtį daro objektyviai neįmanomą.

35.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė vykdo prekybą medienos gaminiais. Iki sutarties sudarymo, taip pat jos vykdymo metu, teiravosi ar ieškovė galės sukurti ar pritaikyti jau turimą CMR sistemą, kad ši būtų kuo labiau automazuota ir ja būtų galima generuoti atsakovės veikloje naudojamus dokumentus. Ieškovė tvirtino, kad ji yra pajėgi atlikti turimos sistemos papildymus bei ją pritaikyti atsakovės veikloje naudojamų dokumentų generavimui.

36.       Nurodo, kad atsakovė dėl sistemos trūkumų negalėjo normaliai sistema naudotis nei vienos dienos. Be įvardytų trūkumų, sistema nuolat strigo ir metė įvairias klaidas, o ieškovei koreguojant vienus trūkumus, atsirasdavo vis kitų trūkumų ir iki pat sutarties vienašališko nutraukimo kaskart atsakovei testuojant sistemą, atsakovė susidurdavo su įvairiais trikdžiais apie kuriuos nedelsiant informuodavo ieškovę.

37.       Tarp šalių vykusio susitikimo 2019 m. liepos 22 d. metu, ieškovė demonstravo, kad sistema veikia be jokių trikdžių ir dokumentai formuojamu pagal atsakovės pateiktus pavyzdinius dokumentus, tačiau atsakovei 2019 m. rugpjūčio mėn. prisijungus prie sistemos, atsakovė vėl rado klaidų ir trūkumų, dėl kurių negalėjo naudotis sistema. Atsakovė sugaišo labai daug laiko sistemos testavimui. Šiuo atveju, atsakovė, vykdydama sutartį, elgėsi sąžiningai ir nors turėjo teisę sutartį nutraukti jau po 2019 m. balandžio 30d., tačiau geranoriškai bendradarbiavo su ieškove bei suteikė daugiau nei 3 mėnesius tinkamam sutarties įvykdymui, tačiau ieškovė neįvykdė sutarties ir išbaigtos sistemos be klaidų nepateikė atsakovės naudojimui.  Atsakovė neprivalo mokėti ieškovei vien todėl, kad ši dirbo prie sistemos tobulinimo, kadangi sutartimi buvo sulygtas tam tikras rezultatas - sistemos funkcionalumas, pritaikytas atsakovės veiklai, o ne tik tam tikrų darbų atlikimas.

38.       Pažymi, kad anstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra matomas ne vienas neatitikimas tiems dokumentų pavyzdžiams, kuriuos atsakovė buvo pateikusi ieškovei. El.laiškuose yra nurodyta gausybė sistemos trūkumų, kurie kartodavosi, ieškovei sutvarkius vienas klaidas, atsirasdavo vis kitų sistemos trukdžių. Atsakovė sutartimi užsakė ne tam tikrus darbus, o tam tikrą rezultatą - jos veiklai pritaikytą sistemą. Tinkamai veikiančios sistemos atsakovė negavo, nors ilgiau nei 4 mėnesius intensyviai bendradarbiavo su ieškove, prie sistemos testavimo sugaišo daugiau nei 70 valandų. Kadangi atsakovė negavo to,kas buvo sulygta sutartimi, ji neturi pareigos apmokėti už ieškovės nekokybiškai atliktus darbus. Sistemai veikiant netinkamai, atsakovė neturėjo jokių galimybių ja naudotis pagal paskirtį.

39.       Pažymi, kad sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, t.y. dėl to, kad ieškovė daugiau nei 3 mėnesius vėlavo įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atsakovė iki sutarties nutraukimo dienos užfiksavo daugybę sistemos klaidų bei trūkumų. Ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nors atsakovė buvo sumokėjusi avansą. Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl sutarties 6.4 puntas negali būti taikomas atsakovės atžvilgiu.

40.       Nurodo, kad ieškovė pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pažymi, kad 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovė atkreipė dėmesį, kad antstolės protokolu fiksuoti sugeneruoti dokumentai neatitinka jos pateiktų pavyzdinių dokumentų bei pažymėjo bent keletą trūkumų: suformuotame pasiūlyme klientams trūksta * ženklo su paaiškinimu apačioje pasiūlymo apie parketlenčių ilgių skirtumus, t. y., kad jie gali būti nuo tam tikro iki tam tikro ilgio, o ne fiksuoti (šis trūkumas yra esminis, kadangi atsakovė yra turėjusi ne vieną ginčą su pirkėjais dėl to, kad pasitaiko atvejų, jog medienos matmenys pristačius ją klientams skiriasi keletu cm), sąskaitų faktūrų numeriai formuojami ne pagal atsakovės buhalterinėje apskaitoje naudojamą sistemą, visi dokumentų pavyzdžiai yra pateikiami su viena preke, nors atsakovė ne kartą el. laiškuose minėjo ieškovei, kad kyla problemų, jeigu parduodama yra ne viena prekė, tokiu atveju sistema skirtingoms prekėms automatiškai generuoja vienodus aprašymus ir kt. Bene didžiausiu trūkumu, kurio ieškovė neištaisė, atsakovė laiko tai, kad sistemoje suformuotų dokumentų atsakovė neturėjo galimybės koreguoti ir pildyti rankiniu būdu.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrinas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje cilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

42.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl programavimo darbų atlikimo, sistemos sukūrimo ir jos naudojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

43.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 18 d. uždaroji akcinė bendrovė „Ateities IT“ ( toliau – ir ieškovė) ir uždaroji akcinė bendrovė „Vudex“ ( toliau - ir atsakovė) sudarė HANNA CRM sistemos ( toliau - ir sistema) nuomos sutartį Nr. HANNA_2019-03-18. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad sutarties objektas - ryšių su klientais valdymo sistemos Hanna CRM nuoma bei papildomos funkcionalumo programavimo paslaugos. Šalys susitarė, kad nuomotojas suteikia teisę nuomininkui laikinai atlygintinai naudotis sistema. Sistema įdiegiama nuomotojo serveryje,o nuomininkui sukuriama nuoroda, kurios pagalba pasiekiama sistema- https://vudex.hannacrm.eu. Ieškovė įsipareigojo įdiegti sistemą ir sukurti sutartą paskyrų skaičių ( sutarties 4.1.1 punktas) bei įsipareigojo atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, kurių apimtis numatyta sutarties priede Nr.2. Darbų atlikimo terminas - 2019 m. balandžio 30 d. ( sutarties 4.1.4 punktas). Hanna CRM sistemos nuomos sutarties priede Nr. 2 šalys susitarė dėl papildomų programavimo darbų: 1) pardavimo galimybės formos papildymas naujais laukais; 2) pardavimo galimybės prekių lentelės išplėtimas – galimybės pasirinkti prekių atributus ( struktūra, plotis, storis, spalva,ilgis, rūšis, išbaigimas ( matomas tik tiekėjui); 3) projekto formavimas iš pasiūlymo galimybės ( į projektą perkeliami visi formuoti dokumentai ( pasiūlymas, užsakymo patvirtinimas, išankstinė sąskaita); 4) užsakymo patvirtinimo dokumento generavimas iš pardavimo galimybės; 5) projekto formos papildymas naujais laukais; 6) užsakymo tiekėjui formavimas iš projekto ( perkeliami visi duomenys ( prekės ir jų kiekiai) iš patvirtinto pasiūlymo; 7) transporto užsakymo formavimas vežėjui ( naudojami projekto formoje supildyti pristatymo adresai bei kita informacija); 8) pakavimo sąrašo formavimas iš projekto ( perkeliami visi duomenys ( prekės ir jų kiekiai) iš patvirtinto pasiūlymo; 9) sąskaitos faktūros formavimas iš projekto ( perkeliami visi duomenys ( prekės, jų kiekiai ir kainos ) iš patvirtinto pasiūlymo; 10) pasiūlymo šablono programavimas ( sukuriamas įmonės firminį stilių atitinkantis šablonas); 11) užsakymo patvirtinimo šablonas programavimas; 12) išankstinės sąskaitos šablono programavimas; 13) užsakymo tiekėjui šablono programavimas; 14 ) transporto užsakymo šablono programavimas; 15) sąskaitos faktūros šablono programavimas; 16) pakavimo sąrašo šablono programavimas; 17) prekės kortelės papildymas – atributų valdymas; 18) organizacijų valdymas; 19) galimybės priskirti organizaciją sistemos įrašams - kontaktams, potencialiems klientams, galimybėms, išankstinėms sąskaitoms, sąskaitoms, projektams.

44.       Sutarties 3 dalyje šalys apibrėžė mokesčių ir atsiskaitymo tvarką, nustatant, kad atsakovė per 2 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo perveda 20 proc. avansą nuo priede Nr. 2 aprašytų papildomo funkcionalumo programavimo darbų kainos, o likusią sumą atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovei tuomet, kai ji tinkamai pabaigs visus Priede Nr. 2 aprašytus darbus; atsakovė atlieka sistemos testavimą, kurio rezultatai yra jam priimtini, ir šalys pasirašo darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina sistemos perdavimą atsakovui nuomai pagal šią Sutartį. Šalims pasirašius aktą, ieškovė pateikia atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovė apmoka per 7 kalendorines dienas (Sutarties 3.3.1-3.3.2 punktai). Siekiant užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, ieškovė prašė atsakovės pateikti dokumentų šablonus, visus jų pavyzdžius, kurie bus generuojami sistemoje. Atsakovė pateikė pavyzdinio pasiūlymo, užsakymo ir sąskaitos kopijas.

45.       Po nustatyto sutarties įvykdymo termino, tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas dėl sistemos naudojimo. 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą, kadangi ieškovė daugiau kaip 3 mėnesius vėlavo atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, nurodytus sutarties priede Nr.2 ir neužtikrino tinkamo sistemos veikimo. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. informavo atsakovę, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. visi darbai, numatyti sutartyje buvo atlikti, iki pranešimo gavimo dienos ieškovė negavo iš atsakovės sąrašo apie konkrečius sistemos sutrikimus ar klaidas, todėl prašė apmokėti 2517,21 Eur už atliktus darbus. 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė surašė atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą. Darbų priėmimo perdavimo aktas atsakovės nepasirašytas.

46.        2019 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė pateikė pretenziją ieškovei dėl sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso grąžinimo bei nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog sutartis buvo nutraukta dėl esminių jos pažeidimų, atsakovė negavo to, ko ji tikėjosi. Ieškovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad šalys pratęsė terminą darbams atlikti savo konkliudentiniais veiksmais, ieškovė darbus atliko tinkamai, sistemai keliamų reikalavimų sąrašas buvo šalių suderintas sutarties priede Nr.2. Nurodė, kad sistema tinkamai generavo dokumentus ir atliko kitas priede Nr. 2 nurodytas funkcijas, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį. Ieškovė nesutiko grąžinti avanso, kadangi jis neatliko užtikrinimo fukcijos, be to, pagal sutarties 6.4 p. jis neturi būti grąžinamas atsakovei.

Dėl ginčo esmės

47.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių sudaryta sutartis yra mišri, turinti autorinės, nuomos, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenurodytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t.y. mišrias sutartis. Kitose šio straipsnio normose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios tokias šalių sudarytas sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys) ( žr.,pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

48.       Nagrinėjamu byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų teisių ir pareigų, nustatytų 2019 m. kovo 18 d. sudarytoje sutartyje. Šalys, sudarydamos sutartį, apibrėžė sutarties dalyką - ryšių su klientais Hanna CRM nuomos bei papildomos funkcionalumo programavimo paslaugos, aprašytos sutarties 2 priede, sukūrimo konkrečiam klientui ( atsakovei). Ieškovės teigia, kad atliko tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytus papildomus funkcionalumo programavimo darbus, kurie leido atsakovei , naudojantis sistema, automatizuotai formuoti konkrečius atsakovės veikloje naudojamus dokumentus. Atsakovė tuo tarpu teigia, kad sistema ji negalėjo naudotis dėl trikdžių ir sistemos klaidų.

49.       Paslaugų sutartimi viena šalis ( paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies ( kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ( intelektinės ) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu ( atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti ( Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus ( CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais ( CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti susitarimo dėl atlygintinų paslaugų su atsakove sudarymo faktą ir šio susitarimo turinį, t.y. dėl kokių konkrečių paslaugų sulygta, kokios šių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo sąlygos, dėl kokios kainos už paslaugas šalys yra susitarusios ir pan., taip pat įrodyti, kad ji paslaugas, dėl kurių teikimo šalys susitarė, suteikė ir sutartinę prievolę įvykdė, o antroji sutartinių santykių šalis priešpriešinės sutartinės prievolės sumokėti už gautas ( perduotas) paslaugas nėra įvykdžiusi.

50.       Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys susitarė dėl papildomos funkcionalumo programavimo paslaugos. Ieškovė pagal pateiktus atsakovės pavyzdinius šablonus atliko programavimo darbus, kurie leido atsakovei automatizuotai formuoti jos veikloje naudojamus duomenis.Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. vienašališkai nutraukė sutartį, kadangi ieškovė daugiau kaip 3 mėnesius vėlavo atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, nurodytus sutarties priede Nr.2 ir neužtikrino tinkamo sistemos veikimo. Ieškovė nesutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu, nurodydama, jog visi sistemos funkcionalumo darbai pagal šalių sudarytą sutartį yra atlikti.

51.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė ryšių su klientais sistemos nuomos sutartį nutraukė būtent šiuo pagrindu, tai yra dėl esminio sutarties pažeidimo. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti kraštutinę priemonę - sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai: 1) ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5 ) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

52.       Svarbiausias esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydami sutartį. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį ( žr.,pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

53.       Šioje byloje yra svarbu tai, ar ieškovė ginčo sutarties nutraukimo metu buvo sukūrusi papildomas funkcionalumo programavimo paslaugas nuomojamoje sistemoje ir kokias funkcijas ši sistema atliko, ar atsakovė galėjo naudotis visomis papildomomis funkcionalumo programavimo paslaugomis.  Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės galimybes naudotis ieškovės sukurtais papildomo funkcionalumo programavimo darbais, iš esmės rėmėsi atsakovės patvirtinimu, kad sistema veikė blogai ir ji negalėjo šia sistema naudotis, be to ieškovė buvo praleidusi darbų atlikimo terminą. Kokia apimtimi ieškovė atliko papildomus funkcionalumo programavimo darbus ir kiek šiomis funkcijomis galėjo naudotis atsakovė, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino, tuo labiau, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad visi darbai pagal atsakovės pateiktus šabloninius pavyzdžius buvo atlikti ir netgi buvo atsižvelgta į atsakovės nurodytas pastabas dėl sistemos trikdžių.

54.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė elektroniniuose laiškuose ( nurodant kaip sistemos trūkumus) teikė prašymus pažymėti spalvomis informaciją ( raudona spalva informacija – klientui, tiekėjui – žalia spalva, vežėjui – mėlyna spalva). Taip pat buvo prašomas nustatyti eiliškumas, netinkamas šrifto parinkimas ( jei negalima naudoti helvetica, prašoma naudoti – arial), numeracija orderyje ir pan. Atsakovė užduodavo klausimus ieškovei „kaip ištrinti proformas ir sąskaitas“, „ kur įvesti banko info“ ir pan. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad išsamus šalių susirašinėjimas, nepaneigia tos aplinkybės, kad atsakovė sistema naudojosi. Pažymėtina, kad lyginant vizualiai byloje esančius pateiktus atsakovės šabloninius dokumentų pavyzdžius ir ieškovės sistemoje sukurtus pavyzdžius, esminio skirtumo nematyti. Tam tikri šrifto neatitikimai, lentelių pločio išsidėstymai ir pan., buvo ieškovės koreguojami. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad sutarties nutraukimo dienai egzistavo kokie nors atliktų programavimo darbų trikdžiai.

55.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog fakinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis. Kai iš skirtingų byloje pateikti įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, tai yra atsakyti į klausimą, kuria informacija ( duomenimis ) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet įrodymų visumą ir iš šios įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

56.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas kokia apimtimi ieškovė atliko programavimo darbus ir kiek šios sistemoje ieškovės atliktais programavimo darbais galėjo naudotis atsakovė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.  Vien tik atsakovės patvirtinimo, kad sistema veikė su trikdžiais ir ja nebuvo galima naudotis, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog sistema negalima buvo naudotis. Kaip jau buvo minėta, iš pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovės nurodytos sistemos klaidos ar tam tikri trikdžiai, apeliacinės instancijos teismo nuomone neleidžia teigti, jog tai yra esminiai sistemos trūkumai, dėl kurių negalima buvo naudotis sistema. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip pagrindinį sistemos trūkumą yra nurodžiusi, kad sistemoje esančių dokumentų negalima buvo koreguoti ir pildyti rankiniu būdu. Tačiau šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl automatizuotos sistemos, leidžiančios apdoroti atsakovės veikloje naudojamus duomenis sukūrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neišsamiai tyrė byloje šalių pateiktus įrodymus, nenustatė kokia apimtimi ieškovė atliko programavimo darbus ir kiek atsakovė galėjo naudotis papildomomis funkcijomis sistemoje. Šalims nesutariant dėl programavimo darbų tinkamumo, galimybės naudotis sistema, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo siūlyti šalims atlikti byloje ekspertizę ar pateikti kitus duomenis, kurie leistų neginčijamai spręsti, kad ieškovės sukurti papildomi programavimo dokumentai buvo sukurti ne pagal atsakovės pateiktus pavyzdinius šablonus ar šie atlikti darbai turėjo esminių trūkumų. Kaip jau buvo minėta, vertinti, jog numeracija, šrifto parinkimas, galimybė pildyti rankiniu būdu, kai šalys susitarė dėl sistemos automatizavimo, neįvertinant kiek tai turėjo įtakos atsakovės veikloje naudojamų duomenų įvedimui, buvo esminiai sistemos trūkumai, teisėjų kolegijos nuomone, pagal šiuo metu esamus šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, įvertinti nėra galimybės. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, esant ginčui dėl programavimo darbų tinkamumo, turėtų būti nustatoma kiek programavimo darbų ieškovė atliko ir kokia apimti šias darbais galėjo naudotis atsakovė. Atsakovės nurodomi programavimo darbų trūkumai nebuvo tokio pobūdžio, kad ji visiškai negavo to, ko tikėjosi iš sutarties.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės šio ginčo išsprendimui. Tokius skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus nustačius, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi iš naujo, renkamai ir nauji įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko, netyrė ir nevertino. Tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties ( patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.

58.       Taigi šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kurių apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytos, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

59.       Nustačius apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentą, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai:                                                Eigirdas Činka

                                                        Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė