Baudžiamoji byla Nr. 1-1636-240/2016

proceso Nr. 1-20-1-00271-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.18.7.; 1.2.18.10.;

2.1.10.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 28 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

kaltinamajam A. J.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., ak. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išlaikantis tris nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-23 nuosprendžiu) pagal BK 183 str. 2 d., 209 str. 1 d., 222 str. 1 d. - 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs,

• kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. J. laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2012-08-28, būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pateikęs nustatyta tvarka patvirtintus pranešimus laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių (įmokų) po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius (įmokas), o būtent:

Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui elektroniniu būdu pateikęs pranešimus - forma 1-SD - apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią laikotarpiais nuo 2011-03-15 iki 2011-03-22; 2011-04-11 iki 2011-04-28; 2011-05-02 iki 2011-05-30; 2011-06-08 iki 2011-06-30; 2011-07-13 iki 2011-07-25; 2011-08-04 iki 2011-08-30; 2011-09-02 iki 2011-09-27; 2011-10-05 iki 2011-10-2; 2011-11-03 iki 2011-11-21, taip pat pateikęs pranešimus - forma SAM3SD apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius iki : 2011-03-15, 2011-04-15, 2011-05-16, 2011-06-15, 2011-07-15, 2011-08-14, 2011-09-15, 2011-10-17, 2011-11-14, kuriuose deklaravo valstybinio socialinio draudimo įmokas, A. J., žinodamas, kad privalo šias įmokas sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimą, kad asmenų, nurodytų šiame įstatyme, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai, 9 str. 1 d. reikalavimą, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą“ reikalavimus, 14 str. 2 d. reikalavimus, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“ reikalavimus bei laiku nesumokėjo apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų po to, kai valstybės įgaliota institucija - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius - 2011-09-22 raštu Nr. (10.1) 10.V-11866, pasirašytinai įteiktu V. J. 2011-09-22, priminė apie pareigą iki 2011-10-21 sumokėti 137 317,47 Eur (474 129,77 Lt) įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei 2011-11-08 raštu Nr. (10.1) 10.V-13743, įteiktu V. J. registruotu laišku 2011-11-14, priminė apie pareigą iki 2011-12-08 sumokėti 145 646,46 Eur (502 888,10 Lt) įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nors pagal UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo finansinių galimybių įmokas sumokėti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d.;

Be to, kaltinamasis A. J. nuo 2011-03-02 iki 2012-08-28 būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei pagal 2 dalies reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalie reikalavimus „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; Lietuvos Respublikos Dokumentų ir Archyvų įstatymo 1995 m. gruodžio 15 d. Nr. I-1115 (2010-06-08 Nr. XI-917, nauja redakcija) „Dėl dokumentų saugojimo“ 12 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „2. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, 25 Verslo apskaitos standarto III dalies reikalavimus dėl kiekvienos statybos sutarties pripažinimo atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, žinodamas, kad 2012-08-16 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla bei, kad jis (A. J.) privalo paskirtam BUAB „A.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ įgaliotajam asmeniui perduoti UAB „A.” turtą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, turinčius reikšmės nustatant UAB „A.“ bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, taip pat nuo 2014-12-08 žinodamas, kad šiuos dokumentus privalo pateikti Kauno apskrities VPK KP ENTV tyrėjui atliekančiam ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00271-14, laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2014-12-08, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus - laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 prekių ir paslaugų pardavimo dokumentus ir darbų priėmimo aktus, laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2012-08-28 prekių, atsargų, medžiagų apskaitos registrus, statybos objektų apskaitos registrus pagal objektus, degalų, statybinių medžiagų ir kitų atsargų nurašymo aktus, savikainos paskaičiavimus, sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius ir balansus, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų registrus, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną tiekėją ar skolos gavėją, gautinų sumų registrus, kuriose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną pirkėją, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrus, taip pat paslėpė kompiuterinę įrangą bei kompiuterinę programą „Būtenta“, kurioje buvo suvesti visi UAB „A.“ buhalterinės apskaitos duomenys; be to, jis 2012-05-08 perėmęs iš UAB „A.“ vyr. buhalterės kompiuterinę įrangą bei kompiuterinę programą „Būtenta‘, kurioje buvo sudaryta 2011 m. UAB „A.“ finansinė atskaitomybė bei balansas, suvesti visi laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-05-08 UAB „A.“ buhalterinės apskaitos  duomenys, laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2012-07-19 nepaskyrė vyriausiojo buhalterio bei nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 10 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus „ 1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2012-07-19 neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 str. reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 str. 2 d. reikalavimą „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus, neorganizavo bei pats neatliko 2011 m ir 2012 m. UAB „A.“ turto inventorizacijų, taip pat trukdė bei neleido kitiems  darbuotojams atlikti įmonės turto inventorizacijų bei suderinti įmonės skolų ir mokėtinų sumų, tuo pažeidė 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, nebaigtą statybą... pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama -  turtas), mokėtinas sumas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą...“, 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“; neorganizavo sudarymo bei pats nesudarė 2011 m. finansinės atskaitomybės ir  2012-08-28 (nutarties dėl bankroto bylos UAB ‚A.“ iškėlimo dienai) tarpinės finansinės  atskaitomybės, nepateikė jų atitinkamai VĮ Registrų centras ir BUAB „A.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ įgaliotajam asmeniui bei teismui, taip pat nemokėjo visų privalomų sumokėti mokesčių bei įmokų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 17 str. reikalavimus „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Nr. IX-575) 2 str. reikalavimus „Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims (toliau – įmonės), įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje.“, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407  86 punkto 2 dalies reikalavimus „Metinę finansinę atskaitomybę, taip pat konsoliduotą, jeigu tokia atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų filialui ar atstovybei, Registro tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą): uždarosios akcinės bendrovės.“, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio „ Bankroto bylos iškėlimas teisme“ 6 d.  reikalavimus, nustatančius laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus“,  2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. reikalavimus „1. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 73 str. reikalavimus „1.Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. 2. Jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio pateikiama atskira mokesčio deklaracija. 3. Mokesčio deklaracija gali turėti priedų. Jie laikomi neatsiejama mokesčio deklaracijos dalimi.“, 75 str. reikalavimus „1. Mokesčio deklaracija pateikiama raštu. 2. Šio Įstatymo nurodytais atvejais, taip pat centrinio mokesčių administratoriaus nustatytais kitais atvejais ir tvarka mokesčio deklaracija gali būti pateikta elektroniniu būdu. 3. Mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti mokesčio deklaracijos pateikimo būdą.“, 76 str. 1 d. reikalavimus 1. Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.“, 81 str. 1 d. reikalavimus „1. Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo  Nr. IX-675 51 str. reikalavimus „1. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas. 2 Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.“, LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004-11-04 Nr. IX-25 9 str. 1 d. reikalavimus „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo Įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą „ 14 str. 2 d., 3 d. reikalavimus „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų." "Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.“,  tokiu būdu A. J. apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16 UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai, parodė padaręs nusikaltimus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte, sutinka. Nemokėjo mokesčių todėl, kad galėtų išmokėti darbuotojams algas. Supranta, kad kaip vadovas buvo už tai atsakingas. Įmonė buvo moki. Teigia pasielgęs neapgalvotai. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (BPK 273 str.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojų N. S. (6 t., b. l. 91-99), Romos R. L. (6 t., b. l. 103-104), S. Z. (6 t., b. l. 105-107), K. G. (6 t. , b. l. 108-109, 111-112), N. P. (6 t., b. l. 113-115), M. V. (6 t., b. l. 117-120), V. K. (6 t., b. l. 121-122), K. V. (6 t., b. l. 123-124), K. B. (6 t., b. l. 125-126), Povilo A. P. (6 t., b. l. 128-129), Antano A. R. (6 t., b. l. 131-132), A. V. (6 t., b. l. 134-136) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas N. S. parodė, kad 2012 metų rugpjūčio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „A.“ bankroto bylą. Teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „A.“, o bankroto administravimą kaip įgaliotas asmuo vykdo jis pats. Susipažinęs su UAB „A.“ vykdoma veikla, įmonės buhalteriniais dokumentai, mano, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, todėl kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl šio fakto nustatymo. Jo nuomone, bankrutuojančios UAB „A.“ nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningas ir akivaizdžiai netinkamas, bei neteisėtas įmonės valdymas nukreipiant gautinas pajamas į kitas susijusias įmones, nemokant privalomų mokesčių valstybei bei siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais bei proteguojant vienus kreditorius prieš kitus. Tai patvirtina faktinių aplinkybių visuma. Įmonė nuo 2000-03-24 buvo įgijusi likviduojamos įmonės statusą, tačiau 2007-02-05, atšaukus likvidatorių, įmonė pradėjo vykdyti ūkinę - komercinę veiklą. Pagrindinė įmonės veikla buvo orientuota į baigiamuosius statybos ir apdailos darbus. Laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2012-08-16 įmonės vadovai keitėsi net 7 kartus. Paskutinis įmonės vadovas A. J. į vadovo pareigas buvo paskirtas 2011-03-03 ir 2012-09-14 atleistas. Įmonėje vidutiniškai dirbdavo apie 70 darbuotojų, šis skaičius sumažėjo 2012 metų pirmoje pusėje ir sudarė vidutiniškai 14 darbuotojų. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną įmonėje dirbo 6 darbuotojai, įskaitant įmonės vadovą. Laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2012-06-01 vienintelė įmonės akcininkė buvo E. B., o nuo 2012-06-01 - A. J., kuris bankroto bylos iškėlimo dieną buvo ir įmonės vadovas. Nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas konstatavo, kad 2012-08-01 duomenimis įmonėje buvo apskaitoma turto už 914.697 Lt, iš to skaičiaus ilgalaikis turtas sudarė 8.900 Lt, trumpalaikis – 905.797 Lt. Tuo tarpu įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2.444.668 Lt ir daugiau kaip du kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Be to, 2011 ir 2012 metais įmonė veikė nuostolingai, patyrė atitinkamai 731.876 Lt ir 145.941 Lt įprastinės veiklos nuostolių. Remdamasis informacinės sistemos „Liteko“ viešai prieinamais duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad kreditoriai yra kreipęsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimais dėl darbo užmokesčio bei skolų priteisimų. Šių pareiškimų pagrindu iškelta apie 15 civilinių bylų, įsiteisėjusių sprendimų pagrindu yra išduoti vykdomieji dokumentai. 2012-10-30 nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „A.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį pirmosios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 288.511,55 Lt, atitinkamai antrosios eilės – 1.340.945,33 Lt ir trečiosios – 330.612,64 Lt. Visi kreditoriniai reikalavimai kartu sudaro 1.960.069,52 Lt. UAB „A.“ sąskaitoms bankuose areštai taikyti jau nuo 2009-05-28. Kaip bankroto administratorių AB „Šiaulių bankas“ 2012-09-13 raštu informavo, kad UAB „A.“ sąskaita banke „Šiaulių bankas“ turi apribojimų, sąskaitoje lėšų nėra. Iš banko pateiktų duomenų buvo matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-08-30 įmonės sąskaitai antstolių patvarkymų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų pagrindu, viso buvo įvykdyti 35 apribojimai, apimtyje nuo 57,23 Lt iki 434.566,72 Lt. Visų, banke „Šiaulių bankas“, laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-08-30 įvykdytų apribojimų suma – 1.825.511,38 Lt. Taip pat AB „SEB bankas“ 2012-09-14 raštu informavo, kad UAB „A.“ sąskaitos banke „SEB bankas“ taip pat turi apribojimų, sąskaitose lėšų nėra. Iš banko pateiktų duomenų buvo matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2012-08-30 įmonės sąskaitoms antstolių patvarkymų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų pagrindu, viso buvo įvykdyti 35 apribojimai, apimtyje nuo 7,50 Lt iki 434.566,72 Lt, įskaitant 2012-01-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos apribojimą areštuoti visas įmonės lėšas. Visų banke „SEB bankas“ laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2012-08-30 įvykdytų apribojimų suma - 1.485.688,33 Lt. AB „Ūkio bankas“ 2012-09-18 raštu informavo, kad UAB „A.“ sąskaitoje banke „Ūkio bankas“ lėšų nėra, sąskaita turi apribojimų, o AB „Citadelė“ 2012-09-24 raštu informavo, kad UAB „A.“ sąskaita banke „Citadelė“ yra blokuota teismo antstolių, nurodyta 10 patvarkymų. Iš aukščiau pateiktos informacijos matyti, kad finansinių sunkumų bankrutuojanti įmonė turėjo jau nuo pat 2009-05-28 ir be jokios abejonės įmonės valdymo organams tai buvo žinoma. Atsakingi asmenys jokių veiksmų, kurie galėtų užkirsti kelią tolesniam įmonės finansinės padėties blogėjimui, nesiėmė. Įmonė ir toliau iki pat 2012-08-16 bankroto bylos iškėlimo nuolat patirdavo disponuotų piniginių lėšų suvaržymus, nukreipdama piniginių lėšų srautus kitiems asmenims, toliau tęsė veiklą ir tinkamai nevykdė įsipareigojimų. UAB „A.“ nevykdė pareigų, susijusių su prievolėmis valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, bankrutuojančiai UAB „A.“ yra pateikęs kreditorinį reikalavimą 756.900,08 Lt sumai, o Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bankrutuojančiai UAB „A.“ yra pateikusi kreditorinį reikalavimą dėl 584.045,25 Lt nesumokėtų mokesčių. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-01 raštu nurodė, kad bankrutuojanti UAB „A.“ iki bankroto procedūros pradžios yra nepateikusi Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 metus, Avansinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 ir 2012 metus, Ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis už 2007 ir 2011 metus bei kitų veiklos ataskaitų. Tai leidžia spręsti ne tik apie bankrutuojančios UAB „A.“ privalomų mokesčių nemokėjimą, bet ir apie įmonės valdymo organų neteisėtą neveikimą, t. y. apie privalomų veiklos ataskaitų nepateikimą valstybės institucijai. UAB „A.“ apskaita galimai buvo vedama apgaulingai, nes vykdydamas savo bankroto administratoriaus pareigas, iš turimų įmonės dokumentų nustatė galimus bankrutuojančios UAB „A.“ debitorių sąrašus, tame tarpe ir asmenis, kuriems bankrutuojanti įmonė buvo pervedusi avansinius mokėjimus, tačiau už juos nebuvo patiektos prekės ar suteiktos paslaugos. Buvo nustatyti 22 debitoriniai įsiskolinimai, kurių bendra suma sudaro 254.280,34 Lt. Tačiau informavus debitorius apie jų turimus įsiskolinimus bankrutuojančiai UAB „A.“, iš daugelio jų buvo gauti atsakymai, kad jie nėra skolingi bankrutuojančiai UAB „A.“. Kaip pagrindinė tokių įsiskolinimų nebuvimo priežastis buvo nurodoma tai, kad arba šie asmenys atliko visus darbus ir bankrutuojančiai įmonei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurias dalinai apmokėjo, arba pati bankrutuojanti įmonė, arba daugeliu atveju kaip mokėtojas yra nurodoma UAB „V.“, arba UAB „S.“. Taip pat buvo nustatyti 163 galimi antrosios ir trečiosios eilės bankrutuojančios UAB „A.“ kreditoriai, ir apie tai juos informavus, tik 2 antrosios eilės ir 31 trečiosios eilės kreditorius pateikė savo finansinius reikalavimus. Likusi dalis kreditorių arba nepateikė reikalavimų, arba nurodė, kad bankrutuojanti įmonė jiems nėra skolinga, arba kad jų kreditorinius reikalavimus, tiek veiklos metu, tiek ir po bankroto bylos iškėlimo, patenkino tretysis asmuo UAB „V.“. Bankrutuojančios UAB „A.“ buhalterinė apskaita galimai buvo vedama apgaulingai - tokiais veiksmais buvo siekiama, jog vėliau būtu sunku nustatyti realią bendrovės padėtį bei ateityje užkirsti kelią galimai dėl susidariusios situacijos atsakingų asmenų patraukimo civilinei ar kitokio pobūdžio atsakomybei. UAB „A.“ vengdama atsiskaitymo, vykdė įmonės interesams prieštaraujančią darbuotojų samdos politiką. Visi pirmosios eilės kreditorių bankrutuojančiai UAB „A.“ reikalavimai dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių lėšų sudaro 288.511,55 Lt. Pateikti duomenys rodo didelę darbuotojų bankrutuojančioje įmonėje kaitą. Vidutinė darbo sutarties trukmė bankrutuojančioje įmonėje yra labai maža ir nesiekia net pusės metų. Šis rodiklis nuolat mažėjo ir 2012 metais sudarė vos 2,1 mėnesio. Įmonė buvo valdoma taip, jog netoleruodami įsipareigojimų nevykdymo darbuotojai nutraukdavo darbo sutartis, o įmonė neįvykdžiusi esamų įsipareigojimų, samdydavo naujus darbuotojus. Taip valdant įmonę susidarė ir nuolat augo skoliniai įsipareigojimai, susiję su mokestinių prievolių Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai neatlikimu, bei su darbo santykiais susijusių lėšų įmonės darbuotojams neišmokėjimu. Jokių veiksmų šiems neigiamiems padariniams pašalinti imtasi nebuvo. Darytina išvada, kad tokia darbo išteklių politika buvo vykdoma sąmoningai, siekiant išnaudoti samdomus asmenis, tinkamai su jais neatsiskaitant už atliktą darbą. Toks, sąmoningai netinkamas įmonės valdymas, lėmė 288.511,55 Lt dydžio skolą pirmosios eilės kreditoriams, t.y. darbuotojams. UAB „A.“ veiklos modelis parinktas sudarant sąlygas veikti priešingai įmonės interesams ir išvengti privalomų mokesčių mokėjimo bei tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais. Įmonės sudarytų rangos sutarčių analizė rodo, kad pastarųjų kelių metų laikotarpiu, įmonė iš esmės vykdė darbus penkiuose didelės apimties visuomeniniuose objektuose, kurių generalinis rangovas, arba rangovas dažnu atveju būdavo UAB „V.“, arba UAB „S.“. Pastebėtina, kad nors UAB „A.“ atlikdavo beveik visus darbus, ji niekada nebuvo generalinis rangovas. Iš visų nurodytų faktinių aplinkybių visumos galima spręsti, kad toks įmonės veiklos modelis galimai buvo parinktas tyčia. Įmonei esant rangovu/subrangovu už jos atliktus darbus, lėšos buvo mokamos generaliniam rangovui, t. y. UAB „V.“ arba UAB „S.“. Vėliau, jau UAB „A.“ gautinos lėšos, trišalių sutarčių su UAB „V.“ ar UAB „S.“ pagrindu buvo nukreipiamos tretiesiems asmenims, dažnu atveju UAB „A.“ prekių/paslaugų tiekėjams. Veikiant tokiu būdu pinigai nepasiekdavo UAB „A.“, taip nebuvo mokami privalomi mokesčiai, darbo užmokestis, neatsiskaitoma su kreditoriais. Veikiant tokiu būdu generalinio rangovo sulygtą darbo rezultatą pasiekdavo UAB „A.“, atlikdama visus objekte darytinus darbus, o galimą naudą, t.y. lėšas, gaudavo generalinis rangovas, šiuo atveju UAB „V.“, arba UAB „S.“. Taigi, darbai būdavo atliekamai faktiškai nepatiriant dalies darbo užmokesčio sąnaudų, nemokant visų privalomų mokesčių ir nemokant kreditoriams už įsigyjamas prekes ar paslaugas. Dėl šių aplinkybių neigiamos pasekmės - nemokumas, bankrotas, teko UAB „A.“, o galima nauda, apmokėjimas už darbą tekdavo generaliniams rangovams - UAB „V.“ arba UAB „S.“. Laikotarpiu nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesių, UAB „A.“ pateikė prašymų užsakovui UAB „V.“ pervesti lėšų tretiesiems asmenims, daugumoje atvejų UAB „A.“ prekių ir paslaugų tiekėjams už bendrą 4.076.752,53 Lt sumą. Šiuo laikotarpiu UAB „A.“ taip pat pateikė prašymų užsakovui, UAB „V., išmokėti į UAB „A.“ kasą piniginių lėšų už bendrą 525.100,00 Lt sumą. Tokiu būdu UAB „A.“ gautinos lėšos nepasiekdavo įmonės arba būdavo išmokamos į jos kasą ir mano nuomone, daugeliu atveju tos lėšos buvo naudojamos tenkinti ne įmonės interesams. Pateikia faktines aplinkybes, kurias nustatė iš administruojamos įmonės, trečiųjų asmenų ar valstybės institucijų pateiktų dokumentų analizę. Šios aplinkybės patvirtina valdymo organų tyčinius veiksmus, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto, o taip pat leidžia identifikuoti neteisėtą įmonės veiklos modelį. Be to, iš šių aplinkybių spręstina ir apie trečiuosius asmenis, iš įmonės veiklos pagal minėtą modelį, gavusius naudos. UAB „A.“ dėl nevykdomų įsipareigojimų, susijusių ir su prievolėmis valstybei, jau nuo 2009 metų sausio mėnesio patyrė veiklos suvaržymų. Tačiau įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimui ateityje ir toliau tęsė ydingą įmonės veiklą. Įmonės vadovas net tik kad nesiėmė jokių veiksmų, galinčių užkirsti kelią neigiamų padarinių atsiradimui, bet ir toliau augant įsipareigojimams kreditoriams, tarp jų ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybai, valdė įmonę priimdamas žalingus sprendimus. Išskiria keletą aplinkybių, rodančių valdymo organo tyčią vedant įmonę prie bankroto. Nevykdydama nuolat didėjančių mokestinių įsipareigojimų, įmonė patyrė dar daugiau veiklos apribojimų. Tokiu įmonės valdymu, kai nuolat sudaromos naujos ir nutraukiamos esamos darbo sutartys bei neatsiskaitoma su Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba, buvo siekiama vykdyti veiklą faktiškai nepatiriant dalies privalomų išlaidų mokesčiams ir taip mažinant faktinę veiklos savikainą. Įmonės sąskaitoms taikomų apribojimų skaičius dar labiau išaugo. Įmonė buvo valdoma taip, jog gautinos lėšos nepasiektų įmonės, o būtų sumokamos tretiesiems asmenims, arba, gautinos lėšos būtų išmokamos grynaisiais pinigais į kasą ir išvengiant mokėjimo kreditoriams, naudojamos ne įmonės interesams. Visos šios aplinkybės rodo, kad ir 2011 metais, lygiai kaip ir 2009 bei 2010 metais, įmonė buvo sąmoningai ir tyčia vedama prie bankroto. 2011 metų liepą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu įmonės sąskaitai SEB banke buvo taikytas ribojimas 78.829,37 Lt sumai. Tokio pat dydžio ribojimas buvo taikytas ir sąskaitai Šiaulių banke.  Nepaisant nurodyto dydžio įsipareigojimo Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybai, UAB „A.“ 2011 metų liepą pateikė prašymų pervesti jos gautinas lėšas tretiesiems asmenims. Tokiu būdu, išvengiant piniginių lėšų arešto banko sąskaitose, nurodytu laikotarpiu, aplenkiant įmonę, UAB „V.“ už įmonę tretiesiems asmenims sumokėjo 200.331,92 Lt, o į įmonės kasą grynaisiais pinigais išmokėjo 97.000,00 Lt. 2011 metų spalį Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos sprendimais įmonės sąskaitai SEB banke buvo taikytas ribojimas 108.291,89 Lt sumai. Tokio pat dydžio ribojimas buvo taikytas ir sąskaitai Šiaulių banke. Tačiau, lygiai taip pat nepaisant šio įsipareigojimo Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, įmonė 2011 metų spalį pateikė prašymų pervesti jos gautinas lėšas tretiesiems asmenims. Tokiu būdu nurodytu laikotarpiu, įmonei pateikus prašymą, UAB „V.“ už įmonę tretiesiems asmenims sumokėjo 381.457,33 Lt. Taip išvengiant priverstinio įsipareigojimų įvykdymo, UAB „A.“ buvo valdoma ir toliau - buvo vengiama priverstinio atsiskaitymo su kreditoriais, tame tarpe ir Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba. Tai rodo, kad 2012-aisiais, lygiai kaip 2009, 2010 bei 2011 metais, įmonės vedama politika prieštaravo įmonės interesams. Įmonės valdymo organų sprendimais vieni kreditoriai buvo proteguojami prieš kitus, atliekamos įmonei nenaudingos tarpusavio įsiskolinimų užskaitos su UAB „V.“, nemokami privalomi mokesčiai valstybei. Įmonė pasižymėjo didele darbuotojų kaita. Be jokios abejonės toks sąmoningas ir neteisėtas įmonės valdymas nulėmė jos nemokumą ir bankrotą. A. J. turėjo pakankamai įgūdžių ir kompetencijos nuo 2011-03-03 valdyti UAB „A.“ taip, kad išvengti įmonės nemokumo. Tiek UAB „M.“, tiek UAB „A.“ vykdė panašią ūkinę - komercinę veiklą, šių įmonių nemokumas nulemtas taip pat panašių priežasčių ir panašaus veiklos mechanizmo. A. J. vedė UAB „A.“ prie bankroto. Aukščiau minėtų susijusių įmonių valdymo ir veiklos mechanizmas buvo parenkamas tendencingai, galimai iš anksto turint tikslą pritaikyti analogiškus ar panašius veiklos modelius, galimai siekiant naudos ne patiems juridiniams asmenims, o siekiant asmeninės naudos. UAB „A.“ vadovas sudarė sandorį, prieštaraujantį įmonės interesams. Praėjus vienai dienai po bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2012-08-17 UAB „S.“ buvo parduotas visas bankrutuojančios UAB „A.“ ilgalaikis turtas. Po šio sandorio buvo atliktas skolos įskaitymas, todėl suderinus skolas sumažėjo bankrutuojančios UAB „A.“ skola UAB „S.“. Šiuo metu antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra vykdoma vykdomoji bylą dėl šio BUAB „A.“ teismo nutartimi grąžinto turto perdavimo bendrovei. Paaiškėjo, jog turtas vis dar yra buvusio BUAB „A.“ direktoriaus A. J. nuosavybėje. 2012-08-23, praėjus šešioms dienoms po bankroto bylos iškėlimo, buvo sudaryta viena darbo sutartis, kurios darbo sutarties įmonės vadovas sudaryti neprivalėjo, tam nebuvo jokių priežasčių ir teisinio pagrindo. Taip buvo padidinti įmonės įsipareigojimai kreditoriams ir dar labiau pabloginta sunki įmonės finansinė padėtis. Per dešimt dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įmonės valdymo organai (vadovas) privalėjo perduoti jam, kaip bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Įmonės vadovas perdavė tik mažą dalį dokumentų, savo veiksmais (neveikimu) išreiškė nenorą bendradarbiauti. Tokiu būdu įmonės vadovas trukdo bankroto proceso eigai ir kelią grėsmę kreditorių turtiniams interesams.

Liudytoja Roma R. L. parodė, kad UAB „A.“ pradėjo dirbti nuo 2010 metų gruodžio 20 d. vyr. buhaltere, dirbo iki 2012 metų vasario 28 d. Kai pradėjo dirbti, įmonei vadovavo A. D., įmonės akcininkė buvo E. B.. Nors A. D. buvo direktorius, tačiau visus jo veiksmus bandė kontroliuoti A. J.. Įmonėje UAB „A.“ turėjo kabinetą, ten ir dirbo. Jai niekas jokių buhalterinių dokumentų neperdavė, tik parodė lentynose ir dėžėse sudėtus įvairius dokumentus. Atėjusi į darbą pirmiausia pradėjo registruoti einamojo laikotarpio buhalterinius dokumentus. Pirkimų-pardavimų būdavo nedaug, nes praktiškai būdavo atsiskaitoma grynais pinigais. Banko sąskaitų netvarkė, prisijungimo kodų neturėjo, o ir banko sąskaitos tuo metu jau buvo areštuotos. Grynųjų pinigų neturėjo ir jų nevaldė. Įmonėje kasininku dirbo M. J.. Jis važiuodavo į įmonę „V.“, nes tai įmonei atlikdavo darbus, o kadangi banko sąskaitos buvo areštuotos, „V.“ jų įmonei atsiskaitydavo grynais pinigais, kuriuos paimdavo M. J.. Kai M. J. paimdavo grynus pinigus, jai pristatydavo kasos pajamų orderį, kurį įsegdavo prie kasos dokumentų. Kiekvieną mėnesį paskaičiuodavo atlyginimą darbuotojams ir atspausdindavo atlyginimų žiniaraštį, kurį pateikdavo kasininkui, o jis savo ruožtu važiuodavo į objektus ir atlyginimą išmokėdavo grynais. Praktikoje būdavo taip, kad jei tuo metu, kai buvo išmokamas atlyginimas, darbuotojo nebuvo, tai jis atlyginimo negaudavo, tuos pinigus deponuodavo. Metinį įmonės balansą už 2010 metus išsiuntė Registrų centrui, Metinio įmonės balanso už 2011 metus neišsiuntė, nes buvo nutraukta jos darbo sutartis. Tai turėjo padaryti kitas žmogus, kuris atėjo vietoje jos. Per savo darbo laikotarpį suvedė visus buhalterinius dokumentus į programą, kuriose buvo mokėtinų sumų registrai, gaunamų sumų registrai, atsiskaitymų su darbuotojai registrai, debitoriniai, kreditoriniai įsiskolinimai, medžiagų likučių atsargos, atliko įmonės kasos knygos ataskaitą. Visi šie buhalteriniai dokumentai liko įmonėje. Kai dirbo, visi likučiai su klientais buvo suderinti, taip pat buvo sutvarkyti ir kiti registrai. Kur yra tie dokumentai - pasakyti negali. Kai išėjo iš darbo – juos pagal dokumentų priėmimo perdavimo aktą perdavė Nijolei. Nuo pat pirmos jos atėjimo į šią firmą dienos įmonė dirbo nuostolingai. Iš darbo išėjo savo noru, kadangi nebuvo atsiskaitoma už darbą ir netinkamai vadovaujama įmonei.

Liudytoja S. Z. parodė, kad UAB „A.“ pradėjo dirbti nuo 2008 metų kovo 21 d. iki 2008 metų spalio 24 d. vyr. buhaltere, buvo sutartas 2000 litų darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius. Kai įsidarbino šioje įmonėje, įmonei vadovavo E. B., ji buvo ir vienintelė įmonės akcininkė. Maždaug nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio įmonės direktoriumi buvo paskirtas K. V.. UAB „A.“ užsiėmė statybos darbais. Pradėjusi dirbti šioje įmonėje jokių buhalterinių dokumentų nepriėmė. Buvo palikti keli darbo užmokesčio žiniaraščiai ir keli banko sąskaitų išrašai. Prieš ją dirbusi buhalterė jai įsidarbinus tik parodė, kaip reikia prisijungti prie įmonės kompiuterio ir į lenteles suvedinėti duomenis. UAB „A. neturėjo jokios buhalterinės programos, todėl visus duomenis rankiniu būdu sudarinėjo pati. Sudarė 2007 metų įmonės metinės finansinės atskaitomybės rinkinį, kurį pateikė 2008 metų rugsėjo 16 dieną. UAB „A.“ metinės finansinės atskaitomybės rinkinį už 2008 metus jau pateikė kitas buhalteris, nes šioje įmonėje jau nuo 2008 metu spalio mėnesio nebedirbo. UAB „A.“ dirbo sunkiai, nepelningai. Ji turėjo labai mažai užsakymų, jos pardavimų pajamos už 9 metų mėnesius buvo 120 000 litų. Nors E. B. buvo vienintelė akcininkė ir įmonės vadovė, tačiau ji įmonės nevaldė. Praktiškai įmonei vadovavo A. J.. E. B. ir A. J. buvo sugyventiniai, jie augino du bendrus vaikus. A. J. tuo metu buvo UAB „M.“ direktorius ir pagrindinis akcininkas. Visi darbininkai, kurie buvo įdarbinti į UAB „A.“, tuo pačiu metu dirbo ir UAB „M.“. Jai buvo žinoma, kad atlyginimą UAB „A.“ darbuotojai praktiškai negaudavo, jie tik pasirašydavo ant žiniaraščio, kad gavo atlyginimą. A. J. sakydavo, kad žlugus UAB „M.“ jie toliau savo veiklą tęs UAB „A.“.  Tuo metu UAB „M.“ banko sąskaitos jau buvo areštuotos ir jomis negalėjo disponuoti, todėl buvo naudojamos UAB „A.“ banko sąskaitos tam, kad būtų galima UAB „M.“ išmokėti darbuotojams atlyginimus. Visus pinigus iš UAB „A.“ banko sąskaitos paimdavo A. J. bankiniais čekiais ir beveik kiekvieną penktadienį darbininkams išmokėdavo dalį darbo užmokesčio. Tokiomis dieniomis atspausdindavo UAB „M.“ tuščią atlyginimo žiniaraštį, kurioje nebuvo nurodomos darbuotojų pavardės. Darbuotojų, kuriems išmokėdavo atlyginimą pavardes įrašydavo pats A. J.. Kiek reikėdavo išmokėti atlyginimo, nuspręsdavo pats A. J.. Jis pažiūrėdavo į darbuotoją ir sakydavo, kad užteks 200 litų, kitam išmokėdavo daugiau. Jei tą dieną koks darbuotojas neateidavo, tai jam niekas atlyginimo ar jo dalies neišmokėdavo. UAB „A.“ darbuotojams atspausdindavo bendrą atlyginimo žiniaraštį už mėnesį ir jį paduodavo K. B., kuris tuo metu dirbo komercijos direktorium. Po kelių dienų jis žiniaraštį gražindavo su parašais. Tuo metu ji buvo ir UAB „M.“ vyr. buhalterė, ir UAB „A.“ buhalterė, ant UAB „A.“ atlyginimo žiniaraščio pasirašydavo asmeniškai, bet pinigų negaudavo. Mano, kad jų negaudavo ir kiti UAB „A.“ darbuotojai. Tačiau ant UAB „A.“ atlyginimo žiniaraščio pasirašyti buvo privalu. UAB „A.“ praktiškai veiklos nevykdė, ji buvo reikalinga dėl UAB „M.“ veiklos priedangos ir sąskaitų padengimo. Buhalterinę apskaitą suvedinėjo iš dokumentų, kuriuos pateikdavo direktorius K. V. ir K. B.. Kai paklausdavo, kada paduos dokumentus ataskaitoms sudaryti, į tai būdavo atsakyta, kad gaus tuos dokumentus, kurie, jų manymu, jai bus reikalingi. Sakydavo, kad nesikištų į tuos reikalus. Darbo užmokestį gaudavo ne tokį, koks buvo sutartas darbo sutartyje ir ne nustatytomis dienomis. Per mėnesį gaudavo apie 800 litų. Kadangi tokiomis sąlygomis dirbti buvo neįmanoma, su 11 000 litų darbo užmokesčio skola iš UAB „M.“ ji buvo atleista įmonei bankrutavus. Iš UAB „A.“ išėjo tą pačią dieną kaip ir iš UAB „M.“, tik savo noru, direktoriui K. V. paprašius negadinti įmonės reputacijos. Išeidama pasirašė, kad gavo darbo užmokestį iš UAB „A.“, nors realiai jo negavo. Atleidimo iš UAB „A.“ dieną surašė buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktą ir visus dokumentus paliko įmonėje.

Liudytojas K. G. parodė, kad apie 2012 metų liepos mėnesį, kai dirbo UAB „S.“ buhalteriu, tose pačiose patalpose buvo įsikūrusi ir UAB „A.“. UAB „A.“ direktorius A. J. jo paprašė peržiūrėti įmonės buhalterinius dokumentus ir juos perduoti bankroto administratoriui. Sutiko su A. J. pasiūlymu, peržiūrėjo 2011 ir 2012 metų buhalterinius dokumentus, juos susistemino, sudėliojo, sunumeravo, susegė į bylas. Bylas paruošė perdavimui bankroto administratoriui. Pats asmeniškai tų bylų neperdavė, jas vežė direktorius A. J.. Jis UAB „A.“ buvo priimtas dirbti buhalteriu. Tuo metu UAB „A.“ jokios veiklos jau nevykdė, nes teisme buvo vykdoma jos bankroto procedūra. Visus buhalterinius dokumentus ruošė UAB „A.“ buhalterine programa „Būtenta“. Sutvarkė prekių, atsargų, medžiagų apskaitos, statybos objektų apskaitos registrus pagal objektus už 2012 metus. Peržiūrinėdamas buhalterinius dokumentus matė, kad tarp jų buvo degalų, statybinių medžiagų ir kitų atsargų nurašymo aktai už 2012 metus, kurie buvo pridėti prie pirkimų. Savikainos paskaičiavimų nebuvo, tos medžiagos buvo iš karto nurašomos. UAB „A.“ sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius ir balansus už 2012 metus atspausdino iš buhalterinės programos „Būtenta“, balansą už 2012 metus perdavė direktoriui A. J., buvo net suruošęs lydraštį bankroto administratoriui su bylų pavadinimais ir sunumeruotais puslapiais. Taip pat sutvarkė ir 2012 metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų registrus, kuriuose buvo detalizuoti duomenys pagal kiekvieną tiekėją ar skolos gavėją, suruošė ir UAB „A.“ už 2012 metus gautinų sumų registrus, kuriose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną pirkėją, taip pat sutvarkė ir pajamų bei sąnaudų apskaitos registrus už 2012 metus. Tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir UAB „S.“. Šios abi įmonės buvo įsikūrusios viename pastate, skirtinguose kabinetuose. Kabinetai buvo vienas šalia kito. UAB „S.“ naudojosi buhalterine programa „Centas“. Kad UAB „S.“ naudotųsi buhalterine programa „Būtenta“ - nežino, nes UAB „S.“ dirbo tik su programa „Centas“ ir tai bendrovei nebuvo jokio poreikio keisti šią programą. Pamena, kad visi buhalteriniai dokumentai tuo metu jau buvo suruošti bankroto administratoriui, surašyti lydraščiai ir direktorius A. J. tuos dokumentus krovėsi į automobilio bagažinę ir turėjo vežti bankroto administratoriui. A. J. tuos dokumentus vežė per kelis kartus, nes jų už visą bendrovės gyvavimo laikotarpį buvo daug. Kiek pamena, A. J. tuos dokumentus iš biuro galėjo vežti per du ar tris kartus. Dokumentai buvo vežami jau po bankroto paskelbimo, nes jau buvo paskirtas bankroto administratorius ir jis vis ragino direktorių kuo greičiau pristatyti bendrovės dokumentus. Tiksliai dienos, kurią buvo vežami buhalteriniai dokumentai, pasakyti negali, nes nepamena, bet tai galėjo būti rugsėjo mėnesio pirma pusė. Tuo metu jis UAB „A.“ visą darbo dieną nedirbdavo, būdavo kažkur nuo 09.00 val. iki 12.00 val., po to dirbdavo kitose įmonėse. Su A. J. pas bankroto administratorių su bylomis nevažiavo, todėl negali pasakyti, ar jis visus dokumentus pristatė bankroto administratoriui. Išeidamas jokio dokumentų priėmimo-perdavimo akto nesurašė, nes visi buhalteriniai dokumentai su lydraščiais buvo paruošti priduoti bankroto administratoriui. Apie UAB „A.“ buhalterinės programos „Būtenta“ pardavimą nieko nežino.

Liudytoja N. P. parodė, kad rado skelbimą laikraštyje, jog prekybos įmonei UAB „A.“ reikalinga vyr. buhalterė. Ji internete pasidomėjo apie šią įmonę, pažiūrėjo jos kreditingumą ir nusprendė joje įsidarbinti. Skelbime buvo nurodytas direktoriaus mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo ji ir susisiekė su A. J.. Atėjo į bendrovės ofisą, kuris buvo Kaune, Dujotiekio g. 4. Ją sutiko direktorius A. J.. Pasidomėjo, kodėl jie yra kitu adresu, nei nurodyta internete. Į tai jai buvo atsakyta, kad jie pakeitė adresą. Direktorius pokalbio metu jai pasiskundė, kad buvusi buhalterė nieko neįspėjusi išeina iš darbo ir kad jis turi problemų su sandėlio apskaita. Kadangi buvo kalbama apie sandėlio apskaitą, tuo metu jai nekilo jokių abejonių apie įmonės veiklą, nes manė, kad ši bendrovė užsiima prekyba. Tik vėliau sužinojo, kad tuo užsiima visai kita bendrovė, nei ji domėjosi. Ši bendrovė užsiima statybos verslu. Kai 2012-02-27 atėjo į pokalbį, ją iš karto įdarbino buhaltere. Įmonėje dar buvo buhalterė R. L., kuri jos įdarbinimo dieną suvedinėjo PVM sąskaitas-faktūras. Kitą darbo dieną bendravo su buhaltere R. L., kuri pasiguodė, jog nežino, kiek reikia nurašyti medžiagų. Jai patarė, kad pasikviestų darbų vadovus ir kad jie konkrečiai pasakytų, kuriam objekte ir konkrečiai kokias medžiagas jie nurašė. R. L. išeidama iš darbo nurašė medžiagas pagal objektus. R. L. paskutinę savo darbo dieną surašė priėmimo perdavimo aktą Nr. 01, pagal kurį perdavė dokumentus A. J.. R. L. buhalterinius dokumentus tvarkė iki 2012-05-08. Peržiūrėjusi direktoriui R. L. perduotus dokumentus nustatė trūkumus ir juos surašė 2012-05-08 buhalterinių dokumentų perdavimo-priėmimo komisijos išvadoje. Nuo atėjimo dienos liudytoja į UAB „A.“ buhalterinę programą „Būtenta“ suvedė iš administratorės gautas sąskaitas-faktūras su lydimuoju raštu, priskaičiuodavo darbo užmokestį, teikė deklaracijas Sodrai ir VMI, sudarinėjo Sodrai įsiskolinimų suvestines, darbo inspekcijai teikė ataskaitą apie neišmokėtus darbo užmokesčius, inventorizavo tiekėjus ir pirkėjus. Iki jos to nebuvo daroma. Neturint šių duomenų ji nebūtų galėjusi sudaryti teisingo pusmečio balanso, todėl pati skambinėjo per įmones, kurios buvo skolingos arba kurioms buvo skolinga pati UAB „A.“. Tvarkė ir kitus buhalterinius apskaitos dokumentus, bendravo su VMI inspektoriais. Jai reikalingus duomenis žinojo iš programinės įrangos „Būtenta“. Ji suderino mokėtinas ir gautinas skolas iki to laikotarpio, suorganizavo atsargų inventorizaciją - buvo paskirta komisija ir žmonės, kurie ją atliko. Šios inventorizacijos duomenų negavo, nes tokia jos veikla nepatiko direktoriui A. J.. Jis jai papriekaištavo, kad ji skambinėja per įmones ir derina skolas. A. J. kartą užėjo pas ją į kabinetą ir tiesiai pasakė, kad jam įmonėje nereikia dar vieno mokesčių inspektoriaus, atėmė kabineto raktus, išstūmė ją iš kabineto ir užrakino kabineto duris. Atsitokėjusi ji paprašė iš kabineto atiduoti jos rankinę su asmeniniais daiktais. A. J. pats asmeniškai iš kabineto atnešė jos rankinę, ją numetė ir pasišaipė, kad jai gali duoti tik valytojos darbą. Tą pačią dieną kai ją išmetė, ji kreipėsi į darbo inspekciją, gavo patarimą, kaip tokiu atveju elgtis.

Liudytoja M. V. parodė, kad UAB „A.“ įsidarbino administratore 2010 metais lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena. Jos pareigos buvo darbo ir kitokių sutarčių rengimas, įsakymų rengimas, siunčiamų gaunamų raštų ruošimas ir registravimas, kiti organizaciniai darbai. Į darbą ją priėmė tuometinis direktorius A. D.. Tuo metu UAB „A.“ vienintelė akcininkė buvo E. B.. Jai tiesiogiai nurodymus duodavo direktorius A. D.. Matydavo, kad tuo laikotarpiu pas A. D. atvažiuodavo A. J. ir jie kalbėdavosi apie kažkokias statybas. Kai atėjo dirbti į UAB „A.“, tuo metu buhaltere ten dirbo vyresnio amžiaus moteris, kurios pavardės nežino. Netrukus ji iš darbo išėjo. Vėliau, iki 2012 m. pradžios, buhaltere dirbo R. L., po to buhaltere dirbo N. P.. Per visą jos darbo laiką UAB „A.“ metinė inventorizacija buvo atliekama tik vieną kartą. Buvo skaičiuojami kažkokie vamzdžiai, statybinės medžiagos, įrankiai. Kokius buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterė - tiksliai pasakyti negali, nes pas ją jie nepatekdavo. Iš buhalterinių dokumentų matydavo tik tiekėjų sąskaitas-faktūras. Buhalterė tiesiogiai kontaktuodavo su direktoriumi ir iš jo gaudavo nurodymus. Su buhalterės darbu susidurdavo nebent tuo atveju, jei reikėdavo parašyti kokį nors raštą ar įsakymą. N. P. atėjusi į darbą pareikalavo, kad iki jos atėjimo būtų sutvarkyti ir jai priduoti visi buhalteriniai dokumentai, todėl ji tvarkė tik einamuosius dokumentus - skaičiavo darbo užmokestį, pajamavo sąskaitas-faktūras, teikdavo ataskaitas Sodrai ir VMI. R. L. ateidavo darbo pabaigoje ir kartu su N. P. tvarkydavo praėjusio laikotarpio buhalteriją.  Kiek suprato, R. L. iki galo nesutvarkė visų buhalterinių dokumentų, nes jų trūko. N. P. neperėmė visų buhalterinių dokumentų, nes ji nenorėjo prisiimti atsakomybės už praėjusi laikotarpį. Todėl visi dokumentai buvo perduoti A. J.. Kai A. J. perėmė buhalterinius dokumentus, jis paprašė sudaryti komisiją, kuri konstatuotų, kokių buhalterinių dokumentų nėra. Kiek suprato, tai šią komisiją inicijavo pati N. P.. Komisijos pirmininkas buvo direktorius A. J., nariai buvo buhalterė N. P., direktorius komercijai V. K. ir ji. Buhalterė su direktoriumi konstatavo faktus, o ji surašė protokolą ir jį atspausdino. Ji prisimena, kad buvo surašytas kažkoks sąskaitų planas, bet jis taip ir nebuvo patvirtintas, kodėl - pasakyti negali. Ar buvo surašyta apskaitos politika, ar ne - pasakyti negali, bet tiksliai gali pasakyti, kad įsakymo dėl jo patvirtinimo tikrai nerašė. Buhalterė suderinimo aktų su valstybine mokesčių inspekcija ir valstybinio fondo valdyba surašyti tikrai negalėjo, nes ji neturėjo prieigos prie banko išrašų, o jų direktorius nepateikdavo. Kad direktorius nepateikdavo banko sąskaitų išrašų - ji girdėdavo per susirinkimus, nes buhalterė R. L. direktoriaus A. J. vis prašydavo jas pateikti, taip pat girdėjo, kai to prašė ir buhalterė N. P.. Inventorizacijos tikrai nebuvo daromos, išskyrus vieną kartą, bet ji taip ir nebuvo užbaigta. Gautinų išankstinio apmokėjimo ir pirkėjų skolos buvo tiesiogiai derinamos direktoriaus su UAB „V.“. Dėl mokėtinų sumų ji rašė raštus įmonėms ir gaudavo atsakymus, tačiau bendro mokėtinų sumų inventorizacijos akto nematė. Buvo kažkoks 2011 metų balansas, bet jis buvo neteisingas, kas buvo užfiksuota komisijos išvadoje. Buhalterė N. P. su direktoriumi A. J. nesutarė ir konfliktiškai išsiskyrė. Pamena, kad rašė kažkokį įsakymą dėl N. P. nušalinimo, bet tiksliai pasakyti dėl kokios priežasties - negali. 2012 metų rugpjūčio mėnesį ji jau žinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla. Direktorius gavo bankroto administratoriaus raštą, kad jam pristatyti visus įmonės dokumentus. Ji suruošė visas savo bylas, jas sunumeravo, sudarė apyrašus, susiuvo, po to direktoriaus nurodymu sutvarkė ir visas kitas įmonės bylas, kurias jai atnešdavo direktorius A. J.. Parengė lydraščius bankroto administratoriui. Ji asmeniški bankroto administratoriui jokių bylų nevežė.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2010 metų pavasarį įsidarbino UAB „A.“ buhaltere. Ją į darbą priėmė tuometinis direktorius A. D.. Jokių buhalterinių dokumentų nepriėmė. Įmonė tuo metu beveik jokios veiklos nevykdė. Jai pradėjus dirbti įmonė pirkimų-pardavimų nevykdė. Ji kas mėnesį pateikdavo duomenis Sodrai, pamena, kad vežė naujai priimtų darbuotojų dokumentus į Sodrą ir darbo inspekciją. Be to, reikėjo paruošti UAB „A.“ metinę deklaraciją už 2009 metus. Šią ataskaitą paruošė iš duomenų, kurie buvo palikti įmonės kompiuteryje ir kiek rado popieriniame variante. Ataskaitą paruošė, bet jos į VMĮ nepateikė, nes išėjo iš darbo. Iš deklaracijų matė, kad UAB „A.“ turėjo daug skolos Sodrai, taip pat buvo skolinga už patalpų nuomą.

Liudytojas K. V. parodė, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neatsimena, UAB „A.“ direktorė E. B. pasiūlė tapti UAB „A.“ direktoriumi. Su jos pasiūlymu sutiko. Jam įsidarbinus UAB „A.“, Eligija tapo kasininke. Įmonėje tuo metu buvo nedaug darbuotojų. Nepamena, ar įmonė turėjo kokios nors technikos. Netrukus įmonė išsimokėtinai pirko ekskavatorių. Ar tuo metu įmonė turėjo kokių nors skolų - nepamena. Visus įmonės finansinius reikalus tvarkė kasininkė E. B.. Ji taip pat grynais pinigais mokėjo atlyginimus. Įmonė užsiiminėjo statybos rangos, remonto darbais. UAB „A.“ dirbo apie pusmetį. Vėliau nebuvo užsakymų, darbų, prasidėjo krizė, todėl iš šios įmonės išėjo savo noru.  Įsidarbinęs pagal priėmimo aktą gavo įmonės dokumentus, kuriuos išeidamas iš darbo dokumentų perdavimo aktu paliko įmonėje. Su šios įmonės veikla susijusių dokumentų neturi.

Liudytojas K. B. parodė, kad 2008-2009 metais UAB „M.“ teikė įvairias paslaugas. Taip jis ir susipažino su A. J. ir UAB „A.“ akcininke Eligija. Ji jam pasiūlė tapti UAB „A.“ direktoriumi. Su jos pasiūlymu sutiko. Nepamena, ar pasirašė įmonės dokumentų priėmimo aktą, kai atėjo į UAB „A.“. Jo vaidmuo įmonėje buvo labiau susijęs su statybos darbais. Jis rūpinosi naujais projektais, statybos objektais. Įmonės piniginiais reikalais nesirūpino, todėl nežino, kokia buvo šios įmonės finansinė padėtis. UAB „A.“ direktoriumi dirbo apie tris mėnesius. Tada susidūrė su statybose vyraujančia apgavyste, su tokia neteisybe negalėjo susitaikyti. Įmonė taip netekdavo pinigų, vėluodavo atlyginimai, todėl iš šios įmonės išėjo. Eligija buvo ir įmonės kasininkė.

Liudytojas Povilas A. P. parodė, kad jis dirbo UAB „T. G.“ techninės priežiūros inžinieriumi. 2012 metais jam teko prižiūrėti Zyplių dvaro rekonstrukcijos darbus. Pagal savo funkcijas jis neturėjo kontroliuoti, kokia konkrečiai statybinė organizacija dirba šiame objekte. Pagal statybos dokumentus žinojo, kad generalinis rangovas yra UAB „V.“. Šį objektą prižiūrėjo maždaug vienerius metus. Priiminėjo jau atliktus santechnikos darbus, vėdinimo ir elektrotechninius darbus. Šie darbai buvo priiminėjami etapais. Objekte lankėsi kas savaitę statybos darbų techninės priežiūros vadovo kvietimu. Zyplių dvaro rekonstrukcijos vykdomuose darbuose lankydavosi ne visada, tik tada, kai reikėdavo priimti atliktus sudėtingesnius darbus. Visi priimti darbai buvo su nukrypimais nuo galiojančių normų ir reglamentų. Visus rastus trūkumus surašydavo į statybos darbų žurnalą. Buvo didelių nukrypimų, nes tuos darbus atlikinėjo nekvalifikuoti darbininkai. Kai būdavo pašalinti trūkumai, jis pasirašydavo dėl atliktų darbų tinkamumo. Tuos darbus, kuriuos jis prižiūrėdavo, atlikdavo keturi ar šeši žmonės. Nežinojo, kokios įmonės darbuotojai atlikdavo tuos darbus. Manė, kad dirbo UAB „V.“ darbuotojai, tik vėliau sužinojo, kad jie dirbo UAB „A.“. Vėliau taip pat sužinojo, kad UAB „A.“ neturėjo įmonės atestato dirbti paveldo saugomuose objektuose.

Liudytojas Antanas A. R. parodė, kad 2012 metais dirbo UAB „Statybos strategija“ techninės priežiūros vadovu. Jis prižiūrėjo inžinerinius tinklus. 2012 metų pavasarį, tikslios datos nepamena, buvo vykdomi Šakių rajone esančio Zyplių dvaro atstatymo darbai, kurių inžinerinių tinklų atliktų darbų kokybę buvo pavesta vykdyti jo bendrovei. Zyplių dvaro atstatomuosius darbus vykdė UAB „A.“, nors konkursą laimėjo UAB „V.“. Kadangi šie darbai buvo didelės apimties, laimėjusi firma darbams samdė kitas įmones. Praėjus maždaug dviems mėnesiams nuo darbų pradžios pastebėjo, kad UAB „A.“ atsilieka nuo statybos darbų kalendorinio grafiko. Gamybiniuose pasitarimuose dalyvavo rangovas - UAB „V.“ atstovas, subrangovas - UAB „A.“ atstovas A. J. ir užsakovas - Šakių rajono savivaldybės atstovas. Per tuos gamybinius pasitarimus buvo pasiteirauta, kodėl atsiliekama nuo statybos grafiko. Į tai A. J. atsakė, kad jam trūksta darbo jėgos. Be to, jis asmeniškai girdėjo, kaip UAB „A.“ darbuotojai skundėsi, kad jie negauna pilno darbo užmokesčio, dėl to iš šio objekto pradėjo išeidinėti darbuotojai. Iš pradžių UAB „A.“ dirbo 14 darbuotojų. Jam yra žinoma, kad užsakovas už atliktus darbus laiku pervesdavo pinigus UAB „V.“, kuri savo ruožtu turėjo atsiskaityti su UAB „A.“. UAB „A.“ atliktų darbų kokybė ne visada tenkino ir dažnai juos reikėdavo perdaryti. Užsakovas už įvykdytus darbus pinigus pervesdavo tik tada, kai darbai būdavo tinkamai atlikti ir kartu su užsakovu priimti statybos techninės priežiūros vadovo. Dauguma darbų, kuriuos atlikdavo UAB „A.“ darbuotojai, reikėdavo pataisyti. Jo nuomone tai buvo todėl, kad dirbo nekvalifikuoti darbuotojai, ne specialistai. UAB „V.“ su UAB „A.“ sutartį nutraukė 2013 metų pradžioje.

Liudytojas A. V. parodė, kad yra UAB „V.“ direktorius. Įmonė, kuriai vadovauja, užsiima statybos montavimo darbais. Maždaug 2009 metų pabaigoje, tikslios datos nepamena, įmonė dalyvavo Zyplių dvaro sodybos sutvarkymo ir pritaikymo viešosios kultūros bei turizmo reikmėms paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų atlikimo konkurse ir jį laimėjo. Po konkurso į įmonę kreipėsi UAB „A.“ direktorius A. J., prašydamas leisti darbus vykdyti jų bendrovei. Kadangi įmonė tuo laikotarpiu turėjo labai daug užsakymų, tokiam A. J. prašymui neprieštaravo, 2010-01-06 pasirašė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią UAB „A.“ turėjo atlikti Zyplių dvaro renovacijos darbus, o UAB „V.“ turėjo atsiskaityti su UAB „A.“ už atliktus darbus. UAB „A.“ šiame objekte privalėjo atlikti darbus ir pirkti medžiagas savo lėšomis, naudoti savo statybinius mechanizmus. Darbų eigoje UAB „A.“ pritrūkdavo savų piniginių lėšų, todėl direktorius A. J. kreipdavosi į UAB „V.“ su raštišku prašymu dėl vienokių ar kitokių išlaidų avansinių finansavimų. Esant galimybei UAB „V.“ prašymus tenkindavo ir sumokėdavo jų tiekėjams už medžiagas ar UAB „A.“ pasamdytiems subrangovams. Visi tokie avansiniai mokėjimai buvo atliekami tik UAB „A.“ direktoriaus prašymu. Per Zyplių dvaro renovacijos darbus UAB „A.“ direktoriai keitėsi kelis kartus. UAB „V.“ nei pagal rangos sutartį, nei pagal bendradarbiavimo sutartį nebuvo įsipareigojusi mokėti UAB „A.“ darbuotojams atlyginimų, mokesčių Sodrai ir VMI. Vykdant ir įpusėjus Zyplių dvaro renovacijos darbams, UAB „A.“ nebeturėjo darbo jėgos, nes dauguma darbuotojų išėjo, o pasamdytų naujų darbuotojų atlikti darbai buvo neefektyvūs ir nekokybiški. Ne kartą raštais ragino UAB „A.“ laikyti sutarties sąlygų ir pataisyti padėtį statybos objekte. Tačiau laikui bėgant ši situacija negerėjo, o tik blogėjo ir galiausiai užbaigti Zyplių dvaro renovacijos darbus turėjo pati UAB „V.“. Už tinkamai atliktus darbus pagal pateiktus atliktų darbų aktus, suderintus su techninės priežiūros atstovais UAB „V.“ nedelsiant sumokėdavo pinigus. UAB „A.“ atliktus darbus priiminėjo techninės priežiūros atstovai, o ne UAB „V.“ darbuotojai. UAB „V.“ niekada nebuvo įsiskolinusi UAB „A.“, už atliktus darbus sumokėti visi pinigai. Pinigai buvo mokami grynais, užskaitomis ir bankiniais pavedimais. Vėliau UAB „A.“ prašymais piniginės lėšos už atliktus darbus buvo pervedamos į UAB „S.“ banko sąskaitą, kuri pasak A. J. jį buvo pagrindinė UAB „A.“ subrangovė. Už UAB „A.“ netinkamai atliktus darbus, kurie nebuvo techninės priežiūros priimti ir kuriuos atliko UAB „V.“ darbuotojai, UAB „A.“ negalėjo tikėtis gauti atsiskaitymų.  UAB „V.“ neturi jokių įsiskolinimų UAB „A.“. Jei UAB „V.“ būtų skolinga UAB „A.“, tai visus įsiskolinimus teismo keliu būtų išsiieškojęs dar 2012 metais pats A. J. arba bankroto administratorius.

Kaltinamojo A. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų liudytojų N. S., Romos R. L., S. Z., K. G., N. P., M. V., V. K., K. V., K. B., Povilo A. P., Antano A. R., A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2015-02-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/31, kurioje nurodoma, kad UAB “A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas bei specialisto išvada pateikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr.37-1341) 90 str., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais, patvirtintais FNTT prie LR VRM direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.V-73 (2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-288). Atliekant tyrimą dėl UAB “A.“ buvo taikomi dokumentų tikrinimo ir dokumentų lyginimo metodai. UAB “A.“ faktiškai vykdoma veikla: gyvenamų ir negyvenamų patalpų statyba (EV kodas – 412 000). Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (12 priedas) UAB “A.“ iškėlė bankroto bylą UAB “A.“. Nutartyje nustatyta, kad UAB “A.“ valdymo organai ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal UAB “A.“ ikiteisminio tyrimo bylos duomenis nustatyta, kad bendrovės direktorius A. J. nesilaikė Kauno apygardos tesimo 2012 m. rugpjūčio 16 nutarties, nes bankroto administratoriaus UAB “A.“  įgaliotam asmeniu N. S. perdavė tik dalį bendrovės dokumentų. Todėl Kauno apygardos teismas 2012-09-13 nutarimu buvusiam direktoriui Janušauskiui skyrė 1000 Lt baudą, tačiau buvęs bendrovės direktorius ir toliau nevykdė teismo nutarčių. Į bankroto administratoriaus siunčiamus raštus A. J. neatsakė. Todėl administratorius pakartotinai kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjusį teismą dėl nutarčių nevykdymo. Teismas 2012-11-20 nutarimu pakartotinai skyrė UAB “A.“ buvusiam vadovui A. J. 5000 Lt baudą. A. J. ir toliau nevykdo teismo nutarčių, nes administratoriui pateikė tik dalį dokumentų, o likusieji dokumentai galimai neišsaugoti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui dėl UAB “A.“ nepateikti šie bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai laikotarpio nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d.: prekių, atsargų, medžiagų ir paslaugų pirkimo dokumentų laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31; prekių ir paslaugų pardavimo dokumentai ir darbų priėmimo aktai laikotarpių nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-01-01 iki 2010-07-01; prekių, atsargų, medžiagų apskaitos registrų; sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai ir balansai laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-08-16; darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16; kasos dokumentai laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16; dalies avansinių apyskaitų; statybos objektų apskaitos registrai pagal objektus; mokėtinų sumų ir  įsipareigojimų registrai, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną tiekėją ar skolos gavėją; gautinų sumų registrai, kuriose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną pirkėją; pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai; inventorizacijos apyrašai 2009-01-01, 2010-01-01, 2011-01-01, 2012-01-01; degalų, statybinių medžiagų ir kitų atsargų nurašymo aktų laikotarpių nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, nuo 2010-01-01 iki 2010-07-01; savikainos paskaičiavimų laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16. UAB “A.“ vykdė įmonės interesams prieštaraujančią darbuotojų samdos politiką, laiku neatsiskaitant su darbuotojais už atliktą darbą, dėl ko buvo didelė darbuotojų kaita ir trumpa darbo sutarties trukmė. Pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB “A.“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16 dirbo 234 darbuotojai, kurio vidutinė darbo trukmė bendrovėje sudarė 5,9 mėnesio. Bendrovės skola pirmos eilės kreditoriams dėl nesumokėto darbo užmokesčio  2014 m. gegužės 19 d. sudarė 128 960,27 Lt, todėl galima teigti, kad UAB “A.“ tiriamuoju laikotarpiu nevykdė įsipareigojimo laiku mokėti darbuotojams darbo užmokestį, o atleisdami ir priimdami  naujus darbuotojus (buvo didelė darbuotojų kaita) didino įsiskolinimus pirmos eilės kreditoriams. UAB “A.“ 2010 m. gruodžio 20 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė socialinio draudimo įmokų skolos grąžinimo planą, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-30 iki 2011-12-30, bendrovė kiekvieną mėnesį sumokės po 18966,85 Lt. Iš viso 227602,20 Lt, Atlikus tyrimą nustatyta, kad UAB “A.“ socialinio draudimo įmokų skolos grąžinimo plano nesilaikė ir įmokų nesumokėjo. UAB “A.“ laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 atliko statybos rangos darbų už 3 339 356,77 Lt. Pagrindiniai užsakovai buvo UAB “V.“, kuriai bendrovė atliko statybos rangos darbų už 2 644 278,16 Lt (su PVM) ir UAB “S.“, kuriai bendrovė  suteikė statybos rangos paslaugų už 676 578,61 Lt (su PVM), kitoms bendrovėms atlikta darbų tik už 18 500 Lt. UAB “V.“ ir UAB “S.“ už atliktus statybos rangos darbus su UAB “A.“ atsiskaitydavo grynais pinigais arba apmokėdavo UAB “A.“ tiekėjams už prekes ir atliktus darbus bei paslaugas. UAB “A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė gautinų ir mokėtinų sumų registrų, detalizuotų pagal kiekvieną pirkėją ar paslaugų gavėją ir tiekėją, turto (atsargų, kuro, medžiagų ir kita), pajamų ir sąnaudų registrų, savikainos paskaičiavimų už 2011 metus,   suvestinių registrų  „Sintetiniai sąskaitų apyvartos žiniaraščiai“ laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, todėl pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nėra galimybės nustatyti, kokias pajamas bendrovė gavo iš kitos veiklos, pardavimo sąnaudų ir nuostolių apskaičiavimo teisingumo. UAB “A.“ nepateikė pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų pagal kiekvieną statybos objektą, todėl pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir registrus negalima nustatyti, kuriuose objektuose, atliekant statybos rangos darbus , bendrovė patyrė nuostolius. UAB “A.“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-17 atliko statybos rangos darbų už 718 773 Lt. Pagrindiniai užsakovai buvo UAB “V.“, kuriai bendrovė atliko statybos rangos darbų už 322 481,96 Lt (su PVM) ir UAB “S.“, kuriai bendrovė suteikė statybos rangos paslaugų už 512 921,29 Lt (su PVM), kitoms bendrovėms atlikta darbų tik už 35 488,34 Lt. UAB “V.“ ir UAB “S.“ už atliktus statybos rangos darbus su UAB “A.“ atsiskaitydavo grynais pinigais arba apmokėdavo UAB “A.“ tiekėjams už prekes ir atliktus darbus ir paslaugas. UAB “A.“  ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė 2012 metų finansinės atskaitomybės („Balanso“, „Pelno (nuostolių) ataskaitos, laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“. Finansinė atskaitomybė nepateikta ir Juridinių asmenų registrui. UAB “A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė gautinų ir mokėtinų sumų registrų, detalizuotų pagal kiekvieną pirkėją ar paslaugų gavėją ir tiekėją, turto (atsargų, kuro, medžiagų ir kita), pajamų ir sąnaudų registrų, savikainos paskaičiavimų už 2012 metus,   suvestinių registrų  „Sintetiniai sąskaitų apyvartos žiniaraščiai“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2010-08-16, todėl pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nėra galimybės nustatyti, kokias pajamas bendrovė gavo iš kitos veiklos, pardavimo sąnaudų ir nuostolių apskaičiavimo teisingumo. UAB “A.“ nepateikė pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų pagal kiekvieną statybos objektą, todėl pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir registrus negalima nustatyti, kuriuose objektuose, atliekant statybos rangos darbus, bendrovė patyrė nuostolius. UAB “A.“ skaičiavo ir deklaravo VMI ir VSDFV mokėtinus mokesčius bei įmokas, tačiau beveik jų nemokėjo. VSDFV Kauno skyrius 2011-05-16 dar kartą atliko UAB “A.“ patikrinimą ir nustatė, kad 2011-05-15 bendrovė fondo biudžetui buvo skolinga 340447,00 Lt, tame skaičiuje: 322818,41 Lt įmokų ir 17628,59 Lt delspinigių. UAB “A.“ 2011-03-23 pervedė 20000 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (per UAB “V.“). Bendrovė turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, todėl UAB “A.“ direktorius įpareigojamas iki 2011-06-15 sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2011 m. gegužės mėn. ir iki 2011-06-27 pateikti susidariusios skolos mokėjimo grafiką. 2011-09-22 pasirašytinai įteiktas reikalavimas sumokėti iki 2011-10-21 – 474 129,77 Lt; 2011-11-08 registruotu laišku įteiktas reikalavimas (įteikimo pranešimas 2011-11-14) iki  2011-12-08 sumokėti – 502 888,10 Lt. Pagal UAB “A.“ tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad  laikotarpiais nuo reikalavimų įteikimo dienos iki nurodytos sumokėti įsiskolinimus dienos bendrovės kasoje vyko pinigų judėjimas: buvo gaunamos pajamos už paslaugas, mokamas darbuotojams darbo užmokestis, išmokamos sumos bendrovės atskaitingiems asmenims atsiskaitymui su tiekėjais. Laikotarpiais nuo 2011-09-22 iki 2011-10-21 ir nuo 2011-11-14 iki 2011-12-08 UAB “A.“ direktoriui žinant apie pareigą sumokėti įsiskolinimus biudžetui, bendrovė skolos nemokėjo, išskyrus atvejį, kai UAB “V.“ 2011-10-21 pervedė už ją 500 Lt VSDF įmokų sumą. UAB “A.“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-16 atsiskaitymus su pirkėjais ir tiekėjais vykdydama ne per banko sąskaitas, o grynais pinigais arba užskaitomis, išvengė socialinio draudimo įmokų ir mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo. Todėl UAB “A.“ antros eilės kreditoriams liko skolinga - 1 568 802,40 Lt, tame skaičiuje: VSDFV Kauno skyriui – 756 900,08 ir VĮ Turto bankas (Kauno apskrities VMI) – 811 902,32 Lt.  Jeigu UAB “A.“ laikotarpiu 2010-08-01 iki 2012-08-16 būtų vykdžiusi atsiskaitymus per banko sąskaitas, gautos įplaukos būtų nurašomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000-07-18 Įstatymu Nr. VIII-1864, pagal straipsnyje 6.922 nurodytus lėšų nurašymo iš sąskaitos pagrindus ir straipsnyje  6.923 nustatytą lėšų nurašymo eiliškumą. Kadangi VSDFV Kauno skyrius ir Kauno apskrities VMI buvo pateikusi mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo įsiskolinimų padengimui, pagal kuriuos į banko sąskaitas gautomis įplaukomis turėjo būti apmokamos  nesumokėtos socialinio draudimo įmokos ir mokesčių skolos valstybės (savivaldybės) biudžetui, UAB “A.“ galėjo padengti socialinio draudimo įmokų ir mokesčių valstybės (savivaldybės) biudžetui įsiskolinimus. Konkretūs buhalterinės apskaitos ir bendrųjų dokumentų  saugojimo terminai iki 2010-12-31 buvo nustatyti Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996 02 22 įsakymu Nr.13  “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (neteko galio nuo 2011- 01 01). Vietoje šio dokumento nuo 2011 m. sausio 01 d. iki 2011 m. kovo 17 d. vadovaujamasi 1997 08 15 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr.38 patvirtinta “Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle” (neteko galios nuo 2011-03-17), o nuo 2011 m. kovo 17 d. - 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr.V-100 patvirtinta “Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle”. Rodyklė nustato teisinio reguliavimo ir veiklos organizavimo dokumentų, audito dokumentų, personalo valdymo dokumentų, finansinio ir kito turto valdymo dokumentų, saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės ir civilinės saugos dokumentų minimalius saugojimo terminus ir dokumentus, kurie bus perduoti nuolat saugoti į valstybės archyvus. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10 punktas nustato finansinio ir kito turto valdymo dokumentų minimalius saugojimo terminus. Rodyklės 10 punkto 10.15 dalyje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugojami 10 metų. Įmonės apskaitos dokumentų parengimą saugojimui ir dokumentų saugojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnis ”Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka”. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”. Apskaitos dokumentų saugojimą po metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo reglamentuoja įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad “patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”. Atsakomybę už apskaitos dokumentų išsaugojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnis “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”, kurio 1 dalyje nurodyta, kad “už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, o 2 dalyje – kad “už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka  atsako ūkio subjekto vadovas”. UAB ”A.” nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo (patvirtintas 2004 03 30 Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2084) 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996 02 22 įsakymu Nr.13 patvirtintos “Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (2010-12-31), 1997 08 15 įsakymu Nr.38 patvirtinto “Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės” (neteko galios nuo 2011-03-17), ir 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos “Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės”, nes nepateikė ūkinės finansinės veiklos tyrimui dalies bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų bei finansinių ataskaitų (išvardintų tyrime),  todėl  pagal UAB “A.“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus iš dalies iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (8 t., b. l. 165-200; 9 t. b. l. 1-11); specialistės A. D. paaiškinimais, kad VSDFV Kauno skyrius UAB “A.“ direktoriui A. J. pateikė reikalavimus sumokėti įsiskolinimą VSDFV biudžetui: - 2011-09-22 pasirašytinai įteiktas reikalavimas sumokėti iki 2011-10-21 – 474 129,77 Lt; - 2011-11-08 registruotu laišku įteiktas reikalavimas (įteikimo pranešimas 2011-11-14) iki 2011-12-08 sumokėti – 502 888,10 Lt. Pagal UAB “A.“ tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad  laikotarpiais nuo reikalavimų įteikimo dienos iki nurodytos sumokėti įsiskolinimus dienos bendrovės kasoje vyko pinigų judėjimas: buvo gaunamos pajamos už paslaugas, mokamas darbuotojams darbo užmokestis, išmokamos sumos bendrovės atskaitingiems asmenims atsiskaitymui su tiekėjais. Laikotarpiais nuo 2011-09-22 iki 2011-10-21 ir nuo 2011-11-14 iki 2011-12-08 UAB “A.“ direktoriui žinant apie pareigą sumokėti įsiskolinimus biudžetui, bendrovė skolos nemokėjo, išskyrus atvejį, kai UAB “V.“ 2011-10-21 pervedė už ją 500 Lt VSDF įmokų sumą. UAB “A.“ laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 atsiskaitymus vykdė grynais pinigais per atskaitingus asmenis ir per pirkėjus UAB “V.“ ir UAB “S.“, kurie pagal prašymus ir sutartis apmokėdavo UAB “A.“ tiekėjams ir kitiems gavėjams. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB “A.“ nepateikė apyvartos žiniaraščių apie atsiskaitymus per UAB “S.“. Pagal pateikto sąskaitos 44221 registro „Apyvartos žiniaraštis laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-10-31“ duomenis  nustatyta, kad šiuo laikotarpiu per UAB “V.“ atlikta užskaitų 1 784 542,12 Lt sumai, sekančiai: išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 502 853,95 Lt; įnešta gryni pinigai į kasą – 513 100 Lt; apmokėta UAB “A.“ tiekėjams – 685 182,26 Lt; darbo užmokestis – 8 000 Lt; mokesčiai VMI – 20 000 Lt; įmokos Sodrai – 52 680 Lt; pagal vykdomus raštus – 1360,16 Lt; kiti – 1672,15 Lt. Iš bendrovės kasos didžiausią išmokėjimų dalį sudaro darbo užmokestis darbuotojams. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB “A.“ nepateikė 2011 metų apyvartos žiniaraščių apie atsiskaitymus per UAB “S.“, o per UAB „V.“ – 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių. UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 kasoje apskaitė 390 288,99 Lt piniginių įplaukų.  UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16 atsiskaitymus vykdė grynais pinigais per atskaitingus asmenis ir per pirkėjus UAB “V.“ ir UAB “S.“, kurie pagal prašymus ir sutartis apmokėdavo UAB “A.“ tiekėjams ir kitiems gavėjams. Pagal statybos rangos sutartis UAB “V.“ buvo genrangovas, kuri atlikdama rekonstrukcijos statybos darbus samdė subrangovą – UAB “A.“. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16 pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB “A.“ pardavė prekių bei paslaugų UAB “V.“ iš viso už 315040,90 Lt, per šį laikotarpį bendrovė iš UAB “V.“ įsigijo prekių ir paslaugų už 36720,03 Lt.  UAB “V.“ bendrovei „A.“ 2012 m. vasario – kovo mėn. sumokėjo 10 000 Lt į kasą grynais pinigais, o 2012-01-05 pervedė 33 000 Lt socialinio draudimo įmokų už UAB “A.“. UAB “V.“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-09-25 pagal paraiškas apmokėjo UAB “A.“ medžiagų ir paslaugų tiekėjams per banką – 505 592,67 Lt.  UAB “S.“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16 už UAB “A.“ atliktus statybos rangos darbus neatsiskaitydavo per UAB “A.“ sąskaitas banke. UAB “S.“ šiuo laikotarpiu UAB “A.“ apmokėjo 222 212,56 Lt grynais pinigais per kasą. UAB “A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė laikotarpio gautinų ir mokėtinų sumų apskaitos registrų laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16, kurie būtų detalizuoti pagal kiekvieną tiekėja ar pirkėją, todėl pagal bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus nėra galimybės nustatyti atsiskaitymų su UAB „V.“ ir UAB „S.“ teisingumo ir nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydį ir struktūrą. 2011-09-22 A. J. pasirašytinai įteiktas reikalavimas sumokėti 474 129,77 Lt įmokų Sodrai iki 2011-10-21 . Pagal UAB „A.“ paslaugų ir prekių pardavimo dokumentus nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo-spalio mėn. bendrovė vykdė veiklą, nes šiuo laikotarpiu bendrovė paslaugų pirkėjams iš viso atliko statybos montavimo darbų, kurių vertė sudaro 1 463 865,92 Lt, tame skaičiuje: bendrovė UAB „V.“ atliko statybos montavimo darbų už 1205260,69 Lt, UAB „S.“ – už 198937,34 Lt ir kitiems pirkėjams – už 59667,89 Lt. Šiuo laikotarpiu UAB „A.“ kasoje apskaityta 143988,99 Lt piniginių įplaukų. Todėl galima teigti, kad UAB „A.“ turėjo finansines galimybes sumokėti 474129,77 Lt socialinio draudimo įmokų pagal 2011-09-22 pasirašytinai įteiktą reikalavimą sumokėti įsiskolinimą. 2011-11-08 A. J. registruotu laišku įteiktas reikalavimas (įteikimo pranešimas 2011-11-14) sumokėti 502 888,10 Lt įmokų Sodrai iki 2011-12-08.  Pagal UAB „A.“ paslaugų ir prekių pardavimo dokumentus nustatyta, kad 2011 m. lapkričio - gruodžio mėn. bendrovė vykdė veiklą, nes šiuo laikotarpiu bendrovė paslaugų pirkėjams iš viso atliko statybos montavimo darbų, kurių vertė sudaro 734458,82 Lt, tame skaičiuje: UAB „V.“ atliko statybos montavimo darbų už 316485,96 Lt, UAB „S.“ – už 417972,86 Lt. Šiuo laikotarpiu UAB „A.“ kasoje apskaityta 165300 Lt piniginių įplaukų. Todėl galima teigti, kad UAB „A.“ turėjo finansines galimybes sumokėti 502 888,10 Lt socialinio draudimo įmokų pagal 2011-11-08 registruotu laišku įteiktą reikalavimą (9 t., b. l. 128-132); 2016-05-27 BUAB „A.“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu pateikti UAB „A.“ dokumentai. 2015-02-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialisto išvadoje Nr. 5-2/31 konstatuojama, kad Ūkinės finansinės veiklos tyrimui dėl UAB “A.“ nepateikti šie bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai laikotarpio nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d.: 1. Nepateikti prekių, atsargų, medžiagų ir paslaugų pirkimo dokumentai laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31; Apžiūrėjus UAB “A.” buhalterinius dokumentus nustatyta, kad trūksta pirkimo dokumentų už 2944 Lt ir 7941 Lt, šitos sumos yra apmokėtos už prekes per banko sąskaitas SEB banke ir Šiaulių banke, tačiau pirminiai pirkimo dokumentai nepateikti. -  buhalterė R.R. L. nurodė, kad tuo laikotarpiu ji nedirbo, direktoriui A. J. neperdavė, kadangi jų nebuvo; 2. Nepateikti prekių ir paslaugų pardavimo dokumentai ir darbų priėmimo aktai laikotarpių nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31; apžiūrėjus UAB “A.” buhalterinius dokumentus nustatyta, kad trūksta 2010-01-01 iki  2010-07-31 „pardavimo“ dokumentų už 229 959,80 Lt sumą be PVM. Taip pat trūksta 2009 metų „pardavimo“ dokumentų už 30 769,50 Lt; 3. Nepateikti prekių, atsargų, medžiagų apskaitos registrai; Apžiūrėjus UAB “A.” buhalterinius dokumentus nustatyta, kad trūksta prekių, atsargų, medžiagų apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16; sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių ir balansų nuo 2010-01-01 iki 2012-08-16; statybos objektų apskaitos registrų pagal objektus laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16; pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16; degalų, statybinių medžiagų ir kitų atsargų nurašymo aktų laikotarpių nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, nuo 2010-01-01 iki 2010-07-01, savikainos paskaičiavimų laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16; 4. Nepateikti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16; dalies avansinių apyskaitų laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16. Apžiūrėjus UAB “A.” dokumentus, jie rasti segtuvuose „Kasos knyga už laikotarpius nuo 2012-01-01 iki 2012-08-16“; 5. Nepateikti mokėtinų sumų ir įsipareigojimų registrai, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną tiekėją ar skolos gavėją; gautinų sumų registrai, kuriose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną pirkėją, savikainos paskaičiavimai, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-08-16. Apžiūrėjus UAB “A.” buhalterinius dokumentus nustatyta, kad trūksta laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2012-08-28 mokėtinų sumų ir įsipareigojimų registrų, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną tiekėją ar skolos gavėją, gautinų sumų registrų, kuriose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną pirkėją, savikainos paskaičiavimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų; 6. Nepateikti inventorizacijos aprašai ir aktai už 2009 m, 2010 m., 2011 m., 2012 m. Apžiūrėjus UAB “A.” buhalterinius dokumentus nerasti inventorizacijos aktai ir neapžiūrėti; 7. Nepateiktos UAB “A.“ 2011 ir 2012-08-28 (nutarties dėl bankroto bylos UAB ‚A.“ iškėlimo įsiteisėjimo dienai) finansinės atskaitomybės ir balansai. Specialistės A. D. , BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusios daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada: remiantis apžiūros metu gautais duomenimis galima daryti sekančias išvadas: 1. Laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 „pardavimo“ dokumentai buvo surašomi ir apskaitomi, pagal 2012-05-08 priėmimo-perdavimo akto Nr. 01 5 p. perduoti buvusiam UAB "A." direktoriui A. J., tačiau šių dokumentų direktorius A. J. bankroto administratoriui N. S. nepateikė; 2. Laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 prekių, atsargų, medžiagų apskaitos registrai, statybos objektų apskaitos registrai pagal objektus; degalų, statybinių medžiagų ir kitų atsargų nurašymo aktai, savikainos paskaičiavimai, sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai buvo surašomi ir apskaitomi, pagal 2012-05-08 priėmimo-perdavimo akto Nr. 01 69 p. perduoti buvusiam UAB „A.“ direktoriui A. J., tačiau šių dokumentų direktorius A. J. bankroto administratoriui N. S. nepateikė; 3. Laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 mokėtinų sumų ir įsipareigojimų registrai, kuriuose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną tiekėją ar skolos gavėją, gautinų sumų registrai, kuriose būtų detalizuoti duomenys pagal kiekvieną pirkėją, savikainos paskaičiavimai, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai buvo surašomi ir apskaitomi, pagal 2012-05-08 priėmimo-perdavimo akto Nr. 01 69 p. perduoti buvusiam UAB „A.“ direktoriui A. J., tačiau šių dokumentų A. J. bankroto administratoriui N. S. nepateikė; 4. Buvęs UAB „A.“ direktorius A. J. įsakymo dėl inventorizacijos komisijos sudarymo ir atlikimo 2011 m. ir 2012 m. nepriėmė, inventorizacijos komisijos nesudarė, inventorizacijos įmonėje nebuvo atliekamos; 5. UAB „A.“ 2011 m. finansinė atskaitomybė ir 2012-08-28 (nutarties dėl bankroto bylos UAB ‚A.“ iškėlimo dienai) tarpinė finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui nepateiktos. Pagal Įmonių Finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 dalyje nustatyta, kad už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui atsako bendrovės vadovas (9 t., b. l. 138-142); Kauno apygardos teismo 2013-11-25 nutartimi, kurioje nurodyta, kad BUAB „A.“ administratorius 2013-07-25 kreipėsi į teismą prašydamas priimti sprendimą dėl BUAB „A.“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonėje iki 2012 m. pirmos pusės vidutiniškai dirbdavo 70 darbuotojų. Kauno apygardos teismo 2012-08-16 nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla. Įmonė laiku nevykdė prievolių valstybei, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pateikusi 584 045,25 Lt kreditorinį reikalavimą, laiku neteikė ataskaitų bei mokesčių deklaracijų. Įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai, iš įmones dokumentų nėra galimybės nustatyti realios įmonės finansinės padėties, atsakovė E. J. yra nuteista už aplaidų apskaitos tvarkymą. Administratoriaus teigimu, įmonė vykdė įmonės interesams prieštaraujančią darbuotojų samdos politiką, nes įmonėje buvo didelė darbuotojų kaita, darbo santykių trukmė nesiekė net pusės metų ir nuolat trumpėjo, darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai, kas lėmė 288 51 1,55 Lt skolą pirmosios eilės kreditoriams. Nors įmonė iš esmės vykdė darbus didelės apimtiems statybiniuose objektuose, tačiau ji niekada nebuvo generaliniu rangovu, o lėšos buvo mokamos generaliniam rangovui, kurios vėliau dėl UAB „A.“ sudarytų trišalių sutarčių nepasiekdavo įmonės, ar buvo įmokamos į įmonės kasą ir naudojamos ne įmonės interesams tenkinti. Administratoriaus nuomone, UAB „A.“ nemokumą faktiškai nulėmė sąmoningas ir akivaizdžiai netinkamas ir neteisėtas įmonės valdymas nukreipiant gautinas pajamas į kitas susijusias įmones, nemokant privalomų mokesčių valstybei bei siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais bei proteguojant vienus kreditorius prieš kitus, ką patvirtina bylos aplinkybių visuma. Nuspręsdamas, kad UAB „A.“ bankrotas tyčinis, teismas neanalizuoja visos šios įmonės veiklos bei sandorių, sudarytų nuo jos įregistravimo dienos - 1992-04-10, kadangi to padaryti neturi objektyvios galimybes, nes įmonės valdymo organai neperdavė po bankroto bylos iškėlimo teismo paskirtam administratoriui visų įmonės dokumentų. Teismas neturi pakankamai duomenų pripažinti, jog sudarytais sandoriais, įmonės valdymo organų sprendimais ir visa įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, tačiau, teismo nuomone pripažinti, jog UAB „A.“ bankrotas tyčinis leidžia kiti požymiai, kuriuos patvirtina administratoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės. Byloje iš Juridinių asmenų registro duomenų išplėstinio išrašo nustatyta, kad atsakovė E. J. nuo 2007-02-05 iki 2008-09-25 buvo įmonės vadovė ir vienintelė akcininke laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2012-00-01, o atsakovas A. J. nuo 2011-03-02 buvo įmonės vadovas, o nuo 2012-06-01 ir įmonės vieninteliu akcininku. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-10-01 rašto Nr. (8.2-03.1.1)-K-9376 nustatyta, kad UAB „A.“ nėra pateikusi visų Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos, Metinės pelno mokesčio deklaracijos, Avansinės pelno mokesčio deklaracijos, Ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis nuo 2007 metų Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad bankroto administratoriui perduota tik dalis dokumentų ir neperduota jokio įmones turto, todėl teismas, spręsdamas apie įmonės nemokumą, vadovaujasi tik teismui pateiktais dokumentais. Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanso, sudaryto remiantis 2010 finansinių metų duomenimis, nustatyta, kad atsakovo įmonėje minėtai dienai buvo apskaitoma turto iš viso už 914 697,00 Lt, iš to skaičiaus ilgalaikis turtas sudaro 8900,00 Lt, trumpalaikis - 905 797,00 Lt, įmonės nuostoliai 2012 metais - 145 941,10 Lt . Tuo tarpu įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams balanso duomenimis minėtai dienai sudarė 2 444 668,00 Lt, t.y. daugiau kaip du kartus viršijo viso į balansą įrašyto turto vertę. Įmonė buvo skolinga tiekėjams, darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams. Iš AB Šiaulių bankas 2012-08-13 pranešimo Nr. U085/12 ir AB SEB bankas 2012-09-14 rašto Nr. 07.04.04.06-12783, AB Ūkio bankas 2012-09-18 rašto Nr. 200-05-757, AB „Citadele" bankas 2012-09-24 rašto Nr 90-9/8964 matyli, kad įmonės sąskaitoms buvo taikomi apribojimai (lėšų areštas) nuo 2009 metų. Be to, iš 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad jau 2010 metais veikė nuostolingai ir patyrė 294 124,00 Lt, o 2011 melais - 731 876,00 Lt įprastinės veiklos nuostolių. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad jau 2011 metais įmonė buvo nemoki, tačiau nei jos vadovas A. J., nei akcininke E. J., pažeisdami (BĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „A.“ nemokėjo privalomų mokėti mokyčių, todėl įmonės įsiskolinimus VSDKV yra 756 900,08 Lt nesumokėtų mokesčių sumai, o į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių 584 045,25 Lt sumai, nėra išsaugoti ir bankroto administratoriui perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai (1 t., b. l. 5-7); 2013-11-25 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „A.“ bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 5-7); 2016-05-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius raštu Nr. (7.2)S-36486 pateikė duomenis apie UAB „A.“ valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaitymą ir mokėjimą nuo 2009-01-01 iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nurodytos pradelstų įmokų sumos (1 t., b. l. 49-51); 2013-12-18 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU18-89 dėl UAB „A.“, kurioje nurodyta, jog dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, nepateiktų dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registruose nurodytų likučių neatspindėjimo tikro materialinių ir finansinių vertybių vaizdo, iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-08-28 UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 67-72); 2015-11-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo A. J. pateikė su UAB „A.“ susijusius dokumentus (7 t., b. l. 115-117); 2014-12-08 A. J. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad visus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis perdavė bankroto administratoriui pagal priėmimo perdavimo aktą ir daugiau jokių dokumentų neturi (7 t., b. l. 143); 2012-05-30 prašymu, forma JAR-1, registruoti juridinių asmenų registre (pakeisti duomenis) apie akcininkus, nurodyti duomenys apie UAB „A.“ akcininką A. J. (8 t., b. l. 55-61); 2011-03-02 UAB „A.“ vienintelio akcininko E. B. sprendimu, kuriame nurodyta, jog nuo 2011-03-02 A. J. paskiriamas eiti direktoriaus pareigas (8 t., b. l. 79); UAB „A.“ įstatais, įregistruotais 1994-10-04 Rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 577 (8 t., b. l. 18-24); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 219 str. 2 d., 222 str. 1 d.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, juos padarė būdamas padaręs tyčines (jų tarpe – analogiškas) nusikalstamas veikas, už kurias pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nuosprendžiu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laiko tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, išlaiko nepilnamečius vaikus), į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 641 str. nuostatos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 219 213,41 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažintas, todėl tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011-09-22 priminimas Nr. (10.1)10.V-11866 dėl UAB „A.“ įsiskolinimų sumokėjimo (1 t., b. l. 45) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011-11-08 priminimas Nr. (10.1)10.V-13743 dėl UAB „A.“ įsiskolinimų sumokėjimo bei duomenys apie priminimo įteikimą A. J. (1 t., b. l. 46-47), UAB A.“ pranešimai VSDFV (t. 1, b. l. 49-201, t. 2, b. l. 1-200, t. 3, b. l. 1-193, t. 4, b. l. 1-201, t. 5, b. l. 1-195), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje;
• UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini UAB „A.“ bankroto administratoriui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį:

• pagal BK 219 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
• pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo - pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės – 6 mėn. laisvės atėmimo – ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejus) metus.

Taikyti A. J. atžvilgiu BK 641 str., paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 1 (vieneriais) metais (galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai).

Taikyti A. J. atžvilgiu BK 75 str. ir paskirtosios bei trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš kaltinamojo A. J. civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 219 213,41 Eur (du šimtus devyniolika tūkstančių du šimtus trylika eurų 41 ct) turtinės nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011-09-22 priminimą Nr. (10.1)10.V-11866 dėl UAB „A.“ įsiskolinimų sumokėjimo (1 t., b. l. 45) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011-11-08 priminimą Nr. (10.1)10.V-13743 dėl UAB „A.“ įsiskolinimų sumokėjimo bei duomenis apie priminimo įteikimą A. J. (1 t., b. l. 46-47), UAB A.“ pranešimus VSDFV (t. 1, b. l. 49-201, t. 2, b. l. 1-200, t. 3, b. l. 1-193, t. 4, b. l. 1-201, t. 5, b. l. 1-195), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje;
• UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti UAB „A.“ bankroto administratoriui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                            Bronislovas Liatukas