KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimto III.2 sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. J. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – bendrija, atsakovė) 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus: 1) III.2 sprendimą „Bendrijos nariai norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį. Vieno A4 lapo kaina 2,00 Eur (du Eur)“; 2) III.6 sprendimą „kaupiamosios sąskaitos neatidaryti. Esant reikalui, bendrijos nariai tikslinius mokėjimus atliks pagal iškilusius poreikius“; 3) IV.2 sprendimą „bendrijos narys V. R. išrinktas į bendrijos įgaliotinius“; 4) V.3 sprendimą „vienbalsiai išrinkti į bendrijos įgaliotinius D. M.“; 5) IV.3 sprendimą „J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“; 6) V.3 sprendimą „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario 28 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“; 7) VI sprendimą, kad „2019 m. sąmata patvirtinta. Bendrijos nariai ir savininkai moka po 166,00 Eur metinę įmoką. Mokėjimai atliekami 83,00 Eur iki šių metų kovo 31 d. ir 83,00 Eur iki šių metų liepos 31 d. arba viską iš karto. Nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais, skaičiuojamas 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą išreikalauti iš atsakovės 2019 m. vasario 26 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą su visais priedais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.           e2-363-592/2021 ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais bendrijos pakartotinio visuotinio narių 2019 m. vasario 26 d. susirinkimo sprendimą neatidaryti kaupiamosios sąskaitos ir sprendimą, įpareigojantį ieškovę mokėti įmokos dalį, kuri teismo priteista pastarajai iš bendrijos kaip bylinėjimosi išlaidos. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

4.       Dėl teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė ieškovė ir atsakovė.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.                                e2A-1249-275/2021: 1) panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą – bendrijos nariui nustatyti mokėjimą už prašomo dokumento kopiją – vieno A4 lapo kainą 2,00 Eur, ir perdavė šią bylos dalį bei atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėti iš naujo; 2) pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo                                      2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą – nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojami 0,07 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, ir nustatė 5 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos; 3) paliko nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo dalį.

6.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Taigi dėl ieškovės reikalavimų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento atsakovės 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus: III.6 sprendimą „kaupiamosios sąskaitos neatidaryti. Esant reikalui, bendrijos nariai tikslinius mokėjimus atliks pagal iškilusius poreikius“; IV.2 sprendimą „bendrijos narys V. R. išrinktas į bendrijos įgaliotinius“; V.3 sprendimą „vienbalsiai išrinkti į bendrijos įgaliotinius D. M.“; IV.3 sprendimą „kad J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“ ir V.3 sprendimą „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario mėn. 28 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“; VI. Sprendimą, kad „2019 m. sąmata patvirtinta. Bendrijos nariai ir savininkai moka po 166,00 Eur metinę įmoką. Mokėjimai atliekami 83,00 Eur iki šių metų kovo 31 d. ir 83,00 Eur iki šių metų liepos 31 d. arba viską iš karto. Nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais, skaičiuojamas 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“, yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

7.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, šioje byloje teismas nusprendžia dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo III.2 sprendimą „bendrijos nariui nustatyti mokėjimą už prašomo dokumento kopiją – vieno A4 lapo kainą 2,00 Eur“ ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

8.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario 26 d. sušaukė bendrijos narių pakartotinį visuotinį susirinkimą (toliau – Susirinkimas) ir priėmė III.2 sprendimą siekdama finansiškai riboti bendrijos nario teisę gauti informaciją, nes nustatyta kopijos kaina akivaizdžiai neadekvati ir neatitinkanti realių galimų kopijavimo sąnaudų. Dėl to šis sprendimas kaip pažeidžiantis imperatyvias normas yra neteisėtas ir negalioja.

9.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad skundžiamu sprendimu sudaromos finansinės kliūtys bendrijos narių teisei gauti informaciją apie bendrijos veiklą. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir Bendrijų įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį ir atsakovės įstatų 19 straipsnį, visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus. Analogiška bendrijos narių susirinkimo teisė yra įtvirtinta bendrijos įstatų 25.8. punkte. Dėl nurodytų priežasčių nuspręsti dėl tarifų, susijusių su bendrijos išlaidomis, dydžio priskirtina būtent visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, todėl, pasak atsakovės, pavieniai bendrijos nariai tokį Susirinkimo sprendimą privalo gerbti lygiai taip pat, kaip ir bet kurį kitą aukščiausio bendrijos organo sprendimą (nutarimą). Ieškovė neteisingai Susirinkimo nustatytą 2,00 EUR už A4 dokumento kopiją tarifą sieja tik su popieriaus kaina, nes ieškovei teikiant prašymus dėl didelio kiekio informacijos pateikimo didėja bendrijos veiklos sąnaudos tokiai informacijai paruošti, taikomos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Dėl to bendrijos nariui prašant didelio kiekio informacijos, kurią pateikus būtų neleistinai atskleisti kitų bendrijos narių ar trečiųjų fizinių asmenų asmens duomenys, už informacijos pateikimą atsakingas asmuo, vadovaudamasis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, privalo nuasmeninti dokumentus prieš pateikiant juos interesantui kopijuoti ar fotografuoti, tai reikalauja realių finansinių išlaidų. Bendrijų įstatyme, bendrijos įstatuose nėra numatyta draudimo visuotiniam bendrijos narių susirinkimui priimti sprendimą dėl bendrijos nariams teikiamų dokumentų kopijų parengimo apmokestinimo. Pastebėjo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktas įtvirtina bendrijos valdymo organo pareigą teikti bendrijos nariams informaciją, už dokumentų kopijas apmokant bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė teigė, kad Susirinkimo III.2 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10.       Apeliacinės instancijos teismui iš naujo perdavus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės                                2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo III.2 sprendimą, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, teismas                                   2021 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė terminą šalims pateikti papildomus nagrinėjamam reikalavimui teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus.

11.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą, 14 straipsnio 7 dalį bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Dėl to papildomai darbo laiko sąnaudos (dokumentų nuvežimas / parvežimas į / iš kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių) neturi būti atlyginamos, nes informacijos bendrijos nariams teikimas patenka į įstatyme nurodytas bendrijos pirmininko funkcijas, už kurių vykdymą jis gauna darbo užmokestį. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie kopijavimo / spausdinimo paslaugų įkainius: biuro paslaugos „Copymaster“ (Didlaukio g. 65, Vilnius, https://www.copymaster.lt) pateikti įkainiai: nespalvotų A4 formato iki 20 vnt. spaudų / kopijų – 0,08 Eur; nuo 20 vnt. spaudų / kopijų – 0,05 Eur, virš 300 vnt. spaudų / kopijų – 0,04 Eur, virš 1 000 vnt. spaudų / kopijų – 0,03 Eur, nespalvotas skenavimas – 0,15 Eur; Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius, https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/mokamos-paslaugos): nespalvotos kopijos A4 formato – 0,07 Eur; skenavimas – nemokamai; kopijavimo paslaugų centre „Copy Pro“ (Gedimino pr. 33, Vilnius, Pylimo g. 22D, Vilnius, https://www.copypro.lt/lt/kopijavimas/savitarna): nespalvotas kopijavimas / spausdinimas A4 formato – 0,10 Eur, savitarna – 0,08 Eur; juodai baltas skenavimas A4 – 0,15 Eur; kopijavimo centras UAB „Reprografijos technologijos“ (Ulonų g. 1, 08240 Vilnius, https://www.kopicentras.lt/paslaugos/kopijavimo-paslaugos/): kopijavimas / spausdinimas – nespalvotų A4 formato iki 10 vnt. spaudų / kopijų – 0,10 Eur; iki 100 vnt. spaudų / kopijų – 0,07 Eur; iki 500 vnt. spaudų / kopijų – 0,06 Eur; iki 1 000 vnt. spaudų / kopijų – 0,05 Eur; nespalvotas skenavimas nuo stiklo A4 – 0,15 Eur; automatizuotas skenavimas – 0,10 Eur.

12.       Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatoje, skaičiuojant metinės bendrijos narių įmokos dydį, nėra įtrauktos išlaidos ir darbo laiko sąnaudos, kurias bendrija patiria ruošdama ir teikdama popierines dokumentų kopijas informacijos prašantiems bendrijos nariams. Pajamų ir išlaidų sąmatos eilutė Nr. 15 („Kitos išlaidos, kanc. prekės, smulkūs remontai, salės nuoma, susir. laiškų siunt.“) nurodo planuojamas išlaidas tik toms tikslinėms išlaidų rūšims, kurios šioje eilutėje išvardytos. Šioje eilutėje nėra išskirta dokumentų kopijų parengimo išlaidos, taip pat nėra išskirtas bendrijos valdymo organo ar kitų darbuotojų laiko sąnaudos (jų piniginė vertė), vykdant prašomos informacijos (dokumentų) išrinkimą iš bendrijos veiklos dokumentų visumos, dėl kopijų parengimo specialiai vykstant į dokumentų kopijavimo paslaugas teikiančią įstaigą, asmens duomenų nuasmeninimo išlaidos, transporto išlaidos. Atkreipė dėmesį į tai, kad, kiek tai susiję su korespondencijos siuntimu, Pajamų ir išlaidų sąmatos eilutėje Nr. 15 sutrumpintai pažymėta, kad į šią eilutę yra įtrauktas susirinkimų laiškų siuntimas, t. y. laiškų, kuriais siunčiami pranešimai apie šaukiamus visuotinius bendrijos narių susirinkimus, tačiau ne informacijos apie bendrijos veiklą kopijų parengimas ir siuntimas, nes tai nėra tipinė bendrijos veikla, o pastaraisiais metais tai yra tapusi tik vienintelio bendrijos nario – ieškovės, asmeninių interesų tenkinimo priemonė. Pagrįsdama nurodomą aplinkybę, atsakovė pateikė įrodymus apie bendrijos 2019 metais patirtas išlaidas remonto darbams, kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms. Atsakovė pažymėjo, kad bendrija 2019 metais Pajamų ir išlaidų sąmatos eilutės Nr. 15 turinį atitinkančių išlaidų patyrė 1 573,00 Eur, tai yra gerokai daugiau nei buvo planuota (1 000,00 Eur) (priedas Nr. 1), tačiau 2020 m. vasario 26 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime tokios išlaidos bendrijos narių patvirtintos kaip teisėtos ir pagrįstos. Į šias išlaidas nėra įtrauktos dokumentų ir informacijos parengimo, kopijavimo, vykimo į kopijavimo saloną, dokumentų nuasmeninimo išlaidos turint tikslą pateikti dokumentų kopijas ieškovei. Susirinkime klausimais dėl 2019 m. Pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo ir dėl ginčo III.2 sprendimo yra du atskiri Susirinkimo sprendimai, buvo atskiri balsavimai už juos – iš 60 Susirinkime dalyvavusių bendrijos narių 58 nariai balsavo už siunčiamų dokumentų kopijų apmokestinimą ir 57 nariai balsavo už 2019 m. Pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimą.

13.       Atsakovė nurodė, kad revizijos komisija Susirinkime motyvavo siūlymą nustatyti 2,00 Eur už lapo kopijos kainą informacijos prašančiam bendrijos nariui tik tokiu atveju, kai bendrijos narys, nors ir turėdamas teisę neatlygintinai susipažinti su dokumentų kopijomis bendrijos buveinėje, prašo paruošti ir atsiųsti jam prašomą informaciją pagrindžiančių dokumentų kopijas. Kadangi, kaip teikdama siūlymą pažymėjo revizijos komisija, „bendrija neturi įrangos kopijuoti ir siųsti prašomus dokumentus didelėmis apimtimis <...>“, siūloma nustatyti specialiai tam tikslui nukopijuotų dokumentų paruošimo kainą, kad narys visų pirma naudotųsi galimybe su dokumentais susipažinti bendrijos buveinėje, kartu nepaneigiant jo teisės į dokumentų kopijų gavimą, tačiau atlyginant tokiu būdu parengiamos informacijos kaštus. Nurodo, kad tais atvejais, kai ieškovė prašo pateikti jai (būtent siunčiant paštu) didžiulį kiekį informacijos apie bendriją, jos narius bei turtą, didžiąją bendrijos sąnaudų dalį dokumentų kopijoms paruošti sudaro būtent bendrijos pirmininko ir finansininkės darbo laikas. Atsakovė neturi dokumentų skenavimo įrangos, kompiuterio, todėl parengti dokumentų kopijas reiškia: išrinkti visus prašomų dokumentų originalus iš atskirų segtuvų, paruošti kopijavimui, o jeigu dokumentų turinyje yra kitų bendrijos narių asmens duomenys – nuasmeninti juos. Nurodoma, kadangi tai yra dokumentų originalai, bendrijos atstovas negali asmens duomenų tiesiog užspalvinti ar užklijuoti, todėl tam tikslui reikia pasiruošti lapų juosteles informacijai uždengti arba tuos pačius dokumentus kopijuoti keletą kartų, kad asmens duomenis būtų galima paslėpti dokumento kopijoje, nedarant intervencijos į originalų dokumentą. Toks dokumentų paruošimas kartu su dokumentų originalų ir kopijų vežimu į kopijavimo centrą ir iš jo užima visą bendrijos pirmininko darbo dieną ir papildomai bent 3 val. finansininkės darbo laiko. Bendrijos pirmininko darbo užmokestis – 555,00 Eur per mėnesį arba 27,75 Eur už vieną darbo dieną, bendrijos buhalterės – 323,00 Eur per mėnesį arba 16,15 Eur viena darbo diena, o tai yra apie 2,00 Eur už valandą. Ieškovė informacijos bei dokumentų kopijų iš bendrijos prašo keletą kartų per metus. Paruoštus dokumentų originalus supakavus į dėžę reikia viešuoju transportu gabenti į kopijavimo centrą, įprastai vykstama į artimiausiai esantį BIG prekybos centrą. Dažnai tenka naudoti keturis bilietus, nes kopijavimo įmonė pasiūlo atsiimti dokumentus tos pačios dienos vakare arba kitą dieną, tokiu būdu kopijavimo dokumentų nuvežimas ir grąžinimas į bendriją kainuoja 4,00 Eur. Bendrija ieško pigiausio paslaugos teikėjo dokumentų kopijoms paruošti, todėl vieno lapo kopija kainuoja 0,06 Eur su PVM, tai sudaro tik mažąją kainos dalį bendrame dokumentų parengimo procese. Tuo atveju, jeigu bendrijos nario paprašytas dokumentų kiekis nėra didelis, išsiųsti dokumentų kopijas bendrijai kainuoja 2,46 Eur. Taigi vieno prašymo dėl dokumentų kopijų pateikimo įvykdymas kainuoja apie 40,21 Eur bendrijos išlaidų (27,75 pirmininko darbas + 6,00 Eur finansininkės darbas + 4,00 Eur transportas + 2,46 Eur siuntimas), neįskaičius pačių lapų kopijų kainos, kuri, kaip minėta, sudaro tik sąlyginai mažą bendrijos išlaidų dalį. Pagal Susirinkimo ginčijamą sprendimą vieną dokumento kopijos lapą apmokestinant 2,00 Eur, dokumentų kopijų iki 20 vnt. lapų paruošimas atsakovei yra nuostolingas ir neatperka faktinių tokio prašymo įvykdymo išlaidų. Didėjant dokumentų kopijų skaičiui, išauga ir bendra bendrijai kompensuotina suma, tačiau ir darbo laiko sąnaudos didėja proporcingai prašomų dokumentų kiekiui, nes kur kas ilgiau užtrunka dokumentų originalų išrinkimas, nuasmeninimas ir dokumentų originalų sugrąžinimas į jiems skirtus segtuvus. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė teigė, kad Susirinkimo ginčijamas III.2 sprendimas, už kurį balsavo absoliuti Susirinkime dalyvavusių bendrijos narių dauguma, yra teisėtas, revizijos komisijos tinkamai motyvuotas ir atitinkantis faktines bendrijos išlaidas, patiriamas dokumentų kopijoms parengti.

14.       Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovė nurodė, kad ieškovė pareiškė aštuonis savarankiškus reikalavimus: panaikinti septynis Susirinkimo sprendimus, o aštuntuoju prašoma išreikalauti iš atsakovės ieškinyje įvardintus dokumentus ir informaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.                                        e2-363-592/2021 tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu Susirinkimo sprendimą neatidaryti kaupiamosios sąskaitos ir iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą, pripažindamas negaliojančiu Susirinkimo sprendimo dalį, įpareigojančią ieškovę mokėti įmokos dalį, kuri teismo priteista pastarajai iš atsakovės kaip bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pažymėjo, kad tokiu sprendimu nebuvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas negaliojančiu pripažinti visą Susirinkimo sprendimą dėl 2019 sąmatos patvirtinimo, t. y. kurio patenkinimas būtų nulėmęs viso sprendimo, turinčio įtakos visiems bendrijos nariams, negaliojimą. Teismas ieškovės reikalavimą esmingai susiaurino, įvardydamas, į kokios sąmatoje patvirtintos nario įmokos dalį bendrija neturėtų pretenduoti. Atsakovės teigimu, toks teismo sprendimas galėtų būti vertinamas 50 proc. ieškovės septintojo reikalavimo patenkinimas. Taigi pirmosios instancijos teismas patenkino 1,5 ieškovės reikalavimų dalį iš 8. Atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino reikalavimą dėl VI sprendimo, t. y. nepanaikino Susirinkimo sprendimo apskritai, tačiau jį pakoregavo, tai taip pat galėtų būti vertinama kaip 50 proc. šio reikalavimo patenkinimas. Taigi iki šios proceso stadijos teismai yra patenkinę 2 (1 + 0,5 + 0,5) ieškovės reikalavimus iš 8 arba 25 procentus ieškovės reikalavimų. Šioje byloje sprendžiama dėl trečiojo reikalavimo tenkinimo.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu nusprendė:

15.1.                      Patenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo III.2 sprendimą, kad bendrijos nariai, norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį. Vieno A4 lapo kaina 2,00 Eur (du Eur).

15.2.                      Priteisti atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš ieškovės A. J. 1 902,68 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai į A4 kopijos tarifą įtraukė ir apmokestino informacijos parengimo kaštus, kurie negalėjo būti įtraukti į kopijos kainą, todėl konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo III.2 sprendimą „Bendrijos nariai norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį. Vieno A4 lapo kaina 2,00 Eur (du Eur)“ tenkintinas.

17.       Pažymėjo, kad teismo sprendimas neužkerta kelio visuotiniam bendrijos narių susirinkimui nuspręsti dėl informacijos pateikimo formos (kopijų teikimo) tvarkos bendrijos nariui.

18.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo (paskirstymo), nustatė ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Įvertinęs šalių išlaidas, susijusias su advokato pagalba, jų būtinumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, konstatavo, kad abiejų šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – ieškovės reikalavimų tenkinta 42,86 proc., todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 57,14 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

19.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, priteisimo, pažymėjo, kad kasacinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad, netenkinus atsakovės kasacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, todėl jos prašymas dėl 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės netenkintinas. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šios išlaidos ieškovei neatlygintinos. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, todėl šalių išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Ieškovė A. J. (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Tomo Jaugelavičiaus, apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl atsakovės inicijuoto ginčo, susijusio su teismo nutartimi palikti ieškinį nenagrinėtą, nesilaikius ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, todėl netinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

20.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei išlaidas už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas (susitikimus su kliento atstovais, įvairios medžiagos, bendrijos teisės aktų, teisės aktų ir teisminės medžiagos analizę).

20.5.                      Mano, kad situacija, kai dėl kitos šalies brangesnių teisinių paslaugų, o ne dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos ieškovei tektų dengti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nėra nei teisinga, nei sąžininga.

21.       Atsakovė 424-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, atstovaujama advokato Povilo Kazakevičiaus, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Atsakovė, tiek ginčydama ieškovės ieškinį, tiek inicijuodama procesą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto dėl to, kad, atsakovės nuomone, ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir tai būtų pagrindas teismui nukrypti nuo pamatinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų.

21.2.                      Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą dėl šalių patirtų kasaciniame procese, todėl ši šalių išlaidų dalis negali būti pakartotinai svarstoma ir skirstoma.

21.3.                      Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, taip pat nenustatęs šalių piktnaudžiavimo ar netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis požymių, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, o tai atitinka teisinį CPK 93 straipsnio reglamentavimą.

21.4.                      Pažymėjo, kad, vertinant atskirojo skundo, kasacinio skundo nagrinėjimo procesus, šalių išlaidos šiuose procesuose buvo nulemtos ieškovės ieškinio, o tai lemia išvadą, jog visos šalių procese (tiek bylos nagrinėjimo iš esmės, tiek apeliaciniame procese dėl atskirojo skundo, tiek kasaciniame) patirtos išlaidos, jeigu jos nebuvo paskirstytos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų, turėtų būti paskirstomos pagal esminį CPK 93 straipsnio 2 dalies principą, t. y. pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Tai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą ir šalių apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

21.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ieškiniu pareiškė septynis reikalavimus. Tai, kad ieškovė ieškinyje sunumeravo penkis ieškinio reikalavimus, tačiau tai nelėmė materialiųjų reikalavimų turinio ir skaičiaus.

21.6.                      Ieškovė klaidina teismą dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su delspinigių nustatymu, tenkinimo apimties, kadangi buvo ginčijamas ne tik bendrijos sprendimas dėl netesybų nustatymo, bet ir dėl 2019 m. sąmatos patvirtinimo.

21.7.                      Teigia, kad atsakovės atstovo laiko sąnaudos ir atsakovės šiame procese patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių išlaidų tokiems procesiniams veiksmams dydžio.

21.8.                      Rekomendacijų 8.20 punkte yra pateikiamas rekomendacinis išlaidų dydis „kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose“. Akivaizdu, kad tokioms paslaugoms galėtų būti priskirtos ieškovės įvardytos paslaugos, kurios neva apeliantės yra nenumatytos. Tačiau net jeigu civilinės bylos dalyviui būtų suteiktos Rekomendacijose nenumatytos paslaugos ar paslaugos, kurių kaina skirtųsi nuo Rekomendacijose nurodytų, Lietuvos advokatūros įstatymo 50 straipsnyje yra numatyta, kad šalys dėl advokato teikiamų paslaugų apmokėjimo susitaria pačios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

23.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro ieškovės skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimu atsakovei, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 ir 98 straipsniai), todėl sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik šiuo klausimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, kurios taikomos sprendžiant šį klausimą tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 302 straipsnis), tiek ir kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

25.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).

26.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškiniu buvo pareikšti septyni savarankiški materialieji teisiniai ieškinio reikalavimai, t. y. pripažinti atsakovo 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento: 1) III.2 sprendimą „Bendrijos nariai norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį. Vieno A4 lapo kaina 2,00 Eur (du Eur)“; 2) III.6 sprendimą „kaupiamosios sąskaitos neatidaryti. Esant reikalui, bendrijos nariai tikslinius mokėjimus atliks pagal iškilusius poreikius“; 3) IV.2 sprendimą „bendrijos narys V. R. išrinktas į bendrijos įgaliotinius“; 4) V.3 sprendimą „vienbalsiai išrinkti į bendrijos įgaliotinius D. M.“; 5) IV.3 sprendimą „kad J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo                           2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. (ar iki 2019 m. vasario 26 d.?) ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“; 6) V.3 sprendimą „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo                        2019 m. vasario mėn. 28 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“; 7) VI sprendimą „2019 metų sąmata patvirtinta. Bendrijos nariai ir savininkai moka po 166,00 Eur metinę įmoką. Mokėjimai atliekami 83,00 Eur iki šių metų kovo 31 d. ir 83,00 Eur iki šių metų liepos 31 d. arba viską iš karto. Nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojamas 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“. Aštuntuoju savarankišku reikalavimu ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovės ieškinyje įvardytus dokumentus ir informaciją.

28.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškiniu pateikė penkis savarankiškus reikalavimus, iš jų trys buvo patenkinti. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nors ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje kaip savarankiškus ieškinio reikalavimus sunumeravo penkis, tačiau 1.3 ir 1.4 punktais reiškė po du materialinius teisinius reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė pareiškė septynis savarankiškus materialiuosius teisinius reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinyje suformuluotas prašymas išreikalauti iš atsakovės 2019 m. vasario 26 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo, kuriame priimti sprendimai buvo skundžiami šioje byloje, protokolą su visais priedais laikytinas procesinio pobūdžio prašymu, pareikštu ieškinyje, įvertinus tai, kad ieškovė šių dokumentų neturėjo, jie buvo pas atsakovę ir atsakovė juos pateikė su atsiliepimu.

29.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo VI sprendimą buvo tenkintas 50 procentų. Teigia, kad byloje ginčas kilo dėl bendrijos teisės savo sprendimu nustatyti delspinigius. Bendrijos sprendimas, kuriuo buvo nustatyti delspinigiai, buvo panaikintas. Ginčijamas sprendimas buvo pakeistas įstatymo nuostata dėl palūkanų, kuri net ir nesant atskiram bendrijos sprendimui galioja ir taikoma tiesiogiai įstatymo. Remdamasi tuo, kas nurodyta, mano, kad ieškovės ieškinio reikalavimas buvo patenkintas visiškai.

30.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės teiginius, nurodytus šios nutarties 29 punkte, pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo                                        2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo VI sprendimą pagrindu nurodė šias aplinkybes:

30.1.                      pakartotiniam visuotinio narių susirinkimui buvo paruošti du alternatyvūs Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektai: 1-asis variantas – planuojamos 42 864,00 Eur išlaidos, II variantas – planuojamos 45 892,00 Eur išlaidos, tačiau susirinkime buvo svarstytas tik vienas variantas;

30.2.                      sąmatoje numatyta 1 200,00 Eur išlaidų teismams ir papildomai 2 675,00 Eur išlaidos „pirmininko atleidimas, nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 127 straipsnio 6 punktą“; susirinkimas patvirtino 166,00 Eur metinę nario įmoką, į kurią yra įskaičiuotos 5 024,00 Eur padarytos išlaidos teismams: 1 200,00 Eur – 2019 m. ir 3 824,00 Eur – 2018 m., kurios nebuvo patvirtintos 2018 m. išlaidų sąmatoje.

31.       Įvertinusi ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo                        2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo VI sprendimą pagrindą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teisme kilo ginčas tik dėl bendrijos sprendimu nustatytų delspinigių, kadangi ieškovė ginčijo ir 2019 metų sąmatą, ir bendrijos sprendimu nustatytą bendrijos nario ir savininko mokėtiną 166,00 Eur dydžio metinę įmoką, todėl šį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

32.       Apeliantė, be kita ko, teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pabrėžė, kad dėl teisminių procesų atsakinga būtent atsakovė, nes nuolat pažeidinėja imperatyvias įstatymo normas ir bendrijos narių teises. Taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais visiškai arba didžiąja dalimi buvo patenkinti būtent ieškovų (ieškovės ir kitų bendrijos narių) reikalavimai ir neteisėtais pripažinti būtent atsakovės sprendimai.

33.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, nurodytus šios nutarties 32 punkte, pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė atliko kažkokius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kituose teisminiuose ginčuose buvo patenkinti visiškai ir (ar) iš dalies bendrijos narių reikalavimai atsakovei, savaime nereiškia, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovės paaiškinimus, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą

35.       Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

36.       Nustatyta, kad atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 480,00 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą 2019 m. lapkričio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje, spręstinus procesinius prašymus, prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, 480,00 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdyje (priedai prie 2020 m. sausio 27 d. prašymo, apmokėta 2020 m. sausio 3 d.,                            2020 m. sausio 24 d.), 360,00 Eur už 2020 m. vasario 25 d. nutarties analizę, kliento konsultaciją ir pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (priedas prie                                                2020 m. vasario 26 d. pareiškimo, apmokėta 2020 m. vasario 26 d.), 360,00 Eur už tris susitikimus su klientu, 60,00 Eur už prašymą dėl termino pateikti atsiliepimą pratęsimo, 1020,00 Eur už atsiliepimą į ieškinį (priedas prie 2021 m. sausio 13 d. prašymo, apmokėta 2019 m. lapkričio 18 d.), 420,00 Eur už rašytinius paaiškinimus, pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje (priedas prie 2021 m. liepos 14 d. prašymo, apmokėta 2021 m. liepos 13 d.). Iš viso atsakovė turėjo 3 180,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

37.       Taip pat nustatyta, kad atsakovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo                1 320,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų: 360,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, 240,00 Eur už kasacinės instancijos teismo nutarties analizę, parengtus rašytinius paaiškinimus (priedas prie 2021 m. sausio 13 d. prašymo, apmokėta 2020 m. kovo 15 d.,                        2021 m. sausio 12 d.), 360,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 360,00 Eur už parengtą atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (priedas prie 2021 m. gegužės 10 d. prašymo, apmokėta 2021 m. kovo 26 d.).

38.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovės atstovų rengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir teismo posėdžių trukmę, taip pat tai, kad buvo teikiami papildomi paaiškinimai, prašymai, duomenys, konstatavo, kad abiejų šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, šias išlaidas pripažintino su bylos nagrinėjimu susijusiomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl jos turi būti šalims atlygintos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su atsakovei iš ieškovės priteistomis bylinėjimosi išlaidomis už advokato teisinę pagalbą, neginčija jų dydžio, tačiau mano, kad atsakovei priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas už paslaugų (atsiliepimo į ieškinį, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti parengimas; susitikimai su kliento atstovais; įvairios medžiagos, bendrijos teisės aktų, teisės aktų ir teisminės medžiagos analizė) suteikimą, kurių nenumato Rekomendacijos.

40.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, nurodytus šios nutarties 39 punkte, pažymi, kad, kaip teisingai teigia ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, Rekomendacijų 8.20 punkte yra pateikiamas rekomendacinis išlaidų dydis kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės ginčijamos advokato suteiktos atsakovei paslaugos priskirtinos būtent prie kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, atsiliepimo į ieškinį parengimas yra numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 8.2 punktas). Šiuo atveju teisiškai reikšmingos nustatytinos ir vertintinos aplinkybės, ar tokios paslaugos buvo realiai suteiktos, būtinos, pagrįstos.

41.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, kad atsakovei teisinės pagalbos paslaugos buvo realiai suteiktos, būtinos, pagrįstos, todėl jos turi būti atlygintos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

42.       Apeliantė, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovei iš ieškovės 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė už prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto parengimą, ir nepriteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės patirtas 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kasacinėje instancijoje už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Teigia, kad po kasacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byla nebuvo užbaigta, o buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimą turėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas. Be to, mano, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginčo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto išsprendimu, paskirstymo turėjo būti išspręstas atskirai.

43.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, nurodytus šios nutarties 42 punkte, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas galutinį ir neskundžiamą procesinį sprendimą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovei nepasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, paskirstė šalių kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad kasacinis skundas netenkintinas, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasacinėje instancijoje pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei kasacinis teismas, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų nepaskirstė, nurodydamas, kad šias bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas.

44.       Pažymėtina ir tai, kad proceso įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias aukštesnės instancijos teisme, šiam nepriėmus galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.               3K-3-268-421/2016, 37 punktas).

45.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 43 punkte, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 44 punkte, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. atsižvelgdamas į bylos baigtį, taip pat pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovės kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šis klausimas (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) jau buvo išspręstas kasacinės instancijos teismo.

46.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

48.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

49.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir kad atsakovė advokatui sumokėjo 360,00 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 224752390, iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 360,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Giedrė Seselskytė

                                                                                Larisa Šimanskienė

                                                                                Danutė Žvinklytė