Civilinė byla Nr. 3K-3-223/2011

      Procesinio sprendimo kategorijos:

36.1; 44.5.1

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. gegužės 2 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. V. ir D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. V. ir D. V. ieškinį atsakovams T. N. ir J. N. dėl be pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje nagrinėjami ieškovų reikalavimai priteisti baudą ir procesines palūkanas, atsakovams pažeidus preliminariąją sutartį.

Šalys 2008 m. birželio 4 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo-pardavimo. Užtikrindami preliminariosios sutarties vykdymą ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei vykdymą, ieškovai (pirkėjai) sumokėjo atsakovams (pardavėjams) 20 000 Lt avansą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovų teigimu, atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl jie turi grąžinti ieškovams 20 000 Lt kaip be pagrindo įgytus pinigus, sumokėti 20 000 Lt baudą ir procesines palūkanas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad atsakovai įvykdė savo prievoles pagal preliminariąją sutartį, o ieškovai nesumokėjo 1 520 000 Lt turto kainos dalies iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Atkreipęs dėmesį į tai, kad šalys tarpusavyje bendravo, derėjosi dėl kainos, žinojo, kur gyvena, telefonų numerius, teismas pažymėjo, kad atsakovas du kartus informavo ieškovus, kada jie turi atvykti pas notarą, tačiau ieškovai pas notarą neatvyko ir sutartos pinigų sumos nesumokėjo. Teismas darė išvadą, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta dėl to, kad ieškovai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovai įgijo teisę į 20 000 Lt avansą kaip patirtus minimalius nuostolius.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto; ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovų naudai iš atsakovų solidariai 20 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija konstatavo, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie pagrindinės sutarties sudarymą pas notarę, nebuvo susipažinę su jos projektu, informuoti apie sąskaitą pinigams pervesti, todėl nėra jų kaltės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą. Visų pirmiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė atsakovai – tinkamai nepranešė apie sutarties sudarymo pas notarę laiką, nesąžiningai elgėsi nepersiųsdami sutarties projekto, nenurodydami banko sąskaitos, todėl jie atsakingi dėl nesudarytos pagrindinės sutarties per numatytą terminą. Kolegija nurodė, kad ieškovai, reikalaudami netesybų, turi įrodyti ne tik atsakovų kaltę, bet ir patirtų nuostolių dydį, tačiau patirtų nuostolių dydžio jie neįrodinėjo. Kolegija pažymėjo, kad atsakovai nebuvo pareiškę priešieškinio dėl netesybų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį dėl avansinės įmokos grąžinimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl netesybų ir priteisti solidariai iš atsakovų 20 000 Lt baudą; pakeisti nutarties dalį dėl procesinių palūkanų ir priteisti solidariai iš atsakovų nuo priteistos sumos 5 proc. metinių palūkanų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodęs, kad atsakovai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl yra atsakingi dėl nesudarytos pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į sutartinių netesybų prigimtį ir funkciją, CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvą atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu, teismų praktikos nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir konstitucinio nuostolių atlyginimo principą, kurio turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

1.1. Pripažinęs atsakovų kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog kasatoriai, reikalaudami netesybų dėl preliminarios sutarties nevykdymo, privalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys sutartimi buvo iš anksto susitarusios dėl netesybų dydžio bei nustačiusios jų santykį su nuostoliais (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kasatoriai nepareiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl nuostolių ir netesybų santykis (jų įskaitymas) nagrinėjamu atveju nesvarbus. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

1.2. Anot kasatorių, pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai buvo atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo (sutarties 5.1 punktas). Akivaizdu, kad šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas 20 000 Lt bauda yra iš anksto šalių aptartų nuostolių (angl. liąuidated damages) atlyginimas, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad kasatoriai privalėjo įrodinėti reikalaujamą netesybų dydį.

2. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes nepriėmė jokio sprendimo dėl reikalavimo, susijusio su atsakovų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga mokėti penkių procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatoriai visiškai nenurodo tiesiogiai susijusių žemesnių instancijų teismų nustatytų aplinkybių ir nepateikia argumentų, kuriais remdamiesi teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Tokio pobūdžio kasatorių teiginiai yra naudojimasis teise pro forma, kuris yra nesuderinamas su teisingumo principu.

2. Esant vienašališkai atsakovų kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, apeliacinės instancijos teismas būtų priėmęs naują teismo sprendimą, panaikindamas visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundžiama nutartimi pakeisdamas tik teismo sprendimo dalį dėl avanso, apeliacinės instancijos teismas inter alia pripažino ne tik atsakovų, bet ir kasatorių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Būtent ši aplinkybė paaiškina ir pagrindžia apeliacinės instancijos teismo apsisprendimą nepriteisti kasatorių naudai netesybų už pagrindinės sutarties nesudarymą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis).

3. Kasatorių reikalavimas priteisti netesybas nesuderinamas su Lietuvos teismų formuojama praktika dėl netesybų priteisimo, jų dydžio ir proporcingumo nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu kasatoriai visiškai neįrodinėjo reikalaujamų priteisti netesybų dydžio adekvatumo faktiškai patirtiems nuostoliams (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.73 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACDC“ v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-87/2009).

4. Jeigu teismas vis dėlto pripažintų, kad kasatoriai pagrįstai prašo priteisti netesybas, atsakovų nuomone, priteistina netesybų suma turėtų būti mažinama (CK 6.73 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009). Priešingu atveju kasatoriams būtų sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita; taip būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai, šalių interesų pusiausvyra bei lygiateisiškumas.

5. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepriteisė procesinių palūkanų, vertintina ne kaip teismo atsisakymas nagrinėti visus pateikto apeliacinio skundo reikalavimus, bet kaip procesinis sprendimas, kuriuo atitinkama reikalavimų dalis tiesiog atmesta. Net jeigu būtų pripažinta, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies netinkamai įformino savo apsisprendimą netenkinti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, ši aplinkybė turėtų būti vertinama tik kaip neesminis ir formalus CPK nuostatų pažeidimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl netesybų ir nuostolių santykio

 

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 1, 2 dalys).

Aiškindamas ir taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjų kaltės ar pardavėjai atsisako parduoti turtą, tai jie privalo grąžinti pirkėjams viską, ką yra gavę iš pirkėjų pagal šią sutartį, įskaitant ir 20 000 Lt avansą, bei pirkėjams sumokėti 20 000 Lt baudą, kurios dydis atitinka šalių iš anksto aptartus ir įvertintus maksimalius pirkėjų nuostolius dėl to, kad nesudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra ieškovų kaltės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, kad dėl to yra atsakingi atsakovai, kurie, be kita ko, nenurodė banko sąskaitos, į kurią ieškovai galėtų (turėtų) pervesti pinigus už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą. Šios skundžiamoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės kasaciniame skunde neginčijamos, o atsakovų atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti argumentai (dėl abiejų šalių kaltės buvimo) negali būti pagrindas šiuo aspektu peržiūrėti skundžiamą nutarties dalį, kuria nuspręsta dėl atsakovų kaltės (CPK 353 straipsnio 1, 3 dalys). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus (neatitinkančius skundžiamos nutarties turinio) atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas esą pripažino ne tik atsakovų, bet ir kasatorių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Kadangi nustatyta, kad preliminariąją sutartį pažeidė atsakovai, tai kasatoriai turi teisę ne tik į sumokėto avanso grąžinimą, bet ir į sutartyje nustatytos 20 000 Lt baudos priteisimą (preliminariosios sutarties 5.1 punktas). Remdamasi pirmiau nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika bei atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepareikšta ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog kasatoriai, reikalaudami netesybų, privalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Pažymėtina, kad šalys preliminariojoje sutartyje nurodė, jog nustatytas baudos dydis atitinka šalių iš anksto aptartus ir įvertintus maksimalius pirkėjų nuostolius. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose nė viena iš šalių nenurodė aplinkybių ir nekėlė klausimo dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo, t. y. kad sutartas baudos dydis būtų aiškiai per didelis arba kad prievolė iš dalies įvykdyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, jog ieškovų sumokėta 20 000 Lt suma, kaip bauda, kurios dydis atitinka šalių iš anksto aptartus ir įvertintus atsakovų nuostolius, lieka atsakovams; jog šalys sutartyje iš anksto susitarė dėl nuostolių dydžio (T. 1, b. l. 156). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip prieštaraujančius CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatoms (351 straipsnio 1 dalis) atsakovų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kuriais apeliuojama į kasatoriams priteistinų netesybų mažinimą.

Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalies, 6.156 straipsnio 1, 4 dalies, 6.256 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodyti materialiosios teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti baudą, turi būti pakeista, šį ieškinio reikalavimą patenkinant (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3, 4 dalys).

 

Dėl procesinių palūkanų

 

CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo; jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu kasatoriai prašė priteisti, be kita ko, procesines palūkanas (T. 1, b. l. 3). Viena vertus, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nesprendė dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui keliami reikalavimai yra nustatyti CPK 331 straipsnyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje neišspręsdamas pareikštų reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo, negalėjo pažeisti ir nepažeidė pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus reglamentuojančių CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų, į kurių pažeidimą apeliuojama kasaciniame skunde. Tuo tarpu kasaciniame skunde CPK 331 straipsnio pažeidimu, kaip kasacijos pagrindu, nesiremiama (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustačiusi pagrindą visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad, tenkinant ieškinio reikalavimus dėl be pagrindo įgytų lėšų ir baudos priteisimo, kartu tenkintinas ir su jais susijęs (išvestinis) ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių palūkanų dydžio ir kad jos (šalys) nėra verslininkės ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), kasatorių naudai priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 40 000 Lt sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį ir visiškai patenkinant ieškinį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teisme patirta 21,38 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 5,70 Lt, kasaciniame teisme – 55,40 Lt; iš viso 82,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Be to, iš atsakovų ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93, 98 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Už paduotą ieškinį sumokėta 900 Lt (T. 1, b. l. 5), už apeliacinį skundą – 1200 Lt (T. 1, b. l. 150), kasacinį skundą – 600 Lt (T. 2, b. l. 41); iš viso 2700 Lt žyminio mokesčio. Už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ieškovai sumokėjo 2500 Lt (T. 1, b. l. 106), kasaciniame teisme – 1210 Lt (T. 2, b. l. 45); iš viso 3710 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti visiškai – priteisti ieškovų S. V. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų T. N. (duomenys neskelbtini) ir J. N. (duomenys neskelbtini) solidariai 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt be pagrindo įgytų lėšų, 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt baudos ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Priteisti solidariai ieškovams S. V. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų T. N. (duomenys neskelbtini) ir J. N. (duomenys neskelbtini) po 1350 (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio ir po 1855 (tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų T. N. (duomenys neskelbtini) ir J. N. (duomenys neskelbtini) po 41,24 Lt (keturiasdešimt vieną litą 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Algis Norkūnas

 

 

 

 

Antanas Simniškis

 

 

 

 

Janina Stripeikienė