Baudžiamoji byla Nr. 2K-26-1073/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05047-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam V. K.,

nukentėjusiajam M. T. (M. T.),

nukentėjusiojo atstovui advokatui Faustui Vrubliauskui,

        teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. T. atstovo advokato Fausto Vrubliausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, V. K. visu laisvės apribojimo laikotarpiu paskirtas įpareigojimas neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo M. T. naudai iš V. K. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą bei 2350 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi nukentėjusiojo M. T. apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį: panaikinant V. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams; iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo M. T. naudai priteistą 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinant iki 800 Eur, kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiojo bei jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, nepareiškusio prašymo dėl kasacinio skundo, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       V. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. Vilniuje, Sietyno gatvėje, prie viešbučio „Green Vilnius Hotel“, vairuodamas automobilį BMW (duomenys neskelbtini), tyčia išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir automobilio priekine dalimi kliudė stovintį M. T., taip nukentėjusiajam padarė poodinių kraujosruvų riešo ir dešinio kelio srityse – nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo V. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, pažymėjo, kad, pagal teismų praktiką, ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistajam šioje byloje neinkriminuojamas joks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nėra duomenų, kad V. K. nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas minėtas taisykles, ar kitų aplinkybių, kurios suponuotų tai, kad nuteistajam būtų perkvalifikuota inkriminuota nusikalstama veika. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

3.       Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas iš nuteistojo V. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 1000 Eur iki 800 Eur, savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad 1000 Eur ir didesnės sumos, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamoje byloje dėl padarytų sužalojimų M. T. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, be to, nors nuteistasis iš tiesų atliko nusikalstamus veiksmus, tačiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina įvertinti ir paties nukentėjusiojo M. T. elgesį, kuris pagal bylos aplinkybes vertintinas kaip nepriimtinas visuomenėje: M. T. atliko smurtinius veiksmus prieš nuteistojo V. K. brolį, tai turėjo įtakos ir nuteistojo pasirinktam elgesio variantui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas F. Vrubliauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendis; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant vienerių metų laisvės apribojimo bausmę; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, padidinant V. K., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trukmę iki trejų metų. Kitą Vilniaus mieto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo M. T. naudai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

4.1.       BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis – vieneri metai vienas mėnuo; pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančius duomenis, bylos aplinkybes, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, parinko ir skyrė laisvės apribojimo bausmę, tačiau nemotyvavo, kodėl nustatė artimą minimaliam bausmės dydį, taigi pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą, netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalį. Viso proceso metu nuteistasis nepripažino kaltės, neatsiprašė dėl nukentėjusiojo sveikatai sukeltų neigiamų padarinių, nusikalstamą veiką padarė tyčia, panaudodamas didesnio pavojingumo šaltinį – transporto priemonę, kuri galėjo sukelti ir skaudesnių pasekmių, po įvykio nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, iš įvykio vietos pasišalino, praeityje baustas už KET pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas formaliai patikrino baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, nemotyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pagal savo dydį nėra aiškiai per švelni. Nuteistojo nuosekli pozicija neigiant savo kaltę rodo, kad jis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, klaidindamas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus bei bylą nagrinėjantį teismą, kritiškai nevertino savo priešingų teisei ir pavojingų veiksmų, nesigailėjo dėl sukeltų neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai, taigi nebuvo pagrindo skirti švelnesnę nei bausmės vidurkis bausmę.

4.2.       Taip pat vien tai, kad nuteistajam buvo inkriminuota nusikalstama veika, kaip nesusijusi su šiurkščiu KET pažeidimu, bei tai, kad tokios aplinkybės nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, savaime nepaneigia fakto, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tyčine kaltės forma, naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, savo veiksmais sutrikdė asmens sveikatą ir sukėlė pavojų kelių transporto eismo saugumui. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nevertina nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl įvykio metu nuteistojo padarytų akivaizdžių ir galimai šiurkščių KET pažeidimų (KET 9, 165, 219 punktai), taip pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus, nepatikrindamas bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidos dėl netinkamai pritaikytų BK bendrosios dalies nuostatų, parinkdamas bausmės dydį, netinkamai aiškino ir taikė BK 68 straipsnį, panaikindamas pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

4.3.       Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas priteistą nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 1000 Eur iki 800 Eur, netinkamai taikė BPK 115 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas; analizuodamas nukentėjusiojo veiksmus, kaip turėjusius įtakos nuteistojo pasirinktam elgesio variantui, selektyviai vertino bylos duomenis, skundžiamoje nutartyje fragmentiškai nurodydamas konflikto faktines aplinkybes. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad nukentėjusiojo veiksmams įtakos turėjo nuteistojo brolio neteisėti veiksmai, nuo kurių jis gynėsi, panaudodamas dujų balionėlį. Pirmosios instancijos teismas įvertino individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 800 Eur, selektyviai vertino bylos duomenis ir rėmėsi teismų praktika, suformuota analizuojant ne tapačias šiai bylai aplinkybes, nepagrįstai nurodė nukentėjusiojo elgesį kaip priežastį, dėl kurios sumažina pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.

5.       Nuteistasis V. K. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo M. T. atstovo advokato F. Vrubliausko kasacinį skundą ir prašo jį bei prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

5.1.       Teismas išsamiai motyvavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydį; šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė nėra per švelni, nuteistojo elgesį lėmė ne chuliganiškos paskatos, o asmeniniai motyvai, taigi sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė taip pat nenustatyta.

5.2.       BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė pagrįstai nebuvo paskirta, nes V. K. nebuvo inkriminuotas joks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, automobilis buvo priemonė nežymiam sveikatos sutrikdymui dėl asmeninių priežasčių padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad V. K. padarė nusikaltimą, šiurkščiai pažeisdamas KET, ar kt. aplinkybių, kurios suponuotų tai, kad būtų perkvalifikuota nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika.

5.3.       Apygardos teismas pagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į teismų praktiką dėl priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, kilusio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo specifiką: dėl padarytų sužalojimų M. T. nenustatyta ilgalaikių pasekmių sveikatai, nukentėjusysis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nuteistojo brolį, tai turėjo įtakos ir nuteistojo pasirinktam elgesio variantui. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 800 Eur – atitinka padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą, kilusius padarinius, kaltės laipsnį, užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Nukentėjusiojo M. T. atstovo advokato F. Vrubliausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl bausmės ir žalos dydžių

7.       Nukentėjusiojo M. T. atstovo advokato F. Vrubliausko kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam V. K. paskirtos bausmės dydžiu, teigiama, kad bausmė nuteistajam negalėjo būti paskirta artima minimaliai BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytai sankcijos ribai, nes taip pažeidžiama bausmės vidurkio taisyklė. Šiuos teiginius kasatorius grindžia tuo, kad, nesant nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirtos bausmės dydis turėjo būti skaičiuojamas nuo BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos vidurkio. Tačiau, dėstydamas savą poziciją, kasatorius skunde niekaip neginčija teismų išdėstytų bausmės skyrimo motyvavimo argumentų.

8.       Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų, surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019 ir kt.). 

9.       Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Atitinkamai norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2014, 2K-238-138/2015 ir kt.), tai žemesnės instancijos teismų buvo išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 13 puslapyje ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 15 punkte. Kasatoriaus skunde pateikti argumentai niekaip nepaneigia žemesnės instancijos teismų pateiktų bausmės parinkimo motyvų, todėl detaliau dėl jų nebus pasisakoma.

10.       Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sumažintu nukentėjusiajam priteistinu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš naujo įrodymų nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2014, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasaciniame skunde ginčijama nustatyta faktinė aplinkybė – neturtinės žalos dydis, taigi tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pagal teismų praktiką, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019), į šiuos kriterijus apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

11.       Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, pagal šio straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

12.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. K. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, paskyrė jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei veikos padarymo aplinkybes (praeityje teistas tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, konfliktas tarp nukentėjusiojo ir V. K. kilo dėl transporto priemonių vairavimo, didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės, kaip įrankio smurtaujant, panaudojimas galėjo sukelti daug didesnes pasekmes nukentėjusiajam ar net jo gyvybei arba kitiems asmenims), taip pat į tai, kad veiką nuteistasis padarė pasinaudodamas specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, paskyrė jam kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Atitinkamai teismas nurodė, kad toks draudimo terminas yra pakankamas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi kasacine praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-252-677/2015, 2K-309-699/2018), teigė, kad šioje byloje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – V. K. nusikalstamą veiką padarė sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą tokiu būdu, kuris negali būti priskiriamas nusikalstamoms veikoms transporto eismo saugumui, t. y. susijęs su KET pažeidimais. O nuteistajam V. K. joks KET pažeidimas neinkriminuotas; šiuo atveju V. K. automobilis buvo tik priemonė nusikaltimui – nežymiam sveikatos sutrikdymui – padaryti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis nesuderinama su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu, jo mechanizmu.

14.       Kasaciniame skunde nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas F. Vrubliauskas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo nuteistajam V. K., nes vien tai, kad nuteistajam buvo inkriminuota nusikalstama veika kaip nesusijusi su šiurkščiu kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, bei tai, kad tokios aplinkybės nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, savaime nepaneigia fakto, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tyčine kaltės forma, naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, savo veiksmais sutrikdė asmens sveikatą ir sukėlė pavojų kelių transporto eismo saugumui.

15.       Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad nusikalstamą veiką V. K. padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai, vairuodamas automobilį BMW (duomenys neskelbtini), tyčia išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir automobilio priekine dalimi kliudė stovintį M. T., taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

16.       Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (inter alia (be kita ko), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

17.       BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2011 ir kt.).

18.       BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialiąja teise, padaro nusikalstamą veiką.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytą įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, jog uždraudimas naudotis specialiąja teise, konkrečiai – teise vairuoti kelių transporto priemones, galimas skirti tik už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui (BK 281, 2811 straipsniai ir kt.). Iš BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio 1 dalies nuostatų lingvistinio ir sisteminio aiškinimo matyti, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise – nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos rūšis neturi teisinės reikšmės); ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal šiuo metu galiojančią BK 68 straipsnio 2 dalį, BK 281 ir 2811 straipsnių aspektu baudžiamasis įstatymas uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – sieja tik su ilgesne šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo trukme – už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2022 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).

20.       Iš teismų sprendimų baudžiamojoje byloje matyti, to neginčija ir kasatorius, kad teismai nustatė, jog V. K. padarė nusikalstamą veiką, reglamentuotą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis V. K. veiką padarė būtent naudodamasis teise vairuoti – vairuodamas automobilį BMW, jį panaudojo kaip priemonę, kad nukentėjusiajam būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvacija, kad automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės panaudojimas, nesant inkriminuoto KET pažeidimo, panaikina minimos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kaip precedentais kasacinėmis nutartimis, kuriose analizuojami atvejai, kada uždraudimas naudotis specialiąja teise buvo skiriamas už nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui padarymą. Pažymėtina, kad, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019). Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylas, kaip precedentais turi vadovautis jų sprendimų priėmimo metu esamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose bylose suformuluotais (pateiktais) išaiškinimais. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo bylų, kuriomis kaip precedentais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, aplinkybių, todėl vadovavimasis jomis kaip precedentais yra nepagrįstas.

21.       Padėjimas įgyvendinti bausmės paskirtį, kada uždraudimas naudotis specialiąja teise skiriamas kartu su bausme, kiekvienu atveju teismo turi būti aiškiai motyvuotas, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – kartu su bausme – laisvės apribojimu, tinkamai ir išsamiai motyvavo savo sprendimą, atsižvelgdamas tiek į veiką, tiek į ją padariusį asmenį apibūdinančias aplinkybes. V. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarė 2021 m. sausio 25 d. Tuo metu galiojusi BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2019 m. balandžio 1 d.) nustatė, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas paskyrė V. K. minimalų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą – vienerius metus. Nors kasatorius prašo padidinti uždraudimo naudotis specialiąja teise trukmę V. K. iki trejų metų, tačiau skunde nenurodo argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo trukmės.

22.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones V. K., aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikinant sprendimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šios dalies.

        Dėl nukentėjusiojo M. T. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

23.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas F. Vrubliauskas nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti jo atstovaujamojo patirtas išlaidas, susijusias su advokato, atstovavusio nukentėjusiojo teisiniams interesams kasacinės instancijos teisme, darbu, ir tai patvirtinančius dokumentus (sąskaitą už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad M. T. už savo atstovo paslaugas kasacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur).

24.       Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

25.       Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiojo M. T. atstovo advokato F. Vrubliausko kasacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas iš dalies. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgtina, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir turinį dėl teisės taikymo (dalis kasacinio skundo argumentų yra analogiška nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentams), kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma turėtų būti mažinama iki 250 Eur, todėl iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajam M. T. priteistina suma už advokato F. Vrubliausko suteiktas teisines paslaugas surašant kasacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusiajam kasacinės instancijos teismo posėdyje mažintina iki 250 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendį.

        Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

        Iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajam M. T. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjai                                                 Eligijus Gladutis

                                                        Sigita Jokimaitė

                                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė